Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, iniciatyvą dėl nepasitikėjimo pasirašė 74–75 parlamentarai. Jeigu kancleris pats nepasitrauks iš pareigų, kitą savaitę planuojama surengti nepasitikėjimo procedūrą.

„Nepasitikėjimas organizuojamas, nes stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas, o vietoj to žmonės apkraunami papildomų ataskaitų ir popierizmų pildymu“, – penktadienį BNS sakė A. Mazuronis.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

„Keisti Seimo struktūros pokyčiai įsteigiant kažkokį Strateginį skyrių su neaiškiomis funkcijomis kitų struktūrinių padalinių sąskaita“, – priekaištus vardijo vicepirmininkas.

Nepasitikėjimo iniciatyvą parėmusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS sakė, kad skiriant M. Gelbūdą kancleriu turėta didelių lūkesčių, tačiau jo darbas nuvylė.

„Su kancleriu sieti gana dideli lūkesčiai, ir tie lūkesčiai, aš bijau sakyti, bet jie tikrai nepasiteisino. Vienas dalykas, yra visos kanceliarijos darbo organizavimas, tikrai tikėtasi, kad jis pasikeis ir tvarka bus didesnė, deja, bet tos didesnės tvarkos kaip ir neišvydome“, – teigė parlamentarė.

Ji taip pat kritikavo valstybės tarnybos reformos įgyvendinimą Seimo kanceliarijoje, ypač dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo.

„To nusivylimo tikrai yra daug, jau nekalbu apie buitinius dalykus. Tarkime, Teisės ir teisėtvarkos komitete praktiškai atviri laidai buvo dvejus metu, kol posto neparašiau apie atvirus laidus, tol niekas nesurado ir nepataisė. Prie ankstesnių kanclerių taip nebūdavo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak A. Mazuronio, nepasitikėjimo iniciatyvą parėmė ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai, pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai.

Su M. Gelbūda BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

Apie tai Eltai patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Pasak jos, esminis klausimas, kurį ketinama užduoti V. Čmilytei-Nielsen – ar ši neketina sustabdyti savo narystės Liberalų sąjūdyje.

„Einame truputį kitu keliu – pagal Statutą išsikviesime Seimo pirmininkę atsakyti į klausimus posėdžių salėje“, – antradienį Eltai teigė A. Norkienė.

„Klausimas – ar ji neketina suspenduoti savo narystės Liberalų sąjūdyje“, – aiškino ji.

Pasak „valstietės“, jeigu V. Čmilytė-Nielsen nuspręs likti liberalų gretose, tuomet opozicija imsis nepasitikėjimo procedūros.

„Jeigu ne – nematysime kitos galimybės kaip tik pradėti nepasitikėjimo (procedūrą – ELTA)“, – paaiškino A. Norkienė.

ELTA primena, kad Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Grupės“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.

Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.

Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.

„Šiuo metu 43 proc. pasitiki bažnyčia, 22 proc. nepasitiki. Na, prieš dvidešimt metų buvo labai didelis pasitikėjimas bažnyčia – siekė net 70 proc. Galbūt reikėtų stebėtis, ne kodėl dabar jis sumažėjo, o kodėl tuomet žmonės taip stipriai pasitikėjo bažnyčia. Manau, kad tuo metu ši institucija asocijavosi su atgimimu, nepriklausomybe, nes pati bažnyčia ilgą laiką buvo persekiojama. Ir šiaip, ypač Vakarų Europoje, tas pasitikėjimo rodiklis nėra aukštas. Tik ten kitaip formuojamas klausimas – ar pasitikite religinėmis organizacijomis. Tad tai nestebina. Apklausos rodo, kad tas pasitikėjimas bažnyčia labai stipriai priklauso nuo žmonių amžiaus. Vyresni kaip 70 metų amžiaus gyventojai ypač pasitiki bažnyčia – tokių yra apie 70 proc. Na, o 40-mečiai ir jaunesni – vis mažiau. Ir ta riba čia labai išryškėja“, – komentavo sociologas Vladas Gaidys.

„Manęs tai nestebina, nes kitoks žmonių požiūris, kitoks gyvenimas, kitoks supratimas“, – teigė kalbinta pašnekovė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Pažiūrėkite, kas Lenkijoje vyksta arba JAV dėl abortų draudimo. Tai visiškai nedera su šių laikų žmonių orumu“, – sakė kitas kalbintas gatvėje praeivis.

Ar Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi įtakos žmonių pasitikėjimui skirtingomis institucijomis? Kaip pasaulio įvykiai keičia šiuos rodiklius?

„Dėl kariuomenės, tai prieš 25-erius metus pasitikėjimo lygis ja buvo labai žemas, nes ir įvaizdis mūsų kariuomenės buvo nelabai koks. Šiuo metu tas įvaizdis labai pagerėjo: ir uniformas susitvarkė, ir ginkluotė pagerėjo – viskas pakilo į aukštesnį lygį. Tad dabar gyventojai labai pasitiki ir kariuomene, ir policija“, – sakė V. Gaidys. 

Vos 10 proc. gyventojų pasitiki Seimu, tačiau yra kur kas didesnis pasitikėjimas Vyriausybe. Kodėl?

„Taip, Vyriausybe gyventojai pasitiki labiau nei Seimu. Visose šalyse pasitikėjimas parlamentu nedidelis, nes daugeliui asocijuojasi, kad ten daug kalbama, bet mažai realiai daroma. Gal išskyrus Skandinavijos šalis, kur parlamentu labiau pasitikima“, – teigė sociologas.

Vyriausybe gyventojai pasitiki labiau nei Seimu.

 

„Partijomis, manau, yra didesnis nepasitikėjimas nei skelbiama iš tikrųjų. Apie partijas – geriau nieko“, – teigė pakalbintas praeivis.

„Kad nepasitiki partijomis, mano galva, yra teigiamas dalykas. Nepasitikėjimas skatina politinę konkurenciją, o tai gerai“, – porino kitas pašnekovas.

„Kuo daugiau institucijų žmonės pasitiki, vadinasi, tuo visuomenė yra sveikesnė, saugesnė, o valstybė stipresnė. Tad galima teigti, kad augantis pasitikėjimas įvairiomis šalies institucijomis rodo stiprėjančią valstybę. Ir laimės koeficientas yra gana didelis Lietuvoje – aukščiau nei vidurkis. Ir korupcijos rodikliai labai pasikeitė“, – komentavo V. Gaidys.

E. Macrono sąjungininkai žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – sudaro mažumą ir tai reiškia, kad gali pralaimėti, jei opozicija susivienytų vienam iš balsavimų. Debatai parlamente turi prasidėti 16 val. (17 val. Lietuvos laiku).

Sprendimas ketvirtadienį Nacionalinėje Asamblėjoje prastumti pensijų reformą be balsavimo išprovokavo protestus ir raginimus streikuoti. Šį vyriausybės manevrą daugelis laiko nedemokratiniu.

Vyriausybės nuvertimas yra „vienintelis būdas sustabdyti šioje šalyje socialinę ir politinę krizę“, pirmadienį radijui „France Inter“ sakė ilgiausiai dirbantis Prancūzijos parlamentaras, vieno iš dviejų balsavimų iniciatorius Charles'is de Coursonas (Šarlis de Kursonas).

Jei taip tęsime ir toliau, niekas nieko nebekontroliuos.

„Jei taip tęsime ir toliau, niekas nieko nebekontroliuos. Štai ką mums sako visi profesinių sąjungų lyderiai... Jie mato, kad reikalai radikalėja“, – sakė jis.

Žmonės vyriausybėje ir stebėtojai nuogąstauja, kad Prancūzijos vėl laukia milžiniški, smurtiniai antivyriausybiniai protestai, praėjus keleriems metams po E. Macrono vyriausybę ir šalį sukrėtusio „geltonųjų liemenių“ judėjimo.

Po savaitgalio, kai Paryžiuje vyko smurtiniai protestuotojų ir policijos susirėmimai, pirmadienį ryte buvo padeginėjamos šiukšliadėžės šalies šiaurės vakaruose esančiame Rene.

Dauguma analitikų tikisi, kad vyriausybė pirmadienį išsilaikys – dėl dešiniojo sparno opozicinės Respublikonų partijos, turinčios 61 vietą, paramos.

Tačiau persvara gali būti maža, įtakingam respublikonų parlamentarui Aurelienui Pradie (Oreljanui Pradijė) pareiškus, kad jis balsuos prieš vyriausybę.

„Manau, kad tai vienintelė išeitis. Mums reikia pereiti prie kažko kita“, – sakė jis.

„Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras (Bertranas Panšeras). Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) penktadienį irgi pateikė pasiūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe, pranešė viena iš jos įstatymų leidėjų.

RN įstatymų leidėja Laure Lavalette (Lorė Lavalet) taip pat pareiškė, kad jos partija balsuos už visus „pateiktus pasiūlymus dėl nepasitikėjimo“.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija mano, kad reikėtų dar kartą bandyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl informacijos nutekinimo ir tuomet jau spręsti dėl parlamento pirmininkės atsakomybės.

„Mes esame pasiruošę bandyti dar kartą registruoti nutarimo projektą dėl specialiosios laikinosios komisijos sudarymo. Vis dėlto manome, kad teisinis kelias yra tos komisijos sudarymas ir jos darbo rezultate matytume, ar galimas tolesnis atsakomybės kėlimo kelias“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Anot jos, per neeilinę sesiją nuskambėję Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymai aiškumo nedavė.

„Tiesos juk neišgirdome, o specialioji komisija veikia kitai principais, žmogus pasirašo, kad neduos melagingų parodymų. Jeigu jis duoda, prisiima atsakomybę, tai veda į apkaltą ar nepasitikėjimą“, – teigė A. Norkienė.

Kiti opozicijos atstovai tvirtino matantys pagrindą nepasitikėjimo pareiškimui ir be specialaus tyrimo.

„Pagrindą aš matau, bet nematau visiškai jokios galimybės“, – pirmadienį BNS sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Anot jo, Seimo opozicijos galimybes vaizdžiai atskleidė praėjusią savaitę vykęs balsavimas, kai nepavyko sudaryti parlamentinio tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Tuomet už opozicijos inicijuotą parlamentinį tyrimą balsavo 52 Seimo nariai, 44 buvo prieš ir 16 susilaikė. Šiame balsavime nedalyvavo 15 Seimo mažumos atstovų.

„Kai opozicija tesugeba 40 ar 45 balsus surinkti, (...) kai pusė socialdemokratų neateina į neeilinį posėdį tais klausimais balsuoti, akivaizdu, kad žaidžiamas žaidimas nelabai sąžiningas. Akivaizdu, kad taip nutiktų ir kitus veiksmus darant“, – sakė A. Mazuronis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tokiai pakrikusiai ar išsiskaidžiusiai opozicijai galimybė sugeneruoti daugiau negu 45–50 balsų bet kokiu klausimu, manau, šioje kadencijoje praktiškai yra lygi nuliui“, – pridūrė jis.

„Darbiečio“ teigimu, tokiomis aplinkybėmis kalbos apie Seimo pirmininkės politinę atsakomybę tėra opozicijos atstovų politikavimas.

Pagrindą aš matau, bet nematau visiškai jokios galimybės.

„Visų pirma opozicinėms frakcijoms reikia susėsti viduje pasišnekėti, kaip jos mato situaciją, tada frakcijų vadovybės galėtų susėsti prie bendro stalo ir diskutuoti, ir tik tada eiti į viešumą su tokiais pasiūlymais, su tokiomis idėjomis, o ne principu – kas pirmesnis, tas geriau atrodys, o visi kiti – iš paskos. Tas principas opozicijoje jau kurį laiką yra labai aktyvus, bet jis nelabai duoda rezultatą“, – BNS teigė A. Mazuronis.

Kita vertus, ir jis, ir kiti Seimo opozicijos atstovai tvirtino, kad Seimo pirmininkės elgesys K. Bartoševičiaus istorijoje suteikia pagrindą kelti klausimą dėl nepasitikėjimo ja.

„Mes frakcijoje dar nešnekėjome, bet akivaizdu, kad yra daug melo toje istorijoje, yra daug ciniško požiūrio, yra daug manipuliavimo. Matyt, reikėtų kalbėti apie atsakomybę, bet šiuo atveju efektyviausias būdas būtų apeliuoti į tai, kad patys žmonės, kurie įtraukti į šią istoriją, turėtų suvokti tam tikrą politinę atsakomybę, atskirti ją nuo teisinės atsakomybės ir prisitaikyti ją. Kad patys žengtų žingsnį“, – sakė „darbietis“.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pirmadienį BNS taip pat tvirtino, kad frakcijoje kol kas nesvarstyta galimybė inicijuoti nepasitikėjimą V. Čmilyte-Nielsen, nors „netenkina esama situacija, bendravimas ir pasitikėjimo lygmuo tarp Seimo narių ir Seimo vadovės“.

Mes frakcijoje dar nešnekėjome, bet akivaizdu, kad yra daug melo toje istorijoje, yra daug ciniško požiūrio, yra daug manipuliavimo.

„Minčių tokių yra nuskambėję, kadangi tai jau nebe pirmas kartas, kai mus, švelniai tariant, paveda Seimo pirmininkė, bet nesame priėmę jokių sprendimų, laukiame atsakymo iš prokuratūros, nes partija kreipėsi dėl viso šito skandalo, ir tada spręsime“, – teigė socialdemokratė.

Lietuvos socialdemokratų partija vasario pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti neviešą informaciją seksualine prievarta prieš vaikus įtariamam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas mano, kad opozicija turėtų susėsti ir aptarti nepasitikėjimo Seimo vadove klausimą.

„Manau, kad ir kaip didelė dalis visuomenės, mes tikrai jaučiame, jog mažų mažiausia daugybę kartų buvo ne pilnos tiesos sakymo ar dalies tiesos nesakymo. Tam tikra prasme, tas momentas kelia didelį susirūpinimą, kad bandyta mažų mažiausia gudrauti, o kartais ir pameluoti. Visais šiais atvejais norėtųsi, jog tai būtų įvertinta ir politine prasme“, – BNS sakė politikas.

Tačiau ir jis, A. Mazuronis mano, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti po savivaldos rinkimų.

„Kadangi tiek daug buvo kaltinimų, kad čia viskas politiniais rinkimų ciklo motyvais grįsta, sakyčiau, kad daugiau logikos būtų, jei būtų kalbama, bent jau pirmojo rinkimų turo“, – teigė L. Savickas.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną, Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.

Jis atstatydinamas, jeigu per slaptą balsavimą už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ lapkritį paskelbus aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimu, politikui prieš kelerius metus ėjus Vyriausybės kanclerio pareigas.

Valdantieji prašo naujo atstovo

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – sakoma septyniais valdančiųjų balsais priimtame pareiškime.

A. Stončaitis komisiją informavo neeiliniame posėdyje dėl nepasitikėjimo juo nedalyvausiantis, nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje nebuvo ir kitų opozicijai atstovaujančių parlamentarų.

Su A. Stončaičiu po Antikorupcijos komisijos balsavimo dėl nepasitikėjimo telefonu susisiekti nepavyko.

Komisijos posėdžiui pirmininkavęs pavaduotojas B. Matelis pareiškus nepasitikėjimą A. Stončaičiu informavo, jog kreipsis į opozicines frakcijas, kad šios pasiūlytų naują kandidatą į pirmininkus.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Komisijos vicepirmininkas B. Matelis sakė besitikintis, kad opozicijos atstovai pateiks naują kandidatą, tad balsavimo procedūros Seime nereikės.

„Komisija yra išsakiusi savo poziciją, dėl to, formaliai žiūrint, turėtų balsuoti Seimas, jei tam pritaria, opozicija turės išrinkti naują kandidatą. Bet yra ir kitas kelias, kad galbūt opozicija atsižvelgs, kad komisija nepasitiki pirmininku, kreipsiuosi, kad jie be jokio balsavimo pateiktų naują kandidatūrą, o A. Stončaitis atsistatydintų pats“, – BNS sakė B. Matelis.

Opozicija pagrindo nemato

Valdantieji jau anksčiau yra kreipęsi į opozicines frakcijas, prašydami pateikti naują kandidatą į Antikorupcijos komisijos vadovus, tačiau opozicijos atstovai teigė nematantys tam pagrindo.

Pasak Antikorupcijos komisijos vicepirmininko B. Matelio, šiuo metu situacija pasikeitė, nes yra oficialiai pareikštas nepasitikėjimas pirmininku.

„Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų, dabar mes su ta pozicija vėl einame pas opozicinių frakcijų seniūnus ir sakome – komisija balsavo, tuo pirmininku, kurį pasiūlėte, nepasitiki, duokite mums kitą pirmininką. Situacija pasikeitė“, – teigė parlamentaras.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas sakė, kad nepasitikėjimas A. Stončaičiu pareikštas nepagrįstai, nes tarnybos trukdžių jam dirbti su slapta informacija nematė.

Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų.

„Užstrigusios plokštelės jausmas mane aplanko tai girdint, ne vieną mėnesį apie tai kalbama, buvo sutarimas Seimo pirmininkės iniciatyva, siekiant tokia svarbia pozicija nepolitikuoti, kreiptis į institucijas, oficialūs atsakymai buvo gauti, kuriuose jokių klausimų dėl A. Stončaičio galimybių eiti tas pareigas nebuvo, ir klausimas turėjo būti pagal tą sutarimą išspręstas“, – BNS trečiadienį sakė L. Savickas.

„Bet valdančiųjų politikams turbūt rinkimų metas, Seimas dirba ne plenarinių posėdžių režimu, reikia kurti kažkokį veiksmą, ir, deja, pasirinkta politikuoti“, – pridūrė frakcijos seniūnas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė BNS teigė nesupranti pareikšto nepasitikėjimo pagrindo, nes institucijos patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su slapta informacija išduotas teisėtai.

„Net neturėčiau, ką atsakyti daugumai dėl jos noro šiaip keisti komisijų pirmininkus, nelabai suprantu jų pozicijos. Buvo užklausos, atsakymus gavome, atsakymuose pasakyta, kad viskas teisėta ir jis su slapta informacija dirbti gali“, – pažymėjo A. Norkienė.

Opoziciniai nariai apie procedūrą: „cirkas“

Posėdžio išvakarėse Seimo opozicijos atstovai BNS sakė, kad Antikorupcijos komisijos posėdyje dėl nepasitikėjimo nedalyvaus, nes pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.

Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį.

„Pagrindinis dalykas, kurį mes akcentuojame – pirmininko ne tai, kad nenoras, o vengimas paaiškinti situaciją, kuri atsidūrė žiniasklaidos puslapiuose. Antikorupcijos komisijos pirmininkas pakliuvo į tokias aplinkybes, kai galimai neskaidri veikla vertinama kaip tikrai nesuderinama su pirmininko pareigomis“, – per posėdį sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė BNS posėdžio išvakarėse komentuodama valdančiųjų iniciatyvą ją vadino „cirku“.

„Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį. Tarnybos, ką turėjo, atsisakė duoti, klausimas – kodėl tai padarė, buvo užuominų, kad duomenys ten neišsamūs ir taip toliau. Nėra nieko apčiuopiamo, už ko būtų galima kabintis ir žiūrėti, kokios ten problemos yra“, – tvirtino Regionų frakcijos atstovė.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.

Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Seime sulaukus institucijų atsakymų A. Stončaitis BNS tuomet teigė besitikintis, kad tai padės tašką šioje istorijoje.

B. Johnsonas jau oficialiai atsistatydino, bet sakė, kad planuoja likti poste, kol bus išrinktas naujas valdančiosios Konservatorių partijos lyderis.

Jei vyriausybė neišsilaikytų, beveik tikra, kad būtų surengti visuotiniai rinkimai, nors tam reikėtų, kad daug torių parlamentarų balsuotų prieš vyriausybę arba bent susilaikytų. Vis dėlto tai atrodo mažai tikėtina, turint omenyje, kad partija yra be lyderio ir nepasirengusi kovoti per rinkimus, o pradinė pykčio B. Johnsonui banga iš esmės nuslūgo.

Tai gali būti paskutinė galimybė ministrui pirmininkui apsiginti parlamentarų akivaizdoje po audringų įvykių, privedusių prie jo žlugimo, skambant kaltinimams melavus ir pažeidus taisykles.

Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkiu – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.

M. Draghi – italų technokratas, anksčiau vadovavęs Europos Centriniam Bankui – gerokai sustiprino savo šalies vaidmenį pasaulyje ir Europoje.

Krizė šalį ištiko kritiniu metu, nes jai gresia prarasti milijardus eurų iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, jei iškils grėsmė svarbiausių struktūrinių reformų įgyvendinimui.

Tačiau M. Draghi vadovauja sunkiai valdomai koalicijai, vienijančiai visas pagrindines italų politines jėgas, išskyrus ultradešiniųjų partiją „Italijos broliai“. Vidaus nesutarimai valdančiųjų gretose vis didėjo artėjant kitų metų pradžioje turintiems įvykti visuotiniams rinkimams.

Politinė krizė prasidėjo ketvirtadienį, kai populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) nusprendė nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo, surengtame dėl pagalbos pragyvenimo išlaidoms paketo. M5S, itin žemus populiarumo reitingus turintis koalicijos partneris, kai kurioms šios priemonės nuostatoms prieštaravo.

Vyriausybę balsavimą atlaikė, bet M. Draghi pareiškė ketinantis atsistatydinti.

Tačiau prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), politinių krizių akimirkomis tampantis įtakinga figūra, atsisakė priimti M. Draghi atsistatydinimą. Valstybės vadovas nurodė premjerui kitą savaitę grįžti į parlamentą ir įsivertinti, kiek jis turi pasitikėjimo.

„Turime labai nestabilią situaciją, spaudimas auga, užkulisiuose atliekama daug diplomatinio darbo, o iki [balsavimo] dar lieka keturios dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacijų firmos „Policy Sonar“ analitikas Francesco Galietti (Frančeskas Galietis).

M5S, kuris smukus populiarumui neteko dalies vietų parlamente, sprendimas nedalyvauti balsavime dėl pasitikėjimo galėtų sužlugdyti ir taip susiskaldžiusią koaliciją, net išprovokuoti pirmalaikius rinkimus vėliau šiais metais.

M5S lyderis Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), buvęs premjeras, trečiadienį vakare paskelbė, kad jo partijos senatoriai išeis per balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su maždaug 23 mlrd. eurų pagalbos paketu.

Paketas apima nuostatą leisti pastatyti Romoje šiukšlių deginimo gamyklą, o tam M5S seniai nepritaria.

Siekdamas užglaistyti nesutarimus koalicijoje M. Draghi ne kartą sakė, kad vyriausybės be M5S nebus.

Balsavimas dėl pasitikėjimo planuotas maždaug vidurdienį, po debatų Senate.

„Jei [M5S senatoriai] šiandien išeis iš salės, net jei vyriausybė turės reikiamus balsus, prasidės nauja politinė fazė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Lorenzo Codogno (Lorencas Kodonjas).

„Draghi neturės kitos išeities, tik atsistatydinti“, – sakė jis.

Įtampa

M. Draghi, kurį premjeru 2021 metų vasarį paskyrė prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), buvo pavesta įvykdyti svarbias reformas, būtinas norint gauti didžiausią Europos Sąjungos atsigavimo po pandemijos lėšų dalį. Bendra numatoma pagalba Italijai yra maždaug 200 mlrd. eurų.

Kilus karui Ukrainoje Italija užėmė griežtą proeuropietišką poziciją, be to, vyriausybei tenka kovoti su didele infliacija.

M. Draghi parama Kyjivui, apimanti ginklų tiekimą ir paramą ES įvestoms sankcijoms, birželį gavo parlamento pasitikėjimą, nors G. Conte tvirtino, kad tokia politika gali pakurstyti ginklavimosi varžybas.

2018 metais M5S laimėjo parlamento rinkimus surinkęs be precedento daug – trečdalį – balsų, bet vėliau jo populiarumas mažėjo, o po kitais metais numatomų rinkimų jis galėtų prarasti beveik visas vietas parlamente.

Praėjusį mėnesį judėjimas skilo, užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) iš jo pasitraukė ir suformavo savo paties politinę grupę.

Šiuo metu partijos populiarumas yra 11 proc., o G. Conte prieš rinkimus bando atkreipti į ją didesnį dėmesį ir iš naujo patvirtinti jos principus.

L. Codogno sakė nemanantis, kad G. Conte siekia sužlugdyti vyriausybę.

Tačiau jis pažymėjo, kad M5S „nori patekti į antraštes ir vėl pasididinti populiarumą“ oponavimu, „tarsi nebūtų vyriausybėje“.