Obligacijų, kurių platinimas vyks iki gegužės 17 dienos, metinės palūkanos – 7,7 proc., jas ketinama mokėti kas ketvirtį, antradienį pranešė Šiaulių bankas.

Skelbiama, kad obligacijų emisija bus prieinama ne tik profesionaliems bei instituciniams investuotojams, bet ir mažmeniniams investuotojams.

Obligacijų viešas siūlymas bus vykdomas tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienos subordinuotosios obligacijos nominali vertė – 1 tūkst. eurų. Jas ketinama išpirkti 2034 metų gegužės 22 dieną, tačiau banko iniciatyva jos gali būti išpirktos anksčiau pagal numatytas sąlygas.

Bankas taip pat ketina teikti prašymą dėl išplatintų obligacijų įtraukimo į „Nasdaq“ Vilniaus biržos skolos vertybinių popierių sąrašą ir leidimo jomis prekiauti.

Šiaulių banko iki 100 mln. eurų antro lygio subordinuotųjų obligacijų programos bazinį prospektą Lietuvos bankas patvirtino balandžio 23 dieną.

Ja papildoma pernai išleista 75 mln. eurų ketverių metų trukmės emisija, už kurią mokamos 1,047 proc. metinės palūkanos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.

Papildomos obligacijos išplatintos 6,4 proc. pajamingumu iki išpirkimo, jos bus apmokamos gruodžio 6 dieną ir išperkamos iki 2025 metų spalio 7 dienos. 

Obligacijos išleistos pagal Šiaulių banko 250 mln. eurų vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių programą bei bus listinguojamos „Nasdaq“ Baltijos skolos vertybinių popierių sąraše. 

Šiaulių banko akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

Liepos pradžioje skelbta, kad „Valstybės investicinis kapitalas“ pasirinko „Luminor“ banką vieninteliu obligacijų programos organizatoriumi bei platintoju – bendra jos apimtis gali siekti iki 400 milijonų eurų. Lėšos bus skirtos fondo veiklai finansuoti.

Anksčiau skelbta, kad Vyriausybė pradžioje investavo į fondą 100 mln. eurų ir garantuos iki 400 mln. eurų vertės obligacijų, o dar 500 mln. eurų tikimasi pritraukta iš privačių investuotojų. Tai yra, planuota, kad fondo vertė sieks iki 1 mlrd. eurų.

Tačiau kaip antradienį BNS komentavo fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), jis planuoja augti tik tiek, kiek bus realus verslo poreikis finansinei pagalbai.

„Vertindami šios dienos pareiškėjų skaičių ir poreikius bei ekonominę situaciją, manome, kad fondo dydis gali siekti iki 250 mln. eurų“, – rašoma komentare.

VIVA taip pat pranešė, kad yra priėmusi 27 teigiamus sprendimus investuoti, kurių bendra vertė siekia beveik 162 mln. eurų. Iš jų su įmonėmis jau pasirašyta 18 sutarčių, kurių bendra vertė viršija 77 mln. eurų – šie skaičiai apima ir praėjusią savaitę pasirašytas dvi didžiausias iki šiol – 27,3 mln. eurų bendros vertės – sutartis.

Remiantis jomis, fondas išpirks 13,8 mln. eurų vertės įmonės „Grand Hotel Vilnius“, valdančios viešbutį „Kempinski“, obligacijų ir 13,5 mln. eurų vertės viešbutį „Radisson Blue Royal Astorija“ valdančios įmonės „Astorija Hotel“ obligacijų.

Šį pavasarį fondas išpirko 1 mln. eurų vertės įmonės „Ateities verslo investicijos“, valdančios viešbutį „Park Inn by Radisson“ obligacijų, taip pat suteikė 1,8 mln. eurų paskolą viešbučius „Courtyard by Marriott“, „Hilton Garden Inn“ ir „Moxy“ valdančiai įmonei „Apex Alliance Hotel Management“.

VIVA balandį su didžiausiu kelionių organizatoriumi Baltijos šalyse „Novaturu“ pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų investicijos iš fondo (dalis šios sumos jau grąžinta).

Pagalbos verslui fondas 320 tūkst. eurų paskolino slaugos namus „Addere Care“ Trakuose valdančiai įmonei „Addere“, o 400 tūkst. eurų – elektromobilių įkrovimo stotelių bei jų administravimo sprendimų vystytojai ir gamintojai „Elinta  Charge“.

Liepą pranešta, kad 1,1 mln. eurų skolinama korpusinių baldų gamybos įmonei „Medienos era“.

Dar 7 mln. eurų fondas paskolino biomasės katilines gaminančiai „Enerstenai“, tačiau paskelbta, kad sunkumų patirianti „Enerstenos grupė“ bankrutuoja.

VIVA vadovas Dainius Vilčinskas yra sakęs, kad šiemet fondas vidutinėms bei didelėms įmonėms tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų. 

Pagrindinis fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais.

Už ją yra mokama 0,2 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2029 metų rugpjūčio 28 dieną.

Finansų ministerijos duomenimis, paklausa aukcione siekė 173,8 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,080 proc., didžiausias patvirtintas – -0,050 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,058 proc.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Paklausa aukcione siekė 271,5 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,320 proc., didžiausias patvirtintas – -0,315 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,316 proc.

Kovo 16 d. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Kovo 17 d. Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Paklausa aukcione siekė 102,8 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,140 proc., didžiausias patvirtintas – 0,230 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,206 proc.

Kovo 16 d. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 d. Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Kaip pranešė tinklas, vienos obligacijos nominali vertė ir emisijos kaina siekia tūkstantį eurų. Obligacijų emisijos palūkanų norma – 5 proc.

„Viada“ skolos vertybinių popierių siūloma įsigyti privatiems investuotojams Lietuvoje ir instituciniams investuotojams, emisija bus platinama iki 2020 m. kovo 30 d. Per mėnesį nuo emisijos išplatinimo obligacijos turėtų būti įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“.

„Pasiūlę investuotojams įsigyti bendrovės obligacijų, siekiame diversifikuoti bendrovės finansavimosi šaltinius. Pritrauktas lėšas planuojame skirti degalinių tinklo plėtrai ir modernizavimui – atnaujinsime degalinių įrangą, degalinių baldus bei modernizuosime plovyklas“, – pranešime sako „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

„Viada LT“ obligacijų emisiją platins finansų maklerio įmonė „Orion Securities“.

Obligacijas įsigijo 116 investuotojų iš 22 valstybių, kurių paklausa pasiūlą viršijo net 4 kartus – investuotojai „Lietuvos energijai“ norėjo paskolinti 1,2 mlrd. eurų. Šiemet „Lietuvos energijai“ pavyko išplatinti emisiją dar pigiau nei pernai – 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas siekia 2,066 proc., mažiau nei 2,193 proc. 2017 metais, kai buvo išplatinta pirmoji, taip pat 300 mln. eurų dydžio 10 metų trukmės emisija.

Dėl įmonės vertybinių popierių konkuravo tarptautiniai ir vietiniai investiciniai bei pensijų fondai, bankai ir draudimo bendrovės. Daugiausiai žaliųjų obligacijų įsigijo Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos bei Lietuvos investuotojai.

„Šios žaliųjų obligacijų emisijos išplatinimo sėkmė iliustruoja stiprų investuotojų pritarimą naujajai, ambicingai LE 2030 strategijai, kurią investuotojams pristatėme praėjusią savaitę susitikimuose Londone, Frankfurte, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose. Ypač įvertintas „Lietuvos energijos“ strategijos žalumas, finansinis įmonės patikimumas, efektyvi veikla, atitiktis strateginiams valstybės atsinaujinančios energetikos tikslams. Dabar, kai pasaulio finansų rinka yra mažiau stabili, nei pernai, toks sėkmingas emisijos išplatinimas yra stiprus tarptautinis pripažinimas ir pasitikėjimas „Lietuvos energijos“ ateitimi“, - sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Pritrauktomis lėšomis „Lietuvos energija“ planuoja toliau finansuoti investicijas į vėjo energetiką, elektros skirstomojo tinklo efektyvumo didinimą bei energijos gamybos iš atliekų ir biomasės projektus. Žaliomis obligacijomis pritrauktas lėšas „Lietuvos energija“ įsipareigoja panaudoti tik tų investicijų finansavimui, kurios skirtos žaliosios energetikos projektams.

Gegužę tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pratęsė „Lietuvos energijai“ BBB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Toks valstybės valdomos įmonės įvertinimas tarp analogiškų Baltijos šalių energetikos įmonių yra aukščiausias ir antras geriausias visame Centrinės ir Rytų Europos analogiškų energetikos įmonių sektoriuje.

Obligacijų platintojais „Lietuvos energija“ pasirinko bankus „BNP Paribas“, „J.P. Morgan“ ir SEB banką. Obligacijos bus listinguojamos Liuksemburgo ir „Nasdaq“ Vilnius vertybinių popierių biržose.

„Ilgalaikis mūsų uždavinys – nuosekli plėtra ir įmonių grupės augimas, todėl nuolat ieškome naujų investavimo galimybių. Tolimesnei „Civinity“ įmonių grupės plėtrai finansuoti buvo svarstomos įvairios finansavimosi galimybės, įskaitant bankinį. CVI pateiktos obligacijų išpirkimo sąlygos buvo geriausiai atitinkančios mūsų tikslus šiame etape“, – teigia „Civinity“ Valdybos primininkas Vitoldas Sapožnikovas.

Pasak V. Sapožnikovo, gautos lėšos bus naudojamos padidinti užimamą „Civinity“ rinkos dalį Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat grupės investicijoms Estijos rinkoje. Tai bendrovei padės kryptingai siekti strateginio tikslo tapti didžiausia pastatų priežiūros ir administravimo grupe Baltijos šalyse.

„Civinity“ obligacijos tapo pirmąja obligacijų emisija Baltijos šalyse, kurią išpirko investicijų bendrovė CVI, savo veiklą vykdanti Vidurio ir Rytų Europos finansų rinkose. Be to, tokio tipo „unitranche“ obligacija, apimanti visus finansavimo rizikos lygius, yra pirmoji Lietuvoje ir, pasak obligacijų emisiją organizavusio patarėjo „Oaklins M&A Baltics” partnerio Karolio Pociaus, pristato rinkai naują skolos bei nuosavybės rizikos apjungimo formą.

Šio sandorio teisiniais klausimais „Civinity“ konsultavo bendrovė „PwC Legal“.

Ši emisija pradėta platinti birželio 27 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 31 dieną obligacijų išplatinta už 5 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,255 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 85 mln. eurų.

Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo 0,3 proc., patvirtinta didžiausia - 0,55 proc. Šiai VVP emisijai nustatytas 0,6 proc. atkarpos dydis.

VVP paklausa aukcione siekė 70,73 mln. eurų, iš jų 68,73 mln. eurų sudarė konkurenciniai pasiūlymai.

Ši VVP emisija bus išperkama 2023 metų birželio 29 dieną.