Kaip praneša Marijampolės policija, balandžio 12 d. apie 11.22 val. Marijampolės apskr. VPK, Jurbarko r. PK, gauti 37 pareiškimai iš bendrovės „Norfos mažmena“.

Bendrovės duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 lapkričio 12 d. iki 2024 sausio 30 d. vyras (gim. 1986 m.) pavogė įvairias prekes.

Padaryta 3605 eurų turtinė žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

„Dėl nepriimtinų Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimų apie Baltijos šalių nacionalinį suverenitetą, pirmadienį kviesime pasiaiškinti Kinijos ambasados Vilniuje laikinąjį reikalų patikėtinį. Šis žingsnis derinamas su Latvija ir Estija“, – šeštadienio vakarą tviteryje pranešė URM.

Apie tai BNS sekmadienį patvirtino URM atstovė Paulina Levickytė.

Latvijos bei Estijos diplomatijos vadovai taip pat pranešė išsikvietę pasiaiškinti savo šalyse reziduojančius Kinijos atstovus.

LNK reportažas:

Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye (Lu Šaje) interviu Prancūzijos televizijos LCI žurnalistui Dariui Rochebinui (Dariui Rošebinui) sakė, esą buvusios sovietinės šalys neturi statuso pagal tarptautinę teisę.

Be to, paklaustas, ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, kinų ambasadorius Prancūzijoje atsakė, kad „tai priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate problemą“, ir pridūrė, kad esą „tai nėra taip paprasta“.

„Jeigu kas nors vis dar stebisi, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinija „tarpininkaujant taikai Ukrainoje“, štai čia Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra Rusijos ir mūsų šalių sienos neturi teisinio pagrindo“, – tviteryje šeštadienį teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ukraina šio klausimo kol kas nekomentavo.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ją abstulbino Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimai, jog buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi efektyvaus statuso.

Pastaruoju metu D. Trumpas ir jo teisininkai ėmė žarstytis teiginiais apie prezidentūros galią ir tvirtinti, esą šalies vadovo nevaržo jokie politiniai apribojimai, kuriais Vašingtone vadovaujamasi jau daugiau nei 40 metų.

D. Trumpas mano, kad prezidentas gali suteikti sau malonę, bet pagal apibrėžimą negali trukdyti teisingumui. Prezidentas neprivalo kalbėti su specialiuoju prokuroru Robertu Muelleriu, net jei šis į Baltuosius rūmus atsiunčia teismo šaukimą. Pirmadienį „Twitter“ paskyroje D. Trumpas pareiškė, kad net pati specialioji komisija pažeidžia konstituciją.

Argumentas dėl valdžios labai primena buvusio JAV prezidento Richardo Nixono žodžius. Šis per pokalbį televizijoje kartą pareiškė: „Jei prezidentas ką nors padaro, tai reiškia, kad tai nėra nelegalu.“ Vykdomoji valdžia kontroliuoja įstatymus, todėl ji pati ir yra įstatymai. Viena seka iš kito. Ar bent jau taip manė buvęs šalies vadovas.

Suprantama, R. Nixonui tai nesibaigė geruoju. Posakis „nėra nelegalu“ nuskambėjo jau po to, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų dėl Votergeito skandalo. Daugelis teisės specialistų su tokio požiūrio detalėmis nesutinka. Šiandien taip pat karštai diskutuojama, ar leistina tokia privilegija kaip malonės sau suteikimas.

Didesnis žiniasklaidos vaidmuo

Tačiau D. Trumpo politinė aplinka gerokai skiriasi nuo R. Nixono ir gali būti, kad tai atsispindi jo pareiškimuose apie valdžią – nepriklausomai nuo to, ar šie teiginiai pagrįsti. R. Nixonas negalėjo pasigirti tokia apsauga nuo apkaltos padarinių, kaip D. Trumpas. Viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad šiandien konservatyvioji žiniasklaida yra gerokai veiklesnė ir pasiekia nepalyginti platesnę auditoriją. Deklaruodamas neribotą valdžią D. Trumpas bando įtikinti savo rinkėjus ir šalininkus, kad Rusijos tyrimas bei su juo susiję išpuoliai prieš šalies vadovą yra neteisėti.

R. Nixonas, SIPA/Scanpix nuotr.

„D. Trumpas geba tiesiogiai pasiekti 30–40 proc. savo rinkėjų, – aiškina Virdžinijos universiteto profesorius ir istorijos tinklalaidės „Backstory“ bendraautorius Brianas Baloghas. – Dėl to jis turi galimybę atsikirsti R. Muelleriui ir kitiems.“

Tam tikra prasme D. Trumpo valdžia yra saugi, nors to ir nematyti Vašingtone, kur kartais restorane vienu metu suskamba visų lankytojų telefonai, pranešantys apie naujausius posūkius R. Muellerio byloje.

Partijos palaikymas nemažėja

Tačiau svarbiausia tai, kad D. Trumpą palaiko jo partija. Nauja „Gallup“ apklausa rodo, kad po 500 dienų prezidento pareigose didesniu partiečių palaikymu galėjo pasigirti vos vienas JAV prezidentas po Antrojo pasaulinio karo. D. Trumpą lenkia tik George`as W. Bushas, kurio populiarumą į naujas aukštumas išsviedė Rugsėjo 11-osios teroro aktai.

D. Trumpo reitingai kinta labai nežymiai. Tai gana neįprasta.

D. Trumpo reitingai kinta labai nežymiai. Kaip sako Luizianos valstijos universiteto politinės komunikacijos docentas Nathanas Kalmoe, tai gana neįprasta. Tokį stabilumą galima paaiškinti politiniu susiskaldymu: respublikonai šalies vadovą karštai palaiko, bet demokratai jo visiškai nemėgsta, o nepriklausomi politikai vertina neigiamai.

Be to, daug rinkėjų nereaguoja į skandalus. Jie balsuoja pagal tai, kaip laikosi ekonomika, kiek laiko valdančioji partija praleido valdžioje ir kitus bendrus veiksnius.

O respublikonų rinkėjų palaikymas lemia respublikonų politikų paramą Kongrese. Kol kas respublikonai kontroliuoja abejus rūmus. Lapkritį jie gali prarasti Atstovų rūmus, bet menkai tikėtina, kad demokratams pavyktų susigrąžinti valdžią Senate.

„Remiantis dabartinėmis žiniomis, šis Kongresas prezidentui D. Trumpui apkaltos nesurengs ir jo nenušalins. Abejoju, ar Senate pakaktų balsų pašalinti jį iš pareigų ir kitais metais, net jei demokratai turėtų daugumą. Nebent R. Muellerio tyrimas atskleistų naujų svarbių įrodymų, liudijančių tiesioginę D. Trumpo kaltę“, – rašo N. Kalmoe el. laiške.

Juk apkalta – ne teisinis, o politinis procesas. Jis nėra automatinis. Kad ir kokios būtų R. Muellerio išvados, jos neįjungs mašinos, kuri automatiškai pradėtų ir užbaigtų apkaltos procesą Kongrese. Ir net pritarus apkaltai Atstovų rūmuose, ją įgyvendinti galima tik surinkus dviejų trečdalių daugumos palaikymą Senate.

„Prezidentas gali pridaryti įvairiausių netinkamų dalykų, bet jei Kongreso nariai nenorės jo apkaltinti, jis nebus apkaltintas“, – el. laiške rašo Sirakjuso universiteto Maxwello pilietybės ir viešųjų reikalų mokyklos politikos mokslų docentas Stevenas White`as.

R. Muelleris, Reuters/Scanpix nuotr.

Ar galima prezidentą nuteisti?

Visai kas kita – teismo procesas. Tačiau buvęs Niujorko meras ir dabartinis D. Trumpo teisininkas Rudy Giuliani pareiškė girdėjęs, kad R. Muelleris neketina apkaltinti paties D. Trumpo, kol šis eina prezidento pareigas. Tai atitinka dabartinę Teisingumo departamento teisinę nuomonę, kad pareigas einantis šalies vadovas negali būti patrauktas atsakomybėn.

Tačiau ši pozicija nesaugo D. Trumpo administracijos narių ir artimųjų. Taigi gali būti, kad D. Trumpą ištiks R. Nixono likimas: jis bus įvardytas neapkaltintu bendrininku, o kiti atsidurs teisme. (R. Nixono administracijos vadovas H. R. Haldemanas buvo nuteistas 1,5 metų kalėjimo už priesaikos sulaužymą, sąmokslą ir trukdymą įgyvendinti teisingumą.)

Formuojasi informaciniai burbulai

Tačiau, ko gero, didžiausia D. Trumpo apsauga, kuria negalėjo pasigirti R. Nixonas, yra žodžiai ir vaizdai. Šiandien išpopuliarėjusi konservatyvioji žiniasklaida – „Fox News“, Rushas Limbaugh ir kiti pokalbių laidų vedėjai, „Breitbart“ ir kitos konservatyvios naujienų svetainės – anuomet būtų pastačiusi aukštą bangolaužį, į kurį būtų sudužusios visos Votergeito tyrimo agentūrų ir asmenybių pastangos. Įsivaizduokite, ką tokie laidų vedėjai kaip Seanas Hannity būtų padarę su prezidento patarėju Johnu Deanu, kuris atsivertė ir nutarė liudyti prieš šalies vadovą Senate. Epitetu „persimetėlis“ viskas tik prasidėtų.

Kaip sako Pensilvanijos universiteto politikos ir žiniasklaidos istorikas bei radijo pokalbių laidų politinio poveikio specialistas Brianas Rosenwaldas, konservatyviosios žiniasklaidos vaidmuo D. Trumpo gynybai yra didžiulis. Mokslininkas tvirtina, kad populiarėjant dešiniųjų pažiūrų žurnalistams ir nuomonių laidų vedėjams amerikiečiams atsivėrė galimybė gyventi pasirinktuose informaciniuose burbuluose. D. Trumpo retorika pasiekia ne „The New York Times“ nuomonių skilties skaitytojus ir „Pod Save the People“ klausytojus, o „Fox & Friends“ žiūrovus ir S. Hannity auditoriją.

Dėl to D. Trumpui visai nesunku pateikti argumentus ištikimiausiems rėmėjams. „Tai labai svarbus jį saugantis veiksnys. Kuriama visiškai alternatyvi tikrovė“, – sako B. Rosenwaldas.

Bet kas nutiks, jei informaciniai burbulai susidurs? Jei D. Trumpas laikysis pozicijos, kad niekas negali jo priversti kalbėti, bet R. Muelleris vis dėlto nusiųs teismo šaukimą? Arba jei R. Muelleris paskelbs ataskaitą, kurią demokratai laikys lemtinga, o Kongresas tik gūžtelės pečiais?

Taip gali nutikti. Tuomet rinkėjams tektų iš esmės įvertinti padėtį, kad ir kokia ta esmė, jų nuomone, būtų. O mums tektų pažiūrėti, kuo viskas baigsis.

Varšuva, atrodo, pasiekė, kad ne tik Baltijos valstybėse, bet Lenkijoje būtų dislokuotas mažiausiai vienas Aljanso batalionas.

„Norime, kad ne tik Lenkija būtų NATO, bet ir NATO būtų Lenkijoje“, – sako A. Duda.

Konkretūs skaičiai paaiškės po NATO viršūnių susitikimo, bet Aljanso vadovas užtikrina: „Noriu aiškiai pasakyti. Po Varšuvos susitikimo Lenkijoje bus daugiau NATO pajėgų, tai bus aiškus signalas galimam užpuolikui, kad Lenkijos puolimas bus laikomas viso Aljanso puolimu. Mes stengsimės padėti užtikrinti stabilumą ir už Aljanso sienų – remsime tokias partneres, kaip Ukraina, Gruzija, Moldova.“

Tai – signalas ir Baltijos šalims. Prezidentas A. Duda pareiškė, kad šalys narės tebederina susitarimų detales, taip pat ir dėl rytinio Aljanso flango stiprinimo. Kaip viršūnių susitikimo šeimininkui, jam svarbu, kad būtų atsakyta į visus šių dienų iššūkius. Svarbiausi – Lenkijos ir Baltijos valstybių saugumas ir pietinio flango stabilumas.

Po to, kai Rumunijoje pradėjo veikti priešraketinio skydo bazė, o Lenkijoje pradėta statyti, Vladimiras Putinas pareiškė, kad šios šalys dar vakar nežinojo, ką reiškia būti Rusijos taikiniu. Reporteriai klausė, ką apie tokį pareiškimą mano NATO ir Lenkijos vadovai.

„Šis prezidento V. Putino pareiškimas – ritualinio pobūdžio. Bet iš tikrųjų, tai bazės – jokia naujiena, apie jas buvo paskelbta prieš kelerius metus, o svarbiausia, ir tai pabrėžia generalinis sekretorius, tai – gynybos stiprinimas, ne agresija“, – teigia Lenkijos prezidentas.

Prezidentas A. Duda taip pat pabrėžia, kad kitą savaitę Lenkijoje prasidedančios NATO pratybos „Anakonda“ taip pat skirtos gynybai stiprinti. Pasak NATO generalinis sekretoriaus, Aljanso pratybos paprastai vyksta skaidriai ir pagal aiškų planą, todėl niekam neturėtų kelti nerimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją prašydamas įvertinti Seimo nario Vitalijaus Gailiaus teiginių pagrįstumą.

Departamentas Seime prašo ištirti V.Gailiaus teiginius apie esą Lietuvoje veikiančią pavojingą buvusių ir esamų saugumo pareigūnų gaują, kurios veikla pasireiškia neteisėtu ir nusikalstamu praturtėjimu, politine korupcija, įtaka teisėsaugos institucijoms priimant sprendimus ir nutraukiant tyrimus.

VSD pirmadienį išplatintame pranešime pabrėžiama, kad departamentas, kaip žvalgybos institucija, neturi įgaliojimų nei pats tirti Seimo narių pasisakymų, nei kontroliuoti ar daryti įtaką teisėsaugos institucijų kriminalinės žvalgybos tyrimams.

"Valstybės saugumo departamento vadovybė pagal savo turimą kompetenciją nėra priėmusi jokių sprendimų (panaikinusi leidimų ir patikimumo pažymėjimų, laikinai nušalinusi nuo pareigų ir pan.), nes nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus dėl galimai nusikalstamos žvalgybos (anksčiau – saugumo) pareigūnų veikos", - taip pat sakoma VSD pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius LRT televizijai praėjusią savaitę pakartojo, jog būdamas FNTT vadovu, be kita ko, buvo neteisėtai spaudžiamas atleisti savo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Jis sakė spaudimą patyręs iš Prezidentūros ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybės.

Pirmadienį dėl V.Gailiaus teiginių frakcijų seniūnų pasitarimą kviečia Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

V.Gailius ir V.Giržadas buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimu iš FNTT atleisti 2012 metų vasario 15 dieną. Šį žingsnį ministras motyvavo VSD medžiaga.