Renginio organizatorių Lietuvos žurnalistų sąjungos teigimu, šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose įkalinti 33 žiniasklaidos atstovai.

„Palaikydama savo kolegas, kurie šiuo metu yra už grotų, Baltarusijos žurnalistų asociacija (šiuo metu dėl valdžios persekiojimo veikianti Vilniuje) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga pradeda solidarumo maratoną ir ragina prisijungti kitas pasaulio žurnalistų organizacijas“, – pažymima kvietime prisijungti prie akcijos.

Akcija kartu su Baltarusijos žurnalistų organizacija yra organizuojama minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną.

Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“ teigia, kad šalyje dėl opozicinės veiklos už grotų atsidūrė beveik 1 500 žmonių.

Prie sostinės iniciatyvos prisijungė tiek didžiųjų miestų, tiek rajonų savivaldybės: organizuojami palaikymo mitingai, bus degami solidarumo laužai, žmonės kviečiami žiebti solidarumo su Ukraina žiburius.

Renginiai Vilniuje prasidės 16.30 val. – Katedros aikštėje rengiamas vadinamasis Pirmadienio mitingas. Jame dalyvaus beveik visų NATO valstybių ambasadoriai, surengsiantys savo flashmob‘ą – kiekvienas savo  valstybine kalba ištars visiems žinomą šūkį „Slava Ukraini“.

17.30 val. iš Katedros aikštės, Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę pajudės eisena, kurioje bus nešamos didelio formato Ukrainos ir Lietuvos valstybinės vėliavos.

18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks pagrindinis akcijos koncertas. Į sceną, be svarbiausių valstybės vadovų ir svarbiausių Ukrainos paramos fondų atstovų, lips G&G Sindikatas, Ieva Narkutė, KAnDIS, Baltos Varnos, Merūnas Vitulskis, Aistė Smilgevičiūtė, ukrainiečių atlikėja Alana ir kiti! Renginį ves Edmundas Jakilaitis ir Gerūta Griniūtė. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Kaune, Vienybės aikštėje, žmones su vėliavomis ir solidarumo žiburiais telktis kviečia VDU Studentų atstovybė ir partneriai. Invazijos metinių minėjimo scenoje pasirodys grupės „Flash Voyage“, „Thundertale“, atlikėjas Gebrasy, šeimos projektas „HansaNova“ ir kiti atlikėjai.

Solidarumo ir vienybės akcijas visoje Lietuvoje organizuoja miestų ir miestelių savivaldybės bei kultūros centrai ir nors renginių formatai šiek tiek skirsis, žmonės visoje Lietuvoje tylos minute pagerbs žuvusius ir palaikys tebekovojančius. Pagrindinis akcijos akcentas – iniciatyva „Radarom“, prie kurios visi bus kviečiami dar kartą prisidėti.

Prie visuotinės tylos minutės prisijungs ir didžiausi Lietuvos prekybos tinklai, kurie lygiai 18.30 val. savo darbuotojus ir pirkėjus pakvies akimirkai sustoti ir susivienyti su visais žmonėmis, išėjusiais į gatves už Ukrainą.

„Nesustokite. Darykite tą patį“, – paklaustas, ką dar Lietuva galėtų padaryti, atsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vasario 24-oji krauju įrašyta į modernaus, demokratiško pasaulio istoriją. Tos dienos paryčiais Rusija nusitaikė į strateginius Ukrainos gynybos objektus ir visą laisvąjį pasaulį. Jau žuvę dešimtys tūkstančių nekaltų žmonių, kankinamos ir niekinamos moterys, vaikai.

Nesuvokiamas žiaurumas nepalaužė Ukrainos valios gintis, o jos kova sutelkė laisvei neabejingus žmones visame pasaulyje.

Ukrainos laisvė yra Lietuvos laisvė. Todėl nevalia sustoti!

„Laisvė šviečia: RADAROM“ renginiai Lietuvoje:

VILNIUS – 18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje;

KAUNAS – 18.30 val. Vienybės aikštėje;

KLAIPĖDA – 18.30 val. Klaipėdos šviesų festivalyje;

ŠIAULIAI – 19 val. centrinėje miesto Prisikėlimo aikštėje;

PANEVĖŽYS – 18.30 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės;

KĖDAINIAI – 18.30 val. Rinkos aikštėje;

UKMERGĖ  – 18.30 val. prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“;

ELEKTRĖNAI – 18.30 val. Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje;

ALYTUS – 17.30 val. Rotušės aikštėje;

VARĖNA – prie Varėnos rajono savivaldybės;

KERNAVĖ – 18.45 Kernavės archeologinė vietovėje;

JONIŠKIS – 16.30 val. prie Joniškio kultūros centro;

MARIJAMPOLĖ – 18.30 val. J. Basanavičiaus aikštėje;

MOLĖTAI – 17.30 val. Savivaldybės aikštėje;

RASEINIAI – 9 val. Žemaičio aikštėje;

ŠAKIAI – 16 val. prie savivaldybės Rotušės;

LENTVARIS – 18 val. Lentvario kultūros rūmuose;

ROKIŠKIS – 17 val. Sąjūdžio aikštėje prie Kultūros centro;

KAIŠIADORYS – 18.30 val. Teofiliaus Matulionio aikštėje;

VIEVIS – 18.30 val. Vievio miesto aikštėje;

PASVALYS – 18.30 val. Vytauto Didžiojo aikštėje prie Pasvalio kultūros centro;

NERINGA –  18.30 val. prie Liudviko Rėzos kultūros centro, Juodkrantėje;

RIETAVAS – 18.30 val. Rietavo Laisvės aikštėje;

IGNALINA – 18.30 val. Ignalinos Laisvės aikštėje;

BIRŽAI – 18.30 val. prie Nepriklausomybės paminklo;

VISAGINAS – 18.30 val. prie Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato;

LAZDIJAI – 15 val. Laisvės kovų muziejus;

ANYKŠČIAI – 17.30 val. prie Laisvės paminklo;

NAUJOJI AKMENĖ – 18 val. L. Petravičiaus aikštėje;

JONAVA – 18.30 val. Savivaldybės aikštėje.

Visuotinė tylos minutė – 18.30 val.

Renginį organizuoja Užupio bendruomenė ir baltarusių paramos organizacija „Dapamoga“ ir rusakalbiams skirtas naujienų portalas „Pogulianka“.

Organizatoriai skelbia, kad paramos renginys-koncertas bus skirtas paremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) Kosto Kalinausko vardo gudų tautinio pulko kariams.

Pasak organizatorių, vasarį prasidėjusią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje sąmoningų europiečių vertinama kaip „agresija ir tragedija visai laisvojo pasaulio Europai“, o baltarusiai ir lietuviai šį puolimą išgyvena itin jautriai, turint omeny bendrą istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

„Visi stebime su kokia drąsa kovoja Ukrainos kariai ir prie jų prisijungę kitų šalių savanoriai, su kokiu pasiaukojimu siekia mūsų bendros pergalės! Jų pastangos ir aukos priartina mus prie pagrindinės šiandieninės užduoties – išvyti Rusijos karius iš Ukrainos žemės – sprendimo, nes būtent šio karo mūšio laukuose sprendžiamas ne vien Ukrainos, bet gudų tautos ateities ir Baltarusijos valstybingumo likimas“, – skelbia renginio organizatoriai.

Šv. Baltramiejaus apaštalo vardo bažnyčios šventorius Užupyje yra vienintelė gudiška katalikiška parapija Lietuvoje, pamaldos čia vyksta tik baltarusių kalba.

Sovietinės okupacijos metu ji buvo uždaryta, paversta dirbtuvėmis, kuriose buvo iškaltas ir Lukiškių aikštėje stovėjęs paminklas sovietiniam diktatoriui Vladimirui Leninui. Bažnyčia iš naujo pašventinta, perduota Lietuvos baltarusių katalikų bendruomenei ir savo veiklą atkūrė 1997-aisiais.

Akcijos organizatorės prašė žmonių atvykti su žaislais, kurie po iniciatyvos bus paaukoti nuo karo bėgantiems vaikams, šiuo metu esantiems Lietuvoje.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje fiksuojami įvairaus pobūdžio ir masto karo nusikaltimai. Dėl vykdomo žiaurumo žuvo jau 215 vaikų, sužeisti dar 386, tačiau tikslūs duomenys šiuo metu nėra žinomi. Todėl iniciatyva „Tai gali būti Jūsų vaikas“ siekiame atkreipti dėmesį į karinės agresijos, vykdomos Ukrainoje, padarinius ir vaikų teisių pažeidimus. Iniciatyva vyksta Motinos dieną, o tai yra galimybė apmąstyti, kas vyksta aplink mus, solidarizuotis bei palaikyti visus gedinčius, kurie neteko savo draugų ir artimųjų“, – sako organizacijos steigėjos Greta Kin ir Sandra Matoškaitė.

Dėl vykdomo žiaurumo žuvo jau 215 vaikų, sužeisti dar 386, tačiau tikslūs duomenys šiuo metu nėra žinomi.

Motinos diena pasirinkta neatsitiktinai – renginio organizatorės siekia, kad surinktų žaislų skaičius simbolizuotų Ukrainoje nužudytų vaikų skaičių. „Norime, kad kiekvienas, atvykęs į Vienybės aikštę, atrastų bendrystę su karo sąlygomis gyvenančiomis šeimomis, kurioms tenka išgyventi nesuvokiamą žiaurumą jų pačių namuose. Pabrėžiame, kad pavadinimas „Tai gali būti Jūsų vaikas“ simbolizuoja ne tik aukas, bet ir ginančius Ukrainą žmones, kurių netektis kiekvienai mamai yra skaudžiausia pasaulyje“, – mintimis dalinasi renginio organizatorė, aktyvistė Neringa Butkutė.

Palaikymo akcijos dalyviai Vienybės aikštėje judėjo ratu vis padėdami žaislus rato viduryje. 

„Nepamirškime, kad didžiausia pagalba, kurią galime suteikti, yra bet kokio dydžio auka, skiriant lėšas jūsų pasirinktam paramos fondui. Ši auka gali tapti šalmu, liemene, vaistais, parama pabėgusiems nuo karo ar maistu rūsyje jau trečią mėnesį gyvenantiems žmonėms. Mūsų palaikymas Ukrainai yra labai svarbus, o čia atvykstantys džiaugiasi mūsų noru ir pastangomis padėti. Kviečiame remti Ukrainą jūsų pasirinktu būdu, nes skirta parama gali išgelbėti gyvybę“, – aukoti ragina renginio organizatorės.

Jau mėnuo, kai Ukraina kovoja už savo laisvę. Mėnuo, kai Rusija nesirenka taikinių ir bombomis šluoja Ukrainą, jos žmonių gyvenimus, viešas erdves, mokyklas ar namus.

Kasdien Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kreipiasi tiek į savo tautą, tiek į pasaulį, ragindamas atsimerkti ir pamatyti, koks siaubas vyksta Ukrainoje. Taip pat šalies vadovas vis kviečia padėti Ukrainai ir ją palaikyti kaip tik įmanoma.

Todėl ir Kaune rengiama Ukrainos palaikymo akcija. Ketvirtadienis – ne šiaip diena. Šiandien sukanka mėnuo nuo tada, kai Rusijos sunkioji karo technika įvažiavo į nepriklausomą Ukrainą. Be to, šiandien vyko neeilinis NATO vadovų susitikimas, kuriame taip pat bus aptarta situacija Ukrainoje bei kaip galima užtikrinti NATO šalių saugumą.

LNK reportažas:

Į Vienybės aikštę kauniečiai atėjo pasipuošę Ukrainos simbolika. Susirinkusiems kalbą sakė VDU filosofas Gintautas Mažeikis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienybės aikštėje jau ne pirmą kartą rengiama Ukrainos palaikymo akcija. Pirmoji vyko tik prasidėjus karui.

Paramos akcija vyksta kovo 8-ąją minint Tarptautinę moteris dieną. Žmonės į ją atvyko su Ukrainos vėliavomis ir kita mėlynos ir geltonos spalvų simbolika.

Atvykusiesiems į renginį dalinamos saulėgrąžos – Ukrainos nacionalinis simbolis, tapęs ir pasipriešinimo Rusijos agresijai ženklu.

Mitingo dalyviai taip pat nešėsi plakatus, reiškiančius palaikymą Ukrainos moterims, ir raginančius Rusiją nutraukti karą.

„Vargšės moterys, siaubinga, sunki jų padėtis. Nors, tiesą pasakius, iš Rusijos tikėjausi bet ko“, – sakė 68-ių pensininkė Raimonda Vasiliauskienė.

„Mes visa širdimi su jais (ukrainiečiais)“, – pridūrė ji.

Akcijoje dalyvauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, visuomenininkai.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen renginyje sakė, kad Rusijos veiksmų brutalumas šokiruoja ir Ukrainos moterys šiuo metu turi vienintelį tikslą – išgyventi, pasirūpinti, kad išgyventų artimieji, vaikai.

Man labai norisi, kad mes padedami Ukrainai dar kartą pažvelgtumėm į tai, ką jau pasiekėm, ką jau iškovojom, kokiomis teisėmis, kokiomis galimybėmis Lietuvoje gali naudotis kiekviena moteris.

„Šiandien solidarizuodamiesi su Ukrainos moterimis mes puikiai suprantame, kad kiekviena moteris nori jaustis saugi, nori turėti visas galimybes realizuoti savo potencialą, sulaukti pagarbos, nebūti pažeminta, nepatirti smurto, tačiau ukrainietėms moterims visi tie siekiai susiveda į viena – tiesiog išgyventi, pasirūpinti, kad išgyventų artimieji, vaikai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji savo kalboje siūlė įvertinti, ko Lietuva pasiekė lygių galimybių srityje, ir linkėjo, kad Ukrainos slėptuvėse šiuo metu gimstantys vaikai paaugę „matytų kitą Ukrainą“.

„Man labai norisi, kad mes padedami Ukrainai dar kartą pažvelgtumėm į tai, ką jau pasiekėm, ką jau iškovojom, kokiomis teisėmis, kokiomis galimybėmis Lietuvoje gali naudotis kiekviena moteris. Besidžiaugdamos ir besididžiuodamos tuo, ką jau turime, kad nepamirštume, jog dar yra dalykų, kuriuos turime nuveikti“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Renginio dalyviams buvo dalinamos skrajutės su raginimu paaukoti Ukrainos moterų fondui. Šis fondas paskirsto paramą moterų organizacijoms visoje Ukrainoje, kurios karo metu koordinuoja žmonių perkėlimą į saugesnes vietas, teikia kitokią pagalbą.

Renginyje dalyvavęs 32 metų Povilas Juodzevičius sakė, kad į solidarumo akciją jis atėjo dėl bendruomeniškumo, ir tai yra „viena iš priemonių parodyti, kad mums irgi rūpi ir mes apie tai be perstojo galvojam“.

„Man ši akcija atrodo svarbi patiems įsikvėpti ir kitus įkvėpti, kad viskas bus gerai“, – BNS sakė IT srityje dirbantis vyras.

Jungtinės Tautos teigia, kad per vasario 24 dieną prasidėjusią Maskvos invaziją fiksavo žuvusius daugiau nei tūkstantis civilių, tačiau realus aukų skaičius gali būti ženkliai didesnis, Rusijos pajėgoms tęsiant Ukrainos miestų apšaudymą.

Kaimyninėje šalyje skriejant kulkoms uostamiestyje vyko žodžių kova. Taip susirinkusieji taikėsi į už konsulato užuolaidų besislepiančiųjų sąžinę.

Nuo 10 val. Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriai kvietė atvykti į taikos akciją „Muzika prieš karą“. Jos metu dvi valandas buvo leidžiama legendinės grupės „De-Phazz“ vokalisto Karlo Friersono daina.

Užuolaidos praskleistos, gal kažkoks susimąstymas įvyks. Labai sunku kalbėti.

Pasak organizatorių, atlikėjas norėjo prisijungti prie šios akcijos ir prašė, kad prie konsulato skambėtų jo muzika. K. Friersonas kartu su Ukrainos muzikantais jau daug kartų yra grojęs Klaipėdoje.

Susirinkusieji laikė plakatus, kuriuose Ukrainos dvispalvės fone lietuvių ir anglų kalbomis mirgėjo užrašas „Karui Ukrainoje STOP“. Kiti iškėlę laikė šios šalies vėliavas.

Nutilus K. Friersono dainai, fone suskambdavo Ukrainos himnas.

Kai kurie pro konsulatą važiuojantys vairuotojai signalizavo automobiliais lyg savotiškai pritardami karo stabdymui.

Į akciją atvyko ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė, kuri dalijo minėtus plakatus susirinkusiems.

„Užuolaidos praskleistos, gal kažkoks susimąstymas įvyks. Labai sunku kalbėti. Daugelis mano kolegų muzikantų – Ukrainoje. Jie sako, kad geriausia netylėti, bent taip palaikyti morališkai“, – kalbėjo I. Grubliauskienė.

Tačiau konsulato užuolaidos per kelias valandas taip ir nesujudėjo.

Prie konsulato atvyko mažiausiai trys policijos pareigūnų automobiliai. Kol vieni stovėjo prie konsulato vartų, kiti kalbino akcijos dalyvius.

„Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdo įrašo ištrauka, kurioje verkiantis jaunas vyras Ukrainoje atsisveikina su raudančia mažamete dukra. Ar jūs bent pajėgiat protu aprėpti, kiek tokių jaunų vyrų, sūnų, tėvų, brolių išėjo ginti savo tėvynės nuo barbaro, kuriam nėra nieko švento?“ – tokiais žodžiais į visuomenę kreipėsi renginio organizatorės.

Todėl sekmadienį moterys prie „Laisvės kario“ paminklo rinkosi į taikų valandos protestą prieš visą Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje. Susirinkusios moterys apsigaubė gedulo spalvomis.

„Apsigobkite juoda skarele, įsiriškite juodą kaspiną, apsirenkite juodai - pakaks bet ko juodo, kas amžinai primintų Rusijos žvėrims, ką jie padarė. Mes privalome garsiai, kategoriškai sakyti ir nenustoti kartojusios – Ukraina, tu ne viena. Lietuvoje tau šviečia tūkstančiai širdžių! Eik į šviesą!“ – kalbėjo renginio organizatorės.

Iniciatyvos organizatorės – Daiva Žeimytė-Bilienė, Dovilė Filmanavičiūtė, Živilė Kruopaitė-Basiulė, Inga Jablonskė, Agnė Grigaliūnienė sakė norinčios apeliuoti ne tik į Lietuvos ir su pasibaisėjimu Rusijos agresiją stebinčio likusio pasaulio, bet ir pačių rusų moterų širdis. Pasak jų, yra vilties, kad Rusijos visuomenę išjudinti galėtų į gatves išėjusios žmonos, seserys ir motinos, kurių vyrai, broliai ir sūnūs jau žūsta kare.

„Gal jau žinote, kiek šiandien Putinas užmušė žmonių Ukrainoje? Gal žinote, kiek suplanavo užmušti rytoj? Gal žinote, kiek Europos vadovų kreipėsi į Hagos tribunolą iškeldami kaltinimą Putinui dėl nusikaltimų žmonijai? Nėra tokių? Tai gal nors Lietuva iškelia laisvės vėliavą“, – Vilniuje susirinkusiai tūkstantinei miniai, besisolidarizuojančiai su Kremliaus agresiją patiriančia Ukraina, sakė V. Landsbergis.

Gal tai buvo neišvengiama, kad pasaulis pasveiktų nuo Rusijos vėžio.

„Vienas iš dviejų: arba pasaulis priėjo liepto galą, arba Rusija priėjo liepto galą. Tikėkime, kad Rusija priėjo liepto galą. Gal tai buvo neišvengiama, kad pasaulis pasveiktų nuo Rusijos vėžio“, – savo kalboje pažymėjo profesorius.

„Kaži, ar dabartinei Rusijai pakaks pakeisti ligotą vadą, kad ji ir pasaulis išvengtų katastrofos. Reikėtų keisti visą režimą ir gyvenimo filosofiją. Ne smurtas, o žmoniškumas turi valdyti, kitaip visas pasaulis eis velniop su Rusija priešakyje“, – akcentavo V. Landsbergis.

Vytautas Landsbergis. L. Balandžio / BNS nuotr.

Susirinkusiai 10 tūkst. miniai V. Landsbergis teigė, kad  apleisti Ukrainą reikštų savižudybę Europai. Todėl, anot jo, dabar būtina apsispręsti ir pasirinkti pusę, kurioje stovėti.

„Klausimas būtų ir kai kuriems Lietuvos verslininkams bei režisieriams: ar jie europiečiai, ar maskviečiai?. Dabar kaip niekada reikia apsispręsti, kur tu stovi: ar prie kapšo Maskvoje, ar ateini ten, kur laisvi žmonės, kurie balsuoja, reikalauja ir, kaip Ukrainoje žūsta už laisvę. Visi pasirinkime“, – sakė V. Landsbergis.  

Renginį organizuoja viešoji įstaiga „Dapamoga“, jos atstovai BNS informavo, kad renginyje bus paminėta 2020 metų rugpjūčio 9 diena, kai Baltarusijoje po prezidento rinkimų prasidėjo masinės represijos prieš taikius protestuotojus.

Organizatoriai teigė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės leidimas gautas renginiui. Planuojama, kad jame dalyvaus ne daugiau 150 žmonių.

Akcijoje turėtų dalyvauti premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Seimo nariai, Baltarusijos opozicijos atstovai.

Masinės demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Taikūs protestai malšinti jėga ir represijomis, iki šiol Baltarusijoje vyksta protestuotojų teismai, apie 600 žmonių paskelbti politiniais kaliniais.

Opozicija ir Vakarų diplomatai rinkimus vadina suklastotais.