Kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimus išduoda „Sodra“?

„Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus. Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Epidemijos laikotarpiu toks režimas gali būti paskelbtas švietimo įstaigos vadovo sprendimu, o jei epidemija nėra paskelbta, savivaldybės administracijos sprendimu.

Paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą, visa ugdymo įstaiga arba tik tam tikros joje esančios klasės, grupės yra uždaromos.

Kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo galima ir tais atvejais, kai Vyriausybė paskelbs ekstremaliąją situaciją ar karantiną dėl užkrečiamos ligos ir tuo laikotarpiu atsiras būtinybė prižiūrėti vaiką ar neįgalų asmenį, arba kai ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu bus stabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų (dienos centrų) veikla.

Ar „Sodra“ išduos nedarbingumo pažymėjimus sergančio vaiko slaugai?

Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui. „Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tik nesergančių vaikų priežiūrai – kai vaiko lankomoje švietimo įstaigoje arba tik jo lankomoje klasėje ar grupėje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikas turi likti namuose, tačiau jam nereikalinga gydytojo konsultacija ir gydymas.

Prižiūrint kokio amžiaus vaiką galima kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos?

Ligos išmoką galima gauti prižiūrint švietimo įstaigą lankantį vaiką iki 4 klasės imtinai arba žmogų su negalia, kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą.

Kam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims – tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taip pat gali kreiptis bedarbio statusą turintys žmonės, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tačiau jiems ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą nebus mokama.

Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis. Nuo lapkričio ligos išmokos gavėjų ratas išsiplėtė – dabar ligos išmoką už nesergančio vaiko priežiūrą gali gauti ir vaiko senelė, senelis ar asmenį su negalia laikinai prižiūrintis asmuo.

Kaip pateikti prašymą „Sodrai“ dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo?

Pateikti prašymą galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Prisijungę prie savo paskyros, dešiniajame viršutiniame kampe spauskite „Prašymai“ ir pasirinkite skiltį „Susirgau/Slaugau šeimos narį“. Spauskite ant šablono „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“. Prašymas yra iš dalies užpildytas – jame automatiškai atsiranda jūsų duomenys. Jums reikės nurodyti prižiūrimo asmens duomenis, švietimo įstaigą, kurioje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ir laikotarpį, kuriam prašote išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas – 14 kalendorinių dienų.

Prašymą taip pat galima pateikti atvykus  į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje).

Pateikę prašymą, informuokite savo darbdavį, kad prižiūrėsite kitą asmenį ir dėl to negalėsite dirbti.

Kokius dar dokumentus reikia pateikti „Sodrai“?

Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja visiems būsimiems asmens ligos ar kito asmens slaugymo (priežiūros) atvejams.

Prašymą skirti ligos išmoką galima pateikti „Sodros“ asmeninėje paskyroje www.sodra.lt gyventojui arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

Per kiek laiko bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas?

Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos. Prašyme pateikta informacija apie švietimo įstaigoje paskelbtą infekcijų plitimą ribojantį režimą patvirtinama remiantis Mokinių registro duomenimis. Nedarbingumo pažymėjimas už nesergančio vaiko priežiūrą gali būti išduotas už ne ilgesnį nei 14 kalendorinių dienų laikotarpį. 

Kiek laiko gausiu ligos išmoką?

Ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui. Tai reiškia, kad jei infekcijų plitimą ribojantis režimas buvo įvestas 5 dienoms, o nedarbingumo pažymėjimas išduotas 7 dienoms, ligos išmoka bus skirta už 5 dienas.

Dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo švietimo įstaigos nelanko 2 vaikai. Ar nedarbingumo pažymėjimai bus išduoti 2 tėvams/globėjams/seneliams?

Ne. Jei šeimoje reikia prižiūrėti 2 sveikus vaikus, kurių lankomose švietimo įstaigose (ar jų lankomose klasėse, grupėse) paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir abiejų vaikų švietimo įstaigų uždarymo laikotarpiai sutampa, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik vienam prižiūrinčiam asmeniui.

Esu registruotas Užimtumo tarnyboje. Ar galiu kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo?

Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims. Svarbu prisiminti, kad nedarbo išmokos mokėjimas dėl asmens priežiūros nepratęsiamas. Taip pat nėra skiriama ir mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko (asmens) priežiūrą.

Kaip penktadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tvarka galios, kai dėl šių ligų plitimo šalyje nėra įvesta ekstremali situacija ar karantinas, tačiau pati įstaiga arba jos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybės administracija, paskelbia infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR).

„IPRP pati ugdymo įstaiga gali skelbti gripo ar COVID-19 epidemijos laikotarpiu. Iki šiol dėl tokio režimo atsiradus būtinybei prižiūrėti vaikus, kai jie turi likti namuose, nedarbingumo pažymėjimus tėvams išduodavo gydytojai. Pasikeitus tvarkai, nedarbingumo pažymėjimą dabar išduos „Sodros“ teritoriniai skyriai“, – teigiama ministerijos pranešime.

Nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju bus išduodamas prašyme nurodytu infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip dviem savaitėms.

Tam reikės pateikti prašymą „Sodrai“ – tai galima padaryti internetu ar „Sodros“ skyriuje, apie nedarbingumą privaloma informuoti ir darbdavį.

Pažymėjimas bus išduodamas per dvi dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos, išmoka bus mokama tik už IPRR laikotarpį, net jei pats nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas ilgesniam laikui.

Nedarbingumo pažymėjimas šiais atvejais bus išduodamas ir bedarbio statusą turintiems asmenims.

Nuo lapkričio 1-osios taip pat išplečiamas asmenų, kurie galės prižiūrėti vaiką ir gauti ligos išmokas, ratas. Jas gauti galės ir vaiko seneliai, o asmens su negalia atveju – ir jį laikinai prižiūrintis asmuo. Iki šiol tokiu atveju išmokas galėjo gauti vaiko mama, tėvas bei įtėviai, globėjai bei vaiką laikinai prižiūrintys asmenys, kai tai laikiną priežiūrą skiria institucijos.

Taip pat patikslintas ir vaikų, kuriuos prižiūrint namuose esant minėtam režimui ugdymo įstaigoje galima gauti išmokas.

Dabar ligos išmoką bus galima gauti prižiūrint vaiką iki 4 klasės imtinai ar žmogų su negalia, kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą.

Iki šiol ligos išmoka buvo mokama prižiūrint pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką.

Antradienio vidurdienį Vilniuje buvo nutįsusios ilgiausios norinčiųjų testuotis eilės. Eilės rikiavosi ne tik prie testų –„Sodra“ sakė sulaukianti vis daugiau prašymų dėl nedarbingumo. Praėjusį gruodį buvo išduota beveik 300 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. 37 tūkst. jų buvo susiję su COVID-19. Šį sausį – vadinamųjų biuletenių mažiau, tačiau susijusių su koronavirusu – beveik tiek pat, kiek gruodį, nors sausis dar nesibaigė.

„Tarkime, sausio 7 dieną buvo beveik aštuoni tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, o sausio 14 dieną – jau beveik dvylika tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų“, – sakė „Sodos“ atstovė Malgožata Kozič.

Šią savaitę ruošiantis dideliam susirgimų skaičiui – sutrumpintas izoliacijos laikas ir pasikeitė vadinamųjų biuletenių išdavimo tvarka. Žmogus, kuriam PGR testu nustatytas susirgimas, turi užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) puslapyje esančią atvejo anketą ir nurodyti artimą kontaktą turėjusius asmenis. Izoliuojasi septynioms dienoms. Nedarbingumo pažymėjimą jam išrašo šeimos gydytojas. O su juo kontaktavusiems – taip pat septynioms dienoms izoliuotis turintiems žmonėms, biuletenius išrašo NVSC.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šeimos gydytojai sakė, kad pagalbos išrašant nedarbingumo pažymėjimus prašė dar pernai. Bet kol kas painiavos dėl naujos tvarkos yra ir NVSC, ir pas šeimos gydytojus. O ir ne visi testuotis atvykę žmonės tiksliai žino, ką daryti paaiškėjus teigiamam rezultatui.

„Nesirgau dar nė karto, tai tiksliai nežinau, bet tikriausiai atsiunčia visą informaciją“, – svarstė žurnalistų kalbinta jauna moteris. Tuo tarpu kita teigė pranešianti šeimos gydytojai, jei PGR rezultatas bus teigiamas.

Vadinamasis biuletenis bus išduodamas ir atvykusiems iš užsienio darbo reikalais. Tačiau poilsiautojams bus išduodama tik pažyma, už kurią ligos išmoka nepriklauso.

„Yra išduodama medicininė pažyma, kurią galima pateikti darbdaviui kaip įrodymą, kad žmogus negali lankytis darbe, nes jam yra taikoma privaloma izoliacija. Tačiau išdavus šitą pažymą, už šitą laikotarpį žmogui nėra mokama“, – aiškino NVSC atstovė Greta Gargasienė.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.

„Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst. galiojančių nedarbingumo pažymėjimų, o 14 dieną – jau apie 11 tūkst. Per savaitę išaugo 4 tūkst. Palyginti su praėjusiomis savaitėmis, padidėjimas buvo 2-3 tūkst.“, – teigė „Sodros“ atstovė.

Per dvi sausio savaites jau išduota 160 tūkst. nedarbingumo pažymų, iš kurių 28 tūkst. – dėl koronaviruso: dėl ligos, slaugymo ar izoliacijos. 

„Aišku, tie nedarbingumo pažymėjimai ne visiškai tiksliai parodo ligos atvejų skaičių, nes vienas žmogus gali ir du, ir tris kartus išsiimti nedarbingumo pažymėjimą“, – teigė „Sodros“ atstovė.

2021 metų gruodį išrašyta 280 tūkst. pažymų, iš jų 37 tūkst. – dėl koronaviruso. 2020-ųjų gruodį, kai buvo paskelbtas karantinas, bendras pažymų skaičius sekė apie 300 tūkst., iš jų net 112 tūkst. – dėl COVID-19.

Pirmadienį Lietuvoje įvestos naujos COVID-19 valdymo priemones – per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, taip pat pakeista izoliacijos tvarka.

Iki šiol sąlytį su COVID-19 sergančiaisiais turėjusiems arba iš užsienio grįžusiems asmenims privalomos izoliacijos atveju nedarbingumo pažymėjimą išduodavo šeimos gydytojai po to, kai NVSC pateikdavo jiems pažymas apie privalomą izoliaciją. Nuo šiol tokių pažymų nebelieka, o sąlytį turėję asmenys, taip pat iš užsienio grįžę asmenys, kuriems privaloma izoliuotis, dėl nedarbingumo turi kreiptis į NVSC patys, sakoma NVSC pranešime.

Asmenys, kuriems privaloma izoliuotis dėl to, kad jie turėjo sąlytį su sergančiuoju arba jie atvyko iš užsienio valstybės, iš kurios atvykus privaloma izoliuotis, iki šiol apie tai, kad jiems izoliacijos laikotarpiu reikia nedarbingumo, pažymėdavo atitinkamose anketose – sąlytį turėjusiojo bei keleivio anketoje.

Pagal naujausius reikalavimus, apie nedarbingumo poreikį žymėti anketose galimybės nebelieka. Nuo sausio 17 d. tuo atveju, jei asmuo privalės izoliuotis ir jam bus reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, dėl jo turės kreiptis į NVSC. Rekomenduojama tai daryti užpildant elektroninę formą per paslaugų portalą – Elektroninius valdžios vartus adresu epaslaugos.lt, kadangi izoliuoti asmenys negali fiziškai lankytis viešose vietose.

Susirgusiesiems būtina pildyti atvejo anketą

Visi COVID-19 susirgę asmenys turi pildyti atvejo anketą ir joje nurodyti kartu gyvenančius asmenis.

„Tik įtraukus sąlytį turėjusius asmenis į izoliuotų asmenų sąrašą, jiems bus galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagal pateiktą prašymą. Jeigu asmuo kreipsis dėl nedarbingumo, tačiau jo nebus izoliuotų asmenų registre, pažymėjimo išduoti negalėsime. Tam, kad sąlytį turėjęs asmuo atsirastų izoliuotų asmenų sąraše, susirgusysis turi užpildyti epidemiologinę atvejo anketą ir joje pateikti informaciją apie šeimos narius, kurie turi izoliuotis, o šie savo ruožtu turės užpildyti iš NVSC SMS žinute gautą anketą“, – paaiškina Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius vedėja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Giedrė Aleksienė.

Tik įtraukus sąlytį turėjusius asmenis į izoliuotų asmenų sąrašą, jiems bus galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagal pateiktą prašymą.

Dėl nedarbingumo pažymėjimo į NVSC būtina kreiptis iki izoliacijos termino pabaigos.

Kaip ir iki šiol, lieka galioti nuostata, kad iš užsienio atvykusiems izoliuojamiems asmenims nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ir už jį mokama išmoka tik tais atvejais, jeigu kelionės tikslas yra susijęs su darbo reikalais. Tad atostogų ar kitais tikslais užsienyje lankęsi asmenys negali gauti apmokamo nedarbingumo pažymėjimo privalomos izoliacijos laikotarpiui. Jiems suteikiama medicininė pažyma, kurią jie gali pateikti darbdaviui ir pateisinti nebuvimą darbe.

Pagal naujausius izoliacijos taisyklų pakeitimus, izoliuotis privalo kartu gyvenantys bei didžiausios rizikos sąlytį darbe turėję asmenys, nepaisant imunizacijos statuso, t. y. ir paskiepyti žmonės. Išimtis taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims (kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu).

Izoliacijos trukmė – septynios dienos nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos, kai sąlytis buvo su kartu gyvenančiu asmeniu. Turėjusiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos. Atskiros taisyklės taikomos asmens sveikatos priežiūros, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose bei stacionariose ir nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, teikiančiose su apgyvendinimu susijusias paslaugas, ugdymo įstaigoms.

Kad gautum nedarbingumo pažymėjimą, užtenka vos vieno skambučio šeimos gydytojui. Darbdaviai tokia tvarka nepatenkinti, jie sako, kad yra darbuotojų, kurie tokia tvarka naudojasi ir yra linkę simuliuoti, kad gautų papildomų laisvų dienų.

„Manome, kad jei būtų tie pažymėjimai išduodami ne telefonu, jų, be abejo, sumažėtų. Bet pati pandeminė situacija kol kas neleidžia to daryti“, – sakė Pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius.

Darbdaviai pastebi, kad darbuotojai staiga suserga prieš arba po ilgųjų savaitgalių. Darbdaviai Trišalėje taryboje jau pateikė pasiūlymą neleisti išduoti nedarbingumo pažymėjimų nuotoliniu būdu.

Gydytojai pripažįsta, kad suvaidinti ligą – galima. Tačiau kol kas nemato galimybių dirbti kitaip.

„Nuotoliniu būdu nustatyti ar serga žmogus, ar ne – sudėtinga“, – pripažįsta Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

„Sodros“ teigimu, pačios populiariausios savaitės dienos, kai išrašomi nedarbingumo pažymėjimai – pirmadienis ir penktadienis. Tačiau vien dėl to daryti prielaidas, kad taip darbuotojai prasiilgina savaitgalį – negalima.

Profesinės sąjungos tokį darbdavių užmojį vadina desperatišku, sako, kad dėl darbuotojų trūkumo darbdaviai nebežino, ko griebtis.

Šiemet nedarbingumo pažymėjimų skaičius iš tiesų augo. Su COVID-19 nesusijusių nedarbingumo pažymėjimų vien rugsėjį išduota 230 tūkst. Pernai jų išduota tik 160 tūkst.

Verslo konfederacijos prezidentas sako, kad darbdaviai vadovaujasi atliktu tyrimu, kurio metu apklausta 5000 darbuotojų. Jis rodo, kad ligą dažniausiai simuliuoti linkę  mažesnes pajamas gaunantys ir regionuose dirbantys gamyklų darbuotojai.

Dėl piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais kenčia ne tik darbdaviai, bet ir kiti darbuotojai, kuriems tenka didesnis darbo krūvis.

„Labai daug. Ir dažniausiai dėl peršalimo ligų, temperatūros, kosulio. Taip pat dėl vaikų priežiūros namuose, nes neįleidžia į darželius sloguojančių ar kosėjančių“, – sakė Paupių Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Rugilė Griškienė.

Gydytoja sako, kad dabar didžiąją jos darbo dienos laiko dalį atima nedarbingumo pažymėjimų pildymas. „Sodra“ suskaičiavo, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius lyginant su pernai metais išaugo net kelis kartus.

„Rugsėjo mėnesį iš viso išduota apie 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Jei lygintume su praėjusiais metais – toks skaičius buvo praėjusių metų lapkritį“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Išaugusį vadinamąjį biuletenių poreikį „Sodra“ pajuto dar rugpjūtį – nemažai su koronavirusu susijęs nedarbingumas. Palyginus su pernai metų rugpjūčiu, šiemet nedarbingumo pažymėjimų išduota beveik tris kartus, rugsėjį – daugiau nei tris kartus. Šiuo metu ligos išmokas gauna beveik 6 tūkst. gyventojų.

Dėl didelių krūvių ir siaučiančio viruso poliklinikose dalis darbo vėl nusikėlė į nuotolį – su pacientais bendraujama telefonu. „Stengiamės, kiek įmanoma, problemas spręsti nuotoliniu būdu, aptariame telefonu ir, jeigu reikia, būtinai pacientą pasikviečiame, apžiūrime, padarome tyrimus. Aišku, būtinai turime viską derinti, kad tai būtų saugu“, – pasakojo Paupių Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja R.Griškienė.

Bendraujant nuotoliniu būdu galimi ir piktnaudžiavimo atvejai, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Suvaidinti ligą telefonu – lengviau nei apsilankius pas gydytoją.

Gydytojai, tiek įstaiga, kurioje gydytojas dirba, yra finansiškai atsakingi už neteisingo nedarbingumo pažymėjimo išrašymą.

„Vis dėlto, kontaktas turėtų būti. Žinote, kiekvienoje įstaigoje nestovime ir nežiūrime – galbūt ir yra kažkokios nusižengimų taisyklės, bet, vis dėlto, gydymo įstaigos aptarnavimą kontaktiniu būdu privalo vykdyti“, – teigė SAM atstovė Ramunė Andriušaitienė.

„Sodra“ sako, kad nuolatos kontroliuoja ligos išmokų mokėjimo pagrįstumą. „Šiuo metu pagrindas išmokėti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) išduota pažyma dėl izoliavimosi. Tai yra pagrindiniai dokumentai, kuriuos „Sodra“ įvertina“, – kalbėjo M. Kozič

Bandymų klastoti ligą kol kas nefiksuota. Atsakomybė dėl nepagrįstai išduoto nedarbingumo pažymėjimo grėstų jį išrašiusiam medikui. Nustačius piktnaudžiavimą, jam tektų padengti tokią sumą, kokia buvo skirta asmens ligos išmokai.

„Gydytojai, tiek įstaiga, kurioje gydytojas dirba, yra finansiškai atsakingi už neteisingo nedarbingumo pažymėjimo išrašymą ir jie, tokiu atveju, rizikuoja finansine atsakomybe“, – pabrėžė SAM atstovė.

Ligos išmokomis per pirmą šių metų pusmetį buvo išmokėta daugiau nei 200 mln. eurų. Su pandemija susijusios išlaidos siekia 60 mln. eurų.

Kaip teigiama pranešime, birželio 15–21 dienomis, palyginti su praėjusios savaitės pabaiga, apdraustų darbuotojų skaičius augo 1,1 tūkst. ir savaitės pabaigoje siekė 1,360 mln.

Anot statistikos, bendras apdraustųjų skaičius nuo karantino pradžios yra 2,2 proc., arba 31 tūkst., mažesnis nei kovo 16 dienos. Apdraustųjų skaičius didėjo 10 iš 19 ekonominės veiklos sektorių ir sparčiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (0,4 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuose (0,3 proc.).

„Bedarbių skaičius ir nedarbo lygis visą karantino laikotarpį išsilaikė maždaug stabilūs. Palyginti su kovo 16 diena, birželio 22 dieną bedarbių skaičius išaugo 45,6 tūkst., o registruotas nedarbas – 2,7 proc. punkto“, – nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Palyginti su kovo 16 diena, birželio 22 dieną bedarbių skaičius išaugo 45,6 tūkst., o registruotas nedarbas – 2,7 proc.

Pasak pranešimo, palyginti su praėjusiu pirmadieniu, birželio 22 dieną registruotų bedarbių skaičius augo 2,5 tūkst., registruoto nedarbo lygis – 0,2 proc. punkto: registruotų bedarbių skaičius siekė 206 096 (praėjusį pirmadienį – 203 583), o registruoto nedarbo lygis – 12 proc. (praėjusį pirmadienį – 11,8 proc.). Kol kas tai yra aukščiausias registruoto nedarbo lygis per visą laikotarpį, tačiau bedarbių skaičiaus padidėjimas fiksuojamas kiekvieną pirmadienį.

Dėl epideminės situacijos galiojančių nedarbingumo pažymėjimų skaičius sumažėjo 80 proc. – nuo 13,9 tūkst. iki 2,7 tūkst. Birželio 19 dieną galiojančių nedarbingumo pažymėjimų dėl epideminės situacijos dalis siekė 7,8 proc.

Pasak Vyriausybės pirmojo vicekanclerio Luko Savicko, ekonomikos skatinimo plano stebėsena rodo, kad iš plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 11,3 proc. (553,4 mln. eurų).

„Lėšos naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 46,2 mln. eurų, ankstesnę savaitę – 48 mln. eurų. Per savaitę lėšų panaudojimas didėja vidutiniškai 1 proc. punktu“, – pranešime sako L. Savickas.

Nurodoma, kad darbo vietoms ir gyventojų pajamoms skirti mokėjimai mažėja: iš skirtų 1,893 mlrd. eurų iš viso jau panaudota 291,3 mln. eurų (15,4 proc.). Per paskutinę savaitę lėšų panaudojimas sumažėjo: birželio 13–19 dienomis panaudota 17,78 mln. eurų (0,94 proc. paskirtos sumos).

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, šiuo metu apie 60 tūkst. gyventojų naudojasi nedarbingumo pažymėjimais, kad galėtų prižiūrėti savo vaikus, neįgaliuosius ar senjorus.

„Sveikatos apsaugos misterija nerekomenduoja į darželius vesti vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis ir vaikų, kurie gyvena su rizikos grupėms priskiriamais asmenimis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė L. Kukuraitis.

Jo teigimu, tokių vaikų tėvams toliau bus išduodamas nedarbingumas ir mokama ligos išmoka kaip ir iki šiol per karantiną.

„Kiti tėvai gali prašyti tęsti nedarbingumą net jei darželiai atsidaro, bet jie neturi galimybių ugdyti visų iki karantino darželį lankiusių vaikų. Tad iš esmės nedarbingumo išdavimo tvarka lieka ta pati, patys tėvai nusprendžia naudotis nedarbingumo pažymėjimu ar ne“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Sodra“ pateikia atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus:

Kada išmoka bus pervesta ir kiek laiko bus mokama išmoka?

Ligos išmoka, kaip ir iki šiol, bus išmokama per 17 darbo dienų nuo gyventojo prašymo skirti ligos išmoką bei kitų dokumentų ar duomenų, tarp jų ir darbdavio NP_SD2 pranešimo pateikimo dienos. Darbdavys pranešimą teikia pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui – kai žmogus grįžta į darbą, arba kas dvi savaites, jeigu nedarbingumo laikotarpis yra ilgesnis.

Ekstremalios situacijos (karantino) laikotarpiu išmoka bus mokama už kiekvieną ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką po 14 dienų tėvai turėtų kreiptis į vaiko šeimos gydytoją pratęsti tokį pažymėjimą. Darbdavys irgi atitinkamai turėtų „Sodrai“ pateikti NP_SD2 pranešimą.

Ar galima išmoką gauti atgaline tvarka?

Nedarbingumo pažymėjimai sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą dienos.

Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia skambinti vaiko gydytojui. Jeigu tai nepavyktų padaryti iškart, gydytojai turi galimybę nedarbingumo pažymėjimą dėl tokių atveju išduoti ir už praėjusias dienas.

Karantino laikotarpiu išmokos mokamos ir tuo atveju, jeigu ugdymo įstaigoje paskelbtos atostogos.

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, ar gali kitas iš tėvų gauti išmoką kitam vaikui prižiūrėti?

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, o kitas vaikas ar vaikai negali lankyti darželio ar pradinės mokyklos dėl karantino, kitas tėvas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką sveiko vaiko priežiūrai. Tas pats taikoma ir jeigu mama yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

Ar slaugant vaiką namuose dėl karantino galima dirbti nuotoliniu būdu arba išeiti į prastovą?

Ligos išmoka mokama tik tiems tėvams, įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams, kurie prižiūrėdami vaiką namuose dėl karantino prarado darbo pajamas.

Daugelis darbuotojų pastaruoju metu dirba nuotoliniu būdu ar jų įmonėje skelbiamos prastovos. Svarbu, nepriklausomai nuo to, ar tai nuotolinis darbas ar prastova, už tas dienas, kurias žmogus dirbo, ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai negali būti mokama.

Jeigu esu neapmokamose atostogose, ar galiu gauti išmoką už vaiko slaugą?

Ne. Ligos išmoka mokama tik tiems gyventojams, kurie prarado pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino. Jeigu žmogus nedirbo ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gausiu išmoką vaiko karantinui, jeigu iki šiol nedirbau?

Ligos išmoka mokama tik tiems apdraustiesiems asmenims, kurie prarado darbo pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino ir turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą.

Jeigu žmogus nedirbo (nebuvo draudžiamas ligos draudimu) ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gali ligos išmoką gauti seneliai?

Nuo šiol ligos išmoką sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali gauti ir dirbantys seneliai, jeigu vaiko tėvai, įtėviai, globėjai negali pasinaudoti galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu jiems nėra paskelbta prastova. Iki šiol ligos išmokos už sveiko vaiko priežiūrą buvo mokamos tėvams, įtėviams, globėjams bei budintiems globotojams.

Ar dirbant savarankiškai išmoka bus mokama?

Visi savarankiškai veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus dirbančius tik su verslo liudijimu, moka ligos socialinio draudimo įmokas ir gali gauti ligos išmokas. Tačiau svarbu žinoti, kad dirbant savarankiškai ligos išmokos skiriamos ir mokamos atsižvelgiant į gyventojo deklaruotas pajamas ir sumokėtas ligos socialinio draudimo įmokas.

Jeigu laikinai nedarbingu pripažintas gyventojas, pavyzdžiui, dirbantis su individualios veiklos pažyma, dar nėra deklaravęs pajamų už 2019 metus, gali būti, taip kad ligos išmoką jis gaus tik po to, kai deklaruos pajamas ir sumokės įmokas.

Verslo liudijimų turėtojai ligos draudimu nėra draudžiami, įmokų nemoka ir ligos išmokų negautų.

Jeigu yra du vaikai, ar abu tėvai gali gauti išmokas už kiekvieno vaiko slaugą?

Ekstremalios situacijos ir karantino atvejais abu tėvai gali gauti išmokas.

Kokios išmokos mokėjimo sąlygos?

Uždarius ugdymo įstaigas karantinui ligos išmokos vaiko priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas mokamos už darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą. Už vyresnių klasių sveikų vaikų priežiūrą dėl karantino išmokos nemokamos.

Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Išmoka sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio , buvusio tris mėnesius iki mėnesio prieš karantino mėnesį, dydžio. Išmoka negali būti mažesnė kaip 7,21 euro už darbo dieną ir negali būti didesnė kaip 81,65 euro už darbo dieną arba 1722,75 euro už mėnesį („ant popieriaus“).