Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

„Be to, dialogas su Rusija su mokesčiais susijusiais klausimais sustojo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – pažymėjo Europos Vadovų Taryba.

Dar trys jurisdikcijos – Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Kosta Rika ir Maršalo Salos – taip pat buvo įtrauktos į „mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą“, kurį dabar sudaro 16 jurisdikcijų.

Tuo tarpu Šiaurės Makedonija, Barbadosas, Jamaika ir Urugvajus sėkmingai įvykdė savo įsipareigojimus ir galėjo būti pašalintos iš sąrašo.

„Raginame visas išvardytas šalis patobulinti savo teisinę bazę ir siekti, kad būtų laikomasi tarptautinių mokesčių standartų“, – paragino Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson (Elizabet Svantenson).

Šalys, įtrauktos į „mokesčių rojų“ sąrašą, neturi teisės kreiptis pagalbos į tam tikrus ES fondus, o ES valstybės narės prašomos taikyti specialias priežiūros procedūras šiose šalyse mokesčių mokėtojais registruotiems asmenims ir įmonėms.

Dėl to trečiadienį Briuselyje susitarė 27 šalių narių atstovai, agentūrai dpa patvirtino vienas diplomatas.

Minėtoms teritorijoms šis sprendimas pirmiausiai reiškia geresnį įvaizdį. Pastaraisiais metais padidėjo spaudimas įmonėms neperkelti savo pelnų į mokesčių rojus.

Sąraše toliau liks Amerikos Samoa, Fidžis, Guamas, Palau, Panama, Samoa, Trinidadas ir Tobagas, Mergelių Salos ir Vanuatu. Šios devynios šalys ir teritorijos, anot ES, skatina „neleistinas mokesčių praktikas“, kurios mažina ES valstybių mokestines pajamas.

Pakoreguotas sąrašas turėtų būti formaliai priimtas antradienį finansų ir ūkio ministrų susitikime.

Europos Sąjunga juodąjį sąrašą sudarė 2017 metų gruodį, siekdama sustiprinti kovą su mokesčių vengimu. Į pirminį sąrašą buvo įrašyta septyniolika šalių, pripažintų padedančiomis slėpti mokesčius, tačiau finansinių sankcijų joms nebuvo taikoma. Vėliau aštuonios iš jų, pasižadėjusios pagerinti savo mokesčių sistemas, iš sąrašo buvo išbrauktos.

Vadinamajame pilkajame sąraše figūruoja mokesčių jurisdikcijos, įsipareigojusios suderinti savo mokesčių įstatymus pagal ES standartus.

Atnaujintą juodąjį sąrašą sudarys 15 šalių. Septynios šalys yra perkeliamos iš pilkojo sąrašo, nes šios šalys neįgyvendino savo įsipareigojimų vykdyti reformas. Tai Aruba, Belizas, Bermudai, Fidžis, Omanas, Vanuatu ir Dominika.

ES į juodąjį sąrašą taip pat įtraukė tris šalis, kurių mokesčių politika pastaraisiais mėnesiais tapo agresyvesnė. Tai Barbadosas, JAE ir Maršalo salos.

Italija ilgą laiką priešinosi JAE įtraukimui į sąrašą. Kaip teigiama, JAE neseniai nemažai investavo į Italiją, ir Roma norėjo, kad JAE liktų vadinamajame pilkajame sąraše.

Juodasis mokesčių rojų-šalių sąrašas buvo paskelbtas praėjus metams po to, kai buvo nutekinti „Panamos popieriai“, atskleidę, kad įmonės bei fiziniai asmenys slepia savo turtą nuo mokesčių lengvatinio apmokestinimo įmonių sąskaitose.

Nors pastangos kuo labiau sumažinti mokesčius nebūtinai yra neteisėtos, duomenys, kurie buvo pateikti 13,4 mln. nutekintų dokumentų ir kuriuos nuo savaitgalio skelbia tarptautinė žiniasklaida, neabejotinai turėjo tokius žinomus asmenis kaip roko grupės U2 lyderis Bono ar Karalienė Elizabeth II (Elžbieta II) priversti nesmagiai pasijusti.

Dokumentai taip pat parodė, pavyzdžiui, kaip JAV technologijų milžinė „Apple“ perkėlinėjo pelną iš vieno mokesčių rojaus į kitą, kad kuo labiau sumažintų mokesčių sumą.

Nutekinti dokumentai tapo ir antradienį Briuselyje įvykusio ES finansų ministrų posėdžio pagrindine tema.

ES šalys jau daugiau kaip metus stengiasi sudaryti galutinį ES nepriklausančių mokesčių rojų sąrašą. Labiausiai jam priešinasi mažesnės šalys, tokios kaip Airija, Malta ir Liuksemburgas, kurios nenori atbaidyti jų mažus mokesčius taikančiose sostinėse savo būstines turinčių stambių įmonių.

Sąrašui nepritaria ir netrukus iš ES pasitrauksianti Didžioji Britanija, norinti apginti beveik nulinius mokesčių tarifus, taikomus keliose iš jai priklausančių teritorijų, kaip antai Džersyje ar Mergelių Salose.

„Svarbu, kad šis sąrašas būtų parengtas 2017 metais. Jis turi būti patikimas ir tinkamas“, – pareiškė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Pierre Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Pradinis 92 šalių sąrašas buvo parengtas pernai. Dabar gi ES ministrai bandys išspręsti savo nesutarimus ir gruodį parengti oficialų nepageidaujamų mokesčių rojų sąrašą.

Pasak šaltinių, ES pareigūnai maždaug 60 šalių įspėjo, kad jų mokesčių politika gali kelti problemų ir dėl tos politikos jos gali patekti į „juodąjį sąrašą“. Pareigūnai taip pat pareikalavo, kad šios šalys iki lapkričio 18 dienos pateikti papildomos informacijos.

„Turi būti skirtos sankcijos“

ES narėms visų pirma nepavyksta galutinai susitarti dėl įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ kriterijų ar įtraukimo į šį sąrašą pasekmių. Pavyzdžiui, Prancūzijos Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) žada siūlyti, kad į sąrašą įtrauktoms šalims nebūtų skiriamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko finansavimas.

„Šalims, kurios nepaiso savo įsipareigojimų ..., turi būti skirtos sankcijos“, – pareiškė ministras, kuris taip pat vadovauja pastangoms padidinti mokesčius, Europoje taikomus JAV technologijų milžinams, tokiems kaip „Google“ ir „Apple“.

Vadinamuosius „Paradise Papers“ dokumentus, daugiausia iš teisinių paslaugų bendrovės „Appleby“, pirmasis gavo vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung“. Po to jais buvo pasidalyta su Jungtinėse Valstijose įsikūrusiu Tarptautiniu tiriančiųjų žurnalistų konsorciumu (ICIJ) ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Tokie raginimai pasigirdo po to Ispanijos pramonės ministras tapo naujausia vadinamojo „Panamos popierių“ skandalo auka.

Iki šiol griežčiausiame pareiškime, susijusiame su „Panamos popierių“ nutekinimu, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos finansų ministrai paragino sudaryti „mokesčių rojų“, kaip Panama, juodąjį sąrašą, jeigu tokios šalys nesidalins finansine informacija apie įmones.

„Šiandien mes suduodame dar vieną smūgį tiems, kad slepia savo neteisėtą mokesčių vengimo veiklą tamsiausiuose finansų sistemos kampuose“, – sakė Britanijos iždo sekretorius George'as Osborne'as (Džordžas Osbornas).

Ispanijos pramonės ministras Jose Manuelis Soria (Chosė Manuelis Sorija) penktadienį atsistatydino, kai buvo įvardytas vadinamojo „Panamos popierių“ skandalo medžiagoje ir kituose žiniasklaidos pranešimuose, siejančiuose jį su ofšorinėmis įmonėmis.

J.M.Sorios rūpesčiai prasidėjo pirmadienį, kai Ispanijos internetinis laikraštis „El Confidencial“, turintis prieigą prie „Panamos popierių“ – dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“, paskelbė, vieną dokumentą, datuotą 1992 metų rugsėjį, kuriame ministras kartu su dar vienu asmeniu įvardijami kaip bendrovės „U.K. Lines Ltd.“ direktoriai.

Bendrame pareiškime, išplatintame Vašingtone vykstant Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo susitikime, penkių minėtų ES šalių finansų ministrai pareiškė: „Neseniai iš Panamos nutekintas didelis kiekis duomenų rodo, kaip svarbu kovoti su mokesčių vengimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu.“

Savo ruožtu Pasaulio banko prezidentas Jimas Yongas Kimas (Džimas Jonga Kimas) pabrėžė, kad nelegali finansų veikla, kuria užsiimti leidžia „mokesčių rojai“, kenkia kovai su skurdu.

„Kai vengiama mokėti mokesčius, kai valstybinis turtas paimamas ir perkeliamas į tuos rojus, visa tai turi didžiulį neigiamą poveikį mūsų misijai išnaikinti skurdą ir skatinti klestėjimą“, – sakė jis.

Prancūzija įtrauks Panamą į sąrašą šalių, kurios nebendradarbiauja, siekiant išaiškinti vengiančius mokėti mokesčius asmenis, pareiškė antradienį finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) po vadinamųjų „Panamos popierių“ atskleidimo.

„Prancūzija nusprendė įrašyti Panamą į nebendradarbiaujančių šalių sąrašą, su visomis pasekmėmis, kurių bus tiems, kurie turi sandorių“ su šia vidurio Amerikos valstybe, pareiškė M.Sapinas parlamente.

„Panama norėjo įtikinti mus, kad ji gerbia pagrindinius tarptautinius principus, – kalbėjo M.Sapinas. – Štai taip ji sugebėjo išvengti patekimo į juoduosius mokesčių rojaus sąrašus“.

Prancūzija 2012 metais buvo išbraukusi Panamą iš Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų (ETNC) sąrašo, kai abi šalys pasirašė sutartį dėl kovos su mokesčių vengimu.

Gruodį Finansų ministerija perspėjo „labai atidžiai“ stebinti pokyčius Prancūzijos ir Panamos santykiuose, kaltindama pastarąją, kad ši menkai reaguoja į prašymus atsiųsti informacijos.

Vadinamieji „Panamos popieriai“, masiškas slaptų ofšorinių finansinių sandorių su pasaulio lyderiais ir įžymybėmis nutekinimas, paskatino kelias šalis imtis specialių tyrimų.

Panama pernai birželį buvo tarp 30-ies vadinamųjų mokesčių rojų, kai Europos Komisija atskleidė savo planą rimtai kovoti su mokesčių vengimu tarptautinėse firmose.

Tačiau šių metų vasarį tarpvyriausybinė Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) išbraukė iš „pilkojo sąrašo“ Panamą.

FATF pasveikino Panamą, kartu su Alžyrą ir Angola, padariusią „žymią pažangą“ toje srityje.

Antradienį naujienų agentūros AFP paklausta FATF sakė tebesilaikanti savo požiūrio, bet kitiems metams numatyta Panamoje surengti tikrinimo misiją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Panamos atžvilgiu užėmė griežtą poziciją.

„Tos šalies strategiją sudaro mažyčiai pažangos žingsneliai, kuriais siekiama ištrūkti iš pilkųjų sąrašų“, – sakė EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius Pascalis Saint-Amans'as (Paskalis Sen Amanas) naujienų agentūrai AFP.

„Tai vienintelis didesnis finansų centras, atsisakantis įgyvendinti informacijos rinkimo sistemą“, – pridūrė jis.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamas verslininkas ir pagrindinis "Vilniaus prekybos" grupės savininkas Nerijus Numavičius dalį jam priklausančio turto perkėlė į Kiurasao ir Bermuduose įsteigtus patikos (angliškai - trust) fondus.

Verslininko turtas taip pat yra valdomas per Nyderlanduose įsteigtą finansinį holdingą "Stichting Trivialis", Bermudų bendrovę "One Family Trust Company", Kipre įsteigtą įmonę "Miglione Investments", ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė dienraščiui sakė, kad turto perkėlimas į šias šalimis su mokesčių planavimu neturi nieko bendro, nes tai yra tik veiksmai siekiant užtikrinti verslo tęstinumą ir verslininko šeimos finansinį saugumą. Anot jos, apie verslo valdymo perkėlimą iš anksto buvo informuota ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Įmones steigti padedančios bendrovės "Finreda" vadovas Dainius Malinauskas dienraščiui sakė, kad patikos fondai yra geras būdas spręsti turto valdymo klausimus ir apsisaugoti nuo galimų teisminių ieškinių, nes atidavus turtą į tokį fondą gali nurodyti, kaip toks turtas turi būti valdomas, tačiau formaliai nebesi turto savininkas.

Silpna ekonomika gena šios šalies gyventojus į Jungtines Valstijas. Pasiturintieji amerikiečiai, priešingai, pratinasi vadinti šią salą savo namais. Taigi sparčiai keičiasi ir šios Karibų jūros salos tapatumas. Nors daugeliui vietinių naujakurių iš Amerikos antplūdis – visai ne prie širdies.

Ekonomikos problemos

Puerto Rikas – savivaldi sala Karibų jūroje, nors jo oficialus vadovas – JAV prezidentas, o salos gyventojai turi JAV pilietybę.

Tiesa, vykdomąją valdžią saloje sudaro atskira vyriausybė, vadovaujama gubernatoriaus, o įstatymų leidžiamąją valdžią – dviejų Rūmų parlamentas, sudarytas iš Senato bei Atstovų Rūmų. Puerto Rikas, tiesa, dar turi vieną atstovą JAV Kongrese, nors jis ir neturi balso teisės.

Galėdami JAV netrukdomai darbuotis ir studijuoti, daugelis jaunų Puerto Riko gyventojų mielai renkasi emigraciją. Paprastai jie vyksta į pietines Amerikos valstijas, ypač Floridą, tačiau daug jų ir šiaurės rytuose bei vakarinėje pakrantėje.

Amerikos ekonomika pamažu atsigauna po stagnacijos, kurią sukėlė ekonomikos ir finansų nuosmukis, o Puerto Riko traukiasi. Vien nedarbas saloje siekia 13 proc. Tai gerokai viršija JAV vidurkį. Be to, salą smaugia skolos – jų našta siekia įspūdingus 72 mlrd. JAV dolerių.

Vieni atvyksta, kiti išvyksta

Puerto Riko vyriausybė pastaruoju metu desperatiškai bando privilioti į salą turtingų amerikiečių, kurie čia įsikurtų ir investuotų į salos ekonomiką. Prieš trejus metus valdžia priėmė du aktus, pagal kuriuos įsikūrę saloje turtuoliai nemokėtų pajamų mokesčio, be to, jiems būtų taikomas tik 4 proc. pelno mokestis. Tiesa, tam reikia įregistruoti Puerto Riką savo pagrindine gyvenamąją vieta ir mokėti mokesčius salai.

Netrukus į šį, pavadinkime, kvietimą atsiliepė apie 500 asmenų. Kai kurie naujakuriai pripažino, kad ne visi vietiniai liko sužavėti šiuo valdžios sprendimu.

Robbas Rillas, perkėlęs savo verslą į Puerto Riką, pasakojo: "Na, čia buvo jaučiamas vietinių nerimas, esą mes mažai duodame salai, tik mėgaujamės mokesčių lengvatomis. Taigi ne visi mūsų atsikėlimu džiaugėsi." Bet čia pat verslininkas pridūrė, kad iš tiesų sala tik išlošia.

"Nuo to laiko, kai buvo patvirtinti aktai, čia buvo investuota per 1 mlrd. JAV dolerių. Jeigu vietos valdžia nebūtų ėmusis šios iniciatyvos, to milijardo čia juk nebūtų. Žinoma, jeigu eini gatve, galbūt nepamatysi tų investicijų plika akimi. Visgi galiu drąsiai pasakyti, pokyčių yra ir jie teigiami", – pastebėjo R.Rillas.

Tiesa, nors į salą ir atvyko apie 500 naujakurių iš Amerikos, Puerto Riką kasmet palieka tūkstančiai. Daugelis emigravusiųjų nori išbandyti jėgas svetur, kitiems emigracija – vienintelis normalus pajamų šaltinis. Žinoma, pagrindinė šalis, į kurią daugelis traukia, – JAV, nes Puerto Riko gyventojai turi šios šalies pilietybę, vadinasi, gali netrukdomai ten gyventi.

"Tai, kas šiuo metu vyksta Puerto Rike, nieko gero salai, – pastebėjo Valerie Rodriguez, jauna teisininkė, dirbanti salos sostinėje San Chuane. – Jaunuoliai masiškai išvyksta, o galėtų dirbti vietos fabrikuose ar įmonėse, specialistai taip pat emigruoja, tad lieka pagyvenę žmonės, kurie vis labiau priklauso nuo vyriausybės mokamų išmokų. Ir ši socialinė grupė nuosekliai auga. Salai reikia uždirbti pinigų. O kas juos uždirbs, jeigu daugelis darbuotojų išvyksta?"

Dvigubi standartai?

Vietinis Orlando Rivera piktinosi, kad valdžia milijonieriams taiko mokesčių lengvatas, o jam, dirbančiajam, jokių lengvatų nesuteikia.

"Aš darbininkas. Ir esu vienas iš tų, kurie privalo mokėti mokesčius nuo cento iki cento. Bet aš dar turiu išlaikyti šeimą, sumokėti po 400 JAV dolerių kas mėnesį už elektrą ir dar pakloti apvalią sumą pinigų už dukters mokslus. O milijonieriai, kurie čia atvyksta, nieko nemoka. Klausiate, ar tai išspręs mūsų problemas? Nemanau", – nukirto vyras.
Kitaip sakant, susiklostė situacija, kad tie, kurie neturi pinigų, Puerto Rike jaučiasi ne ypač gerai.

"Natūralu, kad daugelis jaunų žmonių išvyksta. Jie galbūt norėtų ir galėtų mokytis čia, plėtoti verslą ar užsiimti kitokia veikla, tačiau neturi tam galimybių", – pripažino V.Rodriguez.

Puerto Riko universiteto prezidentas Uroyoanas Walkeris sakė, kad jaunuoliai, kurie išvyksta iš salos, duoda ir naudos, tik kitokiais būdais.

"Emigravusieji taip pat svarbūs mums. Jie ieško alternatyvių galimybių. Tai labai svarbu tiek universitetui, tiek visai salai. Reikšminga, kad mes sugebame išlaikyti ryšius su Puerto Riko diaspora JAV. Manau, kad tai padeda mums kurti šalį."

Puerto Riko gyventojų statusas JAV – toks pat kaip visų amerikiečių, gimusių kurioje nors iš valstijų.

Per pastaruosius dešimt metų Puerto Riką paliko apie 300 tūkst. žmonių. Daugelis jų persikraustė į Niujorką, be to, nemažai dabar gyvena Floridos valstijoje – daugiausia centrinėje dalyje. Čia didžiausia žmonių iš Puerto Riko koncentracija.

Tiesa, tie, kurie įsikuria JAV, ilgisi gimtosios salos, bet, pasak jų, neplanuoja grįžti.

"Ilgiuosi Puerto Riko. Tačiau nemanau, kad grįšiu. Čia, Amerikoje, – daugiau pagalbos, daugiau socialinių garantijų, ypač vaikams, o jie man patys svarbiausi", – tvirtino emigranto duoną valgantis Vincentas Diazas Lebronas.

Jeanas Pierre Hernandezas pridūrė: "Mes čia atvykome, kad gautume išsilavinimą. JAV net viešos mokyklos gerokai geresnės nei Puerto Rike privačios. Taigi yra daugiau galimybių tobulėti ir kažko pasiekti.

Kyana Leon pažymėjo, kad asmeniui iš Puerto Riko gauti darbą Amerikoje – nesunku.

"Darbai čia normalūs, kai kurie net geri. Tiesa, nesakau, kad kiekvienas gali gauti gerą ar trokštamą darbą, bet jei esi energingas, darbštus, pareigingas, nebus sunku. Daugeliui iš Puerto Riko pasisekė ir jie Amerikoje turi padorius darbus", – sakė mergina.

Atrado verslą

Tiesa, gyventojų migracija sukūrė ir papildomų verslo galimybių. Vidurio Floridoje atvėrė duris logistikos įmonė, kuri užsiima krovinių gabenimu iš Puerto Riko į JAV ir atgal.

Pasak bendrovės "Titan Products" atstovų, jiems tenka įvairius produktus iš Puerto Riko gabenti po visą JAV teritoriją.

"Žmonės persikelia į Jungtines Valstijas, bet jiems juk atkeliauja įvairių siuntų: nuo saldainių ir sausainių iki ryžių, – pasakojo Rafaelis Julia, "Titan Products" pardavimo vadovas. – Per savaitę mes sulaukiame maždaug vieno arba dviejų konteinerių įvairių daiktų, kurie atkeliauja čia iš salos. Taigi naujajame mūsų centre mes tuos daiktus sandėliuojame, rūšiuojame, o tuomet paskirstome po įvairius JAV kampelius. Tarp mūsų klientų – tiek privatūs asmenys, tiek prekybų centrai, kuriems tiekiame Puerto Riko produkciją.

Pasak R.Julios, verslas sukasi. "Manau, kad netrukus mes padvigubinsime savo apyvartą. Jau dabar sėkmingai konkuruojame su tokiais platintojais kaip "Publix" ir "WalMart".

Puerto Riko gyventojai džiaugiasi, kad jų Floridoje yra daug. Ši pietinė valstija – viena iš svarbiausių JAV, kuriose dažnai sprendžiami politikų likimai per rinkimus.

Nė vienas jų nenori pyktis su šia bendruomene. "Nemanau, kad bent jau Floridoje, jeigu kuris nors iš prezidento rinkimų kandidatų norėtų čia užsitikrinti pergalę, neatsižvelgtų į Puerto Riko gyventojų bendruomenę ir jos interesus", – pastebėjo Jose Luisas Marantesas iš Orlando miesto. Jis – politikos aktyvistas.

Tiesa, vyras pridūrė, jog vietos žmonėms nepakanka, kad politikas iš Vašingtono jiems pasakytų kelis ispaniškus žodžius. "Jis turi kalbėti apie darbo vietas, švietimą, apie sveikatos apsaugą, mūsų kultūros išsaugojimą", – tvirtino aktyvistas.

Šioje šalyje nėra mokesčių, prekyba praktiškai nevaržoma, nėra oficialios valiutos, o reguliavimo priemonės – minimalios. Valstybė atlieka tik pačias svarbiausias funkcijas, o privati nuosavybė – šventa ir neliečiama.

Kaip rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „Euobserver“, nors vieniems tokie principai gali atrodyti kaip kraštutinė libertarinė fantazija, kiti juos laiko naujausios Europos šalies – Liberlando Laisvosios Respublikos – steigiamuoju pagrindu.

Visa tai buvo sumanyta kaip pokštas, turintis sukelti didelį atgarsį.

Čekų libertaras aktyvistas Vitas Jedlička (Vytas Jedlička), euroskeptiškos Laisvųjų piliečių partijos narys, daug metų įtikinėjo savo šalį sumažinti mokesčius ir sumažinti vyriausybės vaidmenį. Vis dėlto 31 metų ekonomisto pastangos nebuvo itin sėkmingos, todėl jis nusprendė atlikti neįprastą žingsnį.

Balandžio 13 dieną V.Jedlička kartu su draugais išvyko į Gornia Sigą – vietovę palei Dunojaus upę – ir iškėlė ten vėliavą, skelbdamas naujos Liberlando mikrovalstybės įkūrimą. Naujosios šalies šūkis – „Gyventi ir leisti gyventi“.

Atrodo absurdiška? – Galbūt, bet ta negyvenama teritorija tarp Serbijos ir Kroatijos, kurią nusižiūrėjo V.Jedličkos grupė, yra ypatinga.

Serbija savo sieną brėžia išilgai Dunojaus upės, o Kroatija – pagal savivaldybių kadastrines ribas, todėl į Liberlando teritoriją faktiškai nepretenduoja nei viena iš tų šalių.

Pasak kai kurių teisinių šaltinių, tokia teritorijas gali būti laikoma terra nullius („niekam nepriklausanti žemė“), kurią teoriškai galima pasisavinti ją užimant. V.Jedličkos komanda atliko tyrimą ir nustatė, kad toks statusas taikytinas Gornia Sigos teritorijai, kurios plotas – apie 7 kv. km, ir kad ji yra tinkamiausia vieta iškelti Liberlando vėliavą.

Virtualios valstybės vadovas 

Liberlando entuziastams viskas klojosi kaip iš pypkės: neįprastos valstybės kūrėjų pastangos patraukė žiniasklaidos dėmesį visame pasaulyje.

Per pastarąsias dvi savaites „prezidentas“ V.Jedlička davė daugiau negu 50 interviu didiesiems žiniasklaidos kanalams. Šiuo metu Liberlando laikinieji lyderiai stengiasi užmegzti ryšių su potencialiais investuotojais, libertarinės pakraipos idėjų kalvėmis ir individualiais donorais.

Ši idėja taip pat sulaukė didžiulio susidomėjimo internete: socialiniuose tinkluose ir libertarų tinklalapiuose skambėjo liaupsės naujai mikrovalstybei, o apie 300 tūkst. žmonių pareiškė norintys tapti naujos šalies piliečiais – iš jų 20 tūkst. egiptiečių, 65 tūkst. turkų ir tūkstančiai Serbijos, Kroatijos bei kitų to regiono šalių gyventojų.

Liberlando „imigracijos biuras“, kurį užplūdusių elektroninių laiškų, telefono skambučių ir internetu pateiktų prašymų skaičius pranoko drąsiausias prognozes, ko gera, yra vienintelė tokio pobūdžio institucija Balkanuose, susidurianti su unikaliu, net jeigu tik virtualiu iššūkiu – imigracija, kuri yra daug didesnė už emigraciją.

Interneto sensacija tapęs Liberlandas neilgai trukus susidūrė su pirmosiomis kliūtimis į tikrą valstybingumą. Kaip paskelbė „prezidentas“ V.Jedlička, gegužės 1-oji turėjo tapti Liberlando įkūrimo šventine diena, o pirmiems 100 naujakurių, pasiekusių naujosios šalies krantus, žadėta suteikti garbės pilietybę.

Tačiau šiems planams nebuvo lemta išsipildyti. Serbijos ir Kroatijos pasieniečiai, siekiantys išvengti neteisėto sienų kirtimo, neleido potencialiems liberlandiečiams patekti į tą teritoriją. Renginys buvo perkeltas į vieną restoraną Serbijoje, kur apie 30 dalyvių buvo išduoti dokumentai prie alaus bokalo.

Tačiau V.Jedličkos komanda atrodo nusiteiksianti tartis su Kroatijos ir Serbijos vyriausybėmis dėl taikaus sugyvenimo.

Per savo pirmąją „diplomatinę misiją“ V.Jedlička mėgino susitikti su Kroatijos prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič, bet buvo informuotas, kad ji išvykusi į užsienį. Pasak vietos šaltinių, abi šalys mikrovalstybės įkūrimą laiko pokštu, bet serbai Liberlandą vertina palankiau negu kroatai.

Garbės konsulatas

Gegužės 3 dieną Serbija, kurioje įsikūrė Liberlando „vyriausybė tremtyje“, leido jai atidaryti „garbės konsulatą“. Tuo tarpu Kroatijos pasieniečiai budriai patruliavo Dunojuje ir niekam neleido pasiekti Liberlando teritorijos vieninteliu dulkėtu sausumos keliu.

Nors nebuvo jokių ženklų, kad V.Jedličkai pavyko pasistūmėti į priekį įtikinėjant Kroatijos valdžią leisti jam pasiekti Liberlando teritoriją, jam labiau sekėsi užmegzti ryšius su vietos gyventojais. Vietos barų savininkai itin palankiai vertino galimybę pritraukti naujų nepriklausomybės siekiančių klientų.

Nenuostabu, kad teisės ekspertai ir apžvalgininkai gesino viltis, jog tokia mikrovalstybė gali iš tikrųjų atsirasti, netikėtas palaikymas Liberlando idėjai verčia spėlioti, kad galbūt šis drąsus užmojis turi šiokių tokių galimybių.

Dabartinė valstybių pripažinimo praktika apjungia du požiūrius į valstybingumą.

Pagal konstitucinę teoriją, Liberlandas galėtų tapti tarptautinės teisės subjektu, jeigu jį pripažintų kitos suverenios valstybės.

Tuo tarpu deklaracinė teorija numato keturis kriterijus, kuriuos turėtų tenkinti suvereni valstybė: ji privalo turėti vyriausybę, apibrėžtą teritoriją, nuolatinių gyventojų ir galimybę užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.

Panašu, kad V.Jedličkos komanda yra pasirinkusi antrąjį scenarijų. V.Jedličkos meistriškas viešųjų ryšių triukas pateikti Liberlandą kaip taikų ir iš esmės niekam nekenkiantį projektą, neabejotinai didina šio sumanymo perspektyvas.

Net jeigu Liberlandas taptų pirmąja mikrovalstybe, užsitikrinusia tam tikrą faktinį pripažinimą, ko nepavyko padaryti kitiems panašiems projektams, tokiems kaip „Zelando Kunigaikštystė“ ir „Minervos Respublika“, valstybės kūrimo iššūkiai nesibaigtų įveikus pirmąsias kliūtis.

Reikėtų nutiesti kelius, pastatyti tiltus ir įrengti kanalizaciją, pastatyti namų gyventojams ir suformuoti teisėsaugos pajėgas. Tokie uždaviniai būtų sunkiai įvykdomi vyriausybei, finansuojamai tik iš savanoriškų mokesčių.

Preliminari konstitucija, užtikrinanti teisę nevaržomai kirsti sienas, atrodo sunkiai suderinama su esminiais saugumo reikalavimais. Be to, būsimieji liberlandiečiai turėtų susirūpinti dėl problemų, susijusių su „mokesčių rojais“ – sukčiavimo, pinigų plovimo ir terorizmo – bei kruopščiai apgalvoti prevencinius mechanizmus.

Valia sukurti tokį darinį buvo pareikšta. Belieka palaukti ir įsitikinti, ar bus rasta galimybė tai padaryti.

Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų jau sulaukė keliasdešimt įmonių, o visas sektorius pagaliau sulaukia ir valstybės dėmesio. Specialistai pripažįsta, kad pažanga siekiant Lietuvą paversti tokių fondų steigimo centru padaryta, vis dėlto iki priartėjimo prie Liuksemburgo pasiekto lygio dar laukia ilgas kelias, rašo "Verslo žinios".

"Šiandien į šį sektorių jau investuota apie 113,5 mln. eurų, o nuo 2010 metų rizikos kapitalo finansavimą gavo maždaug 76-ios smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.

asitikėjimą rinka rodo ir globalių rizikos kapitalo investuotojų, kaip "Intel Capital", "Accel Partners" ir "Nokia Ventures", pritraukimas", - teigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis.

Tačiau, pasak jo, Lietuvoje dar reikia kurti rizikos kapitalo palaikymo politikos modelį. Jo teigimu, rizikos kapitalo ekosistemos plėtrai reikia bendros ilgalaikės vizijos ir viešinimo, subalansuotos mokesčių bazės ir teisinio reguliavimo.