Kol dar neskauda

Sąnarių ir judėjimą ribojančios ligos – skausmingos, gadinančios gyvenimo kokybę. Žmonių baimė susirgti su judėjimu susijusiomis ligomis nusileidžia tik onkologinėms ir širdies ir kraujagyslių ligoms. Nepaisant to, dauguma Lietuvos gyventojų dar nepratę reguliariai lankytis kineziterapeuto kabinete, o pajutę skausmą tikisi, kad jis praeis savaime.

Į kineziterapeutus pacientai dažniausiai kreipiasi dėl nugaros skausmų, kurie vargina vis jaunesnius žmones. „Žinome atvejų, kai nugaros skausmas tampa priežastimi per anksti pasitraukti iš darbo rinkos, nes į specialistus kreiptasi, kai liga jau buvo stipriai pažengusi, skausmai labai stiprūs ir įprasti medikamentai ir keli reabilitacijos gydymo seansai jau nebepadeda“, – apgailestauja kineziterapeutas Tadas Puzara.

Kineziterapeutės Simonos Povelauskienės patirtis rodo, kad pacientams dažniausiai skauda juosmeninę nugaros dalį ir pečių juostą, o skausmo priežastys gali būti įvairios.

„Vieniems skausmai atsiranda dėl ilgo sėdėjimo, buvimo pasilenkus, tiksliau – dėl bet kokios statinės ilgalaikės padėties, dėl labai įtempto darbo grafiko, streso. Kitaip tariant, raumenynas pavargsta ir kūnas tai gali išreikšti skausmu. Kaip, pavyzdžiui, ilgai laikant iškeltas rankas, kai kabiname užuolaidas arba Kalėdoms puošiame namus girliandomis, – sako S. Povelauskienė. – Kiti skausmus gali jausti dėl priekinių (krūtinės, pilvo) ir nugarinių (tarpumenčio, juosmens, sėdmenų) raumenų įtampos santykio pasikeitimo. Jei kūne yra raumenų sistemos disbalansas, viena kūno dalis bando padėti kitai, perimti daugiau krūvio. Tačiau vieną dieną tai gali nebepavykti, o viena iš kūno reakcijų tokiu atveju – skausmas.“

Žinome atvejų, kai nugaros skausmas tampa priežastimi per anksti pasitraukti iš darbo rinkos, nes į specialistus kreiptasi, kai liga jau buvo stipriai pažengusi.

S. Povelauskienė sako, kad geriausi visų ligų vaistai yra profilaktinės priemonės, tad ir kalbant apie judėjimą ribojančias problemas rekomendacija išlieka ta pati.

„Jau esame įpratę reguliariai lankytis pas odontologijos specialistus, net kai dar nėra jokių problemų. Reguliariai atliekame burnos higienos procedūras, gydytojas apžiūri ir sutvarko vos pamatęs mažiausią problemą, pateikia rekomendacijų priežiūrai, taip išvengiame didesnių problemų. Labai panašią priežiūrą turėtume užtikrinti ir savo kūnui“, – tikina sveiko judėjimo specialistė.

„Kineziterapeutas įvertins laikyseną, funkcinius judesius. Jei per konsultaciją pastebės net ir nedidelę problemą, patars, ką daryti toliau, kad ateityje būtų galima išvengti skausmų, rimto gydymo ar net operacijų“, – aiškina S. Povelauskienė.

Jei turėjote traumų

Reguliariai lankytis pas kineziterapeutą ypač pravartu praeityje turėjusiems traumų. „Patempta čiurna gali turėti poveikį kūnui kone dešimtmečius. Traumai sugijus, diskomforto nejaučiame, nebeskauda, bet tam tikrose padėtyse čiurna gali neturėti pakankamai jėgos ir neišlaikyti didesnio ar neįprasto krūvio“, – pasakoja kineziterapeutė. Tokiu atveju, tinkamai neprisižiūrint, bet vėliau užsiimant aktyvia veikla, pavyzdžiui, išsiruošus į kalnus, gali staiga įvykti ar atsinaujinti trauma. Arba dėl raumenų disbalanso gali pradėti skaudėti nugarą, kelius ar kitą probleminę vietą. „Posakis „roges ruošk vasarą“ labai tinka ir kūnui – aktyvioms veikloms jį irgi reikia ruošti iš anksto“, – pataria S. Povelauskienė.

Specialistai pastebi, kad žmonės neretai ignoruoja ir kenčia skausmus. Tačiau skausmas signalizuoja, kad rūpesčio kūnui reikėjo jau anksčiau, tad pagalbos reikia ieškoti nieko nelaukus. „Ypač jei staiga nutirpsta koja ar ranka ir nutirpimas lieka ilgiau nei kelias minutes arba pajutus, kad dingo dalis galūnės jautrumo“, – situacijos įvertinimui S. Povelauskienė siūlo pirmiausia tiesiog palyginti galūnių jautrumą.

Tam, kad būtų atsikratyta skausmo, įprastai prireikia viso priemonių komplekso, kurį gali sudaryti kineziterapija, masažai, fizioterapijos priemonės. „Vis svarbesnį vaidmenį reabilitacijoje užima diagnostikos technologijos, kurios leidžia objektyviai įvertinti paciento būklę, parengti tikslesnę gydymo strategiją ir įvertinti gydymo efektyvumą“, – sako T. Puzara. Kaip pavyzdį jis pateikia radijo bangų (arba 448 Hz) dažnio terapiją, dėl kurios skausmas pacientui sumažėja jau po kelių procedūrų, tad žmogus gali ilgai netrukęs grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, į darbą ar užsiimti mėgstama sportine veikla.

Pertraukų svarba

Dėl nugaros skausmų ypač dažnai kenčia dirbantys sėdimą darbą. Anot kineziterapeutės S. Povelauskienės, net tikrai patogiai įrengta darbo vieta ir ergonomiška kėdė neišgelbės, jei nesilaikysime svarbios taisyklės – daryti pertraukas.

„Atsistokite pasirąžyti, pasivaikščioti kas valandą bent po 2–3 minutes, – ragina specialistė. – Jei tokių galimybių nėra, kas porą valandų reikėtų skirti laiko ilgesnei fizinei veiklai – bent 10 minučių pasivaikščiojimui, lipimui laiptais, pečių, kaklo, juosmens prasukimui ar kt. Jei dirbdami sėdimą darbą į poilsio pertraukėles nuolat įterpsime pajudėjimą, pagerinsime kraujotaką, taip bent kiek sumažindami įtampų raumenyse riziką, išvengsime skausmų.“

Netinkamas kvėpavimas irgi gali tapti nugaros skausmų priežastimi. „Daugeliui žmonių įtampos, o tada ir skausmas juosmenyje ir pečių juostoje atsiranda dėl pakitusio, t. y. pagreitėjusio ir labiau paviršutiniško kvėpavimo. Mūsų kvėpavimas turėtų būti lėtas, gilus ir kylantis iš diafragmos. Jei įkvėpimus ir iškvėpimus per minutę atliekame daugiau nei 7–8 kartus, vadinasi, didiname raumenų įtampą ir galiausiai silpnos grandys išryškėja pasireikšdamos skausmu arba diskomforto pojūčiu per skausmą, – pasakoja kineziterapeutė. – Juo daugiau reikalų, streso kasdien turime, juo labiau mūsų kvėpavimas tampa paviršiniu, kvėpuojame krūtine / pečiais ir taip dar labiau pabloginame situaciją. Labai svarbu skirti laiko susikoncentruoti tik į save. Tam tinka įvairios kvėpavimo praktikos, meditacijos, judesio su kvėpavimo valdymu praktikos.“

T. Puzaro patarimas – kiekvieno nuo vaikystės žinomas, bet ne kiekvieno taikomas: reguliariai kiekvieną dieną skirti bent 30 minučių mankštai ir užsiimti kita mėgstama fizine veikla bent du kartus per savaitę.

„Kuo anksčiau pradėsime rūpintis savo sveikata, tuo labiau padidinsime šansus išvengti arba sumažinti riziką sirgti judėjimą ribojančiomis ligomis. Laimė, žmonės vis labiau supranta, kokie padariniai gresia, jei nesirūpinsime savo kūnu, ir kaip brangiai galiausiai kainuoja gydymas ir nedarbingumas. Siekdami išvengti judėjimą ribojančių ligų, vis dažniau žmonės renkasi įvairias judėjimo formas, lankosi pas specialistus“, – teigiamas tendencijas pastebi reabilitacijos specialistas.

Gautomis žiniomis, procedūros buvo atliekamos „Hadassah Mount Scopus Hospital“ ligoninėje Jeruzalėje. Radijas informavo, kad medikai stebės prezidento sveikatos būklę, bet nepatikslino, kiek laiko tai truks.

„Jau tradiciškai kiekvieno sezono pabaigoje man subyra nugara. Tačiau šį kartą suprantu, kad peržengiau tam tikrą ribą. Skauda nugarą, dubens raumenis, sėdmenis, blauzdas, kai kurias kojų dalis – esu visas persuktas ir pertemptas“, – teigė draugus ir artimuosius išgąsdinęs P.Šinkūnas.

„Jau trečią dieną guliu lovoje – nieko kito negaliu padaryti. Skausmai kankina nuo gegužės pabaigos, bet esu prie jų pripratęs, maniau, kad užteks, kaip visada, nuskausminti ir pailsėti. Vis dėlto, suprantu, kad ši situacija, ypač man kaip profesionalui, labai rimta. Nusprendžiau, kad pagaliau kreipsiuos į profesionalus. Gydytojai garantavo, kad ant kojų atsistosiu“, – geros nuotaikos neprarado žinomas vyras.

„Manau, labai svarbu ne tik profesionalams, bet ir kitiems aktyviai gyvenantiems žmonėms susirūpinti savo sveikata. Aš, greičiausiai, laukiau kiek per ilgai, todėl dabar turiu dorotis su kur kas didesnėmis bėdomis, nei prieš keletą metų. Dabar jau žinau,kaip svarbu rūpintis savimi“, – pranešime spaudai cituojamas choreografas.

Tinstančios kojos

Sunkumo, tinimo pojūtis dieną ir pėdų, blauzdų dilgčiojimas ar net skausmas naktį vargina kas trečią nėščią moterį. Nėštumo metu moters organizme gaminasi tam tikrų hormonų, dėl kurių venos „atsipalaiduoja“, tampa mažiau standžios, taip pat didėja spaudimas klubų venų srityje (kraujas taip greitai neprateka ir užsistovi). Dėl tinstančių kojų ne tik nebepavyksta įsispirti į anksčiau avėtus batelius, bet ir išauga venų varikozės bei jos komplikacijų rizika.

Norėdamos kojoms palengvinti gyvenimą venkite sėdėti sukryžiavusios kojas – tai dar labiau trukdo normaliam kraujo tekėjimui kraujagyslėmis. Venkite ilgo sėdėjimo vienoje vietoje ar ilgų pasivaikščiojimų. Jei jaučiate nemalonų pulsavimą kojų srityje, pagulėkite jas iškėlusi į viršų. Taip pat puikus pagalbininkas – kompresinė terapija. O vakare prieš miegą galima išbandyti kontrastinį dušą ar voneles kojoms. Nepamirškite ir mankštos: pasukinėkite pėdas ratukais, taip suaktyvinsite kraujotaką.

Nugaros skausmai

Augant vaikeliui natūraliai didėja kaulams, sąnariams, raumenims tenkanti apkrova, apskritai keičiasi moters laikysena. Vasarą daugiau judėdamos, keliaudamos dauguma besilaukiančių moterų skundžiasi nugaros skausmais.

Norėdamos jų išvengti ar bent sumažinti įvertinkite fizinį krūvį: jei seniau lengvai įveikdavote didesnius atstumus lipdama į kalną ar važiuodama dviračiu, dabar tempą reikės sumažinti. Situaciją palengvins masažai (tinkantys nėščiosioms) ir šilumos terapija. Tam galite naudoti ir įvairias šildykles. Taip pat būtina patogi avalynė, kad stuburui būtų mažesnė apkrova.

Pigmentinės dėmės

Apie saulės vonias besilaukiančios moterys gali pamiršti: nėščiųjų oda itin greitai nudega, apgamai yra jautresni, o neretai atsiranda ir pigmentinių dėmių. Be to, ilgiau pabuvus saulėje gali kilti silpnumas, imti pykinti, todėl vidurdienio metu būnant lauke patariama slėptis pavėsyje.

Saugokite odą kokybiškomis kosmetikos priemonėmis, skirtomis apsaugai nuo saulės su SPF 50 filtru. Jomis kūną įtrinkite bent kas dvi valandas. Nesideginkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriau gulėkite po skėčiu. Taip pat nepamirškite gerti daug vandens.

Odos jautrumas

Nemažai moterų pastebi, kad nėštumo metu odą ima dažniau berti, atsiranda visokių paraudimų ar išsausėjimų. Vasarą, kai odą veikia saulė, prakaitas, jautrumas sustiprėja. Todėl specialistai pataria stengtis naudoti tik ekologiškas, švelnias kosmetikos priemones

Taip pat nėščiosios dažnai pastebi, kad nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl netinkamo apatinio trikotažo. Todėl vilkėti reikėtų tik kokybiškus, iš natūralios medvilnės pasiūtus apatinius drabužius. Galima pasirinkti specialias diržą-kelnaites, kurios prilaiko pilvą, saugo nuo odos išsitempimo, sumažina krūvį mažojo dubens organuose ir apatinėje nugaros dalyje bei nedirgina jautrios odos.

Apribotas judėjimas

Dėl augančio pilvo vasarą moterims judėti darosi dar sunkiau, ypač varginant karščiui. Pilvo tempimui sumažinti galima naudoti medicininius elastinius palaikomuosius diržus, apsaugančius nuo priešlaikinio pilvo nusileidimo, pašalinančius krūvį pilvo apačioje ir nugaros srityje. Jie taip pat mažina riziką, kad jūsų pilvo srities oda išsitampys ar atsiras strijų.

Maudynės vandens telkiniuose

Jei vanduo nestovintis (upė, jūra), galite maudytis, o ežerų ir baseinų vandens kokybę reikėtų patikrinti, nes galite „pasigauti" įvairias infekcijas, kurios pavojingos tiek jums, tiek įsčiose augančiam vaikui.

Specialistės komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyriausioji specialistė akušerijai, gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Diana Ramašauskaitė:

– Daugiausiai diskomforto vasarą nėščiosioms sukelia dėl šilto oro dar labiau ištinstančios kojos. Nemalonius pojūčius gali padėti sumažinti kompresinės kojinės, tačiau, aišku, kai šilta, daugeliui moterų norisi išlaisvinti kojas iš bet kokių kojinių. Siekiant išvengti ne tik dėl šilumos, bet vien jau nėštumo padidėjančios venų trombozės rizikos, svarbu ne tik pailsinti kojas, bet ir nepamiršti vartoti pakankamai skysčių. Per parą – ne mažiau 1,5–2 litrus. Jei itin karšta, ir daugiau.

Taip pat nėščiosioms dėl padidėjusio odos jautrumo ir pigmentacijos nerekomenduojama degintis saulėje. Atidesnės būsimos mamos turėtų būti ir maudydamosi. Po maudynių reikėtų persirengti, nes drėgmė didina lytinių takų uždegimo riziką. Juolab kad nėštumo metu pagausėja išskyrų, taigi atsiranda palankios sąlygos mikroorganizmams išvešėti.

Ne tik vasarą, bet viso nėštumo metu moterims patariama mažiau keliauti į egzotines šalis, nes nuo tam tikrų ligų (maliarijos, geltonojo drugio) skiepytis nėščiosioms nerekomenduojama.

Tačiau šiaip meteorologinės sąlygos pačiai nėštumo eigai paprastai įtakos neturi ir tapti priešlaikinio gimdymo ar persileidimo priežastimi neturėtų. Nebent dėl karščio netekus skysčių stipriai pablogėtų bendra moters būklė, bet tai – pavieniai atvejai.

Būtinos profilaktinės mankštos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Raminta Bražiūnienė pabrėžė, kad daug svarbiau prieš pradedant galvoti apie konkrečias pagalbos priemones pasistengti užbėgti skausmui už akių.

„Deja, dauguma mūsų apie mankštą prisimename tik jau užklupus skausmui. Tačiau pilvo preso, nugaros, šoninius raumenis stiprinančius pratimus reikia ne stalčiuje laikyti, bet kasdien atlikti. Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs“, – kalbėjo gydytoja.

Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs.

Nugarai stiprinti tinka tiek užsiėmimai sporto salėje, aerobika, kalanetika ar joga. Gydytoja pastebėjo, kad palankiausias ir stuburą mažiausiai apkrauna judėjimas vandenyje. „Tik svarbu kaitalioti plaukimą ant nugaros ir pilvo“, – pridūrė R. Bražiūnienė.

Nustatyti skausmo priežastį

Kai skausmas jau surakina, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis. „Dažnai žmonės tuomet viską „suverčia“ turimai tarpslankstelinio disko išvaržai. Tačiau tai nėra būtina skausmo priežastis. Taigi reikėtų įvertinti, kas galėjo paūminti situaciją – ar daikto kėlimas, pasisukimas, ar peršalimas. Ne paskutinėje vietoje kalbant apie nugaros skausmo priežastis yra ir emocinė įtampa“, – vardijo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Pasak jos, dėl to neatsitiktinai esant juosmeninei radikulopatijai viena privalomų reabilitacijos priemonių yra psichologo konsultacija. Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas. Be abejo, reiktų nepamiršti ir apie netaisyklingos laikysenos, sėdėsenos įtaką.

Neskubėti vaistų rinktis patiems

„Atsiradus ūmiam skausmui pirmoji pagalbos priemonė – vaistai ir fizioterapinės vietinės procedūros. Tačiau atslūgus skausmui reikėtų pradėti judėti – kokią trečią ketvirtą dieną įjungti ir kineziterapiją, įvairias antalgines padėtis. Tikrai nėra skiriamas gulimas režimas“, – aiškino R. Bražiūnienė.

Kokios konkrečios priemonės padeda? „Yra naudojami vaistai (tabletės, injekcijos, lašelinės), tepalai ir pleistrai“, – vardijo medikė.

Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas.

Gydytoja patarė per daug nepasitikėti savimi ir pačiam (ypač jei skausmas užklupo pirmą kartą) neprašyti vaistininėje tam tikrų preparatų. Geriausia, kad juos paskirtų specialistas. „Tie patys vaistai gali būti kapsulės, tabletės ar granulių (miltelių) pavidalu. Kokių jų reikės, priklauso nuo žmogaus skrandžio, gretutinių ligų. Be to, yra skirtingos vaistų grupės – nuo skaumo ir uždegimo, vien nuo skausmo, raumenis atpalaiduojantys, gerinantys kraujotaką. Dažniausiai skiriami kelių grupių vaistai. Taip pat papildomai rekomenduojami B grupės vitaminai“, – aiškino gydytoja.

Renkantis tepalą svarbu atsižvelgti, kokios grupės vartojami kiti vaistai. „Jei jau yra geriamas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, nėra tikslinga dar ir tepti tokio paties veikimo priemonės. Tačiau žolinio pagrindo tepalas su minėtaisiais vaistais tikrai „nesikirstų“,“ – pastebėjo R. Bražiūnienė.

Verta žinoti

Nugaros skausmų riziką didina vyresnis amžius, antsvoris, bloga laikysena, sėdimas ar sunkus fizinis darbas, stuburo traumos, iškrypimai, gretutinės ligos (ypač jungiamojo audinio, onkologinės).

Neretai nugaros skausmą gali sumažinti padėties pakeitimas, mankšta, taip pat raumenų tempimo pratimai, raumenų masažas arba šildomosios procedūros.

Gydant ūminio skausmo periodu gali būti taikoma ramybė, gulima padėtis, šiluma, šaltis, išorinė periodinė nervų stimuliacija, masažas.

Yra nustatyta, kad sėdimos ir stovimos pozicijų keitimas saugo kaklo, pečių ir nugaros sritis nuo papildomo krūvio, stiprina raumenis, gerina koordinaciją, leidžia giliau kvėpuoti ir gauti produktyviai smegenų veiklai būtino deguonies.

Pirmiausia reikia nustatyti, kurių raumenų veikla yra sutrikusi, tada galima parinkti tikslinius pratimus, kurie padės atkurti nugaros darbą.

Gydytoja R. Burzdžienė įspėja patiems savarankiškai neužsiimti nugaros skausmo gydymu, nes galima problemą užaštrinti.

„Net jei skausmas nedidelis, tai jau simptomas, kad svertinėje sistemoje kažkas ne taip. Bene dažniausia klaida yra bendro pobūdžio – pratimų, kurie padėjo kitiems žmonėms, darymas“, – sako specialistė ir priduria, kad būtina kreiptis dėl individualaus gydymo.