Vieno šaltinio duomenimis, kūnas iš pradžių buvo nuvežtas į Labytnangio miestą, bet vasario 16 d. vakare buvo pervežtas į Salechardo ligoninę Taikos gatvėje (rus.: ul. Mira).

Anot šaltinio, kalinių kūnai įprastai iš karto vežami į teismo medicinos ekspertizės biurą Glazkovo gatvėje, bet šiuo atveju kažkodėl vežė į klinikinę ligoninę.

„Atvežė iki morgo, užnešė, o vėliau priešais duris atsistojo du policininkai“, – pasakojo Salechardo greitosios pagalbos stoties darbuotojas.

Pasak jo, ant A. Navalno kūno buvo mėlynės, kurios atsirado jam dar esant gyvam. Tačiau su žiniasklaida bendravęs žmogus pats kūno nematė, o rėmėsi kitų liudininkų pasakojimais.

Greitosios pagalbos darbuotojas sako, kad jam apibūdintos kraujosruvos atsiranda ne nuo mušimo, o nuo traukulių. Liudininkai taip pat sakė matę mėlynę ant krūtinės, o ji galėjo atsirasti atliekant netiesioginį širdies masažą.

„Mediazona“ šeštadienį skambino Salechardo rajono ligoninės patologinės anatomijos skyriaus vedėjui Sergėjui Ivčenko, tačiau šis, išgirdęs klausimą apie A. Navalną, numetė ragelį.

Valdžia atsisako perduoti A. Navalno kūną jo artimiesiems. Anksčiau kalėjimas pranešė, kad politiko kūnas buvo nuvežtas į Salechardo morgą, bet pastatas buvo uždarytas, kai ten nuvažiavo A. Navalno motina. Jo darbuotojai neigė, kad kūnas yra morge.

Gegužės 6 dieną vadovas buvo atleistas. Kaip teigė Pensilvanijos prokurorai, dėl to, kad galimai pavogė lavonų, kurie buvo paaukoti mokyklai, „galvas, smegenis, odą ir kaulus“.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad C. Lodge ir jo žmona šias kūno dalis pardavė pirkėjams iš Pensilvanijos ir Masačusetso siųsdami jas paštu.

Viskas vyko laikotarpiu nuo 2018–2022 metų. Manoma, kad pirkėjai buvo net įleidžiami į morgą, kad galėtų išsirinkti norimas kūno dalis.

Artimieji, paaukoję mirusiųjų palaikus medicininiams tyrimams, sužinoję apie tai, kas nutiko, patyrė šoką.

Apie tai pranešė dailystar.co.uk.

Teigiama, kad automobilio vairuotojas pamatė vokiečių vilkšunį, kuris dantyse laikė žmogaus ranką. Tokį siaubingą vaizdą išvydęs vyras tuojau pat iškvietė policiją.

Policijos pareigūnai nedelsdami ėmėsi darbo. Jie apieškojo artimiausias apylinkes ir kitos dienos rytą aptiko kraupų radinį.

Policininkai išvydo žmogaus kūną be galvos ir be rankų. Kūnas buvo paliktas miške, apleistame name.

Medicininė ekspertizė nustatė, kad  išniekintas baltaodžio vyro kūnas. Policija informavo, kad žmogaus galva iki šiol nerasta.

Aptikto vyro kūnas vis dar laikomas morge. Tyrėjai jau išsiaiškino nužudytojo tapatybę. Tačiau jo pavardė kol kas neskelbiama.

Apie tai  pranešė  Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos direktoratas.

Jo atstovai pažymėjo, kad miesto mėsos pakavimo cechas, kuris dabar paverstas morgu, jau perpildytas žuvusių užpuolikų kūnais ir nebegali priimti daugiau kaip „200 krovinių“.

„Birželio 6 d. Rusijos kariškiai atvyko į „Aron-M LLC“ ir tyrinėjo mėsos pakavimo cecho šaldymo patalpas. Remiantis gautais rezultatais, nustatyta, kad įranga tinkama paversti lavonine. Bendrovės vadovybė buvo informuota apie tokį sprendimą – laikinai bei neatlygintinai naudoti patalpas žuvusių karių kūnams saugoti“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad dabar į Melitopolį aktyviai gabenami įsibrovėlių kūnai, žuvę per kovas Pologi-Gulyaypolio kryptimi.

Nutraukia tyrimus

Paskelbus Lietuvoje karantiną teismo medicinos ekspertai verčiami tirti ir COVID-19 infekuotų velionių mirties priežastį.

"Mes esame valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai ir tiriame tik tada, kai yra nusikalstamos veikos požymių, kai yra kaltininkas, auka ir nusikaltimo aplinkybės", – tikino teismo medicinos ekspertams Klaipėdoje vadovaujantis Gintautas Paulikas.

Negauname jokių priemonių tokiems tyrimams atlikti, jokių reagentų. Absoliutus nulis.

Labai dažnai atvykę į įvykio vietą tyrėjai nenustato, kad įvykdytas nusikaltimas, bet vis tiek pradeda ikiteisminį tyrimą ir be teisinio pagrindo skiria teismo medicinos ekspertams užduotį imtis tyrimo. 60–70 proc. visų pradėtų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje nutraukiami nesant nusikaltimo sudėties, o tai reiškia, kad ekspertai dirba ne savo darbą, nors, pagal generalinio prokuroro rekomendacijas, to neturėtų daryti.

Viruso nenuteisi

"Tokia ydinga praktika ypač taikoma dabartiniu laiku, kai gyvename karantino sąlygomis", – piktinosi G.Paulikas.

Gintautas Paulikas / Redakcijos archyvo nuotr.

Reikalas dėl COVID-19 bandomas "pakabinti" ant teismo medicinos tarnybos, kadangi, namuose ar ligoninėje mirus asmeniui ir nuo mirties nepraėjus vienai parai, gali kilti įtarimas, kad jis buvo užsikrėtęs virusu.

"Norėčiau klausti, ar tai yra nusikaltimo sudėtis? Man labai skaudu ir apmaudu. Aš tarnauju teisėsaugai, bet dabartiniu metu dar privalau tarnauti ir medikams, ir dirbti patologų anatomų tarnybai, kuri mūsų šalyje nevykdo savo funkcijų. Negauname jokių priemonių tokiems tyrimams atlikti, jokių reagentų. Absoliutus nulis. Bet mes jų ir neturime gauti, nes tai nėra nusikaltimo sudėtis. Žmogus, kuris užsikrėtė ar mirė nuo tos ligos, nėra nusikaltimo auka. Ką mes turėtume teisti? Virusą? Ar jį pasodinsime į kalėjimą? Tai tikrai ne mūsų darbas, tai turi daryti patologų anatominė tarnyba, nepaisant, kur mirė asmuo – ligoninėje ar kur kitur", – tvirtino G.Paulikas.

Kita kompetencija

Kiekvienas mūsų šalies žmogus yra prisirašęs prie kurio nors pirminės sveikatos priežiūros centro, bet šios įstaigos nėra sudariusios sutarčių su gydymo įstaigomis, turinčiomis patologinės anatomijos tarnybas.

G.Paulikas tvirtino, kad tokios sutartys turėtų būti sudaromos, nes to reikalauja įstatymai.

Patologinės anatomijos tarnyba, pasak G.Pauliko, neturi nei pajėgumų, nei lėšų užtikrinti ne ligoninėse mirusių asmenų tyrimo. Bet tai ir ne teismo medicinos ekspertų darbas.

"Mes net nesame paruošti patologinės anatomijos diagnostikai. Mes mokėmės atpažinti smurto, apsinuodijimų bei kitų nusikaltimų pėdsakus, tai yra nustatyti nenatūralią mirtį. Numesti tokį darbą atlikti specialistams, kurie tam nėra paruošti, yra nusikaltimas visuomenei ir visai sveikatos apsaugos sistemai", – piktinosi G.Paulikas.

Galima būtų tikėtis, kad velionio infekuotumo koronavirusu klausimą ištirs sostinėje dirbantys specialistai.

Tačiau įvairius mėginius, paimtus iš mirusiųjų, uostamiestyje dirbantys teismo medicinos ekspertai į Vilnių veža tik kartą per savaitę. Specialistų teigimu, mėginiai tinkami tirti tik keturias dienas, tad čia esama dar daugiau nelogiškumo.

Na, gal dar Kalbos komisijos pirmininkas ką nors apreikš "tuo pačiu" ("tem samym"), kaip nesigėdija lietuviškais žodžiais rusiškai pasakyti. Jo pratarmei delnų pliauškėjimais pritars keletas niekada nesituoksiančių filologių vilnonėmis kojinėmis ir šv. Magdalenos laikų sandalais. Ir "vsio", šventė baigta, k...os – namo, kaip sakoma.

Negalima liepti visiems per televiziją šnekėti taip idealiai, kaip filosofas ir diktorius Marijus Žiedas. Tačiau tai, kas vyksta komercinėse televizijose, vis tiek vieną dieną pagaliau turėtų būti įvardinta valstybinės kalbos morgo košmarais.

Kiek, pavyzdžiui, iš žiūrovų gali tyčiotis nei tarties, nei gramatikos prideramai nesimokiusi gyvenimo būdo laidų vedėja, jau kelerius metus sunertomis rankomis ieškanti sau primato? Ji vis tautai pasakoja apie savo idealą – moterį, kuri gali sau leisti nusipirkti "tašę" už kelis tūkstančius, arba apie užsienyje dirbantį vyriškį, kuris kasdien plauna galvą "bliūde". Taip tiesiai šviesiai ir vimteli: "tašė", "bliūdas".

Keisčiausia, kad ši lingvistinė distrofija jokios alergijos nesukelia nei televizijos vadovams, nei Kalbos inspekcijai. Ir žiūrovai jau baigia priprasti prie šitų filologinių fekalijų. Netrukus, matyt, žydrieji ekranai įgis feisbuko, kur žodyje "atsakymas" balvonai rašo "c", tapatybę.

Jei toliau taip sieksime "tobulumo", gal ir pageidavimų koncertas netrukus sulauks užsakymų dainelei apie seksą kapinėse.

Greitosios pagalbos tarnyba „Distress Alert“ patvirtino, kad birželio 24 dienos rytą dėl kelių automobilių susidūrimo prie Karltonvilio, į pietvakarius nuo Johanesburgo, iškviesti paramedikai patvirtino moters mirties faktą.

Tačiau morgo darbuotojai rado moterį gyvą šaldytuve, praėjus kelioms valandoms po avarijos, per kurią aukos automobilis apvirto kelias kertus, trys jame buvo žmones iškrito ir du iš jų žuvo.

„Mes laikėmės savo procedūrų. Net neįsivaizduojame, kaip tai atsitiko“, – sakė „Distress Alert“ operacijų vadybininkas Gerritas Bradnickas (Geritas Bradnikas) naujienų agentūrai AFP.

„Ekipažas yra visiškai sugniuždytas – mūsų reikalas ne skelbti žmones mirusiais, mūsų reikalas gelbėti jų gyvybes“, – sakė jis.

Moteris, kuri iš morgo buvo perkelta į Karltonvilio ligoninę, atvykus pirmiesiems medikams nerodė jokių gyvybės ženklų, pridūrė G. Bradnickas.

„Viskas buvo patikrinta teisingai – kvėpavimas, pulsas – ir pacientė buvo paskelbta mirusia“, – sakė jis.

Dėl šio įvykio bendrovė pradėjo tyrimą.

„Paramedikai yra apmokyti nustatyti mirties faktą, o ne mes“, – sakė vienas šaltinis Karltonvilio morge laikraščiui „Sowetan“.

„Niekada net nepagalvotum, kad atidaręs šaldytuvą ten rasi ką nors dar gyvą. Įsivaizduokite, kas būtų, jei būtume pradėję skrodimą ir ją nužudę“, – klausė šaltinis.

Vyras, kurio pavardės pareigūnai neskelbia, sekmadienį maždaug 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku buvo rastas be sąmonės kalėjime netoli Ispanijos šiaurinio Ovjedo miesto. Trys gydytojai „nustatė, kad jis nerodo gyvybės ženklų“, sakė atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP.

Pasak ispanų žiniasklaidos, netikėtai atsigavęs kalinys yra 29 metų Gonzalo Montoya (Gonsalas Montoja), kalėjime atsidūręs už metalo laužo vagystę.

Jis buvo nuvežtas į Ovjedo teismo medicinos institutą, bet atsibudo kaip tik tuo metu, kai patologai jau ruošėsi atlikti jo skrodimą, pasakojo vyro tėvas Jose Carlosas Montoya (Chosė Karlosas Montoja).

„Jis suprato, kad jį ima iš maišo tam, kad paguldytų ant stalo ir atliktų skrodimą“, – sakė jis žurnalistams. Medikai jau buvo pažymėję Gonzalo kūną tose vietose, kuriose rengėsi atlikti pjūvius.

Ispanijos kalėjimų priežiūros tarnyba ir Astūrijos regiono, kuriam priklauso Ovjedas, vyriausybė dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

Kad ir kaip ten buvo, gražuolė po to išskrido. Iš keturiolikto aukšto. Svajojo pakilti į orą, tarsi iš mados išėjusiuose Lotynų Amerikos rašytojų romanuose? O gal kokios nors mistinės aplinkybės nors pastūmėjo iš to menko balkonėlio?

Rezultatas – dar viena padrika siela morge ir šimtas metų vienatvės artimiesiems.

Jaunuomenės įsivaizdavimuose kaifas ir įvaizdis jau seniai tapo svarbesni už patį gyvenimą, kuris bręstančiam žmogui atrodo lyg nesibaigiantis kompiuterinis žaidimas. Lyg gyvas virtualus žaislas, padabintas spalvotais būties piešinukais. Regis, nei kūno, nei fiziologijos, nei fizikos dėsnių nėra, vien tik didelis monitorius, kuriame žydi nevystančios gėlytės iš plastiko. "Dabar mirti nebemadinga", – kažkada pastebėjo L.Donskis. Tragiškas tas šventas naivumas.

Ausinėmis ir išmaniaisiais smegenų kvaršintojais atsiribojusiems jaunuoliams pasaulis yra kaip sapnas, kuriame galima skraidyti, tapti jūrų kiaulyte arba apelsinu. Ne mintys, o pranešimai. Ne emocijos, o "paláikinimai". Ne pinigai, o bitkoinai. Iliuzijų erdvės jiems atrodo svarbesnės už pačią gyvastį, o atsitiktinės pažintys, bohema ir naujos emocijos, stropiai aptariamos feisbuko žiniaraštyje, tampa aktualiausiu būties bruožu. Gyvybių, regis, kaip kompiuteriniame žaidime galima turėti begalę, reikia tik būti aktyviam, matomam ir visad dominuoti referentinėje grupėje. Net tada, kai kambaryje būni su miglų personažais. Tik anksčiau ar vėliau išaiškėja, kad emocijos nėra "láikai", už bitkoinus nenusipirksi traškučių ir gyvybė – ne kompiuterio trolis, o fizinė duotybė, kuria dukart nepajuokausi.