Tarnyba nekomentuoja, ar licencija šiuo metu klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centrui vadovaujančiam K. Strupui licencija kovo 14 dieną panaikinta dėl apkaltinamojo nuosprendžio.

Institucijos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad sprendimo aplinkybių negali komentuoti dėl duomenų apsaugos taisyklių.

Santaros klinikos nurodė vertinančios iš tarnybos gautą informaciją, kurios pagrindu „dėl tolimesnių veiksmų bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka“.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

„Reziumuodama tai, ką mes paveldėjome, labai drąsiai sakyčiau, kad Odontologų rūmai valstybės deleguotą funkciją – licencijavimą – vykdė neatsakingai ir labai formaliai“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Seimui pakeitus įstatymą, nuo praėjusių metų gegužės odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perėmė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Pasak N. Ribokienės, odontologų savivaldos įstaiga tarnybai perdavė ne visus duomenis, todėl šiuo metu tam tikra šios srities medikų veikla yra apsunkinta.

„Ypatinga problema yra ta, kad jie neperdavė duomenų apie specialistų vykdytų profesinių kvalifikacijų tobulinimą. Dėl to, kad tai nebuvo padaryta, specialistams odontologams atsirado papildoma administracinė našta, nes užuot sutikrinusi duomenis Akreditavimo tarnyba, dabar, kai ateina licencijų sąlygų priežiūra, jie turi kreiptis į Odontologų rūmus dėl išrašų ar tam tikrų kopijų“, – sakė N. Ribokienė.

Anot jos, pradėjus tikrinti perimtus duomenis, paaiškėjo, kad dalis jų yra „nekorektiški ir netikslūs“.

„Akivaizdu, kad nevykdyta įstaigų licencijuojamos veiklos ir kokybės priežiūra“, – tvirtino Akreditavimo tarnybos vadovė.

Jos duomenimis, licencijas turėjo apie 100 įstaigų, kurios veiklos nevykdė penkerius metus ir ilgiau, tačiau jų licencijų galiojimas nebuvo nei panaikintas, nei sustabdytas.

„Taip pat įstaigos netikslino turimų licencijų pasikeitus registracijos, veiklos adresams ar neturint reikiamų specialistų“, – sakė N. Ribokienė.

„Aptikta atvejų, kai specialistų praktika įstaigoje negalėjo būti įskaitoma kaip teisėta, nes toms įstaigoms nebuvo suteikta teisė teikti tam tikrų licencijuojamų paslaugų“, – rastus pažeidimus vardijo ji.

Praėjusiais metais Akreditavimo tarnyba sustabdė 70 įstaigų, kurios nevykdė veiklos ir neteikė paslaugų, licencijų, sustabdyta 217 ir panaikintos 35 įstaigų licencijos, kurios nesumokėjo įmokų į Ligonių kasų administruojamą sąskaitą žalai atlyginti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas šiuos pažeidimus pavadino šiurkščiais, tuo metu keli kiti komitetai nariai juos įvertino kaip smulkius neatitikimus.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkės Vilma Brukienė savo ruožtu per komiteto posėdį teigė, kad apklausus apie 40 proc. rūmų narių, 97 proc. jų pareiškė norintys, jog rūmams būtų grąžinta licencijavimo funkcija.

„Turime daug nusiskundimų iš savo narių ir galime pateikti, kur buvo blogai su Akreditavimo tarnyba“, – sakė ji, bet konkrečių problemų nenurodė.

Odontologų rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė tvirtino, kad visi duomenys Akreditavimo tarnybai perduoti, kaip to reikalavo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

„Atkreipiu dėmesį, kad nuo pat pradžių rūmai kėlė problemas, kad neįvertinama perdavimo tvarka iki galo, visos procedūros, kad bus kliūčių, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta“, – sakė ji.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga, kurio iniciatyva odontologų veiklos licencijavimas perduotas Akreditavimo tarnybai, penktadienį sakė, kad Odontologų rūmai buvo vienintelė medikų savivaldos organizacija, kuriai leista išduoti licencijas.

„Nėra labai gerai, kai tie patys žmonės išduoda licencijas ir paskui jas prižiūri. Aiškiai matyti, kad tas prižiūrėjimas buvo daugiau formalus“, – sakė jis.

Eksministras pabrėžė, kad licencijavimo funkcijos atėmimas nepanaikina pačių Odontologijos rūmų veiklos prasmės.

Licencijų išdavimas Odontologų rūmams buvo perduotas 2004 metais, bet jau 2015 metais Seime registruota iniciatyva valstybei perimti šią funkciją. Odontologų rūmams priešinantis tokiai iniciatyvai, pataisa priimta daugiau kaip po ketverių metų, o įsigaliojo ji nuo 2020 metų gegužės 1 dienos.

Naujos valdančiosios daugumos atstovai jau parengė ir registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį narystė Odontologų rūmuose vėl būtų privaloma ir jie vėl išduotų licencijas.

Akreditavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu odontologinės veiklos licencijas turi 2321 įstaiga, per 4,5 tūkst. odontologijos praktikos specialistų ir 4,6 tūkst. burnos priežiūros praktikos specialistų.

„Įstaigos, jų vadovai supranta atsakomybę, kurią prisiimtų teikdamos paslaugas gimdimo namuose. Antra svarbi priežastis – ar įstaiga turi specialistų pasirengusių, gebančių teikti tas paslaugas. Tai yra esminiai du momentai, kurie, tikėtina, taip greit įvykių nespartina, kaip kam norėtųsi“, – BNS sakė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Nuo sausio įsigalioję teisės aktų pakeitimai numato, kad gimdyti namuose gali moterys, kurioms nenustatyta didelė nėštumo rizika ir kurios yra pasirašiusios sutartį su gydymo įstaiga.

N. Ribokienė teigia, kad ministro patvirtintos taisyklės apima tik kvalifikuotus, darbo patirtį turinčius akušerius, kurie dirba gydymo įstaigoje: „Tik tada jam suteikiama teisė priimti gimdymus namuose“.

Anot direktorės, jei šiuo metu Lietuvoje ir priimami gimdymai namuose, jie dar „neatitinka teisės aktų reikalavimų“.

Akreditavimo tarnybos vadovė sakė, kad, jos žiniomis, artimiausiu metu galėtų atsirasti kelios tokios įstaigos nebūtinai didmiesčiuose, didesnį susidomėjimą tokiomis paslaugomis rodo privačios klinikos.

„Žinoma, tai galėtų būti didesnis miestas, bet nebūtinai kalbėtumėme apie Kauną ar Vilnių. Žinoma, privačios įstaigos galėtų būti drąsesnės, nes jos labiau nori užsidirbti pinigų. Tai yra vienas iš momentų, kad gali atsirasti papildomas uždarbis. Bet, manau, jie irgi supranta atsakomybę ir kartais pinigai neatsveria atsakomybės, kurią turi prisiimti“, – sakė ji.

„Priežasčių, kurios neleistų atsirasti tokioms įstaigoms, nematau, bet ar tai galėtų būti šiemet, ar kitais metais – klausimas atviras“, – pridūrė N. Ribokienė.

Galimybė gimdyti namuose atsivėrė Seimui pernai priėmus atitinkamas pataisas, o sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus taisykles. Sveikatos apsaugos ministerija argumentavo, kad tvarka buvo reikalinga, nes kai kurios moterys namuose gimdydavo net ir to neįteisinus.

Tarp tokių gimdymų šalininkų – ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kurio vaikai gimė namuose.

Sveikatos apsaugos ministro taisyklės numato, kad specialistai, prieš sutikdami priimti gimdymą namuose, turi apžiūrėti patalpas – jos privalo būti švarios, turėti karštą vandenį, elektrą, turi būti užtikrinta galimybė naujagimį greitajai per 30 minučių pervežti į gydymo įstaigą.

Paslauga negali būti teikiama moterims, kurios turėjo Cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio raidos trūkumus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą. Taip pat gimdyti namuose nebus leista tada, kai moters būklė nepalanki dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai.

Sveikatos apsaugos viceministras socialdemokratas Gediminas Černiauskas sulaukė kaltinimų, kad pirmininkaudamas konkurso komisijai darė įtaką, jog jį laimėtų partijos kolegė Vilija Vertelienė, pirmadienį pranešė Žinių radijas.

Spalio 14 dieną įvyko konkursas į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovo postą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Konkurso pirmininku sveikatos apsaugos ministrės įsakymu buvo paskirtas viceministras G.Černiauskas. 

Žinių radijo šaltinių duomenimis, G.Černiauskas konkurso metu ties pretendentės V.Vertelienės pavardę rodė rašikliu, duodamas suprasti, kad ji turi laimėti konkursą, demonstravo savo jai parašytus maksimalius balus.

Nepaisant to, konkursą laimėjo sveikatos apsaugos ministrės patarėja Nora Ribokienė.

Ji Žinių radijui atskleidė sulaukusi viceministro G.Černiausko raginimo iš karto atsistatydinti. Ji sakė, kad G.Černiauskas reikalavo užleisti vietą kitai kandidatei - V.Vertelienei.

„Aš tiesiog dalyvavau kaip viena iš kandidačių. Konkurso komisijos pirmininkas, kai buvo paskelbta nugalėtoja, atėjo pas mane ir pasiūlė atsistatydinti iš nugalėtojos pozicijos, užleidžiant savo vietą antros vietos laimėtojai. Tai, kas buvo man kalbama komisijos pirmininko, tai aš labai atsakingai galiu pasakyti, kad labiausiai nustebino ir neįtikino argumentai. Jis argumentavo, kad tokia premjero valia ir jeigu aš nesutiksiu, tai akreditavimo tarnyba bus sunaikinta, ir ministerijai, ir ministrei nemalonumų bus gausybė dėl tokio mano poelgio. Tai manęs visiškai neįtikino. Tokios žinios, kiek vėliau pasitikslinau, prasilenkia su realybe ir teisybe“, - radijui sakė N.Ribokienė.

Žinių radijas teigi turįs garso įrašą, kuris buvo padarytas išjungus oficialų komisijos posėdį įrašinėjusį diktofoną. Jame esą girdėti, kaip komisijos pirmininkas G.Černiauskas kelioms komisijos narėms leido suprasti, kad jos priėmusios klaidingą sprendimą, kai balsavo už kitą kandidatę nei esą reikėjo.

„Viskas gerai, kolegos. Tik prašymas ateityje, kai jūs balsuosite, balsuokite „biški“ protingiau. <...> Aš į jūsų buitinę išmintį apeliuoju. Ateity galvokite daugiau. Ot, jau atsirado konkursantės. Mes protingos, mes čia gudrios. <...> Jeigu reikia, tai paklauskit pirmininko. Per daug pradedat galvoti. <...> Skeptiškai pakankamai vertinu Vertelienę, bet tai yra asmuo, kuris kažkuo reikšmingas establishmentui. O mes esame sudėtinė establishmento dalis“, – įraše kalbėjo G.Černiauskas.

Viceministras neigė protegavęs partijos kolegę.

„Aš neprotegavau jos ir jeigu jūs girdėjote mano kalbą, tai aš neturėjau nei vienai, nei kitai nei simpatijų, nei antipatijų. Sprendimas buvo palankus ne tam žmogui, kurį jūs galvojate, kad aš protegavau. Galų gale visi komisijos nariai, tame tarp jų ir aš, parašais patvirtino tą rezultatą. Keliama problema yra dirbtina“, - kalbėjo G.Černiauskas.

Jis taip pat neigė siūlęs N.Ribokienei atsisakyti konkurso laimėtojos pozicijos.

Sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, jog apie minimą situaciją ją dar penktadienį informavo N.Ribokienė. Savo vertinimą ji žadėjo pateikti pati išklausiusi įrašą.

Didžiosiose šalies poliklinikose nuo lapkričio 1 d. įvedama nauja koordinatoriaus pareigybė. Šį darbą dirbsiantis specialistas koordinuos prevencinės ir profilaktinės veiklos plėtojimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, informuos pacientus apie vykdomas valstybines prevencines programas,  asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu patvirtintame Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo pakeitime numatyta, kad koordinatoriaus pareigybė įvedama tose ASPĮ, prie kurių yra prisirašę 10 tūkstančių gyventojų.

"Vaizdžiai kalbant koordinatoriai taps ne tik gydytojų pagalbininkais, raginančiais poliklinikos pacientus dalyvauti prevencinėse programose, konsultuojančiais sveikatos draudimo klausimais, bet ir pacientų globėjais. Jie padės lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gauti reikiamas sveikatos paslaugas, ir esant poreikiui registruos pacientus pas gydytojus", - teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Nora Ribokienė. 

Tikimasi, kad koordinatoriaus veikla sumažins darbo krūvį  šeimos gydytojams ir slaugytojams, akivaizdžią naudą pajus ir pacientai - pagerės paslaugų prieinamumas ir kokybė, dalyvavimas prevencinėse programose padės anksti diagnozuoti ligas, kurias laiku gydant pasiekiami geri rezultatai. 

Lietuvoje tokių įstaiga prie kurių yra prisirašę daugiau kaip 10 tūkst. žmonių yra 81, o prie 49  ASPĮ prisirašę daugiau kaip po 15 tūkst. gyventojų.