Komiteto nariai trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektui.

„Bus suteikta teisė verslui prisidėti kovoje su kontrabanda, tokia mūsų pasiūlymo esmė“, – trečiadienį posėdyje sakė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Tarptautinės tabako gamybos ir prekybos bendrovės „Philip Morris International“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje apie 23 proc. surūkomų cigarečių gali būti kontrabandinės, o Lenkijoje – tik apie 5 proc.

K. Starkevičiaus teigimu, kaimyninėje šalyje, priešingai nei Lietuvoje, leidžiama verslui finansuoti specialios, kontrabandą aptikti padedančios įrangos įsigijimą.

„Taip yra dėl to, kad verslui leidžiama prisidėti finansiškai prie kovos su kontrabanda, už tam tikrus pinigus yra nuperkami skaneriai, techninės priemonės, o pas mus jos buvo uždraustos praėjusį dešimtmetį ir neleido įstatymas prisidėti verslui“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Bus suteikta teisė verslui prisidėti kovoje su kontrabanda, tokia mūsų pasiūlymo esmė.

 

Anot jo, diskusijos dėl naujos tvarkos prasidėjo komiteto nariams apsilankius Klaipėdos „Philip Morris“ gamykloje – vienintelėje tokioje Lietuvoje.

K. Starkevičiaus teigimu, cigarečių kontrabanda iš Rytų į Lietuvą nesumažėjo net pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, skirtą apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.

„Dabar daug kontrabandos iš Rytų (...) Nežiūrint to, kad mūsų siena pastatyta, bet kontrabanda nesumažėjusi“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimams pritaria Vyriausybė, tačiau priešinasi su priklausomybėmis kovojanti Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija – anot jos, siūlymas pažeidžia Lietuvoje ratifikuotą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, pagal kurią tabako kontrolė turi būti apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų.

Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sulaikyta 6,45 mln. pakelių cigarečių, 82 proc. iš jų buvo su Baltarusijos banderolėmis. Tarp sulaikytų kontrabandinių rūkalų šiemet taip pat buvo 32 tonos tabako.

45 proc. neteisėtų rūkalų sulaikyti pasienyje, o 55 proc. – jau įvežus juos į Lietuvą.

Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vyras kaltinamas neteisėtai vertęsis ūkine finansine veikla neturėdamas tam leidimo, neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis, aplaidžiai tvarkęs finansinę apskaitą bei neteisėtai disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Skaičiuojama, kad kaltinamasis galėjo nesumokėti per 14 tūkst. eurų akcizo mokesčių.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Atlikę tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad anykštėnas, per dvi Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje įsteigtas bei paties valdomas bendroves, užsiėmė didmenine tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prekyba, neturėdamas teisės verstis tokia veikla.

Įtariama, kad asmuo trejus metus prekiavo kaitinamosiomis lazdelėmis ir elektroninių cigarečių pildymo skysčiais, kurių sudėtyje yra nikotino, bei CBD produkcija nebūdamas registruotas „Mokesčių mokėtojų“ registre, nemokėdamas akcizo ir neturėdamas licencijos (leidimo) jomis prekiauti.

Nustatyta, kad šias medžiagas kaltinamasis galėjo įsigyti iš Europos Sąjungoje veikiančių prekiautojų. Iš viso, įtariama, buvo įsigyta beveik 77 litrų elektroninių cigarečių pildymo skysčio, kurio sudėtyje yra nikotino, per 2,8 tūkst. pakelių kaitinamųjų lazdelių. Bendra šio pirkinio vertė galėjo siekti beveik 60 tūkst. eurų.

Taip pat įtariama, kad asmuo, būdamas Lietuvoje įsteigtos bendrovės vadovu, galėjo aplaidžiai tvarkyti finansinę apskaitą – neregistruoti ūkinių operacijų, apskaitos dokumentų, netvarkyti apskaitos registrų pagal reikalavimus.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis galimai nesilaikė Akcizų įstatymo nuostatų, pagal kurias akcizų mokestis turi būti apskaičiuojamas kas mėnesį, ir turi būti mokamas akcizo mokestis už kaitinamojo tabako produktus.

Suskaičiuota, kad per trejus metus, vykdant tokią tokiu nelicencijuotą veiklą, į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 14 tūkst. eurų akcizo mokesčių. Tokio dydžio civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o kaltinamasis kreipėsi dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą nagrinėti perdavė Panevėžio apygardos teismui.

Už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine finansine veikla neturint tam leidimo (licencijos) galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.

– Šiuo metu antibiotikų mes turime. Dalis registruotų vaistų jau pasiekė Lietuvos rinką, kita dalis turi tiekimo sutrikimų, kurie bus iki birželio 30 dienos. Tačiau mes vis dar turime iš Lenkijos įvežtų antibiotikų. Taip pat turime ir vardinių vaistinių preparatų. Kitaip tariant, alternatyvų turime tiek vaikams, tiek suaugusiems, kuriems reikia vaistų – jie yra prieinami vaistinėse.

Kodėl trūksta – šis klausimas yra dažnai keliamas, o tam yra labai daug priežasčių. Viena iš jų yra karas. Kita svarbi priežastis yra labai išaugęs poreikis. COVID-19 pandemijos metu žmonės buvo namie, paskui atsilaisvinus sąlygoms žmonės pradėjo daugiau bendrauti ir natūraliai daugiau sirgti. Vaistų tiekimo sutrikimas, ypač antibiotikų, jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Gerą pusmetį ES mastu imamasi priemonių, kaip galima suvaldyti antibiotikų ir kitų vaistinių preparatų trūkumą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kol trūksta antibiotikų pasigirdo pranešimų, kad vyksta nelegali prekyba. Kaip ministerija vertina tokius pranešimus, kad nelegali prekyba antibiotikais klesti ir tokių rimtų vaistų galima įsigyti tiek turguje, tiek internete?

Vaistų tiekimo sutrikimas, ypač antibiotikų, jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

– Vienareikšmiškai vertiname neigiamai. Tai yra neteisėta veikla ir už tą veiklą yra numatyta administracinė atsakomybė. Mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su policijos pareigūnais, muitinės pareigūnais vykdo bendrus patikrinimus. Norime informuoti gyventojus, kad nepirktų vaistų iš neteisėtų vietų. Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2019 metų iki šiandien tęsia projektą „Išmintingasis vaistų sąrašas“, pagal kurį dalis veiklų yra nukreiptos, kad vaistai turi būti vartojami racionaliai. Buvo organizuoti mokymai daug vaistų vartojantiems pacientams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Medikai aiškino pacientams, kodėl yra svarbu vartoti tinkamai vaistus, kodėl negalima jų įsigyti iš neteisėtų vietų ir kas gali laukti tokių pacientų, kurie įsigyja vaistų iš turgaus ar kitų neteisėtų vietų.

– Policija teigia, kad tokie pardavėjai įkliūna pakartotinai. Ar tai nerodo, kad tai yra sisteminė bėda, kurią reikia spręsti? Galbūt reikėtų griežtinti ir didinti baudas?

– Šiuo metu numatytos baudos nėra pakankamai griežtos. Iš kitos pusės, svarbu užtikrinti nebaudžiamumą – bausmių neišvengiamumą. Jeigu kalbame apie kelis šimtus eurų baudą, kartu konfiskuojant ir vaistus, ir jeigu tie patys asmenys vėl prekiauja nelegaliais vaistais, tai galime kelti klausimą, kur yra pagrindinė problema ir kaip su tuo kovoti. Lietuva 2022 metais prisijungė prie MEDICRIME konvencijos, kurios tikslas yra kovoti su falsifikuotais vaistais tiek žmonėms, tiek veterinariniais vaistais, papildais, medicinos priemonėmis, prietaisais. Šiuo metu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri apima kelias ministerijas, muitinę, policiją, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kurioje sprendžiama, kokios priemonės yra pakankamos, kokias veikas reikėtų kriminalizuoti, kokias numatyti administracinių nusižengimo kodekse. Darbo grupė vėliau pateiks vertinimą, kaip tinkamai įgyvendinti MEDICRIME konvenciją ir kokių pakeitimų reikėtų imtis.

Šį tyrimą 13-oje Europos Sąjungos (ES) šalių pirmą kartą atliko nepriklausoma tyrimų kompanija „Povaddo“. Juo buvo siekiama įvertinti ES gyventojų informuotumą ir suvokimą apie nelegalių tabako gaminių vartojimą, nelegalią prekybą šiais gaminiais bei reguliavimo ir mokesčių vaidmenį sprendžiant šią problemą. Tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai ES respondentų mano, jog jų šalyje nelegali tabako ir nikotino gaminių rinka yra problema. Tokios pat nuomonės laikosi ir į tyrimo imtį įtraukti respondentai Lietuvoje.

Nelegali tabako gaminių rinka kenkia ir valstybei, ir žmonėms

Neteisėta tabako ir nikotino gaminių rinkos dalis Lietuvoje – viena didžiausių ES. Naujausiais tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių“ tyrimo duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį nelegalūs tabako gaminiai sudarė 23,1 proc. tabako gaminių rinkos (antrajį ketvirtį šis rodiklis siekė 21,8 proc. , o 2021 m. trečiąjį ketvirtį – 22,0 proc.).

Be abejonės, geriausias sprendimas – iš viso atsisakyti tabako ir nikotino.

„Taigi, kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra nelegali, o pagal nelegalių tabako gaminių dalį Lietuva užimta trečią vietą ES, ją lenkia tik Prancūzija bei Graikija“, – situaciją komentuoja Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims.

Pasak jo, nelegali prekyba tabako gaminiais kelia nerimą ir mūsų šalies gyventojams.

„Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje šią nelegalią tabako gaminių rinką įvardino, kaip šalies problemą, o 81 apklaustųjų mano, jog tai atima iš valstybės didelę dalį mokestinių pajamų. Taip pat, 7 iš 10 apklaustųjų sutiko, jog kol bus prieinami nelegalūs tabako ir nikotino gaminiai – tol nesikeis ir rūkymo situacija, o anot 79 proc. apklaustųjų ši rinka kenkia pastangoms užkirsti kelią rūkalų prieinamumui nepilnamečiams. Be to, ši rinka gali turėti rimtų neigiamų pasekmių valstybės saugumui bei visuomenės sveikatai“, – tyrimo rezultatus komentuoja L. Zakarevičius.

Nelegali tabako ir nikotino gaminių rinka kelia nerimą ir visuomenei. / „Povaddo“ pav.

Prarasti mokesčiai prilygsta Druskininkų ir Palangos savivaldybių biudžetams

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų mūsų šalyje net nesuvokia tikrųjų valstybės paradimų dėl nelegalios tabako gaminių rinkos. Vos 7 proc. mūsų šalies gyventojų suvokia realų praradimų mastą.

„Kaip rodo tyrimų bendrovės „KPMG“ 2021 m. atliktas tyrimas ES valstybės bendrai praranda apie 10 mlrd. Eurų, kurie galėtų būti surinkti į šalių biudžetus, jei nebūtų nelegalios prekybos tabako gaminiais. Vien Lietuva kasmet praranda apie 80 mln. Eurų nesurinktų mokesčių. Tai yra suma, prilygstanti dviejų mūsų kurortinių miestų Druskininkų ir Palangos savivaldybių biudžetams kartu sudėjus“, – teigia L. Zakarevičius.

Norėtų racionalesnės mokesčių politikos

Tyrimo išvadose pabrėžiamas visuomenės poreikis racionaliam tabako bei nikotino gaminių apmokestinimui, įvertinus situaciją bei atsižvelgiant į riziką ir įrodymus. Be to, spręsdama, kaip reguliuoti ir apmokestinti tabako ir nikotino turinčius gaminius, vyriausybė turėtų įvertinti ir šių gaminių įperkamumą, mat kai dėl mokesčių gaminiai tampa sunkiai įperkami, rūkaliai perka nelegalias cigaretes. Tai sumažina tabako kontrolės priemonių, tokių kaip metimas rūkyti, efektyvumą. O anot 83 proc. apklaustųjų, mokesčių padidinimas gali dar labiau prisidėti prie nelegalių tabako ir nikotino gaminių rinkos augimo, nes rūkaliai ieškotų pigesnių gaminių.

Daugiau nei pusė respondentų Lietuvoje nesuvokia nelegalios prekybos tabako gaminiais sukeliamų valstybės praradimų masto. / „Povaddo“ pav.

„Tabako gaminių mokesčių didinimas turi du tikslus: juo siekiama keisti žmonių elgesį bei surinkti lėšas į valstybės biudžetą iš žalingiausių produktų. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, jog per staigus ir nepamatuotas akcizų kėlimas didina nelegalią gaminių rinką. Antai Prancūzijoje pakėlus akcizą cigarečių pakelis jau kainuoja daugiau nei 10 eurų, tačiau šioje šalyje yra didžiausia dalis nelegaliai suvartojamų tabako gaminių Europoje. Ir šis skaičius patrigubėjo per pastaruosius 4 metus. Be to, labai svarbu įvertinti ir kiekvienos šalies geopolitinę padėtį bei vartotojų perkamąją galią. Pavyzdžiui mūsų šalis, besiribodama su Baltarusija, iš kurios ir atkeliauja didžiausia dalis nelegalių tabako gaminių, yra itin nepalankioje geopolitinėje padėtyje“, – teigia įmonės atstovas.

Anot 70 poc. respondentų mūsų šalyje, ES lygiu reikėtų skirti laiko ir resursų skatinant rūkančiuosius visiškai mesti rūkyti arba tuos, kurie nemeta, paskatinti pereiti prie moksliškai pagrįstų mažiau žalingų nei tolimesnis rūkymas alternatyvų.

Gyventojai tikisi racionalaus požiūrio į tabako gaminių reguliavimą bei apmokęstinimą. / „Povaddo“ pav.

„Be abejonės, geriausias sprendimas – iš viso atsisakyti tabako ir nikotino. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie ir toliau vartoja tabako bei nikotino gaminius, todėl jie neturėtų likti nuošalyje“, – teigia L. Zakarevičius. Du trečdaliai šios apklausos dalyvių mūsų šalyje pritaria, kad rūkantieji gali būti skatinami pereiti prie moksliškai pagrįstų, bedūmių alternatyvų, apmokestinant šiuos produktus mažiau nei cigaretes, bet vis tiek pakankamai, kad nuo jų atgrasytų jaunimą bei nerūkančiuosius. Tiek pat respodentų palaikytų šalies vyriausybę raginant ES peržiūrėti visus turimus įrodymus apie bedūmes alternatyvas, tokias kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas, prieš priimant sprendimus dėl jų apmokestinimo.

Apie tyrimą

„Povaddo“ tyrimas, atliktas „Philip Morris International“ užsakymu, yra pirmasis ES gyventojų tyrimas, kurio tikslas – įvertinti europiečių sąmoningumą ir suvokimą 13 ES valstybių narių (Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje). 2022 m. lapkričio mėn. apklausoje dalyvavo apie 13 tūkst. suaugusiųjų europiečių apklausiant apie 1000 respondentų kiekvienoje šalyje, vienodai paskirstant vartojančius ir nevartojančius tabako ir nikotino gaminius.

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akciją „Lašiša 2022“ Klaipėdos rajone nustatė asmenį, prekiavusį žeberklu ir nudurtomis lašišomis. Be to, pas įtariamą lašišos pirkėją aptikta šovinių ir nešaunamųjų ginklų, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Vykdant tyrimą paaiškėjo, kad asmuo dieną priimdavo užsakymus dėl nudurtų lašišų pirkimo ir vakare žuvis parduodavo užsakovams. Išaiškinome neteisėtos žvejybos atvejus, kai buvo nudurtos keturios lašišos“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys.

Asmeniui surašyti keturi administracinio nusižengimo protokolai už nudurtas lašišas, bendra baudų suma gali siekti 1200 eurų. Nustatyta, kad žala buvo daroma ichtiologiniame draustinyje, todėl pažeidėjui teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 11 tūkst. 640 eurų, gresia ir žeberklo konfiskacija.

Taip pat teks atsakyti pirkėjams, kurie žinodami, kad lašišos badomos žeberklu, vykdė užsakymus. Jiems gresia baudos iki 290 eurų už neteisėtu būdu pagautos lašišos įsigijimą.

Teisėsaugos dėmesio vyras susilaukė dėl mėsos bei jos gaminių prekybos Vilniuje be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad vyras mėsą įsigydavo iš Lenkijos bei Lietuvos įmonių ir viską perparduodavo turgavietėse be kasos kvitų ir kitų apskaitos dokumentų, pardavimai nebūdavo įtraukiami į kaltinamojo valdomų įmonių apskaitą. Už gautus grynuosius pinigus vyras vėl įsigydavo mėsos ir toliau ją pardavinėdavo.

Pareigūnų duomenimis, siekdamas išvengti susikaupusių skolų sumokėjimo bei vengdamas mokėti mokesčius valstybei, vyras galimai keisdavo įmones – prasiskolinusią įmonę parduodavo asocialiems asmenims ir šeimos narių vardais pirkdavo kitą. Taip kas 1–2 metus galėjo būti įsigytos ir parduotos keturios įmonės.

Skaičiuojama, kad per beveik 4 metus kaltinamasis galėjo valstybei nesumokėti apie 343 tūkst. eurų PVM ir beveik 110 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Vyras sulaukė kaltinimų dėl dokumentų klastojimo, mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimo metu su kaltinamuoju bendrininkavę keturi fiktyviai įmones įgiję ir fiktyviai joms vadovavę asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo, dėl jų priimti ir jau įsiteisėję sprendimai.  

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Tukleris. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės.

Po turgų teko vaikštinėti Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) pareigūnams. Jie turėjo informacijos apie asmenį, Klaipėdoje prekiavusį tinklais.

Vyriškis sulaikytas prekyvietėje.

"Už tris tinklus pažeidėjas ketino gauti 200 eurų. Tačiau jam teks stipriai nusivilti, nes vietoj to jam gresia iki 1,2 tūkst. eurų bauda", – sakė Klaipėdos GGAI pareigūnas Mindaugas Salys.

Aplinkosaugininkams apieškojus garažą buvo rasti 28 tinklai, kuriuos pareigūnai konfiskavo.

Turgavietes ir žvejybos reikmenų parduotuves dėl neteisėtos prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais aplinkosaugininkai tikrina nuolatos.

"Gegužės pabaigoje Klaipėdos ir Šiaulių GGAI pareigūnai Rietavo turguje paėmė 40 tinklų ir 15 neleistino dydžio bučiukų vėžiams gaudyti", – priminė M.Salys.

Jie aptikti per patikrinimą praėjusią savaitę.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad sostinės pareigūnus nustebino prekeivis, kuris visą pasaulį sukrėtusių dabartinių įvykių fone atvirai prekiavo uždraustais nacistiniais ir komunistiniais ženklais – jis viso jis turėjo 8 vienetus įvairios simbolikos.

Iš policijos nuotraukų matyti, kad buvo prekiauta įvairiais suvenyrais, taip pat ir su lietuviška simbolika – trispalvėmis, Vyčiu.

Pradėta administracinė teisena dėl nacistinių ir komunistinių simbolių platinimo ir demonstravimo,  administracinio nusižengimo padarymo įrankiai konfiskuoti.

Neleistinų prekių pardavėjui gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriams ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnams įtarimų sukėlė skelbimas internetinėje erdvėje, kuriame buvo siūloma įsigyti kiaulienos skerdienos su pristatymu į vietą.

Pagal šią informaciją VMVT inspektoriai inicijavo kontrolinį mėsos pirkimą. Kauno departamento veterinarijos inspektoriams asmuo pardavė 50 kg neaiškios kilmės kiaulienos skerdenos be pardavimo čekio. Inspektoriams prisistačius ir patikrinus transporto priemonę, joje rasta dar 200 kg lenkiškos kiaulienos žaliavos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kiaulienos skerdena iš Lenkijos buvo vežama tam nepritaikytoje, nešvarioje transporto priemonėje, kurioje nebuvo šaldymo įrangos, reikalingos greitai gendantiems maisto produktams transportuoti. Neužtikrinta mėsos vežimui reikalinga temperatūra – termometras rodė 15 °C temperatūrą, o tai sudaro sąlygas veistis patogeniniams mikroorganizmams.

Nustatyta, kad mėsos perpardavinėtojas iš viso turėjo 297 kg lenkiškos kiaulienos skerdenos. Už nelegalią veiklą ir pažeidimus jam skirtos administracinio poveikio priemonės, nurodoma VMVT pranešime. Nesaugią žalią mėsą prekiautojas įpareigotas sunaikinti, nes nebuvo užtikrintas nei jos atsekamumas, nei tinkamos transportavimo bei laikymo sąlygos, temperatūros režimai.

VMVT primena, kad neteisėtas vertimasis ūkine ar komercine veikla, neturint tam leidimo, užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų, o toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, baudžiamas nuo 1040 iki 2400 eurų.

Kaip informavo VMVT, inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko neplaninius tikrinimus dėl galimai nelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Pareigūnai nustatė, kad Tadžikistano pilietis S. D. mėsos išpjaustymu, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių gamyba bei prekyba vertėsi be tam būtino VMVT leidimo, nepritaikytose patalpose Smolensko g. Vilniuje.

Dėl mėsos tvarkymo antisanitarinėmis sąlygomis ir kitų pažeidimų jam uždrausta užsiimti mėsos perdirbimu, o per 192 kilogramų nelegalios produkcijos sulaikyta, ją uždrausta tiekti į rinką.

Tikrinant įtarimų sukėlusią Vilniuje, Naugarduko gatvėje įsikūrusią kebabinę, į kurią ir buvo tiekiama nelegali mėsa, inspektoriams nebuvo pateikti mėsos įsigijimo, jos tinkamumo vartoti terminus patvirtinantys dokumentai. Tokia mėsa pripažinta nesaugia ir netinkama vartoti maistui.

Inspektoriams įtarimų sukėlė visa maisto tiekimo grandinė – surinkus informaciją apie kitus galimai neteisėtus mėsos įsigijimo atvejus, atlikti keli operatyvūs avių ūkių patikrinimai Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių rajonuose, juose rasta daug nesutapimų.

Avių skaičius bandose neatitiko su deklaruojamu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGRIS), neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis avys buvo skerdžiamos, o vėliau neaiškios kokybės skerdiena parduodama.

Pasak VMVT, viename tikrintame Anykščių rajono ūkių buvo registruotos 186 avys, nors atvykę inspektoriai surado tik 145. Ūkininkas melagingai deklaravo ir avių išvežimą į Molėtų rajono skerdyklą, nepateikė vežamų gyvūnų važtaraščio. Užfiksuota, kad iš jo bandos 136 avys buvo parduotos viešajai įstaigai Islamo kultūros ir švietimo centrui patikrinti ir kiti anksčiau ūkininko deklaruoti avių išvežimai į skerdyklą. Vežamų gyvūnų važtaraščių nebuvo, tačiau surinkta duomenų, kad avys buvo parduodamos užsieniečiui pirkėjui, kuris neregistruotas nei kaip gyvulių laikytojas, nei kaip maisto gamintojas, turintis skerdyklą. Tolimesnį tyrimą dėl šio avių pirkėjo veiklos teisėtumo atlieka VMI pareigūnai.

Atliekant patikrinimą pas kitą rajono ūkininką, rastos trys avys, nors ŪGRIS sistemoje jų deklaruota  98. VMVT inspektoriai tikrindami dokumentus išsiaiškino, kad ūkininkas deklaravo avių išvežimą skerdimui į Molėtų r. skerdyklą, tačiau privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio vėlgi nebuvo. Iš sąskaitų užfiksuota, kad jos taip pat parduotos jau minėtam Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Skerdykloje Molėtų rajone, į kurią neva abu minėti ūkininkai vežė avis skerdimui, nustatyta, kad nei ūkininkai, nei jau minėta viešoji įstaiga skerdimui avių nebuvo atvežę.

Beveik šimto avių pasigesta ir Vilniaus rajono ūkyje  – čia pagal registravimo ŪGRIS duomenis jų turėjo būti 401, tačiau surastos tik 302. Savininkas mėgino aiškinti, kad trūkstamas avis jis pavasarį pardavė užsieniečiams galimai tolimesniam laikymui, tačiau to nepatvirtino jokiais dokumentais.

Šiuo metu tyrimas tęsiamas – VMVT ir kitos verslo priežiūros institucijos toliau tiria Tadžikistano piliečio S. D. veiklą bei su šia verslo schema susijusių ūkininkų veiksmus perkant, parduodant avis, jas pervežant, organizuojant skerdimą, vykdant mėsos tvarkymą bei prekybą.

Į nelegalų verslą įsipainiojusi ir minėto Tadžikistano piliečio S. D. darbovietė Islamo kultūros ir švietimo centras, vadovaujamas Lietuvos piliečio A. B.,  taip pat dar vienas užsienio šalies pilietis.

Tikrintiems asmenims VMVT jau skyrė administracinio poveikio priemones, tyrimą tęsia VMI kartu su teisėsaugos institucijomis.