Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.

„Minos palei Zaporižios atominės elektrinės perimetrą (...) dabar vėl įrengtos“, – teigiama TATENA išplatintame pranešime.

Jame priduriama, kad minos vėl yra elektrinės teritorijoje, o tai neatitinka TATENA saugos standartų. Anksčiau Agentūros ekspertai teigė, kad minos iš teritorijos buvo pašalintos praėjusių metų lapkritį.

TATENA pridūrė, kad minos yra buferinėje zonoje tarp elektrinės vidinės ir išorinės tvoros.

TATENA nurodė, kad jos ekspertams nebuvo leista patekti į keletą reaktorių ir kai kurias kitas patalpas.

„Tokia prieiga reikalinga branduolinei saugai ir saugumui stebėti“, – sakoma pareiškime.

Šios savaitės pradžioje ekspertams buvo leista patekti į vieno iš reaktorių salę.

Šio mėnesio pradžioje Rusija pareiškė, kad prieigą blokuoja dėl saugumo priežasčių.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) ne kartą perspėjo dėl „nuolatinės branduolinės saugos ir saugumo grėsmės šiame objekte“.

Jėgainė 2022 metų rugsėjį nustojo tiekti elektros energiją į Ukrainos tinklą, o per visą karą ją ne kartą krėtė apšaudymai ir dronų atakos.

Daugiapakopiai spąstai

„Rusai sujungia minas vieną su kita, – naujienų agentūrai AFP pasakojo naujus karius apmokantis ukrainiečių išminuotojas seržantas Bolleris. – Pabandęs jas išimti, gali susprogdinti visą savo būrį.“

Ukrainiečių kariams itin svarbu pašalinti minas, kad atsivertų kelias puolimo veiksmams, o civiliai galėtų grįžti į savo namus. Tačiau išminuotojai perspėja: ir taip pavojingą jų darbą dar labiau apsunkina naujų karių stygius ir vis pavojingesni rusų naudojami minavimo būdai.

Kitas išminuotojas Anatolijus, rankoje laikydamas minas, moko naujokus, kad jos gali būti paslėptos bet kur. „Banknotas, cigarečių pakelis, telefonas... Tai tikri spąstai“, – stingdančiame šaltyje stovintiems sunerimusiems kariams aiškina Anatolijus. „Esame praradę karių ir sprogus užminuotoms gėrimo „Pepsi“ skardinėms“, – sako jis.

Visada pirmieji

Išminuotojai dažniausiai pirmieji pasirodo fronte, kad išvalytų teritoriją iki atvykstant šturmo būriams.

Ukrainiečių išminuotojų šūkis – „Visada pirmųjų priešakyje“, nes jiems su fronto linijomis tiesiogiai susidurti tenka dažniau nei kitiems karių daliniams. Tačiau sunku rasti žmonių, kurie norėtų taip rizikuoti. „Būtina ne tik mokėti atskirti sprogmenis, bet ir žinoti jų cheminę sudėtį, kaip su jais elgtis. Tam reikia mokytis, – paaiškino Bolleris. – Sunku rasti protingų žmonių, kurie nebijotų.“

Ukrainos kariuomenės išminavimo skyriaus vadovo pulkininko Olego Šivarskio teigimu, jų darbas kare su Rusija yra nepamainomas. „Mechanizuoti padaliniai nepradės puolimo, kol išminuotojai nepašalins minų“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.

Per vienus metus galėjome ištirti didesnę nei Juodkalnija teritoriją“, – nv.ua citavo pareigūnę.

Pulkininko žodžiais, dėl tarptautinės pagalbos ir atidarytų naujų rengimo centrų jų padėtis nekritinė. Tačiau jis pripažino, kad kyla sunkumų randant naujokų ir kad daugelis žmonių paprasčiausiai bijo mokytis išminuotojo darbo.

Grėsmę kelia ne tik minos, bet ir tikimybė tapti priešo taikiniu. Bolleris pasakoja kartą atsidūręs vos už 120 m nuo rusų karių. „Girdėjau jų balsus, kaip jie mane užgaulioja“, – pasakojo išminuotojas.

Pavojingos naujovės

Ukrainiečių išminuotojai vis dažniau susiduria su rusų taktika, kuria siekiama apsunkinti jų darbą. Rusai nuolat tobulina minavimo strategiją, vienu metu naudoja ir priešpėstines, ir prieštankines minas, sprogmenis mėto iš sraigtasparnių. „Rusai taiko naujoves“, – pripažįsta pulkininkas O. Šivarskis. Jo teigimu, Maskva minas deda kaip papuola: „Kai kur minos dedamos vos už pusmetrio viena nuo kitos.“

42 metų Anatolijus mano, kad dirbant šį darbą yra būtina nuojauta ir intuicija, kadangi rusai nuolat spendžia spąstus. „Ne paslaptis, kad Rusijoje yra labai gerų, galbūt net geriausių išminuotojų“, – pridūrė jis.

Per pratybas susprogdinęs prieštankinę miną, seržantas Bolleris liko visas žemėtas. Jis per miną stuktelėjo kastuvu, o šalia esantys kariai apdairiai atsitraukė. „Tai padeda kariams priprasti prie sprogimų“, – šypsodamasis paaiškino 43-ejų išminuotojas. „Dažniausiai dirbame naktimis, žemę badome lazdomis, – pasakojo jis. – Tenka šliaužti per žemę, per purvą, per išmatas... Rusai minų prideda visur.“

Iki Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Bolleris dirbo kraštovaizdžio specialistu Vokietijoje, gavo gerą atlyginimą. Dirbdamas naująjį darbą jis neteko draugų ir kolegų. „Tie, kurie nežuvo, neteko kojų“, – sako vyras, tačiau tikina, kad netektys jo nesustabdys.

Sunkiai aprėpiami mastai

Išminuoti ukrainiečiams tenka ne tik fronto liniją, bet ir kiekvieną atkovotą žemės lopinėlį. Iki sausio 9-osios buvo išminuota apie 25 proc. 2022-ųjų rudenį deokupuotos Chersono srities teritorijos. Nors šis skaičius atrodo grėsmingai mažas, Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas komentare agentūrai „Ukrinform“ pastebėjo, kad deokupuotą teritoriją kasdien tikrina daugiau kaip 800 pirotechnikų – dešimt kartų daugiau nei tuo pat metu pernai kovą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios rusų sausumos minos ir kiti sprogstamieji užtaisai Ukrainoje pražudė 277 žmones. Apie tai paskutinėmis 2023-iųjų dienomis pranešė „Kyiv Independent“, remdamasis valstybine Nepaprastųjų situacijų agentūra. Tarp aukų – ir keturiolika vaikų. 608 žmonės, įskaitant 74 vaikus, per sausumos minų sprogimus buvo sužeisti.

Lapkritį analitinis centras GLOBSEC skelbė, kad, norint Ukrainos teritoriją išminuoti naudojant tradicinius metodus ir turimus išteklius, prireiktų 757 metų. Kalbant apie išminavimą dažnai minimas Kroatijos pavyzdys. 13 tūkst. kv. km minomis užterštos šalies teritorija vis dar tebevaloma – baigti darbus planuojama 2026 m., t. y., praėjus trims dešimtmečiams po karo pabaigos.

Premjeras Denisas Šmygalis yra minėjęs 174 tūkst. kv. km galimai užminuotos Ukrainos plotą – skaičiuojant tiek sausumos, tiek jūrų teritoriją. Skaičiuojant pagal analogiją su Kroatija, ukrainiečiams savo žemę pavyktų išvalyti per keturis šimtmečius.

Vicepremjerės Julijos Svidirenko teigimu, metų pradžioje buvo likę 156 tūkst. kv. km. „Per vienus metus galėjome ištirti didesnę nei Juodkalnija teritoriją“, – nv.ua citavo pareigūnę.

Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimu, minomis gali būti užteršta beveik 19 proc. ūkininkų žemės.

Agentūros AFP kalbintas pulkininkas O. Šivarskis nesiryžta prognozuoti: tikro rusų Ukrainoje paliktų minų skaičiaus esą nustatyti neįmanoma. „Jį sužinosime tik susigrąžinę savo teritoriją“, – sako jis.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie 13.37 val. buvo gautas pranešimas apie radinį minėtos seniūnijos Baltupėnų kaime. Buvo įvestas planas „Skydas“.

Atvykus Baltupėnų miške metalo ieškotojai buvo radę 20 minosvaidžio minų. Ugniagesiai įvykio vietoje budėjo kol Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai sprogmenis sunaikino karjere.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Priešmininės veiklos centro atstovas pulkininkas Pavlo Vozniukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„2023 metų lapkričio 16 d. duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje įvyko 576 incidentai, susiję su minomis ir sprogiomis karo liekanomis. Nukentėjo 852 civiliai, iš jų 265 žuvo, 587 buvo sužeisti“, – sakė kariškis.

Jis paragino griežtai laikytis saugumo taisyklių. Anot pareigūno, apie galimą pavojų įspėja speciali juosta, ženklai „Atsargiai, minos!“, „Stop - minos!“, į žemę įsmeigtos raudonos vėliavėlės ir t. t.

Kaip anksčiau buvo pranešta, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jau išminuota daugiau kaip 190 hektarų teritorijos.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, per operaciją „Puikus skydas“ (angl. „Brilliant Shield“) Lenkijos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive dislokuoti Lietuvos kariai vykdė minų paiešką pasitelkiant tam skirtą įrangą ir nardė Šiaurės jūroje.

Operacijos metu minų paieškos grupė labai sekliuose bei daug kartų žvalgytuose vandenyse rado ir sunaikino Antrojo pasaulinio karo vokišką dugninę miną, nurodo kariuomenė.

Šiuo metu Povandeninių veiksmų komandos narai budi NATO greito reagavimo pajėgose (NRF) kaip labai seklių vandenų minų paieškos grupė. Grupės uždavinys – vykdyti jūrinės amunicijos paieškos ir neutralizavimo operacijas nuo sąjungininkų laivo arba kaip nepriklausomam vienetui. Grupė sudaryta iš narų išminuotojų ir autonominio povandeninio įrenginio operatorių.

Pranešime nurodoma, kad NRF yra aukštos parengties, technologiškai pažangios pajėgos, gebančios būti greitai aktyvuojamos ir vykdyti užduotis bet kurioje pasaulio vietoje. NRF sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų komponentai.

Pastarosiomis dienomis liepsnos siaubia Viduržemio jūros regiono teritorijas, įskaitant kelis gaisrus kaimyninėje Graikijoje ir Adrijos jūros pakrantėje Italijoje.

Pranešama, kad gaisras kilo maždaug už 12 km nuo garsiojo viduramžių miesto, Župos Dubrovačkos savivaldybėje. Pasak ugniagesių asociacijos, jis kilo vėlai pirmadienį, tačiau aplinkiniai gyventojai nebuvo evakuoti.

Antradienį dėl stipraus vėjo išplitusias liepsnas suvaldyti bandė apie 130 ugniagesių.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad gaisras vietovėje taip pat sukėlė minų sprogimą.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje subyrėjus Jugoslavijai, serbų pajėgos apgulė ir apšaudė Dubrovniką, todėl kai kurios miesto teritorijos buvo apgadintos, o miesto pakraščiai vis dar užteršti minomis.

UNESCO saugomame VII a. statytame mieste virš Adrijos jūros stūkso bažnyčių, rūmų ir fontanų labirintas.

Dubrovnikas jau seniai yra turizmo centras, kuriame stoja daugybė kruizinių laivų, o pastaraisiais metais šis viduramžių mūrais apjuostas miestas išgarsėjo, kai jame buvo filmuojamos populiaraus HBO serialo „Sostų karai“ (Game of Thrones) dalys.

Adrijos perlu vadinamas miestas kasmet pritraukia daugiau nei milijoną turistų.

Šiuo metu visa Europa yra sukaustyta karščio bangos, lydimos gaisrų ir įspėjimų apie pavojų sveikatai. Nuo ekstremalių oro sąlygų taip pat nukentėjo Azijos ir JAV teritorijos.

Praėjusią savaitę, po kelias dienas Balkanuose tvyrojusių karščių per Bosniją, Kroatiją ir Slovėniją praūžus smarkioms audroms, žuvo mažiausiai penki žmonės.

Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, o Kyjivas ir Maskva nuo to laiko kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinės teritorijoje.

Liepos 23 dieną TATENA ekspertai „pamatė keletą minų, esančių buferinėje zonoje tarp objekto vidinio ir išorinio perimetro barjerų“, pirmadienį pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Pareiškime nenurodoma, kiek minų komanda matė.

Įrenginiai buvo ribojamose zonose, į kurias elektrinės personalas negali patekti, sakė R. Grossi ir pridūrė, kad, pirminiu TATENA vertinimu, bet koks sprogimas neturėtų paveikti objekto branduolinės saugos ir saugumo sistemų.

Jis taip pat pridūrė, kad sprogmenų klojimas elektrinės teritorijoje neatitiko TATENA saugos standartų ir branduolinio saugumo gairių ir darė papildomą psichologinį spaudimą darbuotojams.

Praėjusią savaitę TATENA pareiškė, kad jos ekspertai atliko patikrinimus elektrinėje ir nepastebėjo jokių minų, nors jiems nebuvo leista patekti ant reaktorių pastatų stogų.

Naujausiame TATENA pareiškime teigiama, kad jai vis dar nebuvo leista patekti ant reaktorių pastatų ir jų turbinų salių stogų.

Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.

Šeši reaktoriai, kurie prieš karą gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, buvo išjungti ilgus mėnesius.

Ukrainos išminavimas gali užtrukti šimtus metų ir kainuoti milijardus dolerių, rašo „The Washington Post“.

Rusija smarkiai užminavo fronto liniją, laukdama Ukrainos kontrpuolimo. „Human Rights Watch“ tyrimai parodė, kad Rusijos kariai panaudojo mažiausiai 13 rūšių priešpėstinių minų. Ukraina yra uždraudusi priešpėstines minas ir jų nenaudoja, Rusija jas naudoja gausiai. Prieštankines minas gausiai naudoja ir Rusija, ir Ukraina.

„Youtube“ kanalo „Civ Div“ kūrėjas, amerikietis, anksčiau pats kovojęs Ukrainos pusėje, parodė, kaip surenka savo anksčiau padėtas prieštankines minas.

Remiantis naujausia GLOBSEC analitinio centro ataskaita, apie 30 proc. Ukrainos teritorijos, daugiau nei 107 tūkst. kvadratinių kilometrų, yra užteršta sprogmenimis. Minų Ukrainoje yra daugiau nei Afganistane ar Sirijoje.

GLOBSEC apskaičiavo, kad vienas išminuotojas per dieną gali išvalyti nuo 15 iki 25 kvadratinių metrų, priklausomai nuo reljefo ir sprogmenų koncentracijos. Užterštos Ukrainos teritorijos yra tokios didžiulės, kad kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad 500 dabar dirbančių išminuotojų komandų darbą užbaigtų per 757 metų.

Be to, išminavimas yra ne tik lėtas, bet ir brangus procesas. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad Ukrainos išminavimas kainuoja nuo 2 iki 8 dolerių už kvadratinį metrą, o per ateinančius 10 metų kainuos apie 37,4 mlrd. dolerių. Vien šiais metais JAV išminavimui Ukrainai skyrė 95 mln. dolerių.

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį iki 2023 m. liepos Jungtinės Tautos užfiksavo 298 civilių mirtis nuo padėtų sprogmenų (22 žuvusieji buvo vaikai), dar 632 civiliai buvo sužeisti.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininio karo laivo įgula patikrino daugiau nei 100 povandeninių kontaktų, taip rastos šešios jūrinės minos iš Pirmo ir Antro pasaulinių karų.

Taip pat minėtas laivas aptiko daugiau nei 20 minų inkarų. Iš viso su kitais NATO priešmininiais laivais operacijos metu surastos ir nukenksmintos 50 jūrinių minų. Prie minų nukenksminimo prisidėjo ir Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai.

Operacija „Open Spirit 23“ yra tęstinės Baltijos šalių pastangos kartu su kitais tarptautiniais partneriais išvalyti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusias jūrines minas ir kitus sprogstamuosius užtaisus Lietuvai, Latvijai ir Estijai priklausančiame Baltijos jūros dugne. Pratybos šiemet vyko Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, skelbiama pranešime.

Anot Karinių jūrų pajėgų, operacijoje dalyvavo dešimt laivų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, NATO sąjunginių jūrinių pajėgų priešmininių laivų taktinės grupės.

Kartu su laivais užduotis vykdo ir narai išminuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Estijos. Išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Baltijos jūroje.

Kaip skelbiama, šios operacijos Baltijos šalyse rotacijos principu vykdomos kasmet nuo 1997 metų. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais dabartinėse Lietuvos teritorinių vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje buvo išdėstyta 15 jūrinių minų laukų su daugiau nei 1,6 tūkst. jūrinių minų.

Baltijos šalių karinių laivų junginys BALTRON buvo įkurtas 1998 metais. Junginį šiuo metu sudaro jam priskirti Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų laivai ir iš šių šalių atstovų sudarytas tarptautinis štabas. Su Baltijos kaimynėmis ir NATO sąjunginių jūrinių pajėgų priešmininių laivų taktine grupe bendradarbiauja ir Estija.

Ši eskadra – greitojo reagavimo karinis Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų junginys, kurio viena pagrindinių užduočių – vykdyti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Baltijos jūros dugne likusių minų ir nesprogusios amunicijos paieškos bei nukenksminimo operacijas. Kartu šis junginys tarnauja ir kaip pasiruošimo dalyvauti NATO junginiuose platforma.

Rusijos Ukrainoje užminuotų plotų dydis viršija Didžiosios Britanijos teritoriją, naujame interviu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Kaip pažymėjo D. Šmyhalis, jis tikisi Pietų Korėjos pagalbos išminuojant Ukrainos teritoriją dėl jos patirties, įgūdžių ir turimos įrangos. Premjero teigimu, Rusija Ukrainoje sukūrė 250 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto minų lauką.

„Šiandien tai yra didžiausias minų laukas pasaulyje. Tai ne tik apsunkina žmonių judėjimą, bet ir sukelia rimtų trikdžių žemės ūkyje, kuris yra viena pagrindinių mūsų pramonės šakų“, – aiškino premjeras.

Net neatsižvelgiant į minas, nuo karo Ukrainoje labiausiai kenčia civiliai, nes rusų ginklai nėra taiklūs ir jie dažnai veikia apgyvendintose Ukrainos vietose. D. Šmyhalis pridūrė, kad 70 proc. karo žalos buvo padaryta gyvenamuosiuose rajonuose.