Mineralų paieškų vajus

Šiuo metu pasaulyje didžiausias mineralų kiekis (apie 60 proc.) yra išgaunamas Kinijoje. Net 98 proc. retųjų žemės elementų (bendras 17 elementų terminas) šiuo metu taip pat atkeliauja iš Kinijos.

Iš jos į pasaulį eksportuojama ir nemažai mobiliųjų telefonų, saulės baterijų, kitokios įrangos.

Iš Tolimosios Azijos regiono į pasaulį iškeliauja ir daugiausia įvairiausių mikroschemų, kurios reikalingos ne tik buities prietaisams, bet ir kariniams tikslams. Mikroschemų gamyba taip pat neįmanoma be įvairių rūšių mineralų.

Mineralai, kaip ir nafta, dujos, yra iškasenos. Tai reiškia, kad juos išgaunant Žemės planetoje liks pėdsakų, kaip ir išsiurbiant iš jos gelmių, tarkim, naftą. Skirtumas tik tas, kad sudegus naftos produktams išsiskiria anglies dvideginis, kuris naikina ozono sluoksnį.

Energija, pagaminta naudojant mineralus, yra švari. Negalima teigti, kad iš jų nėra taršių atliekų. Anksčiau ar vėliau ir saulės baterijas, ir elektromobilius, ir kitą įrangą, kur naudoti mineralai, reikės utilizuoti.

Iškasti didžiuliai mineralų kiekiai privalės būti kažkur laikomi, saugomi. Galbūt bus reikalingos ir specialios saugyklos, kokios yra statomos atominiam kurui.

Norai: kasti mineralus Norvegija planuoja atšiauriose Barenco ir Grenlandijos jūrose. / „World.wikisort.org“ nuotr.

Mendelejevo lentelė Norvegijoje

Kol kas žmonija labiau galvoja, iš kur paimti mineralų itin sparčiai besivystant juos naudojančioms pramonės šakoms.

Europoje šioje srityje viena iš mineralų kasybos lyderių yra Norvegija. Pasirodė pranešimų, kad didžiausia Norvegijos kasybos bendrovė „Norge Mineraler“ Helando ir Rogalando regionuose planuoja atidaryti naujas atviras mineralų kasyklas. Jos būtų vienos iš didžiausių Vakarų Europoje. Būtų įrengtos nuo 1,5 iki 2,5 kvadratinių kilometrų fosfato, vanadžio, titano iškasenų duobės.

Norvegijoje yra palyginti nemažai elektromobilių baterijų gamybai reikalingo nikelio, natūralaus grafito, kobalto, saulės baterijoms, kompiuteriams gaminti reikalingo silicio, cinko, vario, aliuminio, vėjo jėgainių gamyboje naudojamo niobio ir titano.

Norvegijoje yra ir retųjų žemės elementų, kurie naudojami magnetų, elektromobilių ir vėjo turbinų gamyboje.

Jau dabar kai kurios nedidelės kasyklos veikia Rogalando regione, kur išgaunamas titanas, varis, įvairios rūdos, medžiagos, reikalingos metalurgijos ir plieno gamyboje.

Įrengti naujas kasyklas nebus lengva, nes jos palies nemažą dalį Norvegijos ūkių ir gyventojų. Jau dabar vietiniai nepalankiai žiūri į mineralų ieškotojus. Numatyta, kad Pietų Norvegijos Helando regione didelis mineralų kiekis yra net 32 kvadratinių kilometrų plote.

Mineralų kasimas atviru būdu nėra tas pats, kaip atvažiuoti į karjerą ir pasikrauti kelias dešimtis ar kelis šimtus, tūkstančius sunkvežimių žvyro. Iškastose vietose liks duobės, kurios prisipildys vandens, augmenijos, plaukios žuvys.

Mineralų gavyba susijusi ir su nemenka tarša. Išgaunant juos galimas ir cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, toksinų, taršių dalelių išmetimas į aplinką. Į mineralų kasyklas privaloma investuoti dideles pinigų sumas tam, kad jų gavyba būtų kaip įmanoma mažiau rizikinga.

Kol kas tik Kinija ir Norvegija iš jūros dugno planuoja kasti naujoms technologijoms reikalingus mineralus.

Kas mineralus ir iš jūros dugno

Nepaisant to, kad Norvegijoje darbo kultūra ir požiūris į iškasenų gavybą yra aukšto lygio, ši šalis dėl mineralų gavybos sulaukė didžiulės Pasaulio gamtos fondo ir Europos Sąjungos kritikos.

Norvegijos vyriausybė, įskaitant jos parlamentą, vadinamą Stortingu, pirmoji pasaulyje atvėrė kelią galimai mineralų gavybai jūroje. Kol kas šios šalies teritorinėse jūrų dalyse vykdoma mineralų žvalgyba. Manoma, kad Norvegijos kontinentinio šelfo dugne yra apie 40 mln. tonų vario ir 45 mln. tonų cinko.

Apskritai vertinama, kad jūrose prie Norvegijos krantų, kur yra jos kontinentiniai vandenys, mineralų vertė gali siekti apie 1 000 mlrd. Norvegijos kronų (apie 88 mlrd. eurų).

Norvegijoje jau sudarytos galimybės, esant reikalui, mineralus išgauti ir iš jūros dugno. Norvegija gali tapti pirmąja tai darančia šalimi, nes kol kas niekas iš jūros dugno mineralų nekasa. Mineralų kasimas iš jūros dugno pirmiausia gali būti atidarytas 281 tūkst. kvadratinių kilometrų plotuose Barenco ir Grenlandijos jūrose.

Kasti mineralus iš jūros dugno planuoja ir Kinija. Ji yra numačiusi plotą Ramiajame vandenyne prie Kuko salos.

Norvegija, iki Antrojo pasaulinio karo dėl atšiaurios gamtos buvusi gana skurdi šalis, tapo viena turtingiausių Europoje dėl žuvų taukų gamybos, iš jūros gelmių išgaunamos naftos, dujų, pigios elektros energijos, kurią tiekia daugybė užtvankų.

Dabar Norvegija taikosi tapti ir viena pasaulio mineralų gavybos lyderių. Galbūt tą daryti ją verčia ir tas faktas, kad naftos, dujų gavybą dėl ekologijos problemų Žemės rutulyje teks mažinti. Todėl jos gavybos kiekiai palaipsniui mažės ir Norvegijoje. Iš Žemės gelmių gaunamus energetinius resursus pakeis mineralai, o Norvegija vykstant žymiems pokyčiams tarsi vėl išjos ant balto žirgo.

Magnis, kalis ir kalcis – vieni svarbiausių mūsų organizmo mineralų, kurie yra būtini gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jie užtikrina sklandžią nervų sistemos ir raumenų veiklą, atkuria pažeistus audinius, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje. Taip pat šie mineralai labai svarbūs energijos apykaitai, todėl jų trūkumas organizme dažnai pasireiškia padidėjusiu jautrumu ir chronišku nuovargiu.

„Vasarą magnio, kalio ir kalcio trūksta daugumai ir tam nereikia intensyviai plušėti sporto salėje, nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų atstumo dviračiu ar bėgti svilinant 30 laipsnių karščiui. Šių mineralų netenkame ir su labai nedideliu prakaito kiekiu. Norint padėti savo kūnui, svarbu gerti daug vandens, saikingai vartoti alkoholį ir kavą bei valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat būtina reaguoti į kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą bei vartoti jų turinčius papildus“, – pataria „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė.

Magnis – būtinas mineralas gerai savijautai

Magnis būtinas gerai širdies, plaučių, nervų ir raumenų sistemos veiklai palaikyti, todėl šio mineralo trūkumą pirmiausia išduoda raumenų mėšlungis.

„Trūkstant magnio, taip pat dažnai pasireiškia galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs nervingumas ar galvos svaigimas. Taip pat apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, suprastėjęs miegas ar sutrikęs širdies ritmas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė nurodo, kad gauti pakankamai magnio su maistu gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Suaugusiems žmonėms šio mineralo paros norma yra apie 400 mg, kurią gausite suvalgę apie 100 g riešutų. Magnio gausu ir tamsiai žalios spalvos daržovėse: špinatuose, lapiniuose kopūstuose, salotose ir avokaduose. Taip pat bananuose, ankštinėse daržovėse, grūdinėse kultūrose ir žuvyje.

„Senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja, todėl vasaros metu norint užtikrinti pakankamą šio mineralo kiekį organizme, reikėtų bent mėnesį vartoti „gryną“ magnį arba derinius su vitaminu B6, kuris leidžia užtikrinti geresnį jo pasisavinimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kalis – organizmo ląstelių funkcijoms užtikrinti

Kitas labai svarbus mikroelementas žmogaus organizme – kalis. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.

Pasak vaistininko A. Rodovičiaus, kalio trūkumą išduoda nuolatinis nuovargis, raumenų mėšlungis, hipertenzija, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimas. Šio mineralo stoka organizme taip pat gali sulėtinti virškinamojo trakto veiklą ir ilgainiui paskatinti vidurių užkietėjimą. Norint užkirsti kelią šiems nemaloniems simptomams, svarbi visavertė ir subalansuota mityba.

„Kalio galite gauti iš grūdinių kultūrų, bananų, pupelių, žirnių, papajų, bulvių, špinatų, kopūstų, petražolių, riešutų. Rekomenduojamą šio mineralo paros normą – 2000 mg – gausite suvalgę apie 200 g pupelių ir žirnių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdirbtuose produktuose kalio yra mažiau“, – komentuoja „Camelia“ vaistininkas.

Nors produktų, kuriuose gausu kalio, pasirinkimas didelis, jo atsargas organizme kartais reikėtų papildyti maisto papildais. A. Rodovičius priduria, kad kalio maisto papildus į racioną ypač turėtų įtraukti intensyviai sportuojantys, dirbantys fizinį darbą ar garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Juos patariama vartoti ir persirgus žarnyno infekcija ar pajutus širdies ritmo sutrikimus.

Kalcis – ne tik kaulams ir dantims

Kalcis atsakingas už gerą kaulų ir dantų sveikatą, širdies ir nervų sistemos veiklą. Jo trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos problemų.

„Jei pasireiškia nemalonūs raumenų spazmai, atminties sutrikimai ar didesnis nuovargis, gali būti, kad jums trūksta kalcio. Šio mineralo trūkumą organizme taip pat išduoda lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar pakitusi odos būklė. Taip pat neaiškus kraujavimas iš nosies ar dantenų, sąnarių skausmai“, – komentuoja A. Rodovičius.

Pasak „Camelia“ vaistininko, geriausi kalcio šaltiniai yra pieno produktai: pienas, sūris ir jogurtas. Pavyzdžiui, mums per dieną reikalingą šio mineralo kiekį – apie 1200 mg – gausite išgėrę tris stiklines pieno ar suvalgę 75 g fermentinio sūrio. Jei pieno nemėgstate ar negalite vartoti, rinkitės kitus maisto produktus, kuriuose gausu kalcio: migdolus, sezamų sėklas, kopūstus, brokolius, saldžiąsias bulves, apelsinus, svogūnus ar virtas pupeles.

„Nors kalcio šaltinių sąrašas yra ilgas, to vis tiek gali nepakakti menopauzės ar reabilitacijos po kaulų lūžių metu, taip pat senstant. Todėl jei jaučiate galimus šio mineralo trūkumo simptomus, rekomenduoju pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl papildų vartojimo“, – pataria A. Rodovičius.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad dažniausiai magnio trūkumą išduoda mėšlungis, raumenų spazmai, bendras silpnumas, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas ar tirpimas. Tačiau, trūkstant magnio, galite jausti ir kiek neįprastus simptomus.

„Esant jo trūkumui, taip pat gali pablogėti ir jūsų nuotaika, padidėti nervingumas ar dirglumas, gali pasireikšti ir tam tikri depresijos epizodai, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, kartais netgi apalpimas, pablogėjęs apetitas, sutrikęs širdies ritmas ir ūžimas ausyse“, – aiškina farmacijos specialistė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nemalonius požymius galite jausti ir tada, kai magnio suvartojote per didelę dozę. Per didelis kiekis pasireiškia suminkštėjusiais viduriais arba viduriavimu, ypač, jeigu skrandis yra tuščias. Per ilgai vartojamas magnis gali sukelti ir nuovargį, kvėpavimo nepakankamumą, širdies veiklos sutrikimą. Pajutus šiuos požymius būtina nedelsiant nutraukti vartojimą ir simptomai pamažu išnyks.

Bent 2 kartus per metus

E. Ramaškienė sako, kad norint užtikrinti organizmo būklės stabilumą, rekomenduoja magnio preparatus vartoti bent 2 mėnesius 2 kartus per metus.

„Magnio preparatai gali būti organiniai arba neorganiniai. Daugiausia gryno magnio yra magnio okside, kuris nedirgina skrandžio ir žarnyno, nesutrikdo normalios žarnyno mikrofloros, tuo pačiu dar ir mažina rūgštingumą bei rėmenį. Magnio pasisavinimą taip pat pagerina B grupės vitaminai. Todėl, esant magnio trūkumui, rekomenduočiau vartoti magnio ir vitaminų B derinius“, – pataria E. Ramaškienė.

Farmacininke rekomenduoja magnio atsargas papildyti ir teisingai maitinantis. Daug magnio yra visose lapinėse žaliose daržovėse, ankštinėse daržovėse, neperdirbtų grūdų dribsniuose ir duonos gaminiuose, mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose.

Pasišalina su prakaitu

Specialistės teigimu, magnio organizmui dažniausiai trūksta intensyviai dirbant, sportuojant, netinkamai maitinantis, badaujant. Taip pat dėl streso, nerimo, įtampos, piktnaudžiavimo alkoholiu, sergant kepenų ir inkstų ligomis, cukriniu diabetu, geriant daug kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų.

„Tačiau didesnis magnio trūkumas gali pasijausti ir vasarą, kai gausiai prakaituojame. Prakaito pagalba jis labai greitai pasišalina iš organizmo. Taip pat jo trūkumas juntamas ir pavasarį, kai organizmas išsenka nuo žiemos šalčių ir tamsos“, – teigia vaistininkė.

Mineralinis vanduo gali būti kartus, rūgštus, turėti specifinį geležies ar sodos skonį, tačiau dažniausiai yra sūrus. Mineralinio vandens skonis ir teigiamos savybės priklauso nuo vandenyje esančių mineralų – žmogaus organizmas geriausiai įsisavina aktyviuosius mineralus, tad kuo jų daugiau, tuo didesnė vandens mineralizacija, tuo toks vanduo sūresnis, rašoma pranešime spaudai.

Tad kas konkrečiai lemia vandens sūrumą? Tai – mineralinių medžiagų kiekis. Pagal jų kiekį mineralinis vanduo skirstomas į tris rūšis: turintis mažai mineralinių medžiagų (mineralų kiekis mažesnis nei 500 mg/l), turintis vidutinį kiekį (mineralų yra nuo 500 iki 1500 mg/l) bei turintis labai daug mineralų, dar kitaip – didelės mineralizacijos vanduo (mineralų daugiau kaip 1500 mg/l). Mažai mineralų turintis vanduo (tiek mineralinis, stalo, tiek vanduo iš čiaupo) nepapildo organizmo reikiamomis mineralinėmis medžiagomis, bet padeda palaikyti skysčių kiekį organizme. Tuo tarpu didelės mineralizacijos buteliuose išpilstytas požeminis vanduo, turintis aktyviųjų mineralų, leidžia lengviau organizmui pasisavinti mineralines medžiagas, kurių ne visada gauname su maistu. Taip yra todėl, kad aktyvieji mineralai jau yra tokios formos, kuri pačios gamtos paruošta organizmo ląstelei tiesiogiai įsisavinti – kitokios, ypač sintetinės cheminės sudėties mineralus organizmas įsisavina sunkiau.

Kodėl būtent didelės mineralizacijos vanduo pasižymi sūrumu? Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra nedidelis, ryškiomis skoninėmis savybėmis nepasižymi, o didelės mineralizacijos vanduo būtent dėl jų lengvai atpažįstamas: toks vanduo gali būti kartus, rūgštus, turėti geležies ar sodos skonio atspalvį, tačiau dažniausiai yra tiesiog sūrus.

Natūraliame mineraliniame vandenyje vyrauja tokie cheminiai elementai kaip jonai (chloridai, sulfatai), dujos (angliarūgštės, sieros vandenilio) ar kiti specifiniai komponentai (geležis, arsenas, bromas, jodas), atsakingi už tai, kodėl jaučiame skirtingą mineralinio vandens skonį. Lietuvoje vyrauja mineralinis vanduo be specifinių komponentų, jam skonį suteikia chloridai ir sulfatai.

Didelės mineralizacijos vandenyje mineralinės medžiagos yra joninės formos ir ne junginiuose, tai reiškia, kad vandenyje nėra valgomosios druskos (NaCl). Tokiame vandenyje ištirpę aktyvios būsenos mineralai – kalcio, magnio, kalio, natrio, chlorido jonai. Būtent chloridų jonai ir lemia sūresnį vandens skonį, prisideda prie virškinimo organų veiklos – didina skrandžio sulčių sekreciją bei rūgštingumą, dalyvauja organizmo vandens apykaitoje, raumenų ir nervų sistemos veikloje.

Specialistai primena, kad karštomis vasaros dienomis užsiimant aktyvia veikla sūrus vanduo yra netgi rekomenduojamas: daug prakaituojant žmogaus organizmas netenka mineralų, tad vanduo, kuriame gausu aktyviųjų mineralų, padeda atkurti jų pusiausvyrą bei jaustis gyvybingesniam – aktyvieji mineralai yra tokie pat reikalingi organizmui kaip maistas. Tokiu būdu ne tik subalansuojama skysčių pusiausvyra, tačiau ir užtikrinama gera savijauta bei organizmo gyvybingumas. Pasitikrinti, kiek mineralų yra vandenyje, visuomet galima pažiūrėjus į vandens butelio etiketę – kuo jų mažiau, tuo jis artimesnis paprastam geriamajam vandeniui.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Jolitos Skinderskienės teigimu, potraukis saldumynams ar nesveikiems užkandžiams dažnai rodo tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, todėl jam pasipriešinti ir įgyventi naujametinius pažadus sau būna taip sunku.

Saldumynų mėgėjus išgelbės cinamonas

Po švenčių dažnai pajuntame emocinį ir fizinį nuovargį, kuris naujamečius pažadus sveikiau maitintis ar atsikratyti žalingų įpročių padaro dar sunkiau įgyvendinamais. Psichologų teigimu, tarp noro užkandžiauti ir mūsų savijautos yra ryšys: jei norisi kieto, pikantiško maisto, galimai mums trūksta iššūkių, jei norisi minkšto, saldaus – komforto. Todėl kartais pakanka susitvarkyti savo emocinę būklę, o fizinė susitvarko savaime. Visgi, neretai potraukis tam tikriems maisto produktams ar besaikis užkandžiavimas rodo ir fiziologines problemas.

„Paprastai, žiemos viduryje visiems ima trūkti įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų, nes sumažėja suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis, o jų kokybė ne tokia gera kaip vasarą. Taigi, gali trūkti vandenyje tirpių vitaminų A, C, D, E, taip pat B ir C grupės vitaminų – ne šiaip sau norisi apelsinų, mandarinų, citrinų. Taip pat reikia nepamiršti antioksidantų turinčių medžiagų. Sumažėjus vaisių ir daržovių, natūraliai antioksidantų mes gauname kur kas mažiau, o toksinų žiemą organizme kaupiasi daugiau“, – sako J. Skinderskienė.

Pasak vaistininkės, tiems, kuriems dažnai norisi ko nors saldaus, gali trūkti chromo ar vandenyje tirpių vitaminų, taip pat C, B1, B6, B12 – tiksliausiai vitaminų trūkumą parodo kraujo tyrimas. Jei vitaminų trūkumas nežymus, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti potraukį saldumynams gali padėti cinamonas, raudonėlių ar žalioji arbata, greipfrutų ekstraktas lašeliais, suaktyvinantis limfocitų veiklą, stiprinantis imuninę sistemą, valantis toksinus. Anot rūpestingos vaistininkės, ypatingai gerai veikia cinamonas, kurį galima dėti į sriubas, košes, gardinti jogurtą, vaisius, arbatą.

Vyresniems žmonėms, kuriems traukia raumenis, reikėtų vartoti daugiau kalio ir magnio. Geriausias natūralus kalio šaltinis – moliūgų arba saulėgrąžų sėklos, magnio – špinatai, žirniai, pupelės, avižiniai produktai.

Rūkantiems trūksta beveik visko

Metant rūkyti dažnam kyla noras užkandžiauti. Tai psichologai aiškina įpročiu „ranka-burna“. Nuolatinis užkandžiavimas gali tapti antsvorio priežastimi, todėl užkandžius rūkaliams reikia rinktis atsakingai.

Vaistininkė juokauja, kad žiemą vienas kitas papildomas kilogramas gali būti sveika. Visgi, tai nereiškia, kad galima valgyti nesveiką maistą.

„Nikotinas mažina visų vitaminų ir mineralų koncentraciją organizme. Dėl šios priežasties, visi, kurie rūko ar planuoja mesti rūkyti, privalo vartoti vitaminus papildomai. Geriausiai šiuo atveju tinka tirpūs vitaminai, kuriuose yra didesnis kiekis vitaminų A, C, E bei seleno, turinčių antioksidacinį poveikį ir šalinančių laisvuosius radikalus, kurių rūkančiųjų organizme yra daugiau“, – sako vaistininkė J. Skinderskienė.

Tirpūs vitaminai gerai ir tuo, kad kartu su jais žmogus išgeria stiklinę vandens, todėl sumažėja apetitas. Jei metant rūkyti ar atsisakius nesveikų užkandžių norisi kažką kramtyti, po ranka geriausia turėti vandens, paskaninto apelsino ar citrinos žievele, chia sėklomis, džiovintų vaisių, migdolų, turinčių antioksidacinių ir mineralinių medžiagų.

Kad įpročius valdytume mes, o ne jie mus

Viena iš priežasčių, kodėl taip sunku atsikratyti įsišaknijusių įpročių, yra ta, kad nuolat atsiduriame juos provokuojančiose situacijose: visuomet įsijungiame šviesą prieš eidami į vonią ar patikrinę savo elektroninį paštą beprasmiškai dar 10 minučių naršome internete. Pagunda taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Mokslininkų teigimu, griežta savikontrolė – vienas iš veiksmingų būdų atsisakyti žalingų ar erzinančių įpročių. Dar viena gera priemonė – dėmesio nukreipimas kitur. Tačiau tyrimų metu paaiškėjo, kad su pagundomis ir blogais įpročiais, pavyzdžiui, užkandžiauti, persivalgyti, rūkyti, kovoti geriausiai padeda situacijų bei aplinkybių pakeitimas. Tarkime, jei persivalgote žiūrėdami televizorių, prie jo išvis nevalgykite, jei rūkote tik su tam tikrais kolegomis darbe, pakeiskite vietą biure.

Norint blogus įpročius pakeisti gerais, taip pat reikia keisti mąstymą. Kad išsiugdytumėte naują įprotį, susiekite jį su malonumu. Pavyzdžiui, nusprendžiate, kad pasijutę prastai griebsitės ne spurgų ar saldainių, o morkyčių. Tačiau netrukus pastebite, kad jos nepaguodžia taip, kaip spurgos, kuriose esantys riebalai ir cukrus padeda išsiskirti laimės hormonams. Visgi, nereikia pasiduoti, nes dažną veiksmo kartojimą smegenys pamažu įsimena, o po tam tikro laiko pakeičia seną informaciją nauja. Jei naują veiksmą kartosite 45 dienas, išsiugdysite naują įprotį ir valgydami morkas taip pat galėsite save nuraminti bei paguosti lygiai taip pat, kaip ir valgydami spurgas.

Taip pat, siekiant ką nors savo gyvenime pakeisti, labai svarbu atrasti vidinę motyvaciją, nes, jei numesti svorio ar mesti rūkyti jus motyvuoja tik išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, jaučiate aplinkos spaudimą, tai padaryti bus labai sunku. Motyvacija turi ateiti iš vidaus ir būtinai kartu su meile sau, primena specialistai.

ki šiol buvo manoma, kad šios medžiagos gamtoje neegzistuoja, todėl naujasis radinys nustebino mokslo bendruomenę.

MOFs gaminami iš hidratuotų metalų jonų polimerų. Mokslininkai juos kurti turėjo itin kruopščiai, nes šios medžiagos ertmės ir kanalai yra vos kelių nanometrų pločio. Šios miniatiūrinės skylutės gali užsipildyti tokiomis dujomis, kaip vandenilis ir anglies dioksidas, todėl yra potenciali priemonė švarinti orą ar net būti naudojami kaip kuro elementai.

Tyrėjai atskleidžia, kad du mineralai – stepanovitas ir žemčužnikovitas atkartoja MOFs elgesį. Naujas atradimas buvo aprašytas žurnale „Science Advances“.

Įdomu, kad šie du gamtos „keistuoliai“ buvo aptikti dar 1942 ir 1963 metais, tačiau mokslininkai nesuprato jų unikalumo ir potencialo. Tai buvo įrodyta tik visai neseniai, kai netoli Lenos upės, Sibiro kasykloje aptiktas jų telkinys.

Studijų bendraautorius Tomislav Friščić sakė: „Galiu padaryti tik vieną išvadą: jei ketvirtame dešimtmetyje būtų buvę įmanoma atlikti struktūrinę analizę, tokią kaip šiandien, tada MOFs atradimas butų įvykęs dar prieš 50 metų“.

Mineralogijos žurnale perskaitę daugiau informacijos apie stepanovitą ir žemčužnikovitą, tyrėjai nusprendė pamėginti juos susintetinti laboratorijoje ir ištirti, ar jų struktūra atkartoja MOF.

Jie atrado, kad šiuos mineralus sudaro „plonos skaidrios gyslelės, susidedančios iš žalsvų pluoštinių struktūrų“. Jos išsidėsčiusios lygiai taip pat, kaip sintetinėse MOFs.

Tokia struktūra dar niekada anksčiau nebuvo užfiksuota natūraliuose mineraluose, tačiau po šio atradimo mokslininkai mano, kad jų mūsų planetoje gali būti ir daugiau.

Autoriai teigia, kad stepanovitas ir žemčužnikovitas tikriausiai taip susiformavo dėl unikalios geologinės aplinkos 230 metrų gylyje amžinojo įšalo žemėje. Ateityje bus tiriama, ar panašių savybių mineralų yra ir kitose klimato zonose.

„Rinkti tokius pavyzdžius itin populiaru Skandinavijoje, ten tai vadinama mineralų medžiokle, – sako LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška. – „Medžiotojų“ atnešti pavyzdžiai būna naudingi ir geologams, nes padeda atskleisti vertingų mineralų radimvietes.“ Žmonės, pasak Vytauto Januškos, kartais sutapatina mineralus ir uolienas. Tačiau mineralas – tai specifinės sudėties ir kristalinės struktūros cheminis junginys, o uoliena – mineralų mišinys.

Lietuvoje pagal žmonių radinius daugiausia identifikuojamos fosilijų, suakmenėjusių organizmų liekanų, radimvietės. Pavyzdžiui, Šaltiškių karjere Akmenės rajone virš triaso molio sluoksnio buvo nustatytas juros periodo sluoksnis su gausiais faunos pėdsakais.

Uolienų ir gruntų litologinės, fizikinės ir mechaninės savybės, inžineriniai geologiniai rodikliai, cheminė sudėtis nustatoma LGT laboratorijoje. Norintieji išsamiau susipažinti su mūsų šalies gelmių paslaptimis turėtų apsilankyti LGT Žemės gelmių informacijos centre, kuris įsikūręs Vievyje (Taikos g. 2). Jame sukaupta gausi uolienų ir mineralų kolekcija.

Besidomintieji mineralais ir uolienomis į LGT gali kreiptis elektroniniu paštu lgt@lgt.lt.

Kažkas nepaprasto

"Pagreitintame filmuke mačiau, kaip tirpsta Šiaurės ašigalis, po to – pasidengia ledu, – apie metus filmuotą dokumentinį filmą pradėjo pasakoti Remigijus. – Žemė tarsi kvėpavo. Ji gyvas organizmas. Tuos dalykus reikia vertinti plačiau, pažvelgti už mūsų matymo ribų. Akmenys taip pat gyvi, kaip ir visa mūsų planeta."

Nuo vaikystės akmenimis susidomėjęs R.Toleikis rimtai mineralais domisi dvylika metų, su jais dirba jau ketverius.

"Turėjau sėkmingų verslų, domėjausi daugeliu dalykų, bet viskas greitai nusibosdavo. Atradęs mineralus supratau, kad tai mano pašaukimas, – prisipažino vyras ir šyptelėjo: – Jie suteikia džiaugsmo ir gelbsti nuo nuobodulio."

Žmonės dažnai intuityviai jaučia, kad akmenys – kažkas nepaprasto, o brangakmeniai daugelį žavėjo seniai.

"Susižavėjimas jau yra vartai į mineralų pasaulį. Akmuo – abstraktus pavadinimas, tikslesnis – mineralai, nes visi akmenys yra mineralai, – aiškino Remigijus. – O akmenų galia tikėta jau prieš šimtus, tūkstančius metų. Jų poveikį sėkmingai įrodė taikomoji kineziologija."

R.Toleikis prisimena vieną iš taikomosios kineziologijos eksperimentų, kai žmogus į delną paima buteliuką su aminorūgštimi.

"Bandymai įrodė, kad organizmas reagavo į tai – kai kurios raumenų grupės buvo tarsi paveiktos aminorūgšties.

Žmones veikia muzika, garsai, spalvos, taip pat – akmenys.

Sustiprina bioenergetinę sistemą

Mineralų pasaulį Remigijus vadina slėpiniu, nes domėjimasis akmenimis atveria naujus informacijos klodus. Ir tai – ne tik mokslo tyrimai, bet ir asmeninė patirtis.

"Atradimai keičia realybę, sąmonė atsiveria platesniam suvokimui, – įsitikinęs mineralų specialistas. – Prasideda abipusis santykis, atradau ryšį su mineralais."

Ant jo kaklo – Šyvos energija: rudrakšo – melsvojo kipariso – karoliukai. 108. Religinis, mistinis skaičius.

Ant rankų – berilų šeimos akmenys – melsvas akvamarinas, rožinis morganitas.

"Jų savybės padeda kelti sąmonės lygį. Akmenys rūšiuojami ir pagal poveikį, žmogui reikalinga įvairaus diapazono energija, – aiškino Remigijus. – Daug mokslo sričių įrodė, kad žmogus – ne tik fizinis kūnas, bet ir bioenergetinis."

Ar kiekvienam žmogui reikia turėti akmenų?

"Ne, nebūtinai, – nebruko savo nuomonės R.Toleikis. – Bet jie sustiprina mus, mūsų bioenergetinę sistemą, savybes. O kai trūksta energijos, vėliau tai jaučia mūsų fizinis kūnas, prasideda ligos."

Turi liestis su kūnu

Kaip pasirinkti akmenis? Sąmoningai ar intuityviai?

Kai kurie specialistai teigia, kad intuicija kartais pastūmėja  išsirinkti ne tą akmenį, jis gali neigiamai veikti bioenergetines sistemas.

"Obsidianas priskiriamas prie labai stiprių, pavojingų akmenų ir gali sukelti neigiamą poveikį, – pastebėjo Remigijus. – Jis ištraukia iš pasąmonės paslėptas emocijas, baimes. Ir jei žmogus tam nepasirengęs, gali patirti nemalonių pojūčių. Tačiau esu įsitikinęs, kad nieko nebūna atsitiktinai. Jei būsi atviras, viskas tik į gera."

Prie stiprių, pavojingų akmenų Remigijus priskiria ir lavos akmenį. Jo derinys su tamsiu granatu – stiprus, skatina gyvybinę, ugninę energiją. Kaip šalutinį efektą galima įvardyti tai, kad sustiprina vyriškas savybes, o jei žmogus blaškosi, neturi krypties, šis derinys gali dar labiau sutrikdyti.

Kodėl akmenį geriau nešioti ant kūno, o ne tik laikyti namuose?

"Stipresnis poveikis. Neatsitiktinai žiedai su brangakmeniais mus stipriai veikia. Energijos kanalai eina per pirštus, riešus. Ir, pasak astrominerologų, mūsų pirštai – kiekvienos planetos energija. Akmuo daro poveikį liesdamasis su kūnu.  Pasitelkdami akmenis, žinodami, ko mumyse per daug ar per mažai, galime koreguoti savo charakterį, savybes."

Skeptikai šyptelės: akmenys gali padėti mums tapti turtingiems, mylimiems, sveikiems?

"Kai kurie žmonės jaučia ir supranta, kad pasaulyje yra daugiau, nei mato mūsų akys. Mūsų gyvenimą veikia daug kitų dalykų, – pastebėjo R.Toleikis. – Ir baldai, ir garsai, ir daiktai namuose, ir kaip puošiamės, rengiamės. Tai galima patikrinti eksperimentuojant su savimi."

Dovanoto – poveikis stipresnis

Jei žmonės niekuo nenori tikėti, sako, kad tai nesąmonė, juos akmuo veiks minimaliai.

"Mintys materializuojasi, kuria realybę, o neigiami įsitikinimai blokuoja, todėl ir nesulaukiama poveikio, – aiškino mineralų specialistas. – Antroji žmonių kategorija abejoja ir mano, kad galbūt tai veikia. Tuomet prasideda magija, alchemija. Sumokėdamas už mineralus žmogus išskiria savo energijos, pasirašo nematomą kontraktą."

Remigijus pabrėžia, kad dar stipresnis poveikis, kai mineralas dovanojamas. Nuoširdžiai, su meile. Neatsitiktinai stiprų poveikį turi artimųjų dovanojami žiedai, amuletai, pakabukai.

"Tuomet veikia ypatinga alchemija, akmuo tarsi užprogramuoja intenciją, ko linkėta: sveikatos, meilės, sėkmės, pinigų", – pasakojo R.Toleikis.

Trečioji kategorija žmonių – atviri, žino, kaip veikia pasaulis, tiki gilesniais, nematomais dalykais, pasiryžę gyvenimą užpildyti harmoninga energija. Jie atviri akmenų poveikiui ir gali tikėtis stipriausio efekto.

"Įsigyjant akmenį reikia palinkėti priimti teigiamą, harmoningą jo poveikį, tikėti, kad jis padės mums augti, tobulėti visomis prasmėmis", – pabrėžė mineralų specialistas.

Bioenergetiniai taškai ir akmenys

Sveikatos, meilės, pinigų, turto, išminties, darbo, apsaugos. Tokių dalykų dažniausiai prašo žmonės, tikėdamiesi, kad  mineralai padės tai pasiekti.

"Vienas pagrindinių būdų pasirinkti tinkamą akmenį – žinoti apie čakras – bioenergetinius centrus, atsakingus už skirtingas sritis", – aiškino Remigijus ir pradėjo vardyti čakras.

Septintoji – viršugalvio čakra, yra ryšys su kosmosu. Violetinės spalvos. Pagrindinis akmuo – ametistas.

Šis akmuo padeda transformuotis, įgyti išminties, sėkmingai spręsti psichologines problemas. Tinkami ir kiti violetiniai akmenys – čeroitas, sugilitas ir universalūs akmenys – selenitas ir visoms čakroms tinkantis kalnų krištolas.

Šeštoji čakra – trečioji akis –  yra vos virš antakių, atsakinga už aiškiaregystę.

"Tai mūsų gebėjimas matyti tiesą. Jei ji aktyvuota ir sveika, nebūsime lengvai apgaunami, jausime, kas tinka, kas ne, – teigė mineralų specialistas. – Jos spalva tamsiai mėlyna, todėl pagrindiniai jos mineralai tamsiai mėlynos spalvos – lazuritas, kianitas, mėlynasis safyras."

Penktoji čakra – gerklėje. Žydri ir žalsvi akmenys – akvamarinas, amazonitas, turkis, larimaras. Ji atsakinga už mūsų saviraišką, sugebėjimą reikšti mintis, išsakyti, kas yra mūsų viduje. Kai mums stinga diplomatijos, nemokame išsakyti minčių, tinka žalsvi, žydri akmenys. Rožinės spalvos akmenys tinka stiprinant širdies čakrą. Ketvirtasis bioenergetinis centras – meilės centras.

"Meilę reikia suprasti universaliąja prasme, nes mums visiems kasdien reikia meilės, – pastebėjo Remigijus. – Jei šis centras uždarytas, negalime būti laimingi, jaučiame, kad kažko trūksta. Puikus akmuo – rožinis kvarcas. Visi specialistai pastebi, kad jis tinka visiems, neturi pašalinio poveikio, padeda atverti širdies centrą."

Tinka ir aukštas vibracijas skleidžiantis rožinis kuncitas. Vidiniams ieškojimams nusiteikę žmonės renkasi skaidresnius akmenis – rožinis kuncitas, berilai, morganitas atveria mūsų sielas dvasinei meilei.

Laisvė ir seksualinė energija

Mūsų darbams žemėje, gebėjimui realizuoti idėjas tinka geltonos spalvos akmenys. Jei jie turi kitų atspalvių, veikia kelis centrus. Gelsva spalva – turtas.

Tokie yra geltonasis kvarcas – citrinas, geltonasis Andų opalas, geltonasis safyras, piritas. Pastarasis yra labai stiprus akmuo, nors kartais vadinamas kvailių auksu. Kai žmonės, ieškantys aukso, rasdavo piritą, apsidžiaugę manydavo, kad tai nemažas aukso gabalėlis.

"Šis mineralas – labai stiprus ir yra iš tų pavojingųjų, galinčių turėti pašalinį poveikį, – perspėjo Remigijus. – Jautresni žmonės arba nesąmoningai pasirinkusieji šį akmenį gali jausti stiprią energiją, juos tarsi krato, pojūčiai gali būti nemalonūs. Nebent šį akmenį pasirenkate sąmoningai."

Antrąją čakrą padeda aktyvinti apelsino spalvos akmenys. Šis centras atsakingas už vidinę laisvę, kūrybinę, seksualinę energiją, gyvenimo džiaugsmą.

"Žmonėms, kuriems tarsi trūksta laisvės, rekomenduojami apelsino spalvos akmenys: oranžinis selenitas, karneolis (tinka ir pirmajai, ir antrajai čakrai), oranžinis granatas, oranžinis kalcitas, – pasakojo specialistas. – Šie akmenys tinka, kai turite daug idėjų, bet negalite jų realizuoti, kai norite pritraukti gyvenimo partnerį. Jis aktyvina ir Veneros, meilės planetos, energiją."

Pirmajai čakrai, atsakingai už ryšį su žeme, gyvybinius instinktus, sugebėjimą išgyventi ypač ekstremaliomis situacijomis, priskiriami tamsūs rudi, juodi mineralai. Tai hematitas, juodasis turmalinas, jaspiai, lavos akmuo. Šie akmenys tinkami, kai trūksta fizinio tvirtumo, stiprybės. Beje, pirmosios čakros akmenys sustiprina apsaugą, padeda, kad mūsų nenupūstų blogi energiniai vėjai.

Mėgstamiausias – kalnų krištolas

Remigijaus namuose – tūkstančiai mineralų. Kai kurie jį ypač džiugina. Mineralų specialistas turi akmenų altorėlį.

"Jį rekomenduoju turėti daugumai, – patarė R.Toleikis. – Visiems reikėtų namuose turėti šventą vietą, kur galima pabūti ramiai, pamedituoti, susikaupti, susikoncentruoti."

Priklausomai nuo norų, dienos darbų, Remigijus nešioja skirtingas akmenų apyrankes. Kai rengiasi paskaitai ar meditacijai, žino, kad bus darbo su energijomis, renkasi apsauginius akmenis – juodąjį turmaliną, dūminį kvarcą. Taip pat neretai nešioja Andų opalą, berilus, kianitą, diopsidą. Kai reikia daugiau dirbti – tigro akį, granatą.

Ypatingas, mėgstamiausias Remigijui mineralas – kalnų krištolas, kuris stiprina viską, ką siunčiame mintimis, dera su kitais akmenimis ir stiprina jų poveikį.

"Kalnų krištolas – skaidrus kvarcas. Jis naudojamas technikoje. Kvarcas sugauna bangas, kai jos sustiprinamos, tai tarsi radijo imtuvas. Kvarcas girdi tai, ko mes negirdime, jo diapazonas labai platus. Kvarcas naudojamas ir kompiuteriuose, – aiškino R.Toleikis. – Beje, garsusis Silicio slėnis, kuriame įsikūrusios garsios korporacijos – "Google", "Microsoft", "Facebook" ir kitos, pavadintas pagerbiant kvarcą. Silicis – pagrindinis kvarco cheminis elementas. Tad, jei jis pagauna ir girdi radijo bangas, kodėl negali girdėti ir programuoti mūsų minčių?"

Moterims ir vyrams

Kaip pasirinkti akmenį, jei nežinai, ko nori, ko trūksta? Sveikatos? Fizinis kūnas – tai pirmoji čakra, o kai ji nusilpusi, silpsta fizinis kūnas.

"Priklausomai nuo sveikatos sutrikimų, mums gali reikėti ir kitoms čakroms tinkamų akmenų. Pavyzdžiui, sutrikus virškinimo sistemai – trečiajai čakrai, padės citrinas, piritas", – teigė Remigijus.

Trūkstant meilės rekomenduojamas rožinis kvarcas, kuncitas, morganitas, rožinis Andų opalas, pinigams pritraukti – citrinas, piritas, geltonasis safyras, siekiant išminties – ametistas.

"Beje, popiežius nešioja žiedą su ametisto – dvasingumo, išminties akmenimi", – pastebėjo mineralų specialistas.

Ar visi akmenys tinka vyrams ir moterims?

"Jei žmoguje pernelyg daug vyriškumo, gali padaugėti agresijos, uždarumo, pritrūks tolerancijos. Jei pernelyg stipri moteriška energija, pernelyg pasiduosime kitų poveikiui, – aiškino Remigijus. – Tiesa, rožiniai akmenys labiau tinka ir rekomenduojami moterims, tamsesnių spalvų – vyrams. Aš nešioju rožines apyrankes, man patinka jų energija, morganitas – dvasinės meilės akmuo."

Keli mineralai puikiai tinka vaikams. Dar mūsų protėvių tautosakoje apdainuotas gintaras, turintis daug puikių savybių, gerina virškinimą, saugo, suteikia džiaugsmo. Taip pat vaikams tinka rožinis kvarcas, kalnų krištolas.

Harmonija ir sąmoningumas

Su akmenimis, primena Remigijus, reikia draugauti, jais džiaugtis, jausti emocinį ryšį.

"Jei jie tik šiaip gulės – nebus didelio poveikio, – perspėjo specialistas. – Beje, akmuo gali energiškai užsiteršti. Būna, kai nenorime nešioti kažkokio mums mielo papuošalo. Valymo būdų yra daug – kai kuriems akmenims tinka vanduo."

Ar akmuo gali užvaldyti žmogų? Reikia stebėti save, kas vyksta mūsų gyvenime, kokios savybės sukelia pasikartojančius įvykius. Tai pirmieji žingsniai į paslaptingų jėgų pasaulį. O visatoje labai svarbu atvirumas. Prasidėjus savęs pažinimui pabunda intuicija ir tuomet pritraukiame tai, ko mums reikia, – randame tinkamą knygą, mineralą ar net žmogų.

Mineralų specialistas neretai rengia ir kristalų mandalos meditaciją.

"Kai kažko labai reikia, galima iš akmenų sudėlioti mandalą, medituoti, koncentruotis, – pasakojo R.Toleikis. – Mandala aktyvuosis, taps energijos šaltiniu."

Remigijus pateikė pavyzdį: praėjus dienai po aktyvios meditacijos, kuriant mineralų mandalą, vienas dalyvis sulaukė žinios, kad gavo palikimą. Ir to sulaukė ne mirus artimiesiems ar atsitikus nelaimei, bet harmoningu būdu.

"Kažko prašant galioja pagrindinė sąlyga: išlaikyti sąmoningumą, kažko prašyti ir kviesti pačiu harmoningiausiu būdu, –  pabrėžė Remigijus. –  Akmenys stiprina tai, ką mes spinduliuojame, bet patys turime siekti gerinti savo gyvenimą ir tobulinti vidinį dvasinį pasaulį."

Jeigu beveik visą dieną prasėdite ar prastovite, nenustebkite, kad jus aplankys šie staigūs ir nemalonūs raumenų spazmai.

Dėl pasyvaus gyvenimo būdo ir judėjimo stokos ima trikti audinių kraujotaka, raumenys aptirpsta, praranda lankstumą. Ilgai sėdėjęs žmogus pradeda jausti dilgčiojimą galūnėse, pavojingiausias – sėdėjimas sukryžiavus kojas arba užkėlus jas viena ant kitos.

Mėšlungis užklumpa ir judančius – tuos, kurie persistengia, sportuoja nepadarę tinkamo apšilimo. Šie spazmai gali sustingdyti raumenį ir maudantis šaltame vandenyje, tad derėtų nesirinkti maudynių vienam ir nuošalioje vietoje, nes tokiu atveju nesulaukęs pagalbos žmogus dažnai nuskęsta.

Nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trunkantis mėšlungis dažniausiai apima blauzdų bei kojų pirštų raumenis – didžiausią krūvį laikančias kūno dalis. Mėšlungis gali užklupti bet kurio amžiaus žmones.

Jei šie spazmai užklupo tik sykį, labai jaudintis nevertėtų. Tačiau jei tai kartojasi, susirūpinkite – paprastas mėšlungis gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas: skydliaukės sutrikimus, cukrinį diabetą, uždegimus, užslėptas traumas, neurologines ligas.

Atsako specialistas

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:

- Mėšlungis nėra kokios nors specifinės ligos simptomas. Dažnai jis atsiranda ilgiau pasportavus, netekus skysčių, išsekus, ar kai trūksta vienokių arba kitokių mikroelementų. Jeigu ši problema nėra dažna ir labai nevargina, manyčiau, kreiptis į šeimos gydytoją ir nevertėtų.

Paprasta pagalba sau šiuo atveju – atsipalaidavimo pratimai, masažas, pakankamas skysčių (vandens) vartojimas. Situaciją šiek tiek palengvinti turėtų ir maisto papildai, pavyzdžiui, magnio, kalcio preparatai.

Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, vartojate vaistus, ir ši problema stiprėja, su šeimos gydytoju pasitarti būtų prasminga. Mėšlungis gali būti vaistų šalutinis poveikis, tad prireikia ir tyrimų. Tačiau noriu pabrėžti, kad be gydytojo žinios vartojamų vaistų nutraukti ar keisti jų vartojamos dozės nereikėtų.

Pirmoji pagalba sutraukus mėšlungiui

Jei mėšlungis sutraukė pėdų srityje ar kojų pirštus, nusimaukite batus ir pamasažuokite basas pėdas. Atsisėskite ant žemės ir rankomis atlenkite kojų pirštus į save, lankstykite juos pirmyn ir atgal, kol skausmas praeis. Derėtų žinoti, kad kai kuriais atvejais šis pratimas skausmą gali dar labiau sustiprinti. Jei taip nutiko, pėdos geriau nelankstykite, o pamasažuokite ją rankos pirštais, nykščiu paspaudydami viršutinę pėdos dalį ir kojų pirštus. Jeigu galite, bandykite skausmą „išvaikščioti“ šiek tiek pavaikščiokite basomis kojomis, stipriai remdamiesi į žemę.

Stenkitės atpalaiduoti raumenį. Darykitės masažą, galima naudoti šildomąjį tepalą. Tai – ir nebloga profilaktinė priemonė nuo mėšlungio.

Staiga atsistokite ant sutrauktos kojos. Dėl visa ko į ką nors įsikibkite. Tai gana skausminga, tačiau efektyvu.

Kelis kartus įgnybkite sau į skaudamą vietą.

Kaip išvengti?

Kojų mėšlungio padeda išvengti kraujotaką gerinantys pratimai, pavyzdžiui, pasisūpuokite nuo pirštų kulnų ir atvirkščiai, pakilnokite kojų pirštus. Naudingos yra ir kontrastinės vonelės (ne per didelio temperatūrų skirtumo, karšto vandens vengti, jei sergate venų varikoze). Taip pat svarbu pasirinkti patogią avalynę.

Šių spazmų riziką padidina ir mineralų, vitaminų (D, E, B2, B6), skysčių stoka. Todėl verta atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą. Šiuo atveju reikiamų medžiagų – magnio, kalio, kalcio – suteiks ruginė duona, daigai.

Tuo ypač susirūpinti reikėtų nėščiosioms, taip pat patiriantiems didelius stresus, gausiai prakaituojantiems, besilaikantiems dietos, vartojantiems vaistus – visi šie faktoriai susiję su spartesniu mikroelementų šalinimu iš organizmo.