Paskutinę lapkričio dieną portalo kauno.diena.lt šalia tilto kalbinti „Kauno tiltų“ darbuotojai patikino, kad darbai vyksta pagal planą ir bus baigti laiku. Vadinasi, galime tikėtis, kad iki gruodžio 18-osios, kaip yra numatyta, tilto kapitalinio remonto darbai bus baigti.

Ketvirtadienį prie Trijų mergelių tilto triūsė daug „Kauno tilto“ darbininkų. Buvo tvarkomos objekto prieigos.

„Pačiame tilte jau viskas padaryta. Jis sutvirtintas,  perdažytas, pakeista tilto danga, turėklai, atnaujintas apšvietimas. Netrukus objektą perduosime statybos užbaigimo komisijai“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo „Kauno tiltų“ darbuotojas.

Dabar tvarkomos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos – laiptai ir takai. Kalbintas vyras teigė, kad darbininkai spės viską atlikti iki gruodžio 18-osios, kaip yra suplanuota.

Prie Trijų mergelių tilto lankiausi ir anksčiau – lapkričio 22-ąją. Tada ant tilto dar vyko turėklų tvirtinimo darbai.

2022 metų rudenį  Kauno miesto savivaldybė teigė, kad stipriai susidėvėjusi Trijų mergelių tilto danga ir kitos konstrukcijos reikalavo skubaus remonto. Todėl per Nemuną nutiestas ir Biržiškų gatvę su Panemunės šilu jungiantis tiltas pradėtas kapitaliai remontuoti, o gyventojai juo vaikščioti negalėjo.

Kauniečiai mėgsta lankytis Panemunės šile, ypač vasarą, nes tuoj už tilto yra paplūdimys. Todėl 388 metrų ilgio ir 32 metrų aukščio atnaujinto vaizdingo statinio atidarymas juos tikrai nudžiugins.

Pastarąjį kartą Trijų mergelių tiltas remontuotas prieš devynerius metus.

Džiaugiasi gražėjančia aplinka

„Kaip tik po Panemunės šilą važinėjome dviračiais ir matėme naujas krepšinio aikšteles. Taip pat prie paplūdimio yra daugiau suoliukų, dar viena persirengimo kabina, kuri, atrodo, dar kvepia dažais“, – kalbėjo portalo kauno.diena.lt skaitytoja, pasidalijusi ir keliomis nuotraukomis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas patikino, kad Panemunės šile įrenginiai, kaip ir kituose parkuose, atnaujinami nuolatos. „Šį kartą tvarkoma ne tik krepšinio aikštelės danga, tačiau ir krepšinio stovai, bus pakabinti nauji tinkleliai“, – nurodė specialistas.

Skaitytojo nuotr.

Ką daro kitur?

Jis informavo, kad atliekant „Trijų mergelių“ tilto kapitalinį remontą planuojama sutvarkyti Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigas – laiptus ir takus. Čia pat numatyta įrengti dviračių stovus, naujus suoliukus bei kitus mažosios architektūros elementus.

„Visuose Kauno miesto parkuose tvarkome ir atnaujiname infrastruktūrą – vaikų žaidimų aikšteles, treniruoklius, krepšinio, tinklinio aikšteles ir ne tik. Draugystės parke atnaujinta petankės aikštelė, įrengtas papildomas stalo teniso stalas. Škirpos gatvėje įrengta nauja krepšinio aikštelė. Nuolatos tvarkomos ir visos Kaune esančios mūsų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės“, – kas dar atnaujinta kauniečių laisvalaikio zonose, komentavo T. Vasiliauskas.

Jeigu jie sulauks susidomėjimo, planuosime tokių treniruoklių plėtrą mieste.

Sporto skyriaus vedėjas teigė, kad Palemone, Stoties gatvėje bus įrengta krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės ir treniruokliai, Petrašiūnuose taip pat numatyta įrengti kelias naujas vaikų žaidimų aikšteles bei treniruoklius.

„Santakos parke planuojame įrengti žaidimų aikštelę patiems mažiausiems vaikams, kad parke kokybiškai leisti laiką galėtų ne tik vyresni. Taip pat prie Lampėdžio paplūdimio pastatėme bandomuosius reguliuojamų svorių treniruoklius. Jeigu jie sulauks susidomėjimo, planuosime tokių treniruoklių plėtrą mieste“, – apie mieste atnaujinamą sporto infrastruktūrą kalbėjo T. Vasiliauskas.

„Kelininkams turbūt kopėčių nedavė, kad aukščiau pakeltų. Galų gale, galėjo vietomis sukeisti ženklus“, – vaizdo įrašu feisbuke ir su portalu kauno.diena.lt pasidalijo vienas dviračių aktyvistų.

Su ženklu be problemų  prasilenkti, važiuojant dešine tako puse, pavyktų nebent vaikui. Merginai jau būtina pasilenkti arba pritūpti.

„Taip žemai ženklus tvirtinti draudžiama“, – pastebėjo vienas komentatorių ir pacitavo nutarimą, sakantį, kad „įrengiant ženklus šalia kelio, atstumas nuo kelkraščio, o jeigu jo nėra, nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto turi būti 0,5–4,0 m (ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m), tačiau privalu užtikrinti ženklų matomumą vairuotojams. Įrengiant ženklus Nr. 601–608, 612–615, 618, 624, 628, 629 šis atstumas gali būti iki 5,0 m“.

Posto autorius buvo raginamas kreiptis į savivaldybę. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys situaciją pavadino laikinu neapdairumu. 

„Kelio ženklas buvo įrengtas gatvės remonto metu ir laiku nepašalintas. Dabar jis bus perkeltas į kitą vietą, kur netrukdys eismo dalyviams (kelio ženklų perkėlimo darbai atliekami šiandien). Skundų ar informacijos apie sužeistuosius dėl šių kelio ženklų nebuvo gauta“, – nurodė A. Griauslys.

Sportininkai varžėsi 8 km trasoje su 25 įvairiausiomis kliūtimis. Daugiau nei 100 vaikų savo jėgas išbandė specialiai jiems įrengtoje trasoje su 10 kliūčių.

Vienas varžybų organizatorių Darius Baranauskas sako, kad renginys praėjo net geriau nei tikėjosi.

„Nors tai buvo pirmasis mūsų komandos organizuojamas tokio formato renginys, tačiau visiškai nesijautėme naujokais, greičiausiai dėl to, jog esame sudalyvavę daugybėje OCR varžybų visoje Europoje. Ta patirtis, manome, „atėjo“ su tuo. Oro sąlygos lepino, vieta įspūdinga, turėjome daug susirinkusių dalyvių bei žiūrovų“, – pabrėžė D. Baranauskas.

Jam antrino ir Ekstremaliojo sporto asociacijos prezidentas Dainius Liutkus: „Renginys pranoko mano turėtus lūkesčius, nes susirinko gausus būrys dalyvių, taip pat pavyko išvengti didelių nesklandumų. Pirmas blynas neprisvilo“.

Nors organizatoriai kliūtis įrengti turėjo tik vieną dieną, „OCR Baltic Warriors“ komanda parodė vienybę ir kartu susirinko, kad paruoštų trasą. „Be komandos tai padaryti būtų neįmanoma“, – teigė D. Liutkus.

Ekstremalaus bėgimo kliūtys yra vienas sudėtingiausių rebusų varžybų organizatoriams, nes vienu metu norisi turėti aukšto lygio ir techniškas varžybas, iš kitos – pritraukti kuo daugiau sportuojančių žmonių ir naujokų, todėl kliūtys turi būti įveikiamos daugeliui.

„Sunkiausia buvo neperspausti su kliūčių sudėtingumu. Tikslas buvo padaryti techniškiausias varžybas Lietuvoje, tačiau nepersistengiant, kad ir paprastiems žmonėms, kurių čia buvo didžioji dalis, būtų smagu ir įdomu. Manome, kad tai puikiai pavyko. Nors tikrai buvo nelengva, žmonių veiduose matėme šypsenas. Dar kol kas bandome suprasti lietuvių mentalitetą iššūkiams, ar jų negąsdintų dar sunkesni išbandymai, ar to ką turėjome, jau pakanka“, – svarstė D. Baranauskas.

Greičiausias šiose varžybose buvo Renaldas Bugys – 33 min. 39,2 sek. Antrąją vietą užėmė Valerijus Lesčevičius (37.39,0), trečiąją – olandas Frankas van Lieshoutas (38.41,0).

Tarp moterų nugalėjo Ieva Želvytė (50.10,5), antra liko Neringa Griškienė (58.04,4),  trečia – Inga Palaikienė (58.45,8).

„Tai pirmosios sezono varžybos, todėl man, kaip ir visiems, buvo neramu. Konkurencijos netrūko, ypač įveikinėjant kliūtis. Mane į priekį išvedė bėgimas, kurio metu atlošiau prarastas minutes su apyrankėmis. Kliūtys buvo sunkios, nes kai kurių neįveikiau. Naujas potyris – trys kaladėlės. Eiti ruožą balansuojant ir perdėliojant tris kaladėles buvo įdomu, nes viena tavo galūnė niekada neturi kur pasidėti“, – šypsojosi I. Želvytė.

Sportininkė pridūrė, kad pergalė visada džiugina, bet dar svarbiausias yra pats sportavimo procesas.

„Podiumas yra laikinas dalykas ir tai niekam neįdomu. Svarbiausia – procesas ir žmonės, kurie su tavimi trankosi po visas varžybas, kartais palaiko, o kartais patraukia per dantį ir palaiko. Mūsų OCR bendruomenė Lietuvoje yra nuostabi šeima, su savo džiaugsmais, vargais, pykčiais ir burbesiais, bet kad ir kas bebūtų, neabejoju, kad giliai širdelėje vieni kitus labai palaikome ir esame didžiausi vieni kitų fanai“, – mintimis dalinosi I. Želvytė.

Organizatoriai džiaugėsi sulaukiantys nemažai gražių ir teigiamų atsiliepimų tiek apie organizacinį darbą, tiek apie kliūtis. Džiugina ir tai, kad jau pirmosios varžybos tapo tarptautinėmis – su lietuviais varžėsi dalyviai iš Estijos, Latvijos bei Nyderlandų.

Dar vienos „OCR Baltic Warriors Race“ varžybose numatomos rugsėjo 30 dieną Klaipėdoje. Tai taip pat bus didžiausias iki šiol vykęs OCR renginys uostamiestyje. Jau yra prasidėjusi nemokama registracija į šį renginį.

„Klaipėdos renginys turėtų būti dar įdomesnis jau vien dėl lokacijos. Jūra, paplūdimys, miškas – ko daugiau gali reikėti. Jau kitą dieną po renginio Kaune pradėjome galvoti, ką keisime Klaipėdoje, kokias naujas kliūtis konstruosime ir kiek jų bus, kokiu gruntu darysime bėgimo trasą ir pan. Minčių daug, bet jau dabar matome, kad Klaipėdos renginys bus dar įspūdingesnis“, – teigė D. Baranauskas.

„OCR Baltic Warriors Race“ varžybos dalinai finansuojamos Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Pažadink karį savyje!” – tokiu šūkiu į varžybas kviečia organizatoriai. Sparčiai visame pasaulyje populiarėjantis ekstremalus bėgimas su kliūtimis nusipelnė vietos laikinojoje sostinėje. Panemunės šile dalyvių lauks išskirtinis kliūčių ruožas, senovės baltų verti išbandymai ir uždegančios dalyvių šypsenos.

„Mintis organizuoti tokias varžybas kilo dar prieš 4 metus, kai įkūrėme „OCR Baltic Warriors“ komandą, bet tam reikėjo subręsti kaip varžybų organizatoriams. Taip pat trūko lėšų, nes kokybiškai suorganizuoti renginį kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų. Dėka Nacionalinės sporto agentūros dalinio finansavimo, mūsų svajonė surengti varžybas virsta realybe“, - sakė Ekstremaliojo sporto asociacijos prezidentas Dainius Liutkus.

Jis neslėpė, kad dėl varžybų organizavimo buvo nuspręsta daugiau nei prieš metus, tačiau kol vyko paruošiamieji darbai, apie jas dar nebuvo kalbama viešai.

D. Liutkus pabrėžė, kad Kaune iki šiol nėra vykusios OCR varžybos, todėl tai bus pirmas didelis ekstremalaus bėgimo renginys ne tik Kaune, bet ir visame rajone.

„Taip pat pasirinkimą lėmė ir tai, kad pats puikiai pažįstu Panemunės šilą – ne vienas tūkstantis kilometrų yra jame nubėgta ir ne vienas tūkstantis prisitraukimų padaryta. Taip pat Kaunas yra Lietuvos vidurys, dėl to patogu čia atvykti iš visų Lietuvos pusių“, - aiškino D. Liutkus.

„OCR Baltic Warriors Race“ varžybose dalyviai turės įveikti apie 8 km trasą su 25 įvairiausiomis kliūtimis. Taip pat vyks vaikų varžybos 1 km trasoje su 10 kliūčių.

„Laukia techniškiausios varžybos Lietuvoje. Varžybose laukia net 11 kliūčių, kurias reikės įveikti kabant ore ir naudojantis tik rankomis. Turėsime bent jau dvi kliūtis, kurių Lietuvoje dar nebuvo – tai yra „Jotvingių likimo ratas“ („Spinning Wheels“) ir „Fireman“ kliūtis“, - detales atskleidė organizatorius.

Ekstremalaus bėgimo su kliūtimis renginiai Lietuvoje pritraukia vis daugiau dalyvių. Didelį postūmį šiam sportui suteikė žinia, kad jau 2028 metų olimpinėse žaidynėse OCR sprinto kliūčių ruožas taps šiuolaikinės penkiakovės varžybų dalimi.

D. Liutkus pats nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis teigia, kad išbandžius ekstremalų bėgimą, jo neįmanoma nepamilti.

„OCR sportas yra labai įtraukiantis. Visų pirma, galime pasijusti kaip vaikystėje – kai karstydavomės po medžius, braidėme upeliais ar lipome virve. Visų antra, dalyvaujant varžybose ir įveikus kliūtį, iškart gaunamas atpildo jausmas, įveikus sekančią – tai vėl kartojasi. Na, o jeigu ir nepavyks įveikti kurios nors kliūties, tai gali tapti jums tikslu – iššūkiu sustiprėti ir įveikti tą kliūtį kitose varžybose, kurios vyks rugsėjo 30 dieną Klaipėdoje“, - pasakojo D. Liutkus.

OCR sportas taip pat išsiskiria savo bendruomeniškumu. Šios sporto šakos klubai sparčiai auga ir nuolat pritraukia naujų žmonių.

„OCR Baltic Warriors“ komandoje mes visada skleidžiame gerą atmosferą ir tas, manau, paskatina žmones jungtis prie mūsų bei dar labiau įsitraukti į OCR sportą. Komandoje yra profesionalių sportininkų ir trenerių, kurie negaili patarimų ir dalinasi savo patirtimi. Mūsų tikslas – kad sportas jungtų šeimas. Visi yra skatinami į varžybas atvykti su savo šeimomis, nes mes – OCR šeima“, - šypsojosi D. Liutkus.

Iki „OCR Baltic Warriors Race“ varžybų liko mažiau nei mėnuo. D. Liutkus, kuris ir pats treniruoja kitus sportininkus, pabrėžia, kad ekstremalus bėgimas pasižymi tam tikrais iššūkiais, todėl kiekvienam dalyviui, ypač naujokams, reikėtų atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą.

„Tikrai nerekomenduoju į varžybas atvykti „nuo sofos“. Pasitreniruokite bėgimą, prisitraukimus ir kabėjimą ant skersinio. Mėgėjų laukia tikrai įdomios kliūtys, dalies jų gali ir nepavykti įveikti, tačiau svarbiausia – gera nuotaika ir savo galimybių išbandymas. Atsiminkite – 50 proc. kliūties įveikimo sėkmės yra jūsų galvose. Jeigu galvosi, kad kliūties neįveiksi, tai tikrai neįveiksi. O jeigu tikėsi, kad kliūtį įveiksi, tai labai didelė tikimybė, kad tau pavyks“, - patarimų negailėjo D. Liutkus.

„OCR Baltic Warriors Race“ varžybos dalinai finansuojamos Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Prieš kelias dienas buvau Panemunės šile, mačiau, kad atsirado naujas suoliukas su dviem paukščiais iš šonų. Labai sveikintina idėja tokius suoliukus gamtos kampelyje įkurdinti. Šile tokie gražūs drožti medinukai labai tinka“, – pagyrų negailėjo kaunietė Karolina.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, ar šie suoliukai yra miesto iniciatyva, ar juos kažkas tiesiog dovanoja privačiai. Paaiškėjo, kad šie drožti kūriniai yra „Kauno akcentų“ dalis, o ateityje bus dar daugiau vietų, kur gus galima prisėsti, atsikvėpti ir pasigrožėti Panemunės šilo gamtos peizažais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šie suoliukai projekto „Kauno akcentai“ dalis įrengta bendradarbiaujant su Tautodailininkų sąjunga. Tai abipusė iniciatyva: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyrius atsiliepė į savivaldybės kvietimą puošti miesto erdves. Tautodailininkai pasiūlė sukurti skulptūrinių suolų seriją Panemunės šile.

Šiuo metu čia jau įrengti aštuoni suoliukai, o savo eilės laukia dar keturi projektai: „Apuokas ir pelėda“, „Apuokas“, „Voverės“, „Panemunės šernai“. Tad iš viso planuojama, kad rankų darbo suoliukų Panemunės šile bus dvylika“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Miesto gatvių valymu ir barstymu rūpinasi „Kauno švara“. Kelininkai valo ne tik gatves, bet ir šaligatvius, kad visiems eismo dalyviams būtų saugu. Tačiau taip pat turi dovanų ir slidžių mėgėjams. Panemunės šile yra keli takai, kurie specialiai nevalomi tam, kad slidininkams būtų patogu šliuožti.

„„Kauno švara“ rūpinasi, kad gausiai iškritęs sniegas nekeltų nepatogumų vairuotojams ir pėstiesiems. Taip pat tuo, kad slidinėjimo entuziastai galėtų pasimėgauti žiemiškomis pramogomis. Atsižvelgus į kauniečių prašymus, Panemunės šile palikta dalis nenuvalytų takų ir suformuota slidinėjimo trasa. Mėgaukitės šaltojo sezono malonumais atsakingai bei saugiai!“ – skelbia miesto savivaldybė.

Sudarytas ir žemėlapis, kuriame parodyta, kurie takai yra nevalyti ir skirti slidininkams, o kurie prižiūrimi ir jais saugu vaikščioti pėstiesiems.

Visus Trijų mergelių tilto kapitalinio remonto darbus planuojama pabaigti tik kitų metų pabaigoje.

Šiandien apsilankiau prie tilto. Praėjimas link jo nuo Biržiškų gatvės užtvertas iš visų pusių. Jau pradėti ir darbai – išversta dalis laiptų, vedančių nuo Biržiškų gatvės link tilto.

Befotografuodamas pastebėjau du vyrus,  kurie, nepaisydami užtvertos tvoros, pražygiavo Trijų mergelių tiltu.

Sportinį kostiumą vilkėjęs jaunas vyras atpėdino tiltu nuo Panemunės šilo pusės ir šiek tiek pasiblaškęs, sugebėjo prasmukti pro tvorą. Įveikęs kliūtį jis nužygiavo Biržiškų gatve.

Kitas vyrukas ant tilto atsidūrė prasibrovęs pro užtvaras iš Biršiškų gatvės pusės.

Valdo Kasperavičiaus nuotr.

Gyventojams, kol vyks darbai, rekomenduojama rinktis apylanką Panemunės tiltu. Tačiau pasportuoti sumanę kauniečiai nusprendė, kad kol kas jie gali įveikti atsiradusias kliūtis ir šilą pasiekti kur kas greičiau.

Kauno miesto savivaldybė prieš savaitę vietos gyventojus įspėjo, kad dėl prasidėsiančių darbų jie patirs laikinų nepatogumų. Tačiau stipriai susidėvėjusi tilto danga ir kitos konstrukcijos reikalavo skubaus remonto.

Savivaldybė teigė, kad iki kitų metų spalio pabaigos tiltas bus užtvertas aklinai. 388 metrų ilgio ir 32 metrų aukščio tiltas sulauks naujos dangos, turėklų, apšvietimo ir kitų svarbių pokyčių. Pastarąjį kartą Trijų mergelių tiltas remontuotas prieš aštuonerius metus.

Atliekant kapitalinį remontą bus sutvarkytos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos – laiptai ir takai.

Pakeista tilto danga turės skirtingomis spalvomis pažymėtus pėsčiųjų ir dviračių takus. Pasak savivaldybės, numatyta atnaujinti turėklus, šviestuvus ir plieninius laiptus, sumontuotus ties viena iš atraminių kolonų.

Spalio 22 d. apie 20 val. užfiksuotas nuo pėsčiųjų tako, rodos, nuvažiavęs ir smėlyje įklimpęs kemperis. Pasirodo, įvykio vieta – Panemunės šilas.

Paviešintos nuotraukos sulaukė prieštaringų kauniečių reakcijų. Vieni siūlėsi atvykti padėti nuo kelio nuvažiavusiam piliečiui, kitiems situacija sukėlė juoką, o treti piktinosi: kodėl kemperis apskritai važiavo pėsčiųjų taku?

„Važiuoja kiaurai ženklus, pėsčiųjų takais...“ – komentavo internautas Adrijus.

„Na, gal kas nutiko“, – svarstė Šarūnas.

„O ką, vieta graži, tegul turistauja“, – šmaikštavo vienas komentatorius.

„Navigacija taip rodė“, – juokėsi ir Audrius.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno policija, jos atstovas tikino jokio pranešimo apie avariją Panemunės šile negavęs.

„Mums niekas apie tai neskambino“, – tikino jis.