„Tai būtų viena iš tiesioginių subsidijų formų, kai valstybė suteikia ne paskolų garantiją, kurią kažkada atsigavęs verslas turi grąžinti, bet, vertinant ilgalaikius praradimus ir siekiant išspręsti ne tik likvidumo, bet ir mokumo problemas, svarstomos ir negrąžintinos paramos formos“, – Eltai sakė jis.

Anot N. Mačiulio, nemaža dalis nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių verslų susiduria ne tik su likvidumo, bet ir mokumo problemomis.

„Iš esmės su mokestinių atostogų instrumentu valstybės sprendė likvidumo problemą (...). Vertinant tai, kad pandemija jau tęsiasi beveik metus ir dar artimiausiu metu nesibaigs, akivaizdu, kad yra labai pažeistų sektorių ir įmonių tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo, tiek laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Ten atsiranda nemažai įmonių, kurios susiduria ne su likvidumo, o su mokumo problemomis“, – sakė jis.

N. Mačiulis pažymėjo, kad planuojamo ekonomikos atsigavimo antrąjį šių metų pusmetį daliai įmonių gali nepakakti atsitiesti po krizės.

Nerijus Mačiulis. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Tikėtina, kad ir viešbučiai, ir maitinimo įstaigos gaus didesnes pajamas atsigavus pinigų srautui antrąjį šių metų pusmetį, pasiskiepijus didelei daliai visuomenės, atslūgus pandemijai. Bet gali būti, kad tos pajamos nebus pakankamos, kad įmonės įvykdytų visus savo finansinius įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek kreditoriams, tiek valstybei“, – teigė jis.

Dėl šios priežasties, kaip teigė ekonomistas, valstybė turėtų apsvarstyti papildomas mokumo išsaugojimo priemones.

„Dalį tų priemonių valstybė turi. Juk ir dabar jau suteikiama negrąžintina parama – subsidijos – kai kurioms įmonėms, kurios prarado pajams. Tai (mokesčių negrąžinimas – ELTA) tiesiog būtų likvidumo didinimo priemonių transformacija į mokumo išsaugojimo priemones. Ir manau, kad tai yra svarstytinos priemonės“, – sakė jis.

„Aišku, tikrai ne visiems verslams, bet tuose sektoriuose ir tose įmonėse, kurios iš tiesų prarado pajamas ir atsidūrė ant mokumo ribos būtent dėl to, kad buvo pandemija, pritaikytos karantino priemonės, kurios užkirto kelią joms vykdyti veiklą, ir jos ant bankroto ribos atsidūrė ne dėl savo kaltės“, – pridūrė N. Mačiulis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad atidėtų verslo mokesčių grąžinimas turėtų būti diferencijuotas, o kai kurie verslai galėtų būti atleisti nuo atidėtų mokesčių grąžinimo.

„Svarbiausias dalykas, ką darys valstybė su paskolintais pinigais, su atidėtais mokesčiais. Kaip čia bus: ar iš karto lieps grąžinti? Mes tikimės, galbūt kažkur bus paskelbtas moratoriumas, gal nurašys (atidėtus mokesčius – ELTA) kaip po Rusijos krizės. Manau, kad įmonės tiesiog laukia šito didesnio aiškumo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė D. Arlauskas.

Dėl tokių įsitikinimų iš emigracijos grįžtantys lietuviai praranda jiems legaliai priklausančius pinigus, teigia mokesčių grąžinimo kompanija „RT Tax“.

„Pradėkime nuo to, kad dirbant užsienyje mokesčių deklaracijos teikimas dažniausiai yra privalomas ir šį procesą prižiūri valstybinės užsienio šalių mokesčių institucijos. Pateikus deklaraciją yra tiksliai paskaičiuojama, kokie mokesčiai buvo mokėti, o jeigu yra susidariusi permoka – dalį ar net visus mokesčius galima susigrąžinti.

Mokesčių grąžinimas tėra deklaracijos pateikimo proceso dalis, neturinti nieko bendro su socialinėmis garantijomis. Tai yra legalus asmeniui priklausančių pinigų atsiėmimas iš užsienio valstybės, o nesusigrąžinti mokesčių yra tas pats, kas parduotuvėje palikti grąžą“, – sako įmonės direktorius Žydrūnas Janušauskas.

Anot jo, iš užsienio grįžę emigrantai labiausiai bijo netekti socialinių garantijų. Pasak Ž. Janušausko, socialinės garantijos ir mokesčių deklaracijos teikimas bei mokesčių susigrąžinimas yra tarpusavyje nesusiję, dėl to, kad grąžinami tik pajamų mokesčiai, tuo tarpu socialinio draudimo mokesčiai lieka neliečiami.

„Susigrąžinus dalį ar net visus pajamų mokesčius, nekils jokia grėsmė nei senatvės pensijai, nei darbo stažui, nei galimybei dirbti užsienyje ateityje“, – sako Ž. Janušauskas.

Jo teigimu, sugrįžę emigrantai kartais vengia pateikti mokesčių deklaracijas užsienio šalims, bijodami, kad teks mokesčius sumokėti ir Lietuvai. Tokius įsitikinimus turėtų panaikinti faktas, kad Lietuva su užsienio valstybėmis yra pasirašiusi „Tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartis, kurios leidžia išvengti atvejų, kai nuo tų pačių pajamų reikėtų mokėti mokesčius ir Lietuvoje, ir užsienio šalyje, pabrėžiama pranešime.

„Tai reiškia, kad sumokėjus pajamų mokesčius užsienyje, visiškai legaliai dalį ar net visus juos galima ir susigrąžinti, be jokios rizikos, kad atsiras prievolė sumokėti mokesčius dar kartą Lietuvoje. Tai užtikrina tarptautiniai oficialūs dokumentai“, – teigia Ž. Janušauskas.

Deklaracijos pildymas, anot jo, yra svarbus ne tik dėl galimybės atgauti pinigus. Dažnais atvejais šis procesas yra privalomas, o neužpildžius deklaracijos gali grėsti baudos . Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems (self-employed) Jungtinėje Karalystėje, kurie be išimčių privalo teikti deklaracijas kasmet.

„Yra buvę atvejų, kai į mus kreipiasi žmonės, turintys susikaupusias tūkstantines skolas. Dėl to visada yra rekomenduotina teikti deklaracijas už kiekvienus mokestinius metus. Vis dėlto, net ir susikaupus skolai, ją sumažinti ar visai panaikinti yra įmanoma – kiekvienas atvejis yra individualus“ – sako Ž.Janušauskas.

„RT Tax“ duomenimis, teisingai užpildžiusiems mokesčių deklaracijas lietuviams iš užsienio sugrįžta vidutiniškai apie 804 Eur.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus AVMI) informuoja, kad Vilniaus miesto gyventojai aktyviai deklaruoja pajamas ir turtą. Balandžio 16 d. duomenimis, 2013 m. gautas pajamas jau deklaravo beveik 112 tūkst. vilniečių. Vilniaus AVMI primena, kad patogiausia pajamas ir turtą deklaruoti internetu ir tą padaryti reikėtų suskubti iki gegužės 2 dienos.

„Didžioji dauguma Vilniaus miesto gyventojų savo pajamas ir turtą deklaruoja internetu, t. y. per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS). Ja pasinaudojo net 99 proc. deklaravusiųjų, - sako Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Glumbakienė, primindama, kad deklaruojant namie ir prireikus konsultacijų galima patogiai pasikonsultuoti paskambinus VMI trumpuoju telefonu 1882.

Kaip ir kasmet, vilniečiai, norintys susigrąžinti dalį 2013 m. patirtų išlaidų, metinę pajamų deklaraciją turėtų pateikti iki gegužės 2 d. 2013 m. buvo grąžinta 220 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų už praėjusius ir ankstesnius mokestinius laikotarpius, o šiais metais numatoma grąžinti apie 228 mln. Lt.

Vilniaus AVMI primena, kad pasinaudoti GPM lengvata gali tie gyventojai, kurie:

• 2013 m. mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas,
• taip pat už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą,
• palūkanas už vieną iki 2008 m. gruodžio 31 d. paimtą būsto kreditą,
• praėjusiais metais mokėjo 15 proc. GPM,
• pasinaudojo per mažu ar visai nesinaudojo neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD).

Atkreiptinas dėmesys, kad tie gyventojai, kurie pasinaudojo per dideliu NPD, turėtų pateikti deklaraciją ir mokestį sumokėti.

Gyventojams, teisingai elektroniniu būdu pateikusiems pajamų mokesčio deklaracijas ir pasinaudojusiems gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, jau pervesta virš 23 mln. litų.

apilnėjusias sąskaitas, balandžio 16 d. duomenimis, pajuto beveik 60 tūkst. Lietuvos mokesčių mokėtojų. Šios lėšos pervedamos po automatinio deklaracijų patikrinimo. Jei deklaracijos duomenys nesutampa su turima informacija, deklaraciją peržiūri Mokesčių inspekcijos darbuotojas ir, jei reikia, susisiekia su mokėtoju, kad šis deklaraciją patikslintų ar pateiktų papildomus dokumentus. 

Vilniaus AVMI primena, kad su deklaravimu susijusią informaciją gyventojai gali gauti ir paskambinę telefonu 1882, apsilankę mokesčių administratoriaus svetainėje internete www.vmi.lt arba užsukę į Vilniaus AVMI gyventojų aptarnavimo skyrių (Ulonų g. 2, Vilnius), kuris darbo dienomis (iki gegužės 2 d.) mokesčių mokėtojus aptarnauja nuo 7 iki 18 val.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Olandijoje nedarbas sausio mėnesį pasiekė net 8,5 proc., kai tuo tarpu prieš keletą metų šis rodiklis buvo vienas iš mažiausių Europoje ir  tesiekė 5 proc. Mokesčių grąžinimo bendrovės „RT TAX Lietuva“ statistika rodo, kad pastaraisiais metais stebimas pastovus nedarbo lygio kilimas, lietuvių neatbaidė nuo noro užsidirbti Olandijoje.

„Išvadas galime daryti tik tokias, kad laikinų sezoninių darbų šis reiškinys nepaveikė. Atrodytų padirbėję užsienyje lietuviai turėtų sugrįžti, tačiau klientų pateikiami dokumentai rodo, kad dauguma lietuvių pasibaigus vienam sezoniniam darbui ieško kito darbo Olandijoje. Mokesčius iš Olandijos praėjusiais metais susigrąžino 50 proc. daugiau lietuvių negu 2012 metais.“, - pasakojo „RT Tax Lietuva“ direktorius Vaidas Paknys.

Olandijoje pajamos už darbinę veiklą apmokestinamos progresyviniu pajamų mokesčio tarifu, t.y. kuo didesnės pajamos, tuo didesniu mokesčių tarifu jos apmokestinamos. Ši sistema mūsų tautiečiams yra priimtina, kadangi lietuvių metinis darbo užmokestis dažniausiai neviršija 19 tūkst. eurų ir yra pritaikomas minimalus 37 proc. tarifas. Maksimalus pajamų mokesčio tarifas Olandijoje yra 52 proc. Jis yra taikomas retai - kai metinės pajamos viršija 52 tūkst. eurų. Socialinio draudimo mokesčiai darbuotojams šioje šalyje yra įskaičiuojami į pajamų mokestį.

Yra pasitaikę atvejų, kai „RT Tax Lietuva“ bendrovės klientams, dirbusiems Olandijoje, sugrįžo 5000-5500 eurų permokėtų pajamų mokesčių. Tokios sumos susidaro, kai būna mokamas maksimalus mokesčių tarifas.

Vienas iš lietuvių vertinamų privalumų Olandijoje yra išmokos vaikui, reguliariai mokamos iki  kol vaikui sukanka 18 metų. Augant vaikui, didėja ir išmoka: 12-17 metų vaikui ši išmoka per metus siekia apie 1100 eurų. „Gera žinia ta, kad nuo šiol „vaiko pinigus“ yra įmanoma atgauti už praėjusį laikotarpį, jei šios išmokos nebuvo gaunamos gyvenant Olandijoje“, - teigė V. Paknys.

Vidutinė grąžinama mokesčių suma iš Olandijos siekia 900 eurų. Kartais atsitinka taip, kad mokesčių permoka nesusidaro, tačiau mokesčių deklaraciją vis tiek privalu pateikti. Kitu atveju mokesčių inspekcija gali skirti baudą, kuri prasideda nuo 220 eurų.

„Tenka tvarkyti grįžusių tautiečių dokumentus tiek tam, kad jie susigrąžintų permokėtus mokesčius, tiek tam, kad jie grįžtų į Lietuvą neturėdami skolų. Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau prašymų sutvarkyti reikiamus dokumentus grįžusiems į Lietuvą, kad jie galėtų gauti pašalpas savo šalyje“, - pasakojo įmonės vadovas.

Olandija nėra tarp pirmųjų valstybių pagal emigracijos iš Lietuvos rodiklius, tačiau tendencijos rodo, kad šią kryptį renkasi vis daugiau lietuvių. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai  šioje šalyje dirba sezoninius darbus, yra kalbos barjeras, trukdantis rasti pastovų kvalifikuotą darbą.