– Apie vyrus buvo mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, mažai tyrimų. Tai yra svarbu, nes, kaip bebūtų, šiuolaikinėj visuomenėj sprendimą susilaukti vaikų priima du žmonės, tai nėra vieno žmogaus sprendimas. Kita vertus, mes turime tam tikrą grupę vyrų, kurie neturi vaikų, ir ankstesni tyrimai rodo, kad tie vyrai susiduria su tam tikrais iššūkiais, jie priklauso tam tikrai socialinei ekonominei grupei.

– Tyrimas dar nebaigtas, bet gal jau turite bendrą vaizdą? Kodėl vyrai apsisprendžia neturėti vaikų, kokios aplinkybės tai lemia?

– Tai gali būti toks savanoriškas sprendimas neturėti vaikų. Mūsų pokalbiai su vyrais parodė, kad ta savanoriška bevaikystė nėra dominuojanti ir priežastys yra labai įvairios. Jei vyrai nusprendžia neturėti vaikų, tai gali būti kažkokie moraliniai dalykai. Yra žmonės, kurie tiesiog nemato savęs kaip tėčio, niekada nemėgo vaikų. Bet yra ir kitos svarbios gyvenimo istorijos, kur nėra žmonės nusistatę, nėra priėmę sprendimo neturėti vaikų, bet taip susiklosto gyvenimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet pripažinkime, kad ir spaudimą turėti vaikų vyrai patiria mažesnį nei moterys.

– Jūsų pasakykime yra dalis tiesos, bet Europos socialinis tyrimas rodo, kad kai klausia žmonių, ar yra priimtina neturėti vaikų, arba teigiama, kad moteris privalo susilaukti vaikų, tie skirtumai yra labai panašūs.

– Ką vyrai jaučia? Kaip jie nupasakoja savo būseną, kai gyvena be vaikų?

– Vyrai svarstė: aš gal visai norėčiau turėti vaikų, bet nėra tinkamo būsto, mes nesame pasiruošę finansiškai, nerandu tinkamos partnerės. Vyrai, kurie neturi vaikų arba niekada nėra gyvenę su partnere, yra iš žemesnio socioekonominio sluoksnio. Ne visi, bet ta tendencija matoma. Jie yra šiek tiek prasčiau išsilavinę. Moterys Lietuvoje apskritai yra labiau išsilavinusios nei vyrai. Vadinasi, kai moterys ar vyrai renkasi partnerį, jie nori panašaus statuso.

– Šeimoje gyvenantys vyrai gyvena ilgiau nei tie, kurie gyvena vieni, be šeimos. Ar tiesa?

– Tą rodo visos populiacijos imties tyrimai pagal daugybę mirties priežasčių. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrų, gyvenančių vienų, ne santuokoje yra trumpesnė. Ta tendencija pastebėta ir tarp moterų. Vyrai iš santuokos gauna daugiau.

– Ar jūsų tyrimas kažkaip padėtų tam pačiam gimstamumui? Arba kur bus naudojami tyrimo duomenys?

– Tyrimo duomenys svarbūs priimant tam tikrus šeimos politikos sprendimus. Viena vertus, mes sužinome, kas ta grupė, kuriai galbūt reikia kažkokios pagalbos arba kuri susiduria su tam tikrais iššūkiais. Ir mes galime planuoti tam tikras intervencijas.

Naujojo tyrimo tikslumo esmė – galimybė dalyviams iš tikrųjų susitikti su žmonėmis, kurių grožį jie vertino.

„Tyrimo dalyviams patikėjus, kad nuotraukos, į kurias jie žiūrėjo, yra žmonių, su kuriais dalyviai galėtų bendrauti ateityje, tyrimas tapo tikroviškesnis, ko trūko ankstesniuose šios srities tyrimuose“, – sakė „Edge Hill“ universiteto (JK) psichologijos profesorė Rebecca Monk.

Mokslininkai tyrė aštuoniolika porų vyrų, kurie taip pat yra draugai. Tyrimo dalyviai turėjo įvertinti vyrų ir moterų patrauklumą nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Draugų poros buvo kviečiamos tam, kad būtų galima imituoti socialinę sąveiką, kuri paprastai gali įvykti tikrame gyvenime, kai vartojamas alkoholis.

Vienu atveju abiems vyrams buvo duota tiek degtinės ir spanguolių sulčių, kad alkoholio koncentracija kraujyje padidėtų iki maždaug 0,8 prom., kitu – jie gavo nealkoholinį gėrimą.

Tada vyrų buvo paprašyta pasirinkti, su kuriuo iš asmenų, pateiktose nuotraukose, jie labiausiai norėtų bendrauti būsimame eksperimente.

Tyrimas, nenustatė, kad alkoholis padidina žmonių suvokimą apie kitų patrauklumą.

„Tačiau pastebėjome, kad žmonės buvo labiau linkę bendrauti su žmonėmis, kurie, jų manymu, yra patraukliausi po alkoholio vartojimo“, – sakė tyrimo mokslininkė, profesorė Molly Bowdring.

„Tyrimas iš esmės parodė, kad nors dėl apsvaigimo kito žmogaus išvaizda nepasikeičia, tačiau alkoholis padidina drąsą – žmonės labiau linkę bendrauti su patraukliais žmonėmis“, – teigė R. Monk.

Homoseksualios poros Lietuvoje susiduria su problemomis. Sociologai apklausė kartu gyvenančias tos pačios lyties poras, padarė išvadas ir jas pristatė politikams.

„Poros susiduria su daugybe psichosocialinių ir diskriminacinių iššūkių. Negali veikti kartu kaip pora ir dėl to, manome, kad yra reikalingas šių santykių reglamentavimas“, – teigė sociologas Liutauras Labanauskas.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė tikisi, kad moksliniai tyrimai padės į savo pusę palenkti prieš Partnerystės įstatymą nusiteikusius parlamentarus.

„Tyrimas nuodugnus, jame tiek Seimo nariai, tiek visuomenė vėliau ras svarbios, jautrios informacijos. Tikimės, kad žmonės su tuo bent jau susipažins ir supras, kaip Lietuvoje gyvena tos pačios lyties poros“, – teigė J. Juškaitė.

Kas galėtų pakeisti nuomonę dėl Partnerystės įstatymo, žurnalistai paklausė ką tik į rankas paruoštą knygą gavusio Seimo nario Valdemaro Valkiūno.

„Reikia į kokią avariją papulti, kad atmintis išsitrintų ir tada nuo balto lapo pradėti visą tą analizuoti“, – pakomentavo politikas.

Tikriausiai visų parlamentarų, kurie prieštarauja, ypač tų, kurie tą daro garsiai, neįtikins.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, kad aršiausi Partnerystės įstatymo kritikai vadovausis mokslu.

„Tikriausiai visų parlamentarų, kurie prieštarauja, ypač tų, kurie tą daro garsiai, neįtikins“, – teigė Seimo pirmininkė.

Pavasarį Partnerystės įstatymui pateikimo stadijoje Seimo nariai nepritarė ir pastarąjį grąžino tobulinti. Projekto nebūtų pasirašęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, partnerystė buvo prilyginta santuokai.

Seimo pirmininkė sako, kad Partnerystės projektą tikimąsi dar kartą pateikti rudens sesijoje.

„Nesinorėtų vėl eiti į tą pačią situaciją, kai balsai pasiskirsto 50/50 ir viskas priklauso nuo to, ar sėkmė nusišypsos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovės teigimu, nors šiuo metu Partnerystės įstatymas koreguojamas, jo esmė ir pagrindiniai principai nesikeis.

Projektui vadovaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto bei Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro mokslininkai jau dabar sako, kad 2017 metų kovo mėnesį padidintas alkoholio akcizas padėjo sumažinti bendrąjį mirtingumą Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, vien dėl šio žingsnio per metus šalyje buvo išsaugota 150 gyvybių.

Vienas iš tyrimo vadovų, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas pažymi, kad, norint paremti alkoholio kontrolę įgyvendinančias kitas šalis, reikia mokslu pagrįstų žinių.

„Reikia atlikti poveikio vertinimus atskirose šalyse, įskaitant ir nepageidaujamo poveikio vertinimą – šešėlinės prekybos apimtį ar kontrolės priemonių vengimą. Šis projektas svarbus ir tuo, kad bus atliekamas natūralaus eksperimento poveikio vertinimas palyginant tris šalis. Mokslininkai galės analizuoti realias duomenų bazes, o ne modeliuoti įvairius galimus scenarijus“, – teigia instituto vadovas.

Anot jo, tyrime bus detaliai vertinamas Lietuvos atvejis, kai per trumpą laiką buvo įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Lietuva buvo laikoma viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje. 2010 metais vienam šalies gyventojui tekdavo net 15,1 litro suvartojamo gryno alkoholio. 2008–2009 metais pradėta įgyvendinti nemažai alkoholio kontrolės priemonių: padidinta alkoholio kaina, sumažintas jo prieinamumas ir apribota reklama. Vėliau įsigaliojo ir kitos sėkmingos (moksliniais tyrimais įrodyto efektyvumo) alkoholio kontrolės priemonės, – kaina toliau didėjo, visiškai uždrausta reklama ir prekyba degalinėse. Taip pat, mažinant alkoholio prieinamumą, taikytos kitos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos.

„Alkoholio kontrolės politikos tyrimai greitai vystosi. Žinome, kad kainos ir akcizų didinimas, taip pat reklamos ir prieinamumo ribojimai yra efektyvūs, padeda mažinti alkoholio vartojimą. Vis dėlto ir toliau turime gilinti šias žinias, vertindami, kas gali būti efektyvu kaimyninėse šalyse, ir koks gali būti išmatuojamas poveikis sveikatai ir ekonomikai“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henris P. Kluge.

Jo teigimu, projekto rezultatai politikos formuotojams parodys ne tik, kas geriausiai veikia alkoholio kontrolės politikoje, bet ir kaip geriausia šias priemones įgyvendinti bei užtikrinti ir koks yra jų poveikis sveikatai. Šis klausimas – esminis naujojoje PSO rengiamoje Europos darbo programoje „Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“.

LSMU pranešime pabrėžiama, kad labai svarbu surinkti kuo daugiau duomenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kad vėliau būtų galima palyginti, kaip šioms šalims sekasi kovoti su alkoholio žala sveikatai. Tai leis įvertinti taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, o gauti rezultatai bus labai svarbūs kitoms Europos regiono šalims.

Projekte, kuriam skirta beveik 2 mln. JAV dolerių, bus siekiama įvertinti 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą, taip pat palyginti Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse 2010–2020 metais alkoholio padarytą žalą. Tyrimas truks penkerius metus, jį finansuoja JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas. Tyrime, bendradarbiaudami su PSO, dirbs Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkai.

Du iš keturių vaistų, kurie buvo bandomi su sergančiaisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasirodė esantys veiksmingesni, gydant šią ligą.

JAV Nacionalinis alergijų ir infekcinių ligų institutas (NIAID), kuris bendrai finansavo vaistų bandymus, teigė, kad šie rezultatai yra „labai geros žinios“ kovojant su Ebola.

Vaistai, kurie itin padidino Ebola sergančių žmonių išgyvenimo rodiklį, įvardijami kaip „REGN-EB3“ ir „mAb114“.

„Tai pirmieji vaistai, kurie, atliekant moksliškai pagrįstą tyrimą, akivaizdžiai parodė gerokai sumažėjusį mirtingumą“, – teigė NIAID.

Kaip teigiama, „REGN-EB3“ ir „mAb114“ sukurti naudojant antikūnus, paimtus iš žmonių, kurie užsikrėtė Ebolos virusu, bet liko gyvi.

Kiti du vaistai „ZMapp“ ir „Remdesivir“ nebuvo tokie veiksmingi, dėl to visi Ebola sergantys pacientai Konge nuo šiol bus gydomi „REGN-EB3“ ir „mAb114“ vaistais.

Konge nuo Ebolos per praėjusius metus mirė daugiau kaip 1 800 žmonių. Dabartinis Ebolos viruso protrūkis Konge prasidėjo pernai rugpjūtį ir yra didžiausias iki šiol šioje šalyje.

Vaistų bandymai pradėti pernai lapkritį. Nuo to laiko eksperimentiniai vaistai išbandyti su 700 pacientų. Šiuo metu žinomi preliminarūs pirmų 499 pacientų rezultatai.

Tyrime neteigiama, kad vien CBD vartojimas gali padėti atsisakyti priklausomybių heroinui, bet nurodo, kad šis marihuanos ingredientas veikia, kaip gera priemonė, kovojantiems su savo priklausomybe nuo heroino ir norintiems sumažinti potraukį šiam narkotikui.

Tyrimas yra gana mažos apimtis, bet labai tikslus. Mokslininkai į savo tyrimą įtraukė 42 žmones, kurie buvo priklausomi nuo heroino ir teigė, kad dabar jo visiškai nevartoja.

Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip CBD pakeičia šių žmonių psichologinius ir fiziologinius atsakus į su heroinu susijusius dirgiklius, pavyzdžiui, rodant vaizdo įrašus, kuriuose matomi su heroinu susiję reikmenys.

Šiems žmonėms buvo skiriamas vienas iš dviejų skirtingo stiprumo CBD tirpalų arba placebo. Tuomet buvo parodyti du trumpi vaizdo įrašai: viename iš jų matomi neutralūs gamtos vaizdai, o kitame buvo pilna užuominų ir jis buvo skirtas sukelti potraukį heroinui.

Tyrėjai pasitelkė įvairias matavimo priemones, kad užfiksuotų subjektų reakcijas į vaizdo įrašus – nuo asmeninių atsiliepimų apie kilusį nerimą bei potraukį iki fiziologinių, kaip odos temperatūros, kraujospūdžio, širdies ritmo ir kortizolio (šis hormonas sekretuojamas patiriant stresą) koncentracijos seilėse pokyčių.

Tyrimai buvo kartojami tris dienas: per bandymų laikotarpį ir praėjus savaitei laiko po galutinio gydymo CBD. Gauti rezultatai buvo akivaizdūs – CBD gydymą gavę žmonės, lyginant su placebo grupe, parodė reikšmingą matuojamų atsakų sumažėjimą.

CBD ypač sumažino seilėse esančio kortizolio kiekį ir širdies susitraukimo dažnį, kai tiriamajam buvo bandoma sukelti potraukį heroinui. Dar svarbiau, kad šis CBD teigiamas poveikis buvo juntamas dar bent 7-nias dienas po galutinės CBD dozės suvartojimo.

Turbūt net neverta sakyti, kad šio tyrimo rezultatai turi reikšmingų apribojimų ir visas dėmesys buvo skiriamas asmenims, kurie gerai valdo savo priklausomybes. Yra neaišku ar tai veiktų asmenims, kenčiantiems nuo atkryčio.

Tyrimas taip pat atliktas per labai trumpą laiką, nenurodant ar CBD turi apčiuopiamą poveikį, kai žmogus grįžta į realaus pasaulio sąlygas. Tačiau tokie apribojimai nenuneigia mokslinių tyrimų vertės. Yra nemažai tyrimų, rodančių ryšį tarp kanapių legalizavimo ir sumažėjusio opioidų vartojimo. Naujasis atsitiktinės atrankos tyrimas suteikia galimybę paaiškinti šiuos epidemiologinius tyrimus.

Šio tyrimo vadovė Yasmin Hurd mano, jog šis tyrimas atveria naujus ir įdomius kelius, siekiant geriau suprasti smegenų mechanizmus, prisidedančius prie atkryčių nuo priklausomybių, ir vienas iš tolesnių komandos tyrimų yra išsiaiškinti, kaip CBD veikia tuos smegenų mechanizmus.

Mokslininkė taip pat pažymi, kad jei šio tyrimo rezultatai bus patvirtinti platesnės apimties tyrimuose, CBD galėtų tapti naudinga priemone gydytojams, kurie susiduria su asmenimis, priklausomais nuo opioidų ir siekiantiems atsikratyti šios priklausomybės.

„Mūsų tyrimo išvados rodo, kad CBD suteikia reikšmingų vilčių, siekiant išgydyti heroino vartojimo sutrikimų turinčius žmones“, – sako Hurd. „Sėkmingas be opioidinis vaistas žymiai padidintų esamą gydymo nuo priklausomybių priemonių rinkinį ir taip sumažintų didėjančius mirties atvejus, milžiniškas sveikatos priežiūros išlaidas bei gydymo apribojimus, nustatytus griežtų vyriausybės reglamentų.“

Tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 2000 Vokietijos ir Ispanijos gyventojų, pateikė staigmenų.

Paaiškėjo, kad beveik 90 procentų apklaustųjų teigė nenorintys išgirsti apie jokius ateities neigiamus įvykius, net jei tai būtų įmanoma. Bemaž 70 procentų apklaustųjų taip pat nenorėtų išgirsti ir apie teigiamus ateities įvykius.

Gerd Gigerenzer iš Makso Planko instituto sudarytame klausimyne buvo įvardyta dešimt hipotetinių ateities įvykių ar klausimų ir bandoma išsiaiškinti, kuriuos iš jų tyrimo dalyviai labiausiai norėtų sužinoti.

Sužinoti ateities įvykių didžiuma žmonių nenori, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti blogą ateities scenarijų ir vėliau dėl to gailėtis.

Klausimai svyravo nuo ypač rimtų, pavyzdžiui: „kokia jų esamo partnerio mirties data“, „kada įvyks jų skyrybos“, „kada mirs jie patys“, iki visai kasdieninių klausimų, tokių kaip: „ką dovanų gausite per Kalėdas“, arba „kokie bus kitų futbolo varžybų rezultatai“.

Stebėtina, tačiau atsakymų į beveik visus pateiktus klausimus nenorėta sužinoti kone visuotinai. Išskyrus vieną išimtį – į klausimą „kokia bus jų būsimo vaikelio lytis“. Į šį klausimą atsakymo nenorėtų žinoti tik 37 procentai apklaustųjų.

Mokslininkai svarstė, kodėl žmonės, net ir esant galimybei sužinoti ateitį, vis vien rinktųsi sąmoningą nežinojimą. Tai juk, galų gale, prieštarauja vyraujančiai nuomonei: tūkstančiai kasdien skaito horoskopus ir eina pas būrėjas. Ko, jei ne ateities žinojimo žmonės tikisi?

Vis dėlto, tyrimą koordinavę tyrėjai laikosi hipotezės, kad sužinoti ateities įvykių didžiuma žmonių nenori, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti blogą ateities scenarijų ir vėliau dėl to gailėtis.

Nieko nežinodami apie tai, kas artimoje ateityje jų laukia, žmonės gali ramiausiai visko sulaukti ir užuot graužęsi bei laukę neišvengiamos iš anksto žinomos lemties, į ateitį žiūrėti teigiamai ir tikėtis geros įvykių baigties.

Beje, mokslininkai išsiaiškino, kad pasirinkę nežinoti, buvo apskritai labiau linkę vengti pavojų ir saugotis (šio tyrimo atveju – įsigyti gyvybės draudimą).

Kadangi buvo gauti ypač netikėti rezultatai, siekiant sužinoti daugiau, ateityje ketinama šį tyrimą praplėsti.