– Labai džiaugiamės, kai nagrinėjame lyčių klausimus, kad galime pristatyti pirmą Lyčių lygybės žemėlapį Lietuvoje, kuris matuoja vyrų ir moterų padėties skirtumus kiekvienoje savivaldybėje. Kiekviena savivaldybė gali detaliai peržiūrėti, kokia yra jų situacija aštuoniose srityse – švietimas, sveikatos sritis, pažiūrėjome, kaip žmonės dalyvauja darbo rinkoje, koks ekonominis aktyvumas, kokia situacija kultūros ir sporto srityse, kaip sekasi savivaldybėms užtikrinti lyčių lygybės klausimus valdant ir priimant sprendimus.

– Turbūt bus savivaldybių, kurios nenorės pamatyti rezultatų.

– Žemėlapį suskirstėme į keturių spalvų blokus. Žalia spalva – geriausias įvertis, raudona ir pilka – žemiausi įverčiai. Žiūrint į bendrą įvertinimą, yra tik aštuonios žalios savivaldybės. Vadinasi, tik tos savivaldybės užtikrina lyčių lygybės klausimus, padėties skirtumus, kad jie nebūtų didesni nei 20 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pagal ką matuojate?

– Pagal aštuonias sritis, ten yra įvairių indikatorių. Jei paimsime tų aštuonių savivaldybių skirtingas sritis, pamatysime, kad labai skirtingai sekasi. Todėl negalime sakyti, kad šios aštuonios savivaldybės puikiai dirba. Ši priemonė naudingiausia savivaldybėms, kad jos naudotų ją situacijai analizuoti ir spręstų tam tikrus klausimus.

– Ar buvo sričių, dėl kurių rezultatų būtumėte nustebę?

– Labai nustebinti nebuvome, tačiau matome tendencijų, kurios atsiliepia ir bendroje Lietuvos statistikoje. Tačiau svarbu įsivertinti savo konkrečiai situaciją. Labiausiai nuliūdino socialinės apsaugos sritis. Daugumoje savivaldybių indikuojama, kad į vaikų priežiūrą vis dar per mažai įsitraukę tėčiai, savivaldybės gal per mažai skiria dėmesio. Koreliacijų matome tarp vaiko priežiūros paslaugų iki trejų metų prieinamumo arba naudojimosi ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje, pvz., keliose savivaldybėse pamatėme, kad jei tik 20–30 proc. vaikų eina į darželį, tokioje savivaldybėje kas antra moteris nedirba. Tai turi padarinių – didėja skurdo rizika, gyvenimo kokybė, karjeros galimybės. Įdomu, kad šis rodiklis veikia ir vyrų gyvenimo kokybę.

– Lyčių lygybė vyrams – sveika.

– Vis daugiau atsiranda tyrimų, nagrinėjančių vyriškumo normą, kvestionuojančių, kaip veikia lyčių stereotipai vyrų gyvenimus. Matome, kad vyrai, įsitraukę į vaikų priežiūrą ankstyvame amžiuje, mezga prieraišų santykį, turi mažiau suicidinių minčių ir dažniau tikrinasi sveikatą.

Net kalbant apie saugumą vairuojant – tik praeitais metais buvo sukurtas bandymas, testavimas, ar saugos diržai saugūs moterims.

Bendroje statistikoje matome, kad vyrai net tris kartus dažniau miršta nuo išorinių priežasčių ir du kartus dažniau serga profesinėmis ligomis. Tai galima sieti su nuo mažens girdima vyriškumo norma – būk drąsus, stiprus, nesvarbu kaip jautiesi, atsilaikyk ir pan.

– Žemėlapis rodo ne tik moterų nelygybės sritis, bet ir vyrų?

– Taip. Rodo padėtį. Labai svarbu rinkti duomenis. Mūsų vienas iš tikslų – paskatinti savivaldybes rinkti duomenis ir analizuoti pagal lytį. Jei to nedarome, kai kuriame paslaugas, infrastruktūrą, nežinome, kaip tai paveiks vyrų ir moterų gyvenimus.

– Prieš pokalbį minėjote, kad yra vaistų, kurie buvo kurti ir bandomi tik ant vyrų.

– Tokia sritis vadinasi duomenų spragomis, kai, pvz., daug yra technologijų, kurias dažniausiai sukuria vyrai ir jie priimant sprendimus neturi moterų, dažniausiai tada nepagalvojama apie moteris. Pvz., kiekviename biure yra ventiliavimo sistema, dažnai įrangos temperatūra nustatoma keliais laipsniais moterims biologiškai per šaltai. Vyrams viskas gerai, bet moterys dažniausiai šąla. Net kalbant apie saugumą vairuojant – tik praeitais metais buvo sukurtas bandymas, testavimas, ar saugos diržai saugūs moterims. Anksčiau buvo taikomas keliais dydžiais mažesnis nei vyrų kūno sudėjimo prototipas, visiškai neatsižvelgiant į moters biologiją. Moterims statistiškai du kartus didesnė mirties tikimybė avarijos atveju dėl šios priežasties.

Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje atšaukiami „Corolla“, „Corolla Matrix“, „Avalon“ ir „Avalon HV“ modelių automobiliai. Vien Jungtinėse Valstijose atšaukiama 2,9 mln. automobilių.

Tiesa, „Toyota“ patvirtino, kad šį kartą Europoje ar Japonijoje automobiliai neatšaukiami.

Atšaukiamuose automobiliuose gali būti elektros jungčių, kurios nėra pakankamai apsaugotos nuo elektrinių trukdžių, teigė „Toyota“ atstovai.

Dėl trukdžių oro pagalvės gali netinkamai išsiskleisti ar visai neišsiskleisti. Trukdžiai taip pat gali sukelti saugos diržų įtempimo problemų.

„Toyota“ patikino į paveiktus automobilius įdiegsianti elektrinių trukdžių filtrą, kuris išspręs galimas problemas.

„Viešiname šią bylą, kad skatintume žmonių sąmoningumą, kad žmonės, įsigydami tokias prekes, patikrintų, ką jie įsigyja, nes tokių prekių įsigijimas gali sukelti labai sunkias pasekmes“, – žurnalistams penktadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vingaudas Rinkevičius.

Pareigūnai įspėja, kad sutaupyti siekiantys ir tokias neoriginalias detales į automobilius dedantys asmenys smarkiai rizikuoja.

Spėjama, kad Lietuvoje gali būti dešimtys tūkstančių automobilių, kuriuose sumontuotos tokios neaiškios kokybės oro pagalvės, dalis jų savininkų apie tai gali nė neįtarti.

Įtariama, kad bendrovės darbuotojai minėtas detales pažymėdavo gamintojų logotipais ir parduodavo kaip tikrą prekę.

Pareigūnų duomenimis, neoriginalios oro pagalvės dedamos į įvairių populiarių markių automobilus, tačiau rasta gaminių, žymėtų prabangių „Maserati“, „Porsche“ automobilių logotipais.

Manoma, kad šiomis detalėmis būdavo keičiamos suveikusios daužtų automobilių oro pagalvės.

„Netaupykite 100 ar 200 eurų, pirkite dalis tvarkingas, o ne perdarytas, kurios gali jus sužaloti“, – sakė Kauno apskrities Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas.

„Mes nežinome, ar ta panelė suveiks, ar ta oro apsaugos pagalvė suveiks, ar nesukels padarinių“, – sakė jis.

Policija neturi duomenų, kad dėl šios bendrovės produkcijos būtų žmonės būtų nukentėję.

Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos tvarkymo ir svetimo prekių ženklo naudojimo.

Nusikalstama veika išaiškėjo, patikrinus prie Kauno automobilių turgaus atvykusį Šakių rajone registruotos bendrovės mikroautobusą.

„Aptiko, kad mikroautobuse įrengtas kasos aparatas, kuris neveikė. Mikroautobuse buvo dalijamos oro pagalvės, bet nebuvo išduodami jokie kiti apskaitą liudijantys pirkimo-pardavimo dokumentai“, – sakė prokuroras.

Mikroautobuse pareigūnai rado 4,5 tūkst. eurų, kaip manoma, neapskaitytų lėšų.

Veikė ir užsienyje

Tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktos kratos Šakių bendrovės administracinėse-gamybinėse patalpose. Jose aptikta apie 80 tūkst. eurų neapskaitytų lėšų.

Per kratas rasta oro pagalvių, panelių, pagamintų Kinijoje.

„Įtariama, kad bendrovės darbuotojai minėtas detales pažymėdavo gamintojų logotipais ir parduodavo kaip tikrą prekę“, – sakė V. Rinkevičius.

Įmonė, kurioje, kaip manoma, vykdyta neteisėta veikla, uždarosios akcinės bendrovės statusu veikia apie metus, jos metinė apyvarta siekia apie vieną milijoną eurų.

„Ši įmonė veikė ne tik Lietuvos teritorijoje, veikė ir už Lietuvos ribų, užsienyje“, – sakė prokuroras.

Itin sudaužytų vengia

Oro pagalvės porą pastarųjų savaičių yra ne vieno automobilininkų sambūrio pokalbių tema. Prieš kelias savaites įvykęs eismo įvykis, kai per avariją naujame "Toyota CH-R" automobilyje neišsiskleidė oro pagalvės ir, tikėtina, dėl to žuvo juo važiavusi nepilnametė, sulaukė daug dėmesio, tačiau kol savo darbo neatliko nepriklausomi ekspertai, pasakyti, kodėl naujo automobilio saugos sistemos nesuveikė taip, kaip turėjo, ganėtinai sunku.

Gali būti, kad automobilis gavo smūgį į tą vietą, kur nebuvo daviklių, atsakingų už tai, kad išsiskleistų pagalvės, galbūt automobiliuose buvo sumontuotos brokuotos oro pagalvės ir t.t. Versijų ne viena. Tačiau šis atvejis verčia kelti klausimą, kaip apskritai įsitikinti, ar perkamas automobilis turi oro pagalves. Kalbame, žinoma, apie naudotą automobilį. Jų Lietuvoje vis dar parduodama dešimtimis kartų daugiau nei naujų.

Kol ES nėra bendros duomenų bazės, nustatyti, kokios būklės automobilį perkate, labai sunku. Net ir Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos neviešina, kiek draudžiamųjų įvykių administruoja per metus ir apskritai, kokie tie įvykiai buvo ir kiek nukentėjo automobiliai. Žinoma, įstatymų yra apibrėžta, kad tvarkomas tik tas automobilis, kurio remontas ekonomiškai tikslingas – suma neviršija 75 proc. jo vertės.

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis tvirtina, kad pasitaiko mažai atvejų, kai pardavėjai sukčiauja ir parduoda automobilį be oro pagalvių, tačiau neneigia, kad taip vis dar nutinka.

Ne taip seniai žmogus įsigijo automobilį už keliasdešimt tūkstančių eurų, o vėliau paaiškėjo, kad jis buvo patekęs į rimtą eismo įvykį ir nebuvo tinkamai suremontuotas.

"Ne taip seniai žmogus įsigijo automobilį už keliasdešimt tūkstančių eurų, o vėliau paaiškėjo, kad jis buvo patekęs į rimtą eismo įvykį ir nebuvo tinkamai suremontuotas. Naujajam automobilio savininkui teisme pavyko įrodyti, kad pardavėjas šį faktą nuslėpė. Tad ieškovas gavo kompensaciją", – pasakoja V.Naujanis.

Lietuvoje parduodamo naudoto automobilio kaina vidutiniškai siekia iki 5 tūkst. eurų. Pasak V.Naujanio, pardavėjai ieško automobilių, kuriuos reikėtų kuo mažiau remontuoti ir būtų galima greitai realizuoti.

"Jeigu jau į Lietuvą atkeliauja automobilis po avarijos, dažniausiai būna smulkūs defektai – sulankstytos kėbulo detalės, dužę stiklai, o automobiliai po rimtų eismo įvykių atkeliauja itin retai", – tvirtina pašnekovas. Pardavėjai remiasi paprasta matematika – itin sumaitoto automobilio remontas kainuos nemenkus pinigus, tad jį suremontavus, uždarbis gali būti tik minimalus.

Saugus tik metus

Automobiliai šiandien apie gedimus vairuotoją informuoja užsižiebusiomis indikatorių lemputėmis ar piktogramomis informaciniame kompiuteryje. Jeigu su oro pagalvėmis viskas gerai, automobilį užvedus, indikatoriai užgęsta, jeigu ne – ieškok problemos. Vis dėlto net ir tuo atveju, kai automobilio pagalvės nėra arba jai veikti netinkamos sąlygos, indikatorius gali apie tai nepranešti. Kodėl? Taip gali nutikti todėl, kad po eismo įvykio automobilis buvo suremontuotas sukčių, kurie užuot sumontavę naujas oro pagalves, vietoj iššovusių senųjų, elektros grandinėje sumontavo vadinamuosius slapukus – elektrinės varžos elementus, apgaunančius automobilio kompiuterį. Tikrindamas automobilyje sumontuotas saugos sistemas, kompiuteris tikrina elektros grandinę. Jeigu gauna signalą, kad neva viskas joje gerai, indikatorius informaciniame skydelyje tikrai neužsidegs.

Būtent į tokią situaciją pateko ir Kauno techninių apžiūro centro vadovas Gintaras Ciegis. Tik visai neseniai paaiškėjo, kad pašnekovo įsigytame automobilyje nėra šoninių keleivio oro pagalvių, vadinamųjų užuolaidų.

"Pirkdamas automobilį stengiausi patikrinti visas įmanomas sistemas. Transporto priemonė ne tik buvo patikrinta techninių apžiūrų centre, bet ir autorizuotame servise. Visi patikrinimai siuntė vieną žinią – su automobiliu viskas gerai, tačiau pavažinėjus metus, staiga užsidegė informacinė piktograma apie neveikiančias oro pagalves. Pradėjau su meistrais nuodugniau tikrinti automobilį – paaiškėjo, kad sugedęs vienas iš keleivio diržų pirotechninių įrenginių, kuris avarijos atveju turėtų įtempti diržus, kad suveiktų oro pagalvės", – pasakojo G.Ciegis.

Sugedęs saugos diržų mechanizmas pašnekovą privertė patikrinti ir pačią oro pagalvę – jos nebuvo, o nuardžius salono apdailos detales paaiškėjo, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu išsiskleidė "užuolaidėlės". Vadinasi, arba prieš tai buvęs automobilio savininkas, arba automobilio pardavėjas nusprendė pataupyti ir apgauti pirkėją – suremontavo automobilį tik kosmetiškai, pakeitė automobilio išvaizdą, tačiau nepakeitė nei oro pagalvių, nei saugos diržų mechanizmų.

"Buvo sumontuotas elementas skirtas automobilio kompiuteriui apgauti, kuris, tikriausiai, nustojo veikti ir tuomet automobilio kompiuteris užfiksavo "klaidą", – pasakoja G.Ciegis.

Įranga ne amžina

Vienos pusės pirotechninis saugos diržų mechanizmas ir oro pagalvė kainuoja apie 250 eurų. Kadangi G.Ciegio automobiliui reikia tokių dviejų mechanizmų, detalių kaina pasiekia apie pusę tūkstančio eurų. Piniginę paplonina ir detalių montavimo darbai.

Paklaustas, ar techninių apžiūrų centrų specialistai gali pagelbėti automobilį įsigyjančiam žmogui nustatyti, ar jo transporto priemonėje yra oro pagalvės ir jos suveiks tinkamai, G.Ciegis tik skėstelėjo rankomis.

"Mano istorija tik įrodo, kad iš pirmo žvilgsnio tvarkingas automobilis gali toli gražu toks nebūti. Jeigu techninės apžiūros kontrolierius automobilio informaciniame monitoriuje pamatys įsižiebusią piktogramą apie neveikiančias oro pagalves, toks automobilis negaus teigiamo įvertinimo ir techninės apžiūros talono. Toks veikiantis indikatorius priskiriamas prie didelių trūkumų. Tad klientas su tokiu automobiliu turės į TA stotį grįžti dar kartą. Vis dėlto kaip jis išspręs nustatytą trūkumą – pakeis oro pagalvę ar tiesiog apgaus automobilio kompiuterį ir TA kontrolierių, nustatyti negalėsime. Kontrolieriai, tikrinantys automobilius, jų ardymu neužsiima", – tvirtina G.Ciegis.

Jis taip pat teigė, kad asmeninė patirtis tik patvirtina minėtą faktą. Šiuo atveju, pasak Kauno techninės apžiūros centro vadovo, belieka pasitikėti automobilio pardavėjo sąžiningumu.

Beje, net ir tuo atveju, kai automobilyje sumontuotos oro pagalvės yra, tačiau automobilis jau yra įkopęs į antrą dešimtmetį, dar nereiškia, kad eismo įvykio metu pagalvės būtinai išsiskleis. Automobilių technikos ekspertai tvirtina, kad kaip ir visi kiti automobilio agregatai, taip ir saugos oro pagalvės turi savo eksploatacijos terminą.

Besibaigiant savaitgaliui kelyje Vilnius–Panevėžys nuo kelio nuvažiavo ir vertėsi automobilis "Volkswagen Golf".

Pirminiais policijos pareigūnų duomenimis, automobilis nuo kelio nuvažiavo tuomet, kai jį vairuojantis vyras bandė išvengti susidūrimo su į kelią staiga išbėgusiu briedžiu.

Į griovį įvažiavęs automobilis keletą kartų vertėsi, kol sustojo už keliolikos metrų nuo kelio. Į eismo įvykio vietą atvykusiems Panevėžio pareigūnams daug klausimų sukėlė faktas, kad tiek kartų apsivertus automobiliui nesuveikė nė viena oro pagalvė.

Bendrovės "Transporto studijos" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, apžiūrėjęs automobilio, patekusio į eismo įvykį, nuotraukas, teigė, kad oro pagalvės galėjo tiesiog neišsiskleisti.

"Pagal nuotraukose matomas automobilio deformacijas drįsčiau teigti, kad transporto priemonė negavo smūgio į tas zonas, kuriuose montuojami davikliai, priverčiantys išsiskleisti oro pagalves", – svarsto technikos ekspertas.

Pasak jo, po staigaus vairo pasukimo į dešinę automobilis pradėjo slysti šonu ir vertėsi santykinai minkštai, tik dešiniajam statramsčiui teko stipresnė smūgio jėga, tad gali būti, kad oro pagalvės tiesiog nesiaktyvavo ir sakyti, kad jų ten visai nebuvo, negalima.  Kiek žinoma, automobilis į Lietuvą atkeliavo iš Prancūzijos, kurioje neveikiančių oro pagalvių sumontavimo ar veikiančių išmontavimo praktika nėra plačiai paplitusi.

Paklaustas, ar galėjo nutikti taip, kad oro pagalvės neišsiskleidė dėl to, kad važiavusieji automobiliu buvo neprisisegę saugos diržų, R.Vėlavičius tvirtino, kad ne visuose automobiliuose saugos diržų ir oro pagalvių išsiskleidimo sistemos yra susietos, be to, aišku, kad į avariją patekusiame "Volkswagen" važiavo 4-erių metų mergaitė, kuri sėdėjo specialioje kėdutėje, tad kažkurie diržai tikrai buvo prisegti.

Sužinoti, ar jūsų automobilis turi veikiančias oro pagalves, galima tikrinant elektros blokus, tačiau tik su sąlyga, kad auksarankiai nebus pabandę tos elektronikos apgauti. Jeigu bus taip nutikę, ar automobilyje sumontuotos veikiančios oro pagalvės ar ne, galima sužinoti tik jas išardžius.

Federalinė agentūra pranešė, kad naujausia mirtina nelaimė, susijusi su atšauktomis oro pagalvėmis, įvyko Kalifornijoje rugsėjo 30 dieną.

50-metė moteris vairavo 2001 metais pagamintą "Honda Civic" ir tas automobilis, pasak NHTSA, buvo įtrauktas į jos nustatytą "gerokai didesnę riziką", ypač šiltuose ir drėgnuose regionuose, keliančių "Honda" ir "Acura" transporto priemonių grupę.

NHTSA taip pat pranešė, kad šio automobilio savininkams buvo ne kartą siųsti laiškai, kuriuose jie buvo raginti pakeisti nekokybiškas oro pagalves, tačiau jie to nepadarė.

Tokije įsikūrusi "Takata", kuriai tenka 20 proc. pasaulio saugos diržų ir oro pagalvių rinkos, susiduria su rimtomis problemomis po to, kai buvo nustatyta, kad jos pagamintos oro pagalvės pripūtimo mechanizmai pagalves pripučia per greitai, suplėšydami jas ir į automobilio saloną pažerdami plastikinių ir metalinių dalių, kurios gali smarkiai sužeisti automobilyje esančius žmones ar net tapti jų mirties priežastimi. Šis defektas visame pasaulyje jau buvo susietas su mažiausiai 15 žūčių ir daugybe sužalojimų.

Apie 100 mln. "Takata" oro pagalvių, įskaitant maždaug 70 mln. Jungtinėse Valstijose, jau buvo atšaukta.

Dar keturi žmonės buvo sužeisti, kai į bendrovės gamyklą važiavęs sunkvežimis sprogo „lyg didžiulė bomba“, teigia vietos policija. Sprogimo padaryta žala buvo tokia didžiulė, kad žuvusią moterį teko atpažinti jos dantis sulyginus su odontologo turimais duomenimis.

„Sprogimas sukūrė milžinišką kraterį, – kalbėdamas apie rugpjūčio 22 d. įvykusį incidentą sakė Teksaso Maveriko apygardos šerifas Tomas Schmerberis. – Per sprogimą žuvo už devynių metrų nuo jo buvusiame name buvusi moteris. Jos kūnas buvo labai sudarkytas, tačiau buvo rasti du jos dantys, pagal kuriuos ji ir buvo identifikuota.“

Tačiau „Takata“, dėl kurios defektų turinčių oro pagalbių visame pasaulyje jau žuvo mažiausiai 15 žmonių, neigia, kad šis atvejis yra susijęs su ta pačia sprogstančių oro pagalvių problema.

„Mes nemanome, kad šis incidentas turi ką nors bendro su defektu“, – sakė kompanijos atstovė ir pridūrė, jog veikiausiai prieš tai įvyko avarija, dėl kurios sunkvežimyje kilo gaisras, sukėlęs mirtiną sprogimą.

„Takata“ yra nustačiusi griežtas saugos procedūras, susijusias su jos produktų transportavimu, ir jos atitinka visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė bendrovės atstovė, išreiškusi užuojautą žuvusio moters artimiesiems.

Visame pasaulyje atšaukta maždaug 100 mln. „Takata“ ganybos oro pagalvių. Bendrovei gresia daugybę ieškinių ir milžiniškos išlaidos kompensacijoms.

Sekmadienį Klaipėdoje po moters automobiliu numesta petarda, kuriai sprogus iššovė dvi oro pagalvės.

Policijos departamento duomenimis, apie 18.50 val. Kruizinių laivų terminalo automobilių stovėjimo aikštelėje prie 24 metų moters automobilio, jai būnant viduje, privažiavo BMW. Iš šio automobilio pro langą po moters „Peugeot 307“ numesta uždegta petarda, kuri sprogo.

Per įvykį automobilyje „Peugeot 307“ iššovė dvi oro pagalvės, nuostolis siekia 1 tūkst. eurų.