Iškvietė policiją ir išsigando

Uostamiesčio priemiesčiu tapusioje Kalotėje gyventojai tikino į naujus namus įsikėlę su viltimi, jog jų gyvenimas bus ramus ir patogus.

"Tuomet, kai vaikai žaidžia kieme, niekas net nepamanytų, jog gali sulaukti policijos pareigūnų apsilankymo. Stebėtis ar verkti? Pas mano sūnų atvažiavo draugas paspirtuku, kuris iš viso neleidžia jokio garso, jis skleidžia lengvą pypsėjimą. Berniukui vos įėjus į kambarį, buvo matyti, jog jis tuojau pravirks. Aš likau šokiruota. Kaimynas iš tiesų iškvietė policiją. Nors ji ir atvažiavo po valandos, tačiau pareiškėjas jau gatvėje nebepasirodė. Buvo matyti, kaip pareigūnai apsidairė ir išvažiavo", – stebėjosi mažamečių mama.

Pro tvorą – įsiūtis

Tai, kokia kaimynystė laukia šeimos, paaiškėjo jau netrukus, kai tik naujakuriai atsikraustė.

"Iš karto buvome perspėti, jog nestatytume kieme krepšinio lanko. Vaikas labai prašė, bet nusprendėme nesipykti, nusileidome kaimynų reikalavimams. Bet tai juk vaikai, jiems reikia žaisti, reikia sportuoti ir būti gryname ore", – kalbėjo mama.

Naujakuriai netrukus įsitikino, kad vaikams jų naujame name nebus itin džiaugsminga.

Vaikai buvo apšaukti, nes žaidė slėpynių.

"Vaikai buvo apšaukti, nes žaidė slėpynių. Kitą kartą kaimynai subarė dukrą, nes ši piešė kreidelėmis savo pačios kieme ant mūsų trinkelių. Kitą kartą užkliuvo tik dėl to, kad ji sėdėjo kieme. Kieno reikalas, kaip vaikas žaidžia? Bet tai juk, mano galva, neadekvatu", – stebėjosi mama.

Tačiau po vienos grėsmingos kaimyno ištartos frazės tėvai sunerimo, ar jų vaikams yra saugu augti tokioje aplinkoje, kuri pilna agresijos?

"Bežaidžiantiems vaikams kaimynas išrėžė: "Jus visus iššaudyti reikia." O ar tai nėra grasinimas? Gal čia mums reikėtų kreiptis į policiją?  Nesuprantu, kaip toliau gyventi ir kaip auginti vaikus?" – šiurpo mažamečių mama.

Dėl šventos ramybės jauna šeima nesileidžia į kalbas su kaimynais, aplenkia juos lanku ir nenori aitrinti aistrų.

Ant kelio – šunų gauja

Kita jauna šeima pateikė dar kraupesnės situacijos detalių – mažamečiui galėjo kilti reali grėsmė.

Būtingės sodų bendrijoje "Darba" sodo namą turinti šeima tikina dėl kaimyno palaidų šunų negalinti ramiai išeiti į gatvelę.

"Ne kartą yra kalbėta su šunų savininkais, prašyta nepaleisti šunų, tačiau jie apsimeta, lyg kitokios taisyklės jiems galiotų. Šie gyventojai tingi vedžioti šunis, tad juos išleidžia pro vartus, o jie duodasi po visus sodus. Tarp trijų jų augintinių, vienas yra gan didokas. Kantrybė trūko, kai vieną dieną aš negalėjau pareiti į namus su mažu sūnumi, nes šunys pastojo kelią", – pasakojo moteris.

Moteris augina mažametį sūnų, o į bendrijos gatveles patraukia vedžiodama savo bišonų veislės šunelį.

"Jau iš toli pamačiusi, kad trys šunys sukiojasi sankryžoje, griebiau vaiką ant rankų, už pavadžio laikydama savo šunelį. Aš valandą ratais sukau po sodų bendriją, kad tik pasiekčiau namus. Pirma mintis buvo, jog užpuolus šiems palaidiems šunims, paleisčiau saviškį. Baisu sakyti, bet turbūt – sudraskymui. Tektų gelbėti vaiką. Tuomet bėgčiau kiek įmanydama", – šiurpo moteris.

Taisyklės negalioja

Neapsikentusi tokios situacijos, moteris iškvietė policijos pareigūnus.

Tačiau po pokalbio su pareigūnais šunų šeimininkas atžingsniavo aiškintis santykių su pareiškėja.

Moteris išgirdo stulbinantį pareiškimą: "Mes čia visą gyvenimą taip gyvenome ir gyvensime, paleidinėdavome ir paleidinėsime."

Beje, prieš kurį laiką šioje sodų bendrijoje vilkšunio buvo užpulta ir sukandžiota pensininkė.

Vėliau šuns šeimininkas maldavo nukentėjusiosios atleidimo, kompensavo gydymo išlaidas.

Tačiau nurimus aistroms, vėl paleidžia augintinį į gatvę be pavadžio ir antsnukio.

"Sodų bendrijos yra gyvenamoji teritorija ir čia taip pat galioja visiems priimtos taisyklės dėl gyvūnų laikymo. Aš nebežinau, kaip elgtis ir ką tokiam kaimynui sakyti?" – retoriškai klausė moteris.

Išgelbėjo portfelis

Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys aiškino, jog sodų bendrijų gyventojams taip pat privalu laikytis nustatytų tvarkų.

"Tegul moteris parašo mums laišką, o geriausiai būtų, kad ji nufilmuotų tuos šunis. Kas jam sakė, kad taip galima? Tai yra pavojinga, ne veltui egzistuoja šunų laikymo taisyklės. Mes susirasime sodų bendrijos pirmininką, surasime šeimininką, užfiksuosime ir nubausime", – pastebėjo P.Keinys.

Jis patikino, jog pats buvo patekęs į panašią situaciją, kaip ir sodininkė.

"Vieną kartą gyvenime dviratis mane išgelbėjo, o kitą kartą – portfelis. Dantis šuo į portfelį suleido. Vasarą buvome gavę pranešimą, kad neblaivus pilietis po pliažą vaikšto su šunimi. Prie Palangos tilto pasukome į kairę, ten iš tiesų lakstė palaidi trys šunys. Vienas jų – Kaukazo aviganis. Tai juk didelis šuo. Šuns šeimininkai buvo išgėrę. Bandėme prieiti, bet pamatėme, kad geriau nesiartinti", – pasakojo P.Keinys.

Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ratais suko, kol pamatė, kaip šių šunų savininkai sėda į automobilius.

"Užfiksavome numerius ir, nustatę mašinos šeimininką, iškvietėme jį apklausai. Šuniuką nufilmavome", – patikino pareigūnas.

Palangoje sezono metu įvairių tarnybų pareigūnams tenka skubėti pagal pranešimus apie buitinius kaimynų konfliktus.

"Suvažiuoja, linksminasi, tada ne tik svetimi šunys, bet ir svetimi vaikai ima nepatikti. Baudžiame. O ką darysi? Lietuvoje tuojau neliks nebaustųjų. Kas antras baustas už ką nors. Tūkstančius bylų išnagrinėjame už įvairiausius pažeidimus. Aš net nežinau, kaip žmones auklėti. Gal sugėdyti reikėtų, gal viešumas auklėtų?" – svarstė P.Keinys.

Nubaudė už muziką

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis tikino, jog kaimynais klaipėdiečiai mėgsta skųstis.

"Tai vaikas per garsiai bėgioja bute, tai šiaip žmonės viskuo nepatenkinti. Per metus surašytas tik vienas protokolas. Jaunuolis per garsiai klausėsi muzikos. Bet dažniausiai mes išsikviečiame visas konflikto puses ir bandome išsiaiškinti, sutaikyti", – pasakojo M.Poimanskis.

Kaimynai vieni kitus skundžia dėl keisčiausių dalykų. Žmonėms užkliūva net tai, kad į butą atsikrausto šeima, turinti du lengvuosius automobilius.

"Pyksta, kad ankstesni gyventojai turėjo vieną mašiną, o dabar net dviem reikia vietos. Tokius štai gyvenimiškus rūpesčius pasakoja. Bet neretai mūsų rankomis mėgina situaciją savo naudai palenkti", – teigė M.Poimanskis.

Savivaldybės darbuotojai tikino, jog tikroji situacija paaiškėja, kai tik pamėginama plačiau pasiklausinėti apie kokius nors triukšmadarius.

"Jei visi kaimynai negirdi triukšmo, o girdi tik vienas – tuomet viskas aišku. O kitą kartą yra geriau pakalbėti, nei nubausti. Būna tokių situacijų, kai nuobauda tik dar labiau įaitrina kaimynų santykius. Nubaustasis lies pagiežą, o pasiskundęs tik aršiau piktinsis. Tenka taikyti", – šyptelėjo M.Poimanskis.

Dėl lojimo – baudos

Neseniai Seime buvo užregistruota pataisa, siūlanti įvesti baudas šunų šeimininkams, jei jų augintiniai nenutrūkstamai los tam tikrą laiką ir drums ramybę.

O kas pasiūlys uždrausti žmonėms kalbėti?

"O kas pasiūlys uždrausti žmonėms kalbėti? Gal visai neblogai būtų. Nėra šunų, kurie nelotų. Čia kaip upę į kitą pusę pasukti. Tik vieni erzina, kaukia paromis, o kiti šunys amteli, ir tiek. Jei šuo kaukia valandų valandas, ne šuo kaltas, o jo šeimininkas. Jis turi juo rūpintis. Šuo neturi trukdyti kitiems", – pridūrė M.Poimanskis.

Jis prisiminė skandinavų praktiką.

"Ten yra įstatymas – vieno šuns negalima palikti ilgiau nei šešias valandas. Ir baigta. Jei palieki vieną, atvažiuoja pareigūnai, skiria baudas ir dar šunį atima", – pažymėjo M.Poimanskis.

Išgirdęs Kalotės gyventojos nusiskundimą, M.Poimanskis turėjo ką patarti.

"Dienos metu daužomo kamuolio dunksėjimas neviršija jokių leistinų ribų. Nakties metu gali būti ir viršytos normos. Esame aiškinęsi vieną skundą, kai teko matuoti triukšmo lygį sporto aikštelėje. Žmonės savo vaikams įrengė daugiabučio kieme krepšinio stovą. Kaimynai pasiskundė, jog nebegali gyventi. Ir tuomet visi turi darbo – važiuoja policija, važiuoja savivaldybės pareigūnai", – prisiminė M.Poimanskis.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai vienu metu tiria du nusikaltimus, abiejuose minimi tie patys veikiantieji asmenys, tik kiekvienas jų vienu atveju yra nukentėjusysis, o kitu – kaltininkas.

Nesantaika, tarp Antrojoje Melnragėje gyvenančių vyrų tęsiasi ne vienerius metus, policininkams abiejų jų pavardės jau ne kartą girdėtos. Vyrai bylinėjosi, būta ir smurto proveržių.

Šį kartą 38-erių ir 51-erių kaimynai konfliktavo kovo 15-osios ryte.

Abiejų pareiškimuose policijai kalbama apie tuos pačius įvykius, tik jų interpretacijos skiriasi.

Vyresnysis vyras teigė, kad jaunesnis jo kaimynas be jokios priežasties pradėjo konfliktą papurškė jam į akis ašarinių dujų.

Vyras tikino griebęs irklą ir juo trinktelėjęs kaimynui per petį, bet tai, pasak jo, buvusi gynyba.

Jaunesnysis šios nesantaikos dalyvis pareiškime parašė, kad važiuojamojoje kelio dalyje jį užpuolė iš matymo pažįstamas vyras ir tris kartus trenkė jam į kairįjį petį. 

Tą pačią dieną nuo smūgio nukentėjęs melnragiškis kreipėsi į ligoninę, kur jam nuo diagnozuotas peties ir žasto sumušimas.

Pareigūnai aiškinsis, ar šioje situacijoje būta būtinosios ginties fakto. Tiek ašarinių dujų papurškimas, tiek smūgiai irklu bus traktuojami kaip fizinio skausmo sukėlimas. Abu vyrai bus ir nukentėjusieji ir kaltininkai. Policininkai bandys aiškintis, kuris smurtauti ėmėsi pirmas.

Gali būti, kad abu bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pavadinti nukentėjusiaisiais.

Įstatymai suformuoti taip, kad į smurtą atsakyti smurtu negalima, leidžiama tik gintis ir ieškoti teisinių būdų apsaugoti savo sveikatą bei orumą.

Pirmadienį apie 22.30 val. du apie 50 metų vyrai ir moteris taksi važiavo iš miesto centro į Dragūnų kvartalą.

Kaip paprastai būna, keleiviai žinojo, kiek įprasta mokėti už tokią kelionę.

Tačiau šį kartą viskas vyko kitaip, vairuotojas esą pareikalavo sumokėti kur kas didesnę sumą. Keleiviai pasipiktino ir nusprendė išsiaiškinti, ar taksistas nesukčiauja.

Jie pareiškė kviesią policiją ir, dalyvaujant pareigūnams išsiaiškinsią, ar vairuotojas neketino jų apgauti.

Tai išgirdęs taksistas išsitraukė dujų balionėlį ir ėmė juo purkšti keleiviams į akis. Vieną vyrą jis parbloškė ant žemės ir apspardė.

Nelaukęs atvykstančių policininkų taksi vairuotojas nuvažiavo.

Nukentėjusieji išsikvietė pareigūnus, o po to kreipėsi į medikus.

Gydytojai vienam labiausiai nukentėjusiam vyrui nustatė akių nudegimą cheminėmis medžiagomis, užfiksavo ir smūgių bei spyrių paliktas žymes.

Pareiškimą policijai parašę nukentėjusieji teigė, kad dujų kliuvo ir kitiems kompanijos nariams, jiems taip pat nutvilkytos akys bei rankų oda.

Incidentą tiria Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai, jie jau išsiaiškino, kas yra chuliganiškai pasielgęs taksistas, tikimasi artimiausiu jį apklausti.

Gali būti, kad taksi vairuotojas pirmadienio nakties įvykius nupieš visai kitomis spalvomis.

Pastaruoju metu taksistai vis tampa įvairių nusikaltimų veikėjais.

Visų dažniausiai konfliktai kyla dėl pernelyg didelės reikalaujamos už vežimą kainos.

Kai kurių taksi vairuotojai įsigudrina skaitiklius sureguliuoti taip, kad už kelionę šie parodo kelis kartus didesnę kainą nei įprasta.

Dažniausiai muštynės ir kitokie nesusipratimai su taksistais kyla vėlai vakare ar naktį, kai žmonės nori grįžti namo po apsilankymo kavinėse ar restoranuose.

Nors taksi vairuotojai įkaušusius klientus kaltina netinkamu elgesiu, patys taip pat kartais pasinaudoja galimybe apmulkinti.

Tiesa, patys taksi vairuotojai dažniau tampa nusikaltėlių aukomis. Būtent todėl daugelis jų vežiojasi dujų balionėlius.

Būta ir itin skaudžių atvejų, kai, siekdami atimti pinigus ar automobilį, užpuolikai taksistus nužudė.

49-erių vyras pripažintas kaltu dėl sunkaus savo brolio sužalojimo ir pasiųstas už grotų.

Broliai nuo seno nesutaria dėl turto, bent taip aiškino teisiamas A.Sūdžius. Dvi seserys ir du broliai vis dar buvo nepasidalinę prieš porą dešimtmečių mirusio tėvo turtą.

Pernai Kūčių vakarą Šilutės rajone, Juknaičiuose, susipyko A.Sūdžius ir penkeriais metais jaunesnis jo brolis Linas.

Broliai gyvena tame pačiame name, tik pasidalinę jo dalis ne po lygiai, vyresnysis glaudžiasi viename, o jaunėlis gyvena keturiuose kambariuose.

Apie to vakaro įvykius abu vyrai pasakojo skirtingai. Nukentėjusysis L.Sūdžius tikino, kad girtaujantis brolis, kaip įprasta, švaistėsi peiliu. Todėl Linas stvėrė žarsteklį ir bandė juo apsiginti. Vyresnėlis tvirtino, kad valydamas šulinį brolis užliejo šuns būdą. Papriekaištavęs jaunesniajam Albinas buvęs jo užpultas, gavės į nosį, kambaryje parvertęs ant sofos brolis esą trypęs jo krūtinę.

Kuris sakė tiesą, nežinia, faktas, kad to konflikto metu A.Sūdžius peiliu sužalojo broliui pilvą.

Matyt, vyras bėgo nuo brolio, nes nukentėjusiojo gyvenimo draugė rado jį kieme.

Policininkai pamatavo A.Sūdžiaus girtumą įvykio vietoje, matuoklis parodė 2,69 prom.

Vėliau medikai konstatavo, jog sužalojimas prilyginamas sunkiam, o įstatymas numato už tokį nusikaltimą nuo dviejų iki 12 metų laisvės atėmimo.

Tiesa, teisme paaiškėjo, kad jokių liekamųjų reiškinių po šio sužalojimo L.Sūdžius nejaučia, tačiau teismą jis prašė iš brolio priteisti 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas priteisė pusę šios sumos ir pasiuntė nuteistąjį A.Sūdžių kalėti trejiems metams.

Vyras dar turi teisę apskųsti šį nuosprendį. Jis neabejodamas teigė, kad būtent taip ir pasielgs.

„Negaliu su juo susitaikyti, jis nekalba su manimi. Viskas tik dėl turto. Mama mirė, iki šiol palikimo nepasidalijome. Brolis nori visko vienas, po lygiai jis nenori. Esu nemažai nuo jo nukentėjęs ir geriu iš nevilties, iš apmaudo“, – tvirtino kol kas laisvas nuteistas juknaitiškis.

Dėl GMP ir BPC integravimo Sveikatos apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijos nesutaria ne vienerius metus, ir nors Lietuvoje įdiegtas bendras pagalbos numeris 112, BPC dar neperduodamas pajėgumų valdymas.

„Kartu su buvusiu vidaus reikalų ministru buvo rastas kompromisas dėl vadinamosios antrosios alternatyvos, kuri reikštų, kad mes turime vieną pagalbos numerį, bet išlaikome GMP dispečerines sumažinę jų skaičių, kad jos dengtų didesnius plotus. Mes tikrai manome, kad GMP stotys turėtų likti“, – BNS šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.

Jo aiškinimu, GMP dispečerinių naikinimui ministerija priešinasi, nes mano, kad BPC dispečeriai yra blogiau pasirengę reaguoti į pagalbos skambučius, kai skambinančiajam reikalinga medikų pagalba.

„GMP dispečeriai dažniausiai turi medicininį išsilavinimą, jiems keliamas reikalavimas turėti medicinos žinių. Buvimas BPC – tai yra tiesiog dispečeris, su visa pagarba sakau“, – aiškino J.Požela.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas laikosi nuomonės, kad greitosios medicinos automobilius į įvykio vietą turėtų siųsti pats BPC.

„Įstatymas kalba, kad greitosios medicinos pagalbos pajėgos turi būti valdomos tuo pačiu telefonu. Įstatymas turi būti vykdomas. Ir tų greitosios medicinos pagalbos dispečerinių turi nelikti“, – BNS šią savaitę sakė vidaus reikalų ministras.

Anksčiau T.Žilinskas yra minėjęs, jog pertvarka galėtų būti baigta dar šioje kadencijoje.

Šiuo metu veikia aštuonios GMP dispečerinės. Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, jų skaičių būti galima sumažinti iki trijų Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Jas esą galėtų valdyti naujas Nacionalinis greitosios medicinos pagalbos centras, kuris būtų pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Pačių greitosios pagalbos paslaugų organizavimas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomą planą būtų paliktas savivaldybėms.