Dvi dešimtys garbingųjų

Klausimas dėl šio titulo suteikimo V. Čepui turėtų būti svarstomas artimiausiame miesto tarybos posėdyje liepos mėnesį.

Jei politikai teikimui pritartų, V. Čepas būtų pagerbtas rugpjūčio 1-ąją per miesto gimtadienį.

Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinus asmeninį indėlį bei miesto vardo propagavimą pasaulyje.

Per daugiau nei 30 Nepriklausomybės metų toks vardas suteiktas 21 asmeniui.

Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam žmogui.

Kartą jau teikė

V. Čepo kandidatūra garbės piliečio vardui kartą jau buvo teikta, tačiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas tam turėjo pritarti visos miesto tarybos politinės frakcijos.

Viena jų šiam siūlymui nepritarė ir pirmajam Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos pirmininkui, padariusiam viską, kad per 1991 m. sausio 13-ąją Klaipėdoje nebūtų pralietas kraujas, garbės piliečio vardas suteiktas nebuvo.

Tikėtina, kad antrasis bandymas pavyks, nes šių metų birželio 22 d. buvo pakoreguoti Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimų nuostatai.

Savo pasiaukojančia veikla ir atsidavimu Klaipėdos miestui jis nusipelnė šio garbingo įvertinimo.

Pagal naują redakciją, sprendimas dėl garbės piliečio vardo suteikimo yra priimamas dviejų trečdalių posėdyje dalyvavusių savivaldybės tarybos narių balsų dauguma.

Nusipelnė šio įvertinimo

Į Klaipėdos politikus kreipėsi teisininkė Nijolė Požarskienė, buvusi Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos pirmininko pavaduotoja (1990–1995), ir jos buvę kolegos iš tarybos – Jonas Sąlyga bei Audrius Pauža.

Teikime dėl garbės piliečio vardo suteikimo išdėstyti V. Čepo nuopelnai Klaipėdai ir klaipėdiečiams, akcentuota, jog savo pasiaukojančia veikla ir atsidavimu miestui jis nusipelnė šio garbingo įvertinimo.

Dienraščio „Klaipėda“ kalbintas V. Čepas dėl šios iniciatyvos, kaip visada, reagavo šmaikščiai, bet neslėpė, kad smagu, jog galbūt bus įvertinti jo darbai miestui.

Klaipėdos garbės piliečiai yra apdovanojami autoriniais medaliais iš aukso ir sidabro (autorius juvelyras Vidas Bizauskas), šiemet medalio įsigijimui yra suplanuota skirti iki 4 tūkst. eurų.

Garbės piliečio ženklo įteikimo ceremonija bus organizuojama kartu su Klaipėdos kultūros magistro žiedų įteikimo ceremonija, jų organizavimui yra suplanuota 9 tūkst. eurų.

„Michailas Gorbačiovas buvo politikas ir valstybės veikėjas, padaręs milžinišką įtaką pasaulio istorijos eigai“, – sakoma Kremliaus pareiškime, kuriame V. Putinas išreiškė „gilią užuojautą“ M. Gorbačiovo artimiesiems.

„Jis vadovavo mūsų šaliai sudėtingų, dramatiškų pokyčių, didelio masto užsienio politikos, ekonominių ir socialinių iššūkių laikotarpiu. Giliai suprato, kad reformos būtinos, siekė pasiūlyti savo sprendimus pribrendusioms problemoms“, – sakoma pareiškime.

M. Gorbačiovas ėjo 92-us metus, jis mirė po sunkios ligos.

M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.

Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.

Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.

V. Putinas, pavadinęs Sovietų Sąjungos žlugimą didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa, didžiąją dalį savo daugiau nei 20 metų trunkančio valdymo laiko stengiasi pakeisti M. Gorbačiovo pradėtas reformas.

Litvakų atminties sodo įkūrėją, visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą E.Bunką ir jo veiklą dar pernai pastebėjo Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" ir pagerbė Metų tolerancijos žmogaus apdovanojimu.

Šiemet jam įteiktas ir daugiakultūrę Lietuvą vienijančio Tautinių mažumų departamento aukso garbės ženklas "Už nuopelnus".

E.Bunka teigia tęsiantis darbus savo tėvo J.Bunkos, kurio vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose, gaivina žydiškąją atmintį ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje.

"Kad ir kaip būtų, fondas per tuos metus padarė, kas išlieka, kas yra matoma. Litvakų atminties sodą, manyčiau, jau aplankė tūkstančiai, žmonės atvažiuoja, užsuka, pamato, pasakoja kitiems, nes ko nors panašaus Lietuvoje lyg ir nėra", – tikino E.Bunka.

Už panašią veiklą kartu su E.Bunka aukso garbės ženklu apdovanota ir Darbėnų gimnazijos mokytoja E.Gliožerienė, kuri ne vienerius metus rengė stovyklas vaikams, iš senųjų gyventojų rinko pasakojimus apie Darbėnus ir miestelio žmones.

Pirmoji stovykla surengta 2015 m. Per tą vasarą pavyko pakalbinti beveik visus senuosius darbėniškius. Buvo surinkta nuotraukų, įrašyta daug prisiminimų.

"O rudenį surengėme konferenciją "Darbėnai vakar, šiandien, rytoj". Pakviečiau paskaityti paskaitą apie miestelį Emorio universiteto profesorių Ericą Golsteiną iš Amerikos, kurio žydiškos šaknys veda į Darbėnus. Jo seneliams čia priklausė kelios parduotuvės. Ir, kai mes su juo susidraugavome, tie istoriniai tyrinėjimai pasistūmėjo į priekį", – kalbėjo E.Gliožerienė.

Per tuos šešerius metus mokytoja parengė ne vieną edukacinį projektą, o šią vasarą jos iniciatyva atsirado atminimo medis, skirtas sunaikintai Darbėnų žydų bendruomenei ir jų gelbėtojams.

Čia įrašyti ir Grigorijaus Kanovičiaus žodžiai iš "Miestelio romanso": "Mūsų visų Tėvynė yra atmintis, štai joje visi mes ir gyvename."

Klaipėdos latvių asociacijai "Atpūta" G.Tapinas vadovauja jau keletą dešimtmečių.

Jo pastangos, puoselėjant šaliai broliškos tautos identitetą, šiemet įvertintos Sidabro garbės ženklu.

"Tai yra įvertinimas už 20 metų darbą. Kaip nesidžiaugsi? Žinoma, džiaugiuosi. Ypač malonus siurprizas prieš šventes", – sakė G.Tapinas.

Klaipėdos regione yra maždaug šimtas latvių, kuriems svarbi jų tautinė kultūra ir identitetas, nepaisant to, kad jie gyvena ne gimtojoje šalyje.

G.Tapinui apmaudu, kad latvių Klaipėdos apskrityje vis mažėja – senoliai išeina, o jaunimas išvyksta į Europą.

Klaipėdietis pastebi, kad latviškai jaunoji karta moka nebe taip gerai.

G.Tapino teigimu, kol jų seneliai ir močiutės dar gyvi, tol jaunuomenė kalba latviškai, kai senolių nebeliks, kad ir kaip būtų gaila, latvių kalbą Lietuvoje pamažu pamirš.

Pats G.Tapinas yra gimęs latvių žvejo šeimoje Šventojoje. Klaipėdoje, Melnragėje, jis gyvena jau beveik 70 metų.

Latvių identiteto puoselėtojas džiaugiasi, kad Klaipėda per tuos metus nesugedo, čia esą nėra vietos nacionalizmui, miestas atviras visoms tautoms.

Daug lėmė asmenybės

Paskutines dienas S.Skvernelio ministrų kabinetas leido skirtingai: kas bandė užbaigti pradėtus darbus, kas paknopstomis įdarbino savus žmones, o premjeras, kol kiti ir savaitgalį bandė ieškoti sprendimų suvaldyti įsisiautėjusią COVID-19 pandemiją, nutarė tiesiog pailsėti – gruodžio 4-ąją, ko gero, paskutinį savo Vyriausybės darbo penktadienį, pasiėmė atostogų.

Vyriausybės visų ketverių metų kraitis skirtingose srityse labai nevienodas – nuo padėkos už tikrą norą padėti silpniausiai visuomenės grandžiai iki ironijos dėl retų gebėjimų sukelti sumaištį švietimo sistemoje. Akivaizdu, kad sėkmė ar net nuoskaudos daug priklausė nuo ministrų gebėjimų ir asmeninių savybių.

Žinoma, COVID-19 S.Skvernelio Vyriausybei sukliudė pabaigti įgyvendinti kai kuriuos planus. Ir naujojo Ingridos Šimonytės ministrų kabineto starto pagrindinis iššūkis – suvaldyti pandemiją.

Trikdžiai: COVID-19 S.Skvernelio Vyriausybei sukliudė pabaigti įgyvendinti kai kuriuos planus. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Nemeilė medikams

Sveikatos apsaugos sritis šiandien pati karščiausia, tačiau, pasak Medikų sąjūdžio vadovės Živilės Gudlevičienės, medikai iš dabartinės valdžios visą kadenciją jautė didelę nemeilę.

Pasak Ž.Gudlevičienės, nemažas šios Vyriausybės nuopelnas, kad buvo patvirtinta sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, pagal kurią nustatytos ribos, garantuojančios medikų algų minimalų dydį pagal atskiras veiklos sritis. Nors alkoholio kontrolės įstatymai, jų pakeitimai sukėlė daug diskusijų, bet, vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, tai tikrai gerai.

"Tačiau daugelis įstatymų stumti buldozeriu, visiškai nesitariant su medikų bendruomene. Tikrai nustebino aktyvių medikų blokavimas sveikatos apsaugos ministro paskyroje – toks elgesys rodo visišką nenorą išklausyti kitą nuomonę, kuri tikrai nebūtinai yra kritika, gali būti ir pasiūlymai. Parodyta daug nemeilės medikams. Tai dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, kurios metu buvo sakoma, kad vis kalti medikai – tai virusą atvežė, tai nemoka apsaugos priemonių naudoti, tai kalti, kad kitų sveikatos paslaugų ne COVID-19 pacientams nesuteikė", – dėl tokio požiūrio piktinasi Ž.Gudlevičienė.

Pasak jos, buvo gerų darbų, bet Sveikatos apsaugos ministerija turi atstovauti tiek medikams, tiek pacientams, kovoti už savo atstovaujamą sritį, o ne priešinti medikų bendruomenę ir medikus su pacientais – pavyzdžiui, kai tik būdavo kalbama apie medikų atlyginimus, būtinai priduriama, kad jei juos didins, tai nebus kompensuojami kažkokie vaistai.

Daugelis įstatymų stumti buldozeriu, visiškai nesitariant su medikų bendruomene. Tikrai nustebino aktyvių medikų blokavimas sveikatos apsaugos ministro paskyroje.

Istorinis streikas

"S.Skvernelio Vyriausybė įeis į istoriją, visų pirma, kaip sukėlusi mokytojų streiką ir didžiulę sumaištį visoje švietimo sistemoje – tam reikėjo turėti didelių "gebėjimų". Jau daugelį metų tiek daug žmonių nebuvo išėję protestuoti prieš neapgalvotą ir skubotą, buldozeriu stumiamą reformą, nesiskaitymą su viešąja nuomone, geranoriškų kritiškų pastebėjimų ignoravimą", – sako vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Maža to, ši Vyriausybė įsimins kaip įvedusi neapgalvotą mokytojų etatinį apmokėjimą, mokyklų vadovų kompetencijas, tai išblaškė jų kontingentą ir dabar mokykloms jų labai trūksta. Dar vienas "nuopelnas" – gerai tam nepasirengę užsibrėžė keisti ugdymo turinį.

"Bandymuose keisti švietimo sistemą nebuvo nei stabilumo, nei aiškumo, nei aiškios linijos", – piktinasi S.Jurkevičius.

Atsigręžė į silpniausius

Visiškai kitokie vertinimai girdėti iš socialinės pagalbos srities bendruomenės. "Ši Vyriausybė atsigręžė į silpniausius visuomenės narius, ir tai buvo ne deklaracijos, kad reikia mažinti skurdą, o valingos paskatos, sprendimai ir investicijos į šią sritį. Kiek kalbamės savo aplinkoje, šios Vyriausybės ir ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbą vertiname teigiamai", – sako "Carito" tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.

Ligšiolinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis – iš jų bendruomenės, daug metų dirbęs "Carite". Tad A.Kučikas džiaugiasi, kad daugelis dalykų, kuriuos aptarinėjo kaip reikiamus padaryti, buvo pradėti įgyvendinti, visų pirma, susiję su socialinėmis paslaugomis, programomis, leidžiančioms socialinės pagalbos srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms turėti kuo geresnes galimybes veikti, gauti finansinių resursų. A.Kučikas giria, kad stiprinamas socialinės pagalbos ir paslaugų perdavimas savivaldybėms, jos raginamos į šį darbą kaip partnerius įtraukti nevyriausybines organizacijas. Didesnėse savivaldybėse tai prasidėjo anksčiau, bet mažesnėse svarbus pajudėjimas šia kryptimi įvyko būtent per pastaruosius ketverius metus. "Kai kuriose savivaldybėse net reikia pasitempti, kad taptume partneriais, nes dabar galimybių veikti net daugiau, nei leidžia "Carito" pajėgumai", – sako A.Kučikas.

Darbai: "Ši Vyriausybė atsigręžė į silpniausius visuomenės narius, ir tai buvo ne deklaracijos, kad reikia mažinti skurdą, o valingos paskatos, sprendimai ir investicijos į šią sritį", – mano "Carito" tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Pasak jo, beveik dėl visų programų ar didesnių konkursų finansavimo ministerija tarėsi su nevyriausybinių organizacijų atstovais, kartais sprendimai net vėlavo dėl noro rasti konsensusą. Ieškota mechanizmų, kaip mažiau laiko sugaišti formaliesiems dalykams, o susitelkti į konkrečią pagalbą žmonėms. Tam ministerija parengė teikiančių socialines paslaugas institucijų licencijavimo tvarką, pradedant nuo vaikų dienos centrų, o tai leis kasmet negaišti teikiant projektus.

Gal kiek pagerino socialinę situaciją, sumažino atskirtį vaiko pinigai, didesnės išmokos neįgaliesiems, kita pagalba. Bet, pabrėžia "Carito" atstovas, pačioms silpniausioms mūsų visuomenės grupėms reikia finansinės paramos, bet reikia ir paslaugų, nes ne visiems vien gavus finansinę paramą išeina patiems susitvarkyti savo gyvenimą.

Skirtingi požiūriai

"S.Skvernelio Vyriausybė atėjo labai skambiai – kaip profesionalų, bet būtent iš pirmosios jos sudėties liko daug neišsipildžiusių lūkesčių, net nuoskaudų", – sako Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Požiūris: Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovo E.Stanciko teigimu, atėjęs antras kultūros ministras ėmė spręsti problemas. Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak jo, iš pirmos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson nepajuto nei dėmesio, nei pagarbos kultūros bendruomenei. Buvo daromi kažkokie strateginiai dalykai, bet nuo kitų einamųjų, taip pat nevienadienių, problemų, dėl kurių kreipdavosi į ministrę, būdavo atsiribojama.

O su antru ministru – Mindaugu Kvietkausku ir kita ministerijos sudėtimi vyko glaudus bendravimas. Kultūros žmonės jų sulaukdavo ir premjerose, koncertuose, vyko natūralus susiklosčiusių problemų sprendimas, pradėta daug dalykų, kuriuos, tikimasi, nauja Vyriausybė tęs. E.Stancikas džiaugiasi, kad Kauno teatras juto ir premjero S.Skvernelio, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio dėmesį ir norą spręsti problemas.

E.Stancikas giria buvusius valdančiuosius ir už Kultūros pasą, Kultūros tarybos išskleidimą į regionus, daug gerų dalykų numatyta kultūros gairėse.

Verslo priekaištai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad per pirmus dvejus metus buvo daug Vyriausybės iniciatyvos komunikuojant, vykdant socialinės aplinkos gerinimą skatinančius dalykus, mažinant atskirtį. Domėtasi verslo sąlygomis, rūpintasi aplinkos tausojimu, ekonomikos "žalinimu", nemažai nueita inovatyvių aplinkosaugos projektų link. Daug nuveikta energetikos ir šilumos ūkiuose tiek juos "žalinant", tiek mažinant kainas. Pavyko kažkiek atsilaikyti nedidinant energetinių resursų kainų, o tai davė paskatą verslui.

"Tačiau kadencijai einant pabaigą Ekonomikos ir inovacijų ministerija komunikavo, tačiau iš premjero pusės ta komunikacija buvo ribota, sprendimai priimami nepasitarus. Bendras konsensusas duotų didesnį poveikį ir šalies ekonomikai, ir verslui, ir visiems žmonėms", – neabejoja V.Janulevičius.

Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis taip vertina nueinančiosios Vyriausybės darbą: "Labai netrukdė dirbti, o aš to ir tenoriu, nes su ta savo pagalba kartais taip "padeda", kad tik trukdo." Jis primena, kad buvo bandymų neva padėti ūkininkams – vaučeriais, "trumposiomis grandinėmis". Girdėjosi ir norų pakelti ūkininkams mokesčius, bet šiems norams aktyviai pasipriešino ūkininkų savivalda. Ūkininkas S.Skvernelio Vyriausybę vertina teigiamai, nes, pasak jo, labai netrukdė dirbti.

Jau daugelį metų tiek daug žmonių nebuvo išėję protestuoti prieš neapgalvotą ir skubotą, buldozeriu stumiamą reformą, nesiskaitymą su viešąja nuomone.

Linki kalbėtis

Naujajai valdžiai visi linki pirmiausia susitvarkyti su COVID-19 pandemija, daugiau tartis su įvairių sričių bendruomenėmis, neatšaukti gerų ankstesnės valdžios sprendimų.

"Kalbėtis tiek su medikų, tiek su pacientų bendruomenėmis, išgirsti visų nuomones ir priimti racionalius sprendimus. Žinoma, norėtųsi geresnio požiūrio į medikų bendruomenę, geresnių darbo sąlygų, o nuo to tikrai laimės pacientas", – naujam sveikatos apsaugos ministrui linki Medikų sąjūdžio vadovė Ž.Gudlevičienė.

Bet, pabrėžia ji, norėtųsi ne tik naujų darbų, bet ir pradėtų tęstinumo. Pavyzdžiui, neįvyko sveikatos įstaigų tinklo reforma, nes ji buvo stumiama buldozeriu, neatsižvelgiant į medikų ir pacientų poreikius. Reikia tęstinumo tobulinant alkoholio ir tabako kontrolės įstatymus, nes tikrai nesinorėtų, kad būtų atšaukta tai, kas jau pasiekta kadenciją baigiančios valdžios.

"Carito" tarybos pirmininkas A.Kučikas taip pat tikisi tęstinumo ir tai įžvelgė naujos Vyriausybės programos socialinės apsaugos dalyje.

Kauno rajono ūkininkas A.Banionis prašo kuo mažiau biurokratijos. "Gal nauja valdžia galėtų padaryti, kad dubliuojančios tikrinančios institucijos veiktų visos kartu vieno langelio principu – sudaro vieną komisiją ir viską, ką nori, patikrina. O dabar tikrina ir tikrina", – sako ūkininkas.

"Svarbiausia – nedaryti staigių mokestinių pokyčių. Būtų logiška, kad, kaip ir rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), mokesčiai būtų daugiau vartojimo, o ne investiciniai", – verslo lūkestį išsako LPK prezidentas V.Janulevičius.

Pokytis: V.Janulevičius pastebi, kad per pirmuosius dvejus metus buvo daug Vyriausybės iniciatyvos komunikuojant su verslu, o vėliau jos pritrūko. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Jis siūlo ieškoti būdų pritraukti daugiau investicijų tiek iš vidaus, tiek iš užsienio, tam sudarant vienodas sąlygas, siekti, kad Lietuva pakiltų aukščiau iš dabar šeštos vietos pagal mokesčių dydį ir patrauklumą užsienio investuotojams (EBPO skaičiavimu, Estija – pirma, Latvija – antra). V.Janulevičiaus nuomone, reikėtų priimti pelno reinvesticijų įstatymą, kuris skatintų vystytis ekonomiką, investuoti sukauptus pinigus į technologinę pažangą.

Kauno dramos teatro vadovas E.Stancikas nusiteikęs viltingai: "Naujas kultūros ministras Simonas Kairys, nors pats nėra kūrėjas, bet tikrai kultūros sektoriaus žmogus, daug prisidėjęs prie Kauno pergalės konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo ir šio projekto įveiklinimo. Tikiu jo veiksmų nuoseklumu ir tęstinumu žymiai drąsiau pajudant į regionus. Naujas ministras ateina iš savivaldos, labai gerai žino, kokios čia kultūros sektoriaus problemos, tad municipalinio lygmens įstaigoms turėtų ateiti pagalba."

O Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius naujiems švietimo strategams linki pirmiausia susivokti, suprasti, ypač bendrojo ugdymo sistemą, ir nevykdyti vizionieriškų reformų, kurios kartais neturi nieko bendra su esančia realybe Lietuvoje.

73 metų aktorius garbingo apdovanojimo sulaukė šeštadienį per San Sebastiano tarptautinį kino festivalį, kurio metu reklamuoja animacinį filmą vaikams „Mažoji pėda“ (Smallfoot).

D. DeVito yra gavęs „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimus už savo vaidmenį 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių komiškame televizijos seriale „Taksi“ (Taxi).

Jis taip pat atliko pagrindinius vaidmenis didžiulio populiarumo sulaukusiose 9-ojo dešimtmečio komedijose, tokiose kaip „Išmesk mamą iš traukinio“ (Throw Momma from the Train) ir „Dvyniai“ (Twins), be to, yra atlikę daugybę įsimintinų antrojo plano vaidmenų.

2000 metais jis buvo nominuotas „Oskarui“ kaip vienas iš filmo „Erina Brokovič“ (Erin Brockovich) prodiuserių.

Talentingų žmonių šalyje esą daugiau nei galimybių juos įvertinti, todėl ilgainiui valstybė net tampa kai kurių etatinių kandidatų skolininke, pastebėjo V.Daujotytė.

Panašiai galima pakomentuoti ir kitą kultūrinį-piniginį sąrašą, paskelbtą – simboliška – tą pačią dieną. Kultūros taryba pranešė laiminguosius, kuriems skirtos individualios, edukacinės ar vardinės stipendijos. Sąrašas daugiau nei įspūdingas. Jame pateikti artimiausių mėnesių, metų metmenys, atskleidžiantys konkrečių kūrėjų, kultūros tyrinėtojų planus, praneša, ko kultūros lauke turime sulaukti. Arba nelaukti – skiltyje "stipendijos dydis" nulių čia gerokai daugiau nei kitokių smaitmenų. Be to, kad reiškia virtualias skyles konkrečių menininkų nevirtualiose kišenėse, nuliai duoda pagrindo suabejoti, ar šioje Kultūros tarybos programoje neparemtus projektus apskritai išvys kultūros vartotojo akys.

Valstybės paramą kultūrai skirstančios institucijos sulaukia išskirtinai daug kritikos, kuri labai dažnai yra ir nepelnyta. Juk jos ne generuoja pajamas, bet tik padalija tiek, kiek skiria valstybė. Kai kas ir dabar piktinasi, kodėl neparemtos paraiškos, regis, atitinkančios visus įmanomus kriterijus – ir menininkas puikiai žinomas (arba jaunas ir perspektyvus), ir tema aktuali (arba susijusi su valstybingumo 100-mečio minėjimu). Kai kas tikrai ne be pagrindo stebisi ir pačiomis paskirtomis sumomis. Pvz., ar kone didžiausia – 600 eurų per mėnesį – stipendija pripažintam literatui mainais už įsipareigojimą per metus parašyti romaną arba net romaną, knygą vaikams ir poezijos knygą – per 16 mėnesių, yra tikrai didelė parama.

Šiame pabambėjimų fone labai dera prisiminti anksčiau cituotą V.Daujotytės mintį apie norus ir skolas bei palinkėti naujiesiems valdantiesiems greičiau sudaryti sąlygas mecenatystei Lietuvoje skleistis. Juk talentingų menininkų valstybė turi daugiau nei pinigų jiems paremti.

Vakar, liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, žinomas gamtininkas, ilgametis Aplinkos ministerijos darbuotojas Selemonas Paltanavičius buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Šį apdovanojimą jam, kaip ir dar trisdešimčiai nusipelniusių šaliai žmonių, įteikė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Selemonas – pats tikriausias gamtininkas ne tik pagal profesiją, bet ir pagal gyvenimo būdą bei sampratą. Gamta yra neišsenkanti jo kūrybos – ir fotografijų, ir straipsnių, ir knygų vaikams, ir radijo laidų – versmė“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Per 45 kūrybos metus apie gamtą ir jos ypatumus Selemonas Paltanavičius parašė daugiau kaip pusšimtį knygų, parengė per 3,5 tūkst. publikacijų, arti tūkstančio radijo laidų, prisidėjo kuriant daugiau kaip 200 televizijos laidų, išleido dvi plokšteles – „Žuvinto balsai“ ir „Viena diena kaime“, o interviu spaudai, televizijai ir radijui jau seniai nebeskaičiuoja. Jam tai tapo kasdienybe.

Selemono kūrybiniai gebėjimai buvo ne kartą įvertinti apdovanojimais. Jis 2003 m. už filmo „Gulbių ežeras po debesiu“ scenarijų pelnė Petro Abukevičiaus premiją, 2007 m. knyga „Velniukas ir vieversiukas“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, 2008 m. skirta Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos premija.

Gilus gamtos pažinimas, platus kultūrinis akiratis, humoro jausmas, šiltas bendravimas – bene vienos svarbiausių savybių, dėl kurių Selemonas Paltanavičius šią vasarą buvo pakviestas į dešimties žymių šalies žmonių komandą, suburtą pirmajai nacionalinei ekspedicijai Nemunu per Lietuvą. Ši įgula visą praėjusią savaitę keliavo kurėnu, atkurtu senoviniu burlaiviu, ir lankė istoriškai bei kultūriškai svarbias vietas, kur susitikdavo su vietos bendruomenėmis. Šios unikalios ekspedicijos įspūdžius, tikėkimės, netrukus išvysime Selemono fotografijose, perskaitysime jo straipsniuose ar knygose.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth (Elzbieta) penktadienį per privačią ceremoniją Bakingamo rūmuose suteikė aktorei Angelina Jolie (Angelinai Džoli) Garbės Damos titulą, pripažindama jos kampaniją prieš lytinį smurtą karo zonose ir nuopelnus Jungtinės Karalystės užsienio politikai.

Karalienė „Oskaro“ laureatei A.Jolie, kuri yra Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų komisaro specialioji ambasadorė, įteikė Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio didžiausios garbės ordino Garbės Damos kryžių.

Vilkinti šviesų kostiumėlį A.Jolie paspaudė ranką karalienei per audienciją 1844-ajame kabinete, kuris taip vadinamas pagerbiant Rusijos imperatoriaus Nikalojaus I valstybinį vizitą tais metais.

39-erių A.Jolie 2012 metais kartu su Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Williamu Hague'u (Viljamu Heigu) įsteigė „Iniciatyvą lytiniam smurtui išvengti“ (Preventing Sexual Violence Initiative). Apie Garbės Damos titulo suteikimą buvo paskelbta šiemet birželį, kai A.Jolie kartu su W.Hague'u Londone pirmininkavo viršūnių susitikimui tema „Galas lytiniam smurtui konflikto zonose“ (End Sexual Violence in Conflict).

„Gauti apdovanojimą, siejamą su užsienio politika, man labai daug reiškia, nes kaip tik tam trokštu paskirti savo darbingą gyvenimą“, – pasakė ji anuomet.

Karalienės Elizabeth 2014 metų gimtadienio apdovanojimų sąraše A.Jolie yra viena iš 1149 asmenų, pagerbtų už jų nuopelnus Britų visuomenei.

Kadangi A. Jolie nėra Tautų Sandraugos pilietė, aktorė negalės naudoti damos titulo kartu su savo vardu. Toks apdovanojimas jai skirtas pagerbimo pagrindu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia 24 teisės aktų projektus, tarp jų - siūlymas leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę šaliai ypač nusipelniusiems asmenims, jei jie tapo kitos šalies piliečiais.

Tai numatoma prezidentės Seimui teikiamose Pilietybės įstatymo pataisose, trečiadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenka.

Seimui rudens sesijoje valstybės vadovė iš viso siūlo svarstyti 11 anksčiau jos inicijuotų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, taip pat 13 naujų įstatyminių iniciatyvų.

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, įstatymų projektuose dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros kokybei, vaiko teisių apsaugai, viešojo sektoriaus skaidrinimui, nelegalaus darbo mažinimui, saugumo ir teisingumo įtvirtinimui Lietuvos gyvenime.

Prezidentė Seimui teikiamais projektais taip pat siūlo tikslinti ginkluotųjų pajėgų sudėtį karo metu, dar labiau efektyvinti privačių interesų deklaravimo procesą, įpareigoti teikti informaciją apie žiniasklaidos priemonių savininkus ir jų finansinius ryšius.

Seimas taip pat dar yra neapsisprendęs dėl 2012-ųjų rudenį šalies vadovės pateiktų Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kurios numato galimybę nustačius rinkimų pažeidimus nedelsiant iš rinkimų pašalinti kandidatus į Seimą. Taip pat svarstymo parlamente laukia anksčiau prezidentės teikti projektai dėl kovos su neteisėtu praturtėjimu bei sukčiavimu.

Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Pavasario sesiją į Seimo darbotvarkę D.Grybauskaitė siūlė įtraukti 14 teisės aktų projektų.