Belgai Lietuvoje budės su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“, jų misiją stiprins Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai su keturiais naikintuvais „Mirage2000“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Jie pakeitė keturis mėnesius Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojusius Italijos karinių oro pajėgų karius.

„Dabartinėje saugumo situacijoje sąjungininkų įsipareigojimas kolektyvinei gynybai turi ypatingą reikšmę. Oro policijos misija yra NATO solidarumo ir patikimumo įrodymas“, – sakė Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusioje karinių vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja septintą kartą.

Dabartinę pamainą sudarys apie 80 karių: lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse taip pat vykdo septintą kartą. Jų pamainą sudaro apie 100 įvairių sričių karių.

Misiją baigę Italijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Tarnaudami Lietuvoje italai taip pat dalyvavo labdaringoje veikloje Panevėžio mieste.

NATO šalys siunčia savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 valstybių.

Latvijoje ministrai pasirašė atnaujintą tarpusavio susitarimą, kuriame įtvirtintas atitinkamas visų Baltijos valstybių įsipareigojimas, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kolektyvinėmis pastangomis yra užtikrinamas mūsų regiono saugumas. Akivaizdu, kad tai reikalauja priimančiosios šalies įsipareigojimų, užtikrinant tinkamą paramą ir infrastruktūrą atvykstantiems sąjungininkų kariams“, – pranešime cituojamas Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Aš tvirtai tikiu, kad mūsų bendros pastangos kuriant geresnes sąlygas sąjungininkų buvimui bei treniravimuisi Baltijos regione vienareikšmiškai atsipirks“, – pridūrė jis.

Aš tvirtai tikiu, kad mūsų bendros pastangos kuriant geresnes sąlygas sąjungininkų buvimui bei treniravimuisi Baltijos regione vienareikšmiškai atsipirks.

A. Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras taip pat sutarė stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą karinio rengimo srityje.

„Šiuo metu visos Baltijos šalys skiria ypatingą dėmesį karinio rengimo infrastruktūros vystymui ir gerinimui tiek sąjungininkų, tiek nacionalinių pajėgų poreikiams. Sutarėme dalintis gerąja patirtimi ir siekti proveržio karinio rengimo srityje išnaudojant bendrus Baltijos valstybių karinio rengimo pajėgumus“, – sakė A. Anušauskas.

Jekabpilyje susitikę gynybos ministrai taip pat aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje bei paramos Ukrainai klausimus.

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiauja NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse bei Baltijos gynybos koledže rengiant karininkus.

Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.

Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino lėktuvą Tu-134, skridusį iš Karaliaučiaus į Rusiją. Ketvirtadienį jie atpažino du orlaivius An-26 ir An-72, skridusius skridusius iš Rusijos į Karaliaučių.

Penktadienį oro policijos naikintuvai atpažino dar vieną orlaivį An-26, skridusį Rusijos į Karaliaučių.

Visi jie skrido be skrydžio planų, su radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

„Baltijos oro policijos misija – puikus NATO solidarumo pavyzdys. Besirotuojantys įvairių šalių karių kontingentai su moderniausia karine technika demonstruoja neišsenkantį Aljanso šalių įsipareigojimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugai“, – sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, rimtas požiūris į regiono šalių gynybą, JAV pastangos vystant integruotą oro gynybos architektūrą, liudija, kad Baltijos šalių ir Lenkijos saugumas yra laikomas esmine sudėtine viso Aljanso saugumo dalimi.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva siekia dar labiau sustiprinti oro gynybos pajėgumus ir tam skiria prioritetinį dėmesį. Šiuo tikslu vykdomas antžeminės vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS priemonių įsigijimas, kuris turėtų būti įgyvendintas 2021 metais. Pirmą kartą NASAMS sistemos elementai mūsų šalyje bus išbandyti dar šiais metais – rugsėjį Lietuvoje vyksiančiose daugiašalėse pratybose „Tobruq Legacy 2020“.

„Ir toliau darysime viską, kad galėtume būti saugūs. Puikiai žinome, kad atgrasymas veikia tik tada, kai potencialus priešininkas žino agresijos atveju susidursiantis su tvirta valia, tinkamais pratybose testuojamais gynybos pajėgumais“, – sakė Prezidentas.

Susitikęs su NATO oro policijos misiją vykdančiais šalių kontingentais, šalies vadovas kariams palinkėjo sėkmės ir padėkojo už prasmingą misiją.

Prezidentas taip pat susipažino su sąjungininkų naikintuvais F-18 „Hornet“ (Ispanija) ir „Eurofighter Typhoon“ (Jungtinė Karalystė) bei Lietuvos KOP turima karine technika.

„Šalies vadovas yra lankęsis jūrų ir sausumos karinių pajėgų būstinėse, šį kartą lanko ypač reikšmingus Lietuvai ir Baltijos šalims NATO oro pajėgų junginius. Planuojamas pažintinis vizitas, su pajėgų vadais bus aptariama karių situacija Lietuvoje, susipažįstama su karine technika“, – BNS sakė prezidento patarėja Kristina Karnickaitė.

Anot jos, G. Nausėda taip pat su Lietuvos kariuomenės atstovais aptars krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtros galimybes oro gynybos srityje.

Be to, prezidentas planuoja susitikti su Šiauliuose dislokuotais JAV kariais ir susipažinti su jų vykdoma misija.

Šiuo metu NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo penkiolika naikintuvų iš keturių šalių. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, Estijos Amari bazėje – Prancūzijos naikintuvai.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

Ši NATO oro policijos misiją vykdančių kontingentų rotacija yra ypatinga, nes tai bus 50-oji pamaina per Lietuvos 15-os metų narystę Aljanse. NATO oro policijos misija savo naikintuvų neturinčiose Baltijos šalyse nepertraukiamai vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Nuo to laiko Baltijos šalių oro erdvę saugojo jau 17 Aljanso šalių.

Vengrijos karinės oro pajėgos misijai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuos keturis naikintuvus JAS-39 „Gripen“. Tai antras kartas nuo 2015 m., kai misijai Lietuvoje vadovauti imasi Vengrijos karinių oro pajėgų kariai.

NATO oro policijos misiją iš Šiaulių Aviacijos bazės sustiprinsianti Ispanija siunčia penkis naikintuvus F-18. Tai bus šeštas kartas, kai Ispanija prisideda prie misijos: 2006 ir 2016 m. ispanai vadovavo misijai iš Lietuvos, o 2015, 2017 ir 2018 m. ją sustiprino iš Estijos.

Jungtinės Karalystės Karališkosios oro pajėgos NATO Baltijos oro policijos misijai skiria antrąją pastiprinimo dalį Amari oro pajėgų bazėje Estijoje. Jungtinės Karalystės kontingentas oro erdvę saugos su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Jungtinė Karalystė buvo trečioji 2004 m. oro policijos misiją iš Lietuvos vykdžiusi šalis, vėliau britai siuntė pastiprinimą 2014 m. į Šiaulių ir 2015 bei 2016 m. į Amario aviacijos bazes.

Vadovavimą misijai iš Šiaulių baigiantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas nuo sausio misiją atliko su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijai tai buvo aštuntasis kartas, kai jos karinių oro pajėgų kariai dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse.

Sprendimas dėl NATO saugumo užtikrinimo priemonių, regione dislokuojant papildomus karinių oro pajėgų kontingentus, Aljanso buvo priimtas 2014 m., atsakant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje.

Sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą į Estiją vyks Jungtinės Karalystės kariai, kurie vykdys NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės.

Sekmadienį vakare į Lietuvą įvažiuosiantys kariai apsistos Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje, iš kur pirmadienį judės Latvijos link. Daugiau nei 20 karinių automobilių koloną lydės Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Technikos kolona judės keliu Kalvarija-Marijampolė-Kaunas-Panevėžys-Pasvalys ir iki Latvijos pasienio.

Jungtinė Karalystė bus viena iš NATO oro policijos misiją sustiprinančių šalių. Balandžio 30 dieną Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks misijos kontingentų pasikeitimo ceremonija – Italijos karius pakeis Norvegijos karališkųjų oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

Tuo tarpu Italijos kariai neišvyks iš Šiaulių ir taps misiją sustiprinančia šalimi, pakeisiančia Lenkijos karines oro pajėgas.

Jungtinės Karalystės kariai misiją vykdys iš Estijos karinių oro pajėgų Amari bazės su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“, o Lenkijoje savo misiją pratęsia Belgijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

Varšuvos biržoje kotiruojama ir Rusijoje didelius projektus įgyvendinanti Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ žvalgosi plėtros galimybių Šiauliuose. Įmonė norėtų oro uoste, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija, pastatyti lėktuvų remonto bei dažymo angarus. Krašto apsaugos ministerija žada dalyvauti darbo grupėje, kuri ketina svarstyti šį projektą.

„Vystomės ten, kur gauname optimaliausias sąlygas. Šiuo atžvilgiu Šiauliai tikrai atrodo patraukliai. Žiūrėsime, kokias žemės suteikimo, darbuotojų mokymo subsidijas bus galima gauti, ir lyginsime jas su kitomis šalimis“, - BNS teigė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Vėliau bendrovė patvirtino, kad ji svarsto galimybes Šiauliuose steigti „FL Technics“  lėktuvų remonto ir dažymo angarus bei aviacijos techninių specialistų mokymų centrą.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas sakė, kad bendrovė jau kalbėjo su savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas, apžiūrėjo jos teritoriją, kur siekia gauti 3 hektarų ploto sklypą.

„Jie mato, kad dalį teritorijos iš oro uosto galėtume paskirti jiems. Jų tikslas ir paieškos objektas buvo remontuoti lėktuvus, kurie remontuojami apie dvi savaites, ir kitas angaras - lėktuvų dažymas“, - BNS sakė J. Sartauskas.

Anot jo, įmonė taip pat svarsto iš Vilniaus į Šiaulius perkelti pilotų rengimo centrą. Tačiau „Avia Solutions Group“ paneigė šią informaciją.

„Joks pilotų rengimo centro („Baltic Aviation Academy“) perkėlimas iš Vilniaus nėra numatytas“, - BNS sakė įmonės atstovas Rimantas Zagrebajevas.

„Jų noras buvo išreikštas, kad visas žvalgybas ir galimybes turėtume išsinagrinėti iki kitų metų balandžio. Tokiu atveju jie stipriai mąstytų ateiti ir būtų tikimybė, kad mieste iš pradžių būtų sukurta ne mažiau kaip 200 darbo vietų, o vėliau jų skaičius išaugtų iki 500“, - komentavo Šiaulių meras.

J.Sartausko teigimu, dėl „Avia Solutionos Group“ ketinimų ketinama sukurti darbo grupę, kurioje būtų ir krašto apsaugos specialistų, kariškių.

„Yra tikrai nemažai problemų. Prašysim, kad į darbo grupę įeitų ir Krašto apsaugos ministerijos arba Karinių oro pajėgų atstovas, nes reikės derinti daug klausimų su karinėmis oro pajėgomis, ypač NATO misija, kad neprieštarautų, kad tokia bazė atsirastų“, - kalbėjo meras.

Pasak jo, taip pat gali tekti skubos tvarka parengti detalųjį planą, išspręsti elektros tiekimo klausimą.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS trečiadienį sakė, kad ministerijos specialistai ketina gilintis į šiuos planus.

„Mes gavome tokią informaciją, kad yra toks siekis ar siūlymas. Kiek žinau, Šiaulių meras siūlo sudaryti darbo grupę, ar galima tokia statyba ir tokia veikla, ar ne, ir į ją taip pat kviečia dalyvauti Krašto apsaugos ministerijos žmones. Daugiau informacijos neturiu. Kai mes padirbėsime, išanalizuosime, tada ir bus galutinis atsakymas“, - kalbėjo ministras.

Šiaulių valdžia spalio pradžioje nutraukė sutartį su prieštaringų vertinimų sulaukusia bendrove „Rail Skyway Systems“, kuri sklype greta oro uosto ketino įrengti styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą ir kurios akcininkai yra du Maskvos gyventojai.

Lėktuvų aptarnavimo įmones - „FL Technics Line“ ir „FL Technics Ulyanovsk“ - Rusijoje turinti „Avia Solutions Group“ nemažai dirba šioje šalyje, kur kartu su korporacija „Rostec“ Maskvos Ramenskojės oro uoste įgyvendina 10,2 mlrd. rublių (apie 683,5 mln. litų šios dienos kursu) vertės plėtros projektą. Be to, gegužę grupė laimėjo 1 mln. litų vertės Rusijos Saransko oro uosto galimybių studijos ir verslo plano parengimo konkursą.

Šiemet birželio pabaigoje 32,01 proc. „Avia Solutions Group“ akcijų valdė bendrovė „ZIA Valda Cyprus“, 13,74 proc. - Vaidas Barakauskas, 8,36 proc. - „Harberin Enterprises“, 7,55 proc. - „Indeco: Investment and Development“, 7,55 proc. - Lenkijos ING fondas.

„Avia Solutions Group“ akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija trečiadienį nutraukė sutartį su prieštaringų vertinimų sulaukusiais investuotojais bendrove „Rail Skyway Systems Ltd“.

Savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovas BNS sakė, kad per penkias darbo dienas savivaldybė bendrovei grąžins 1 mln. litų užstato, kurį ši buvo sumokėjusi.

Pagal anksčiau pasirašytą investicijų sutartį, savivaldybė pritarė, jog Nacionalinė žemės tarnyba bendrovei „Rail Skyway Systems Ltd“ 99 metams išnuomotų žemės sklypą, o įmonė jame žadėjo įrengti styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą. Buvo skelbta, kad investuotojas įsipareigojo iki 2018 metų pabaigos investuoti ne mažiau 60 mln. litų.

Sutartį dėl sklypo greta karinio oro uosto, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija, miesto politikai nusprendė nutraukti viešojoje erdvėje kilus įtarimų dėl šių investicijų.

Registrų centro duomenimis, „Rail Skyway Systems Ltd“ akcininkai kovo pabaigoje buvo tuo pačiu adresu Maskvoje gyvenamąją vietą nurodę įmonės vadovas Anatolijus Junickis ir Nadežda Kosareva. Perspėjimą dėl bendrovės išplatino ir Lietuvos bankas.

Baltijos šalims nepavyksta išspręsti ginčo dėl NATO vykdomos oro policijos ateities: Lietuva tikina nematanti pagrindo dalį misijos perkelti į Estiją, kaip pageidauja Talinas. Latvija sako, jog svarbiausia yra misijos efektyvumas, o ne pats rotacijos klausimas, bet perspėja nerimaujanti dėl to, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas "išgyvena ne geriausius laikus".

NATO šalių naikintuvai Baltijos šalyse patruliuoja nuo 2004 metų, kai šios šalys tapo visateisėmis Aljanso narėmis. Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose. Estija siekia, jog nuo 2015 metų kasmet viena iš trijų rotacijų vyktų iš atnaujintos Amario bazės Estijoje, tačiau su tuo nesutinka Lietuva, tikinanti, jog rotacija tik pabrangintų sėkmingai veikiančią misiją ir neduotų jokios pridėtinės naudos.

"Kol kas nematome pridėtinės vertės, jei oro policija keliautų iš vieno oro uosto į kitą. NATO pabrėžia išmaniąją gynybą, racionalų išteklių naudojimą. Keliaujant iš vieno oro uosto į kitą, to dalyko būtų mažai", - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jo teigimu, Lietuva pasirengusi paremti kitus NATO projektus Estijoje, pavyzdžiui, Baltijos gynybos koledžo stiprinimą.

Tačiau Estija nori išnaudoti naują Amario bazę, ir tikina esanti pasirengusi padengti papildomas išlaidas.

"Amario bazė bus visiškai parengta nuo 2015 metų. Siekiame vienos rotacijos oro policijai. Bet, be abejo, šį klausimą turime spręsti kartu kaip draugai - lietuviai, latviai ir estai", - BNS sakė Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu.

"Žinoma, kad bus tam tikrų papildomų išlaidų, bet jas padengs Estija. Suprantame lietuvių sentimentus, bet esame draugai, turime diskutuoti atvirai. Esu optimistas, kad pavyks rasti bendrą supratimą", - sakė Estijos ministras.

Jau ne vienus metus stringantį klausimą Baltijos šalių ministrai ketina aptarti susitikime gruodžio mėnesį.

Latvija savo ruožtu laikos nuomonės, kad šie nesutarimai atspindi Baltijos šalių bendradarbiavimo problemas.

"Baltijos šalių bendradarbiavimas išgyvena ne geriausius laikus. Latvija yra tarp Estijos ir Lietuvos, ir yra labai susirūpinusi dėl nesutarimų, ar jie būtų energetikos, transporto, ar karinio bendradarbiavimo srityje. Atskiri klausimai tampa tarsi įkaitais ir neleidžia matyti platesnės perspektyvos, kad privalome būti kartu ir kuo greičiau vystyti bendrus projektus", - sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

"Svarbiausia ne pati rotacija, o efektyvesnis būdas užtikrinti mūsų oro gynybą. Tai esminis klausimas. Tai klausimas ne kas ką daro, o kaip mes galime daryti geriau", - Lietuvos ir Estijos nesutarimus pakomentavo Latvijos ministras.