– Tokia graži šventė, susitinka viso pasaulio lietuviai, gražiausi lietuviški muzikos kūriniai. Kur bus vagiama toje šventėje?

–  Nesakyčiau, kad pačioje Dainų šventėje kažkas ką nors vogs. Ten – licencijuoti kūriniai ir dainuos dainininkai, autoriams mokėdami pinigus. Klausimas, kada Dainų šventė prasideda? Jeigu ruošiasi ir dalyvauja atrankoje apie 39 tūkst. choristų, kyla klausimas, iš ko jie dainuoja, kokias natas jie naudoja? Čia klausimas Dainų šventės kontekste, gal nevertėtų pačios Dainų šventės apkaltinti, kiek visą sistemą iš principo.

Vaikams nuo pat mažumės, kai jie mokosi muzikos mokykloje, greičiausiai nėra duodamos originalios natos, jie naudoja kopijas. Ir tas kopijavimas – niekaip nereglamentuotas. Mokytojai arba chorai įsigyja vieną kopiją natų ir paskui jas padaugina ir naudoja. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų naudoti teisėtai įgytus kūrinius, o šiuo atveju visi kūriniai – pavogti.  

–  Kaip turėtų atrodyti tas naudojimas, kad jis nepadarytų žalos kūrinių autoriams?  

–  Turėtų būti legaliai išleisti natų rinkiniai, oficialiai reikėtų, kad ir valdžia tam surastų lėšų. Kiek girdėjau, argumentas toks, kad tam lėšos – nenumatytos. Jis, švelniai tariant, keistas, nes jeigu nenumatyta lėšų kažkam pirkti, tai nereiškia, kad galima vogti. Yra tokių teiginių, kad lig šiol nebuvo precedento tam. Taip, lig šiol nebuvo, bet galbūt Dainų šventę būtų galima paversti atvirkščiai, ne didžiausia autorių teisių vagyste, o didžiausiu autorių teisių sutvarkymu ir reglamentavimu Lietuvoje.   

Kiek girdėjau, argumentas toks, kad tam lėšos – nenumatytos. Jis, švelniai tariant, keistas, nes jeigu nenumatyta lėšų kažkam pirkti, tai nereiškia, kad galima vogti.

–  Ar tokių argumentų, kad pasaulyje niekur už natas nemokama, nėra?  

–  Visur yra mokama už natas, aš net negirdėjau, kad kažkas būtų nemokamai. Yra kūriniai, kuriuos galima naudoti arba atlikinėti, bet visur nuo bilietų mokama autoriams arba mokama autoriams už panaudojimą.  

–  Ar galėtų būti įvesta panaši praktika, kaip, pavyzdžiui, su piratiniais filmais? Žiūrime per legalias platformas arba muzikos klausomės per muzikines platformas.  

–  Šiai dienai tai būtų normaliausias sprendimas. Nebūtinai tas natas reikia spausdinti. Vaikai turi telefonus, planšetes. Svarbiausia, kad ta kopija būtų legaliai įgyta. Klausimas apie nelegalų kopijavimą. Jis išnyra šioje vietoje pačiu netikėčiausiu atveju, jeigu anksčiau kalbėjome apie piratavimą, tai buvo apie popmuziką arba filmus. Pasirodo, kad dabar pirataujama visiškai nebe šitoje srityje, o toje, kuri lietuviams laikoma sakraline – Dainų šventė, šimtmetis. Visas sakralumas paremtas viena didele vagyste. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa pakomentavo susidariusią situaciją.

–  Pasirodė klaidinga informacija. Norėčiau paneigti, kad Dainų šventė pažeidinėja autorių teises. Mes užsakinėjame kūrinius Dainų šventei ir už visus kūrinius, kuriuos užsakome Dainų šventei, su jų autoriais atsiskaitome ir dar kartą autoriai gauna per Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA), kada jie atliekami viešai mūsų šventės renginiuose.

Įsigyjame iš autorių teisę tiek platinti, tiek atlikti tuos kūrinius viešai. Platinimo teisė irgi yra įsigyta ir kiekvienoje sutartyje nurodome, kad platinimas – įvairiausiais būdais. Nebūtinai natų leidyba, nes iš natų leidybos niekada nėra jokios prievolės autoriams dar papildomai mokėti. Čia visai kita kūrybinės industrijos sritis – natų leidyba. 

–  Ar už tas natas, kurios yra padauginamos ir visiems dalinamos, atsiskaityti su autoriumi nereikia?  

–  Turime teisę platinti natas Dainų šventės dalyviams ir pasirenkame, ar leidinį leisti, ar platinti elektroniniu būdu. Pagal visas prievoles, kurios yra mums suteiktos, mes taip ir elgiamės.  

–  Ar kas bandė skaičiuoti, kiek per praėjusią Dainų šventę buvo sumokėta muzikos kūrinių autoriams?  

–  Mes esame vieni didžiausių, kurie daugiausiai skiria lėšų autoriams. Kiekvienais metais įsigyjame iš autorių naujus kūrinius, skatiname jų kūrybą. Kiekvienais metais autoriams sumokame per 50 tūkst. Taip pat, kaip minėjau, po Dainų šventės dar per LATGA atsiskaitome už viešą atlikimą.  

–  Autorių teisių tvarka, įsigijimas ir visa kita, ar yra pakankamai aišku, ar reikėtų įvesti daugiau taisyklių, daugiau tvarkos, kad nekiltų tokių ginčų?  

–  Aš nemanau, kad čia ginčas. Čia – iš kažkur paleista informacija. Mes atsiskaitome ir elgiamės pagal įstatymus, tačiau yra tam tikrų klausimų dėl pačių natų leidybos, dėl administravimo. Supraskite teisingai, Dainų šventė vyksta vieną kartą į ketverius metus, o šį kartą po pandemijos ir šešerius metus, o kasdienis gyvenimas vyksta kasdien ir tai – ne vien Dainų šventė. Kalbamės ir su Kompozitorių sąjunga, ir su muzikos informacijos centru, ir su LATGA, ir ministerijoje dar kartą turėjome pokalbį, pasitikrinome sutartis, ar jos atitinka teisės aktus. Reiktų eiti į priekį ir išsiaiškinti nesklandumus bei neaiškumus.

Nuramino nuogąstaujančius dėl autorių teisių

Antradienį Dainų šventės organizatoriai pateikė savo atsaką, nuramino nuogąstaujančius dėl autorių teisių.

Spaudoje pasirodžius muzikos prodiuserių nuogąstavimams, kad artėjant jubiliejinei Dainų šventei bus neatsiskaityta su muzikos autoriais, sureagavo šventės organizatoriai. Jų teigimu, šie nuogąstavimai – nepagrįsti, o autorių teisių užtikrinimas – svarbi šventės organizavimo proceso dalis, kuriai kaskart skiriama daug dėmesio.

„Kiekvienais metais skiriame apie 50 tūkst. eurų naujiems kūriniams sukurti ir jų teisėms įsigyti, – komentavo Dainų šventės organizatoriaus Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa. – Autoriai, kurių kūrinių teisės įsigyjamos, suteikia teisę naudoti, platinti ir atlikti kūrinius, tad jiems yra sumokama už Dainų šventėje naudojamus kūrinius, įskaitant ir tų kūrinių natas. Be to, kaip ir per kiekvieną Dainų šventę už atliktus kūrinius bus mokama LATGAI, kuri gautas pajamas paskirstys autoriams. 2024 m. numatyta pakankamai lėšų naujiems kūriniams įsigyti ir už kūrinių atlikimą sumokėti LATGAI“.

Organizatorių teigimu, vis daugiau dėmesio skiriama naujų kūrinių įtraukimui į Dainų šventę, premjeroms, repertuaro atnaujinimui. „Kasmet organizuojame viešus naujų kūrinių konkursus, kuriuose dalyvauja ir geriausi Lietuvos kompozitoriai, ir karjerą tik pradedantys jauni kūrėjai,  –  pasakojo S. Liausa. – Šiuose konkursuose premijuojami kūriniai siūlomi Dainų šventės renginių programas sudarančioms kūrybinėms grupėms. Sukurti ar aranžuoti kūrinį specialiai Dainų šventei – nemažas iššūkis, tad kasmet šiuos konkursus plečiame ir pritraukiame vis daugiau kūrėjų“.

Organizatoriai skaičiuoja, kad šiemet Dainų šventėje nuskambės net 40 valandų programos, kurią sudarys ir autentiška folkloro muzika, ir šiuolaikinių kūrėjų premjeros, ir lietuvių liaudies dainų aranžuotės. Šimtmetį mininti Dainų šventė prasidės birželio 29 d. Kaune, o nuo birželio 30 iki liepos 6 d. tęsis Vilniuje ir iš viso apims 14 renginių. Šventę vainikuos Dainų diena Vilniaus Vingio parko estradoje, kurią žiūrovai kviečiami nemokamai stebėti Vingio parko pievoje arba įsigyti bilietus į organizatorių paruoštas sėdimas vietas.

Nors šios vokalistės "mergina-choru" nepavadinsi, vis dėlto padainuoti keliais balsais vienu metu sugeba toli gražu ne kiekvienas. Tačiau pasipraktikavus...

Polifoninis obertoninis vokalas – dainavimo technika, kurios klausantis susidaro įspūdis, kad asmuo dainuoja dvi natas iš karto. Dainuojama pagrindinė nata ir obertoninė nata. Obertonas yra šalutinis tonas, duodantis pagrindiniam tonui ypatingą atspalvį.

"Vaizdo medžiaga nufilmuota be montažo, - žinutėje po vaizdo siužetu rašo jo autorė Anna-Maria Hefele. – Lieka pridurti, kad taip dainuoti išmokti gali kiekvienas :) Žinoma, vokalo pradėti mokytis reikėtų ne nuo polifoninio obertoninio dainavimo, tačiau dainuojant pagrindines natas apipinti obertonais nėra ypač sunku."

Vengrijos Nacionalinės bibliotekos Budapešte darbuotojo radinys sukrėtė muzikos pasaulį. Atsitiktinai vartydamas natas jis aptiko Wolfgango Amadeuso Mozarto sonatos A mažore rankraštį, kuris buvo laikomas dingusiu.

Balazsas Mikusis, kuris vadovauja Vengrijos nacionalinės bibliotekos Muzikos skyriui, sako niekada nepamiršiąs akimirkos, kai versdamas daugybę neatpažintų natų lapų staiga pamatė jam pažįstamą rašyseną.

„Verti šimtus lapų, kurie, savaime suprantama, yra parašyti perrašinėtojų, o ne paties kompozitoriaus. Ir staiga pamatai kažką panašaus į kompozitoriaus rašyseną. Labai mažai kompozitorių, kurių rašysena panaši. Iš karto suvokiau, kad tai turi būti Mocartas, nes pradėjęs skaityti lapus, supratau, jog tai yra viena iš žinomiausių Mocarto sonatų“, – sako B. Mikusis.

Soantą A mažore Mocartas yra parašęs apie 1783-iuosius ir, kaip dauguma jo kūrinių, ši sonata fortepijonui buvo dauginama. Ekspertai iki šiol manė, kad šios sonatos originalas pamestas, tik likęs vienintelis lapas, saugomas Zalcburge. Iki šiol nėra žinoma, kaip šie lapai pateko į bibliotekos kolekciją. Mocartas nėra buvęs Vengrijoje, bet daug Vengrijos aristokratų viešėjo Vienoje, tarp jų ir grafas Ferencas Széchényi, Vengrijos nacionalinės bibliotekos įkūrėjas.

„Svarbiausia, kad niekas nėra matęs šios sonatos originalo jau beveik 200 metų. Visus – ir muzikos mėgėjus, ir pianistus – domina, kas būtent yra šiuose lapuose, kaip dėl šio atradimo reikėtų iš naujo interpretuoti sonatą“, – sako B. Mikusis. Mat sonatos originalas ir jos kopijos skiriasi.

Nacionalinė biblioteka pristatė radinį visuomenei, o atėjusieji galėjo ir išgirsti, kaip skamba šios sonatos originali versija.