„Tas pavasaris, kai po filmo nebevaidini“, „Tas pavasaris, kai po seanso – kaip po seanso“, „Tas pavasaris, kai jausmuose – vėl kaip namuose“, „Tas pavasaris, kai viduje sujuda“, „Tas pavasaris, kai įtrauki save į programą“, – tokiomis frazėmis kviesdami mažoms ir didelėms asmeninėms transformacijoms, festivalio organizatoriai dalijasi rekomendacijomis, ko nepraleisti šiais metais.

Išsirinkti nėra lengva – programoje daugiau kaip 100 ilgo ir trumpo metro filmų. Itin daug jų – įvertinti Kanų, Venecijos ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose, apdovanoti „Auksiniais gaubliais“, BAFTA ir nominuoti „Oskarams“. Apsispręsti padės „Santakos“ rekomendacijos.

Metai buvo sunkūs

„A Difficult Year“, rež. Éric Toledano, Olivier Nakache

Vieno visų laikų populiariausių „Kino pavasario“ filmų „Neliečiamieji“ režisierių naujas darbas „Metai buvo sunkūs“ iš kino salės išlydės lengvai ir nuotaikingai. Bruno ir Albertas – du vaikinai, paskendę skolose ir kenčiantys nuo priklausomybės pirkti jiems nereikalingus daiktus. Vienas ką tik nušvilpė televizorių, kitas, iškeldinamas iš savo namų, bandė nusižudyti. Juokingiausia, kad pirmasis tą televizorių norėjo parduoti antrajam. Susitikę keistomis aplinkybėmis ir nusprendę, kad atėjo laikas keistis, Albertas ir Bruno susipažįsta su jaunų žaliųjų aktyvistų grupe. Susivilioję nemokamu alumi ir traškučiais, draugai, ilgai nesvarstę, prisijungia prie judėjimo. Kaip jiems sekasi – pamatysime. Tik galime išduoti, kad bus jaukiai juokinga.

Kaimiečiai

„The Peasants“ rež. DK Welchman, Hugh Welchman

„Gražus filmas apie žmonijos bjaurumą“ – taip galima apibūdinti režisierių DK Welchmano ir H. Welchmano, pastačiusių „Oskarui“ nominuotą „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“), naująjį animacinį pasakojimą „Kaimiečiai“ apie moterį, patekusią į patriarchato nemalonę. Iškart norime pasidžiaugti, kad kuriant šį sudėtingą filmą dalyvavo ir dailininkai iš Lietuvos. Nutapydami keliasdešimt tūkstančių paveikslų, kurių reikėjo filmui, jie atliko milžinišką darbą – juk per vieną savaitę vieno dailininko nutapyti kadrai sudaro tik vieną filmo sekundę! Ne mažiau negu „Kaimiečių“ kūrimo istorija žavi ir filmo pasakojimas. Pagal 1924 m. Nobelio premijos laureato Władysławo Reymonto romaną tuo pačiu pavadinimu sukurti „Kaimiečiai“ pasakoja daugiasluoksnę istoriją, kurioje susipina lenkų tradicijos, šokiai, muzika ir meilės intrigos. Džiaugsmas akims ir ausims!

Monstras

„Monster“, rež. Hirokazu Kore-eda

Festivalio žiūrovų numylėtinio, „Vagiliautojų“ režisieriaus H. Kore-edos naujoji drama „Monstras“ Kanų kino festivalyje buvo apdovanota už geriausią scenarijų. Kartu tai paskutinis filmas, kuriam garso takelį kūrė legendinis japonų kompozitorius Ryuichi Sakamoto (beje, jo paskutinį filmą-koncertą „Ryuichi Sakamoto | OPUSAS“, režisuotą kompozitoriaus sūnaus Neo Sora, taip pat galima pamatyti šių metų „Kino pavasaryje“). Taigi, priežasčių nepraleisti „Monstro“ – daug. Galima nebent pridurti, kad spėliojimai, kokia yra tikroji tiesa, vedžios už nosies iki pat paskutinių sekundžių.

Delinkventai

„The Delinquents“, rež. Rodrigo Moreno

Mačiusieji sako, kad Argentinos režisieriaus R. Moreno komedija „Delinkventai“ – tai į nieką nepanašus filmas apie apiplėšimą, mažas pokštas, kuris pats savaime yra keistos režisieriaus vizijos dalis. Banko tarnautojas Moránas yra įstrigęs monotoniškoje kasdienybėje ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Jis ryžtasi rizikingam planui pavogti didelę pinigų sumą iš savo darbdavio, kad daugiau niekada nebereikėtų dirbti. Žinoma, viską daug smagiau daryti ne vienam, todėl Moranas kreipiasi į savo kolegą Romaną, kuriam nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie apiplėšimo. Pradėję apiplėšimą vyrukai atsiduria pavojingų iššūkių ir intriguojančių romantinių situacijų sūkuryje. Keisti personažai, šmaikštūs dialogai ir absurdiškas humoras primena, kad geriausi nuotykiai kartais yra tie, kurių niekada neplanavai. „Visi turime darbus, visi svajojame apie geresnį gyvenimą ir apie tai, kad kada nors, kad ir kaip mylėtume savo darbą ar profesiją, galėsime nustoti dirbti ir tapti laisvais žmonėmis, – sako režisierius. – Filme pasakojama apie šią neįgyvendinamą svajonę, bandant ją pateikti žiūrovams kaip vieną iš daugelio galimų gyvenimų.“

Šventasis pagrobimas

„Kidnapped“, rež. Marco Bellochio

Italų kino grando M. Bellocchio „Šventasis pagrobimas“ – XIX a. įvykiais paremta istorija apie popiežiaus kareivių pagrobtą žydų vaiką. Dingus šešiamečiui berniukui, pasiturintiems jo tėvams pranešama, kad vaiką slapta pakrikštijo tarnaitė. Norėdami jį susigrąžinti, jie turi priimti katalikybę. Tuo tarpu berniukas auklėjamas Vatikane, popiežiaus Pijaus IX žinioje. Kyla tarptautinis pasipiktinimas. Nors po Italijos suvienijimo pasaulietinė popiežiaus valdžia buvo panaikinta, popiežius tvirtai įsitikinęs savo teisumu. „Šventasis pagrobimas“ – tai jaudinantis pasakojimas apie tikėjimą, netektį ir šeimą, vykstantis reikšmingos Italijos istorinės akimirkos fone. Neslėpsime – filmas vienus nuliūdins, kitus – papiktins, bet galime garantuoti, kad abejingų tikrai nepaliks.

Stipruolis dalyvauti projekte sutiko iš karto, į šį iššūkį pasižiūrėjo linksmai, tiesa, lipti ir dainuoti ant scenos be Monstro kaukės jis tikrai nebūtų išdrįsęs. „Pamaniau, kad yra labai smagu išeiti už savo komforto zonos ribų, ir ypač, kai niekas to nemato. Esu gavęs pasiūlymų ir anksčiau, bet tikrai pats puikiai suprantu, kad nesu muzikaliausias žmogus šioje planetoje, esu labai savikritiškas. Vaikystėje, jeigu kam dar neaišku, nelankiau muzikos mokyklos, todėl rimtame dainavimo projekte tiesiog neturėčiau ką parodyti. O čia – nereali pramoga ir labai smagus žaidimas. Čia svarbiausia ne vokaliniai sugebėjimai, o mokėjimas vedžioti komisijos narius už nosies. Pasiilgsiu šito projekto. Nepaisant karščio po Monstro kauke dainuoti man labai patiko“, – įspūdžiais dalijosi Monstras Ž. Savickas.

Ekstravagantišku humoro jausmu ant „Kaukių“ scenos pasižymėjęs ir gyvu klasiku Juozu Erlicku palaikytas sportininkas Ž. Savickas sako, kad po jo išradingų atsakymų komisijos nariams ir pasipylė draugų žinutės, klausiančios ar kartais po kauke ne Žydrūnas. „Sulaukiau rimtų įtarimų, kuriuos reikėjo griežtai paneigti. Draugai žino – gyvenime nuolat pokštauju ir tai moku daryti nustatęs susirūpinusį veidą. Todėl dažnai jie net pasimeta – čia aš kalbu rimtai, ar nelabai. Monstrą ant scenos išvydę draugai išgirdo kaip juokauju, tada palygino mano balsą ir figūrą, na ir... Taip, deja, mane išsprendė. Šiek tiek dėl to net susierzinau, tačiau tai, matyt, reiškia, kad esu ganėtinai unikalus ir sunkiai paslepiamas,“– nežinia, ar rimtai, ar juokais savo įspūdžiais dalijosi galiūnas Ž. Savickas. Vyras dabar mąsto, kad galbūt atlikėjo karjerą tęs ir toliau. „Niekada nesakyk ne. Gal sulauksiu kokių įdomių pasiūlymų, gal vėl užsimanysiu scenos. Aišku, tai tikrai nėra vieta, kurioje aš labai patogiai jausčiausi. Tačiau, manau, kad gyvenimą įdomiu ir daro įvairiausi iššūkiai“, – sakė vyras.

O štai didžioji komisijos dalis, praeitoje LNK „Kaukės“ laidoje įsitikinusi, kad po Monstru slepiasi J. Erlickas, vėliau persigalvojo, ir šį kartą, iš tikrųjų, nuėjo teisingu keliu. „Labai norėjosi pataikyti. Matėte, kokį fiasko mes patyrėme su Debesėliu. Tam, kad pasisektų, įdėjau tikrai daug pastangų. Įvertinau visas užuominas, balsą, na, ir buvau kokiais 95 procentais tikra, kad po kauke rasime Žydrūną. Užliejo euforija, kai pamačiau, kad taip ir atsitiko“, – apie džiaugsmą atspėti pasakojo komisijos narė I. Kavaliauskaitė. 

„Aš norėčiau dar kartą pasakyti Monstrui „ačiū“. Visuomet labai smagu ant scenos matyti kolegas sportininkus. Žinau, kad toks žingsnis reikalauja ir drąsos, ir pastangų, greičiausiai net daugiau nei arenose ar aikštelėse. Todėl, nors mes vieninteliai su broliu Monstro asmenybės neatspėjome, galvojome, kad po kauke kitas žmogus, kai nusirito jo galva, širdį užliejo pasididžiavimas. Tikrai gera žiūrėti, kaip puikiai pasirodė visiškai anksčiau nedainavęs žmogus“, – kunkuliuojančiais įspūdžiais dalijosi neišskiriamo dueto „LavTwins“ narys Kšištofas Lavrinovičius.

Savivaldybės atstovai teigė, jog liepos pabaigoje vienbalsiai tarybos priimtas sprendimas buvo skubotas, o jį priėmus gauta aplinkinių gyventojų ir verslo skundų, todėl nuspręsta jį sustabdyti ir aiškintis,  ar nebus pažeidžiami sklypo kaimynų interesai.

Tačiau bendrovė „K26“, norinti statyti viešbutį, šį sprendimą apskundė teismui. Jie taip pat paprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos sustabdyti Kauno savivaldybės tarybos sprendimą.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Evelina Talalienė, teismas šį prašymą spalio 16 dieną tenkino, taigi, galioti liko Kauno tarybos sprendimas leisti statant atstumų neišlaikyti.

Šis teismo sprendimas dėl užtikrinimo priemonės buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šiuo metu dar nėra išnagrinėtas.

Pagrindinė byla dėl savivaldybės sprendimo panaikinimo bus nagrinėjama Kauno administraciniame teisme.

Savivaldybė sutikimą statyboms Kęstučio gatvėje esančiame sklype turi duoti, nes su juo ribojasi jos valdoma aikštelė ir keliai.

Jos atstovai BNS penktadienį informavo, kad kol kas jokių sprendimų dėl to, kaip pasielgti su laikinai sustabdytu sutikimu, nepriimta.

Naujojo viešbučio statytojos „K26“ akcijas alkoholinių gėrimų gamintojos „Boslita ir ko“ savininkų Gintaro ir Loretos Skorupskų šeima iš „Permira invest“ perėmė rugpjūčio pradžioje.

Anksčiau „K26“ per Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų įmones bei fondus valdė Kipre registruota „It's interactive management Limited“ (buvusi „Lewben Management Limited“).

Po sutikimo dėl užstatymo savivaldybė sulaukė šalia planuojamų statybų miesto centre esančio kito viešbučio „Best Baltic“ valdytojų „Liuks NT“ atstovų rašto.

Prakalbo apie konkurencinius karus

Miesto taryba nusprendė atšaukti pačios suteiktą leidimą, kuris garantuotų, kad nebaigto statyti „Britanikos“ griozdo vietoje jau gali prasidėti darbai.

Balsavimo metu 20 tarybos narių pasisakė už projekto stabdymą, keturi susilaikė, o septyni balsavo prieš tokį sprendimą. 

Savivaldybės leidimas buvo reikalingas, nes projektas parengtas nepalikus reikiamų atstumų iki sklypo ribos, nors naujasis pastatas atsiras lygiai toje pačioje vietoje, kurioje šiuo metu yra „Britanika“.

Savivaldybė bandė švelninti situaciją, kad tai ne projekto stabdymas, o tik laikina pauzė, nors sprendimo projekte tai neatsispindėjo. Statytojai buvo guodžiami, kad tai dar ne galutinis „Ne“, kad savivaldybės administracija įpareigota išsiaiškinti visą situaciją ir po to galimas ir teigiamas sprendimas.

Miesto tarybos opozicija nevyniojo žodžių į vatą. „Kiek bendruomenių yra reiškusios savo nepasitenkinimą, protestus? Dėl jų nė vienas projektas nebuvo sustabdytas, o dabar niekas net nesiskundžia, tik gautas raštas dėl informacijos“, – replikavo tarybos narė Edita Gudišauskienė.

„Stabdote investicijas Kaune, tai didelis nuostolis savivaldybei, diversija prieš miestą“, – komentavo kiti opozicijos nariai. Jono Koryznos nuomone, Kaune tvarkomi tik tie vaiduokliai, kuriuos tvarkyti kai kam apsimoka, turėdamas omenyje, kad taryba įvelta į konkurencinius karus.  

Prašė pati savivaldybė

„Leidimo atšaukimas reiškia vienintelį dalyką. Sustabdomas projektas, sustabdomos 30 mln. eurų investicijos, 100 naujų darbo vietų kūrimas, nieko nebegalime daryti, užtraukiamas rankinis stabdis, toliau viskas merdės“, – sprendimo išvakarėse portalui kauno.diena.lt sakė naujojo pastato statybomis besirūpinančios bendrovės vadovas Rolandas Balčikonis.

Jis skaičiavo, kad į projektą jau yra investuota apie 4 mln. Eurų. Pasirašyta sutartis su tarptautiniu viešbučių tinklu, be savivaldybės leidimo susitarimo bus neįmanoma įgyvendinti.

Savivaldybės sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad gautas vieno iš „Britanikos“ kaimynų raštas dėl numatomų statybų, o taip pat užsimenama, kad naujojo pastato projekto vadovas paprašė nutraukti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūras, projektinių pasiūlymų viešinimą savivaldybės tinklapyje.

R.Balčikonis teigė, kad tai padaryta, nes savivaldybė paprašė patikslinti inžinerinę dalį. Projekto koncepcija išliko tokia pati, viešinimas bus atnaujintas.  Kaimynų gautas, anot vadovo, raštas nėra skundas, o tiesiog informacijos užklausa, tad jis teigė nesuprantąs, dėl kokių oficialių priežasčių savivaldybė apsigalvojo.

Mano, kad paskubėjo

Sustabdomas projektas, sustabdomos 30 mln. eurų investicijos, 100 naujų darbo vietų kūrimas, nieko nebegalime daryti, užtraukiamas rankinis stabdis, toliau viskas merdės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas aiškino, kad savivaldybė, sutikdama su projektu, šiek tiek paskubėjo ir prakalbo apie sulauktus „pagrįstus klausimus ir skundus iš kaimynystėje gyvenančių kauniečių ir ten veikiančių verslų“.

Projekto architektas Gintautas Natkevičius teigė, kad naujasis pastatas suprojektuotas toje pačioje vietoje kaip ir „Britanika“, kurią planuojama griauti, tačiau jis bus dešimčia metrų žemesnis nei vaiduoklis, todėl nedarkys centrinės miesto dalies vaizdo. Naujojo pastato neplanuojama traukti arčiau ribos, o tiesiog palikti senojo pastato vietoje.

„Jeigu būtų statomas tik viešbutis, galėtumėme atsitraukti nuo sklypo ribos tiek, kiek reikia, bet tada negalėtumėme padaryti konkurencingos konferencijų salės“, – motyvavo G.Natkevičius, kodėl reikėjo miesto tarybos pritarimo norint įgyvendinti naujo objekto statybas.

Kaunas, anot architektų, daug išloštų, turėdamas tokį konferencijų kompleksą. Viešbučių trūkumas mieste taip pat labai jaučiamas. Po pastatu planuojama įrengti maždaug 200 vietų požeminį automobilių parkingą.

Trūkstamas atstumas yra iš Kęstučio g. pusės. Kaimyninis sklypas iš A. Mickevičiaus g. pusės dėl to visiškai nenukenčia.

Naują viešbutį Kauno Naujamiestyje planuoja statyti bendrovės „Permira Invest“ valdoma įmonė „K26“.

Viešbutis „Britanika“ pradėtas statyti 1986 metais, tačiau po ketverių metų statyba sustabdyta. Statinys vis keitė šeimininkus, tačiau merdi iki šiol.

Kol Didžiosios Britanijos vyriausybė bando įsivaizduoti, kaip iš tikrųjų atrodys šalies išstojimas iš Europos Sąjungos, olandų vyriausybė pristatė savo viziją – gauruoto monstro pavidalu.

Olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kuriai pozavo drauge su šia būtybe, vilkinčia baltus marškinėlius su raudonu užrašu „Brexit“, gulinčia ant jo darbo stalo ir esą trukdančia jam dirbti.

„Užtikrinkit, kad „Brexit“ neatsidurtų – ar neatsigultų – jūsų kelyje“, – prirašė S. Blokas, kuris nuotraukoje yra juokais, esą iš nevilties iškėlęs rankas.

„Tai tam tikras linksmas būdas perspėti dėl „Brexit“, bet be įtampos“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Nyderlandų vyriausybėje, kuris pridūrė, kad monstro vardas yra „Brexit“.

Pasak vyriausybės, taip norėta informuoti olandų kompanijas dėl „Brexit“ poveikio, ypač jei Britanija kovo 29 dieną „iškris“ iš ES be sutarties.

Minimoje tviterio žinutėje taip pat yra nuoroda į vyriausybės svetainę www.brexitloket.nl, kurioje kompanijos gali sužinoti potencialiai joms gresiančius padarinius.

Svetainėje esančioje nuotraukoje „Brexit“ lėlė sėdi ant biuro darbuotojos kelių ir trukdo jai pasiekti savo kompiuterį. Ta pati nuotrauka figūruoja viso puslapio reklamoje laikraštyje „Financieele Dagblad“.

„Brexit“ lėlė taip pat dalyvaus kampanijoje socialinėje žiniasklaidoje, „tiesiogine prasme atsidurdama verslo kelyje“: blokuodama sunkvežimius ir konvejerių juostas, sakė vyriausybė.

Olandija rimtai rengiasi galimam "Brexit" poveikiui jos ekonomikai, kuri yra glaudžiai susijusi su Britanija.

Olandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė laikraštis „Financial Times“, sakė, kad maždaug 250 kompanijų dėl „Brexit“ gali labai greitai nuspręsti persikelti iš Britanijos į Nyderlandus.

Tuo metu Nyderlandų vyriausybei buvo suteikti nepaprastieji įgaliojimai, kad ji galėtų spręsti „Brexit“ padarinius, be to, ji atidėjo 100 mln. eurų pasirengimui, įskaitant 900 naujų muitinės pareigūnų paskyrimą.

Triukšmo priežastimi tapo koncerto plakatai, kuriuos teko koreguoti. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nusprendus, kad „Iron Maiden“ plakatai gąsdina vaikus, jie pakeisti. Tai – vienintelė iš beveik 40 „Iron Maiden“ šįmet lankomų šalių, kurioje kilo tokių problemų.

Pasaulinio turo „The Book Of Souls Tour“ plakatuose buvo vaizduojamas širdį išsiplėšęs grupės simbolis – monstras Eddie, lydintis „Iron Maiden“ dar nuo karjeros pradžios. Nuo 1980-ųjų šios pabaisos veidas puikuojasi ant visų „Iron Maiden“ albumų viršelių, jis nuolat vaizduojamas ant grupės marškinėlių ir kitos atributikos, apie jį sukurti net du kompiuteriniai žaidimai.

Be to, Eddie įvairiomis formomis pasirodo grupės koncertuose – kaip dekoracija, piešinys, vaizdo projekcija ekrane, robotas arba judantis padaras, kurį vaidina vienas statistų. Eddie laikomas ryškiausiu ir įsimintiniausiu metalo scenos simboliu, kuriuo žavisi ir kiti garsūs muzikantai.

„Paauglystėje nepažinojau nė vieno bičiulio, kuris nebūtų ant mokyklinių sąsiuvinių paišęs Eddie galvos“, - sako grupės „Slipknot“ dainininkas Corey Tayloras. „Jie turi kiečiausius marškinėlius ir albumų viršelius“, - pripažįsta ir „Metallica“ būgnininkas Larsas Ulrichas.

Pabaisos veidas „Iron Maiden“ koncertuose atsirado dar prieš šiai grupei išgarsėjant. Muzikantų bičiulis iš meno mokyklos sukūrė didelę kaukę, iš kurios burnos koncerto pabaigoje buvo švirkščiamas netikras kraujas. Patobulinus ją, vaizdas tapo dar įspūdingesnis – iš pabaisos burnos veržėsi raudoni dūmai.

Debiutiniam grupės albumui Eddie atvaizdą 1980-aisiais sukūrė žinomas britų menininkas Derekas Riggsas, jau iki tol pagarsėjęs darbais su įvairiais muzikantais. Iš tikrųjų originali Eddie eskizo idėja buvo skirta pankroko muzikai, bet „Iron Maiden“ vadybininkai paprašė pridėti daugiau plaukų, kad vaizdas labiau tiktų metalistams. Taip atsirado pabaisa, dabar pažįstama milijonams „Iron Maiden“ gerbėjų.

Netrukus ji tapo ir neatsiejama grupės šou dalimi. Iš pradžių su Eddie kauke į sceną eidavo grupės vadybininkas Rodas Smallwoodas, vėliau pabaisa vis tobulėjo – nuo cirko artistų su kojūkais iki gigantiškų dekoracijų, iš akių šaudančių žiežirbas.

Ant kiekvieno „Iron Maiden“ albumo viršelio Eddie pasirodo vis kitoks, atspindėdamas muzikos temą. Nuo egiptietiškos mumijos iki iš kapų prisikėlusio zombio ir psichopato, kuriam atlikta lobotomija. Nuo faraono ar kiborgo iki ateivio iš kosmoso ir sunkvežimio vairuotojo. Eddie kuriančių dailininkų fantazijai nėra ribų.

Iki 1992 metų Eddie visada piešdavo Derekas Riggsas, tačiau vėliau grupės nariai nusprendė kreiptis į kitus dailininkus bei komiksų kūrėjus – tokius kaip Melvynas Grantas, Tomas Adamsas, Hugh Syme'as ir Markas Wilkinsonas.

Pastarasis sukūrė ir naujausio „Iron Maiden“ disko „The Book Of Souls“ viršelį bei pasaulinio turo plakatus, kurie sukėlė tokį didelį skandalą Lietuvoje.

Eddie juose vaizduojamas su išplėšta širdimi ir papuošalais, primenančiais senąją majų civilizaciją ir jos brutalius aukojimo papročius.

Beje, diskas „The Book Of Souls“, kurį grupė pristatys ir Kaune, praėjusią savaitę šventė pergalę prestižiniuose žurnalo „Metal Hammer“ apdovanojimuose „Golden Gods“ - jis buvo pripažintas geriausiu metų albumu.

Nors Lietuvoje kilęs skandalas nuvilnijo viso pasaulio žiniasklaidos kanalais, Eddie yra įsivėlęs ir į dar daugiau triukšmo sukėlusias istorijas.

Pavyzdžiui, 1980-aisiais visa Anglijos spauda baisėjosi „Iron Maiden“ singlo „Sanctuary“ viršeliu, kuriame Eddie su peiliu palinkęs prie tuometinės Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher kūno. Kito singlo „Women In Uniform“ viršelyje ta pati politikė pavaizduota gyva, su automatu tykanti „Iron Maiden“ simbolio. Kaip vėliau prisipažino pati grupė, šiuos skandalus ji sukėlė sąmoningai, siekdama reklamos.

Dar daugiau aistrų sukėlė 1982-aisiais išleistas albumas „The Number Of The Beast“, kurio viršelyje Eddie už virvučių tampo velnią.

Atsirado religinių organizacijų, kurios tame įžvelgė satanizmo apraiškų – JAV prieš „Iron Maiden“ koncertus net buvo viešai deginamos grupės plokštelės. Kartais jos buvo daužomos kūju, mat protestuotojai bijojo, kad šėtonas į juos įsismelks per rūkstančių plokštelių dūmus.

Grupę tai kaip reikiant prajuokino. „Tai visiška beprotybė. Tie žmonės net neskaitė dainų tekstų. Jie tiesiog aklai tikėjo ta nesąmone, kad mes esame satanistai“, - prisimena grupės narys Steve'as Harrisas.

Prabėgus beveik keturiems dešimtmečiams nuo pirmojo pasirodymo, Eddie ir toliau linksmina grupės gerbėjus. Milžiniška jo galva buvo pavaizduota ant lėktuvo, kuriuo didžiąją šių savo pasaulinių gastrolių dalį skraidė „Iron Maiden“. Internete grupė skelbdavo lėktuvo nusileidimo laiką – kad smalsuoliai prie oro uostų galėtų pamatyti šį neįprastą vaizdą.

Eddie kartu su „Iron Maiden“ muzikantais į Lietuvą atkeliauja pirmą sykį. Iki šiol mūsų šalyje niekada neviešėjusi grupė – vienas ryškiausių kolektyvų metalo istorijoje, kurio įrašai parduoti daugiau nei 90 milijonų egzempliorių tiražu.

Grupė yra apdovanota „Grammy” (geriausio metalo atlikimo kategorijoje), “Ivor Novello”, “Kerrang!'” ir daugybe kitų prestižinių muzikos apdovanojimų. „Brit Awards“ ceremonijoje 2009-aisiais “Iron Maiden” išrinkta geriausia britų koncertine grupe. 2005-aisiais gastrolių JAV metu „Iron Maiden“ garbei atidengta žvaigždė Holivudo roko šlovės alėjoje.

„Iron Maiden“ į Kauną atvyksta stipriausios sudėties. Scenoje lietuviai išvys grupės įkūrėją bosistą Steve'ą Harrisą, dainininką Bruce'ą Dickinsoną, gitaristus Dave'ą Murray, Adrianą Smithą ir Janicką Gersą, būgnininką Nicko McBrainą.

Bilietai į metalo legendų koncertą platinami visose „Bilietų pasaulio“ kasose ir internetu.

Išėjus iš naujausio "Auros" šokio spektaklio "Monstras" mintys nevalingai kartoja vienintelį žodį "pulsas". Su prancūzais choreografu Samueliu Mathieu ir kompozitoriumi Maxime'u Denuc kurtame pastatyme judesių ir ritmo kalba pasakojama apie kiekviename iš mūsų miegančio monstro – žiaurumo – pabudimą.

Suasmenintas blogis

"Monstre" šoka "Auros" teatro ir kompanijos "Cie Samuel Mathieu" šokėjai: Alejandro Flores Mora, Anna Karen Flores Huesca, Haruka Suzuki, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Laura Witzleben, Lionel Begue, Love Hellgren, Marie Urvoy, Paulius Prievelis. Šiuo kūrybiniu projektu siekiama užmegzti gilesnį tarpkultūrinį dialogą tarp Lietuvos ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio kūrėjų.

Spektaklyje tarptautiniu kontekstu tyrinėjami priespaudos palikti pėdsakai – it neišdildomi randai, gal todėl šokis tampa fiziškai itin energingas. Scenoje nėra nieko daugiau, tik paprastais laisvais drabužiais vilkintys šokėjai – tarsi jų pasirodymas būtų dar viena kasdienė repeticija. Todėl tarp šokėjų ir jų kuriamų personažų norisi dėti lygybės ženklą. Tai, kad šokis papildytas pačių šokančiųjų asmenine patirtimi, akcentuojama ir renginio aprašyme, o po žiaurių teroro išpuolių Paryžiuje "Monstras" įgauna dar ir papildomų reikšmių.

Žiaurumo tema tapo itin populiari šį Lietuvos teatrų sezoną. Neseniai Kaune gastrolių metu parodytas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis "Didis blogis" taip pat kalba apie žmonijos sužvėrėjimą karo, priespaudos temų kontekste. Tačiau formos atžvilgiu tai visiškai skirtingi spektakliai: dramatiniame "Didžiajame blogyje" dominuoja žodis, antiliteratūriniame "Monstre" – kūno kalba. Nors pastarajame scenoje ir pasigirsta vienos šokėjos monologas anglų kalba, norint suprasti, kas scenoje yra vaizduojama, reikia šifruoti judesių reikšmes. Tiesa, kartais judesių ir kūnų kompozicijos yra pernelyg abstrakčios ir prasmė pasimeta. Vis dėlto pavyksta užčiuopti spektaklio pulsą, kai tekančiu krauju virsta žiaurumo koncepcija.

O tvinksnių šokyje ypač daug. Juos sukuria muzika – besikartojantis elektroninės muzikos ritmas, vis apaugantis naujais triukšmingais sluoksniais. Tvinksėjimas stiprėja, prisipildo destruktyvios energijos, leisdamas žiūrovams pajusti šią kolektyvinėje pasąmonėje snaudžiančią patirtį.

Pirmapradis žvėriškumas

Žiaurumo naratyvas kuriamas per visų dėmenų – muzikos, apšvietimo, choreografijos kontrastą. Spektaklis prasideda visiškai sceną ir žiūrovų salę panardinus tamsoje, ir tik vėliau išryškėja visiškoje tyloje šokančių pirmųjų šokėjų pora.

Šviesos-tamsos, triukšmo-tylos opozicijos naudojamos ir toliau. Priešpriešą galima įžvelgti ir šokėjų tarpusavio santykiuose. Vieni jų šoka kartu vienas kitą liesdami, kiti išlieka individualiomis "kraujo" dalelėmis. Šokis prasideda iš lėto ir vis greitėja, po vieną į jį įsilieja visi šokėjai, virsdami greitu ritmu besisukančia spirale, jeigu į juos pažvelgtume iš viršaus. Neatlaikydami stiprios inercijos jie išsilaksto į šonus. Viskas nurimsta, ir vėl iš naujo, kol galiausiai lieka tik viena šokėja, it koks branduolys, žvėriškumo pirminis šaltinis.

Taikliai pasirinktas kontrasto principas leidžia išryškėti esminiam žiaurumo bruožui – agresijai. Stebint šokį kyla klausimas – ar ši savybė yra įgimta ar įgyjama, esant tam tikroms sąlygoms? Vienareikšmio atsakymo scenoje nepateikiama. Kartais atrodo, kad fizinis kontaktas tarp kai kurių šokėjų lyg ir siūlo atsakymą – antrąjį variantą. Kolektyvinis šokis apeliuoja į pirmąjį, kai agresyvumo yra paveikti visi vienodai, taip sudarantys kažkokį vientisą organizmą – monstrą, toks yra ir spektaklio pavadinimas.

Tačiau agresija kyla ir kitoje barikadų pusėje – engiamųjų, kuriais gali būti ir tiesiogine prasme engiami žmonės, ir tie, kurie jaučia fatališkų aplinkybių (likimo) neišvengiamumą, tuomet agresija kyla ir savo paties ar metafiziniu atžvilgiu, kai norisi pasipriešinti savajam būviui. Peršasi išvada, jog žiaurumas gimsta tik kai yra santykis kitu – kitu žmogumi, kitu savuoju "aš". Ir jis gali būti tiek negatyvus, tiek pozityvus, priklausomai nuo to, ar jis bus priežastis, ar pasekmė.

Magija su trūkumais

Spektaklis įdomus tiek vizualiąja, tiek akustine prasme. Jis skatina vaizduotę pajusti savąjį vidinį monstrą. Vis dėlto jame kažko trūksta. Galbūt neišbaigtumo įspūdis susidaro todėl, kad "Monstras" – tai tik viena didesnio prancūzų inicijuoto projekto sudėtinių dalių? Žiaurumą "Cie Samuel Mathieu" trupė tyrinėja kartu ir su kitų šalių šiuolaikinio šokio šokėjais – Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos ir Nyderlandų. O gal trūksta didesnio žiaurumo komunikacijoje su žiūrovu.

Panašaus žiaurumo, kokį kadais yra bandęs kurti Antonin’as Artaud – vienas žymiausių prancūzų modernaus teatro režisierių. Viename savo "Žiaurumo teatro" manifestų jis teigė: "Teatras ko nors vertas tik dėl magiško, žiauraus ryšio su tikrove ir pavojumi. Teatras, jo fiziškumas, jo neišvengiama raiška erdvėje, beje, kuri vienintelė yra iš tiesų reali, sudaro galimybę magiškoms meno ir kalbėjimo raiškos priemonėms tarsi naujoviškiems egzorcizmams organiškai atskleisti jų galias."

Kitaip tariant, A.Artaud teatro koncepcijoje žiaurumo teatras yra sukrečiantis, o tam pasiekti jis siūlė didelį dėmesį skirti aktorių kūnui ir jo judesiams. Nors "Monstre" ir dominuoja fiziškumas, spektaklis virsta paveikiu, tačiau iki galo nesukrečiančiu – ryšyje su publika šiek tiek pritrūksta to magiškumo.

Į Vilnių atkeliauja bendras tarptautinės „Auros“ trupės ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio kompanijos „Cie Samuel Mathieu“ darbas – šokio spektaklis „Monstras“. Žmogaus žvėriškumo fenomenas priespaudą patyrusiose šalyse – tema, kuriai daug laiko paskyrė choreografas Samuelis Mathieu.

Prancūzijoje kuriantis choreografas tyrinėjo priespaudą patyrusių Europos šalių patirtį, bandydamas suvokti, kaip visa tai veikia dabartinį žmonių gyvenimą, rašoma pranešime spaudai.

„Monstro“ šokio aikštelėje – aibė mūsų visuomenės gyvenimo citatų. Čia, kaip ir anapus rampos, nuolat vyksta galios žaidimai: alinantys, išsunkiantys, atimantys mūsų jėgas ir nieko nesukuriantys. Choreografas kviečia į akistatą su realybe, tikėdamasis, kad taip atitolins monstro, kuris miega mumyse prabudimą“, – sakė Kauno šokio teatro „Aura“ atstovė spaudai Edita Kiznienė.

Nors spektaklis kalba apie priespaudos pasekmes visuomenėje, tuo pat metu pažadina mintis ir apie šiandienos monstrus, suteikiančius žiniasklaidos kanalams vis naujos ir naujos medžiagos. Ir šiandien apstu pavyzdžių, kaip galią pajutę žmonės neišlaiko pusiausvyros ir tampa monstrais. Jau vaikų žaidimuose galime pastebėti daug negatyvių emocijų ir žiaurumo. Deja, kaip pastebi choreografas, ir užaugę mes nesiliaujame jų žaisti.

Kaip žmoguje gimsta vidinis monstras? Kodėl jis prabunda? Kodėl žiaurumas tampa norma? Kokia mūsų asmeninė pozicija? Kodėl žmonės, patyrę tiek daug žiaurumo ir priespaudos, ilgainiui pamiršta, ką teko išgyventi ir vėl brenda į tą pačią žiaurumo balą? Tai tik keletas galimų klausimų, į kurios ieškoti atsakymų kviečiami sostinės žiūrovai.

Kitą savaitę Kauno šokio teatras "Aura" kauniečius pakvies į šokio spektaklio "Monstras" premjerą. Tai bendras tarptautinės "Auros" trupės ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio kompanijos "Cie Samuel Mathieu" darbas.

Žmogaus žvėriškumo fenomenas priespaudą patyrusiose šalyse – tema, kuriai daug laiko paskyrė choreografas Samuelis Mathieu.

Prancūzijoje kuriantis choreografas tyrinėjo priespaudą patyrusių Europos šalių patirtį, bandydamas suvokti, kaip visa tai veikia dabartinį žmonių gyvenimą. Kurdamas spektaklį choreografas gilinosi į istoriją, bendravo su menininkais ir kitais žmonėmis, siekdamas suprasti ir pajusti tautos ypatumus.

Nors spektaklis ir kalba apie priespaudos padarinius visuomenėje, tuo pat metu pažadina mintis ir apie šiandienos monstrus, suteikiančius media kanalams vis naujos ir naujos medžiagos. Ne tik praeityje, bet ir šiandien apstu pavyzdžių, kai esantieji valdžioje tampa monstrais. Ir ne tik esantys valdžioje. Jau vaikų žaidimuose galime pastebėti daug negatyvių emocijų ir žiaurumo. Deja, kaip pastebi choreografas, ir užaugę mes nesiliaujame jų žaisti.

Kaip žmoguje gimsta monstras? Kodėl jis prabunda? Kodėl žiaurumas tampa norma? Kokia mūsų asmeninė pozicija? Kodėl žmonės, patyrę tiek daug žiaurumo ir priespaudos, ilgainiui pamiršta, ką teko išgyventi, ir vėl brenda į tą pačią žiaurumo balą?

"Šokio aikštelė – tarsi mažas visuomenės modelis, kurioje vyksta galios žaidimai. Kaip juos nutraukti? Klausimas kiekvienam iš mūsų. Atsakymų neturiu. Tiesiog stoju į akistatą su realybe. Kraštutinai fiziškas, energetiškas spektaklis, girdomas prisiminimais ir kiekvieno asmenine patirtimi, tikiuosi, atitolins monstro, kuris miega mumyse, pabudinimą", – sako choreografas S.Mathieu.

Po premjeros Kaune, trupė netrukus išvyks į Prancūziją. Lapkričio 19 d. šokio teatras "Aura" spektaklio "Monstras" premjerą pristatys tarptautiniame šokio festivalyje "Le neuf neuf" Prancūzijoje.

Kas? Šokio spektaklis "Monstras".

Kada? Lapkričio 5 d. 19 val.

Kur? VDU Didžiojoje salėje (Daukanto g. 28)