Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: Bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.). Kaip ir anksčiau, šalies gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki Lietuvos žiniasklaida (40 proc., 56 proc.) ir Vyriausybe (29 proc., 67 proc.). Visgi mažiausią visuomenės pasitikėjimą ir toliau išlaiko Seimas (19 proc., 78 proc.).

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 61 proc. iki 66 proc.), o kitų 5 institucijų vertinimai nepakito.

ELTA primena, kad prieš metus kadenciją baigęs Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą. 2020 metų spalio mėnesį Seimu pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 67 proc. respondentų.

T. Janeliūnas: Seimu nepasitikima, nes jis matomas kaip konfliktų židinys

Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu yra užkoduotas pačioje „institucijos prigimtyje“. Politologas atkreipia dėmesį, kad Seimas yra ta institucija, kurioje susiduria labai skirtingos politinės jėgos, o tai, pasak jo, labai palanki terpė konfliktams.

„Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus. Ir dažniausiai žiniasklaidos dėmesį Seime pritraukia konfliktai, susidūrimai, kažkokie radikalūs pasisakymai. Nes Seimo nariai, jausdami, kad jie gali pritraukti dėmesį tik kažkokiais savo radikaliais veiksmais, kartais tuo ir piktnaudžiauja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Todėl, pasak politologo, natūralu, kad Seimas visuomenei kelia nepasitikėjimą.

„Natūralu, kad neįmanoma pasitikėti konfliktų židiniu, o (...) kaip, pavyzdžiui, vyksta projektų svarstymai komitetuose ar dar kažkur, tai tas kasdieninis darbas yra neįdomus“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad panašios tendencijos dėl pasitikėjimo parlamentais yra pastebimos ir kitose šalyse.

„Galbūt Šiaurės šalyse bendras visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra didesnis, ten ir parlamentai turi didesnį pasitikėjimą. Bet daugelyje kitų šalių irgi tendencija yra tokia pati, nesvarbu, ar tai būtų JAV Kongresas, ar tai būtų Europos šalys ir parlamentai, ten, kur dažniausiai transliuojami konfliktai, tai visuomenė ir įsivaizduoja, kad tai yra labai konfliktiška aplinka, kad ten politikai tik riejasi, o ne dirba“, – sakė politologas.

Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie.

Profesorius pabrėžia, kad dirbtinai padidinti pasitikėjimą Seimu neįmanoma. T. Janeliūno teigimu, vienintelė galimybė padidinti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu būtų, jeigu Seime susikurtų vaivorykštinė valdančioji koalicija ir dėl to susilpnėtų opozicijos darbas. Vis dėlto, pasak jo, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas.

„Gali atsirasti kažkokios sąlygos, kad susiformuotų kažkokia labai plati, vaivorykštinė dauguma ir ten jau iš principo išnyktų tokia opozicinė veikla. Bet čia tokie labai ekstremalūs atvejai. Vargu, ar mes tokių turėsime“, – sakė T. Janeliūnas.

„O visa kita priklauso nuo asmenybių, ypatingai frakcijų lyderių, kiek jie produktyviai bando dirbti Seime net ir būdami opozicijoje, kiek jie bando pagarbiai ir mandagiai oponuoti valdžiai, o ne tik ieškoti kažkokių skandalų. Tai asmenybių poveikis irgi yra didelis. Bet manau, kad mūsų visuomenė jau yra netgi pripratusi prie tokio konfliktiškumo. Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie“, – pažymėjo jis.

Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Rodos, XXI a. visiška kvailystė tikėti skaičių burtais, juodąja magija ir dangaus kūnų išsidėstymu. Tačiau kuo besikliauti žmonėms? Pasitikėjimas įstatymų leidėjais kiekvieną kadenciją mąžta ir mąžta, kol praėjusį mėnesį nukrito į rekordines žemumas: Seimu pasitiki mažiau nei trečdalis piliečių.

12-asis Seimas kitaip baigti ir negalėjo. Buvę deputatai, kurie neteko vietų rūmuose, bandė pramušti sau sotesnę rentą. 75 nuošimčius gautos algos. Šiandien susidarytų kuklūs 2 196 eurai per mėnesį. Nepramušė. Bet. Ir šiuo metu renta siekia 38,79 proc. atlyginimo, t.y. 1 136 eurai, nors visi bedarbiai gauna nepalyginti mažiau. Sako, kad atsėdėjusieji Seimo rūmuose bent kadenciją darbo negali gauti. Tai teisybė. Na, kas priims jokio darbo nemokantį? O gyventi norisi. Ir gerai gyventi. Nes gerai gyventi įprato. Nesmagu būtų, jei centrinėje miesto gatvėje buvęs gerbiamas žmogus, kuriam valdžioje visi lenkėsi, stovėtų su ištiesta ranka.

Klausimas "Ar gali kilti pasitikėjimas Seimu?" yra beprasmis, ir pačiam Seimui atsakymas į jį nesvarbus.

Ar pasitikėjimas gali kilti? Naujasis Seimas neslepia – nebus drabstomasi beprasmėmis išmokomis. Tai gerai. 13-ųjų pensijų nežadama (vėl tas nelemtas skaičius 13). Išmokų turtingų tėvų vaikams ateitis irgi neaiški, gal atims. Bedarbiams už tai, kad nenori dirbti, nebebus mokama. Viskas čia gerai. Žmonės nėra kvaili, patys supranta, kad pinigai mėtomi.

Bet. Viena ranka pustuštis iždas bus užspaustas, o kita ranka gėrybes žarstys, kaip žarsčiusi. Krizių metu mažėja tik paprastų mirtingųjų pajamos, o praradimai pasibaigus sunkmečiui nurašomi. Valdžios atstovų uždarbiai įteisinti įstatymais, juos laikinai sumažinus, gerais laikais sumokamos kompensacijos. Todėl klausimas "Ar gali kilti pasitikėjimas Seimu?" yra beprasmis, ir pačiam Seimui atsakymas į jį nesvarbus.

Vis dėlto, nepaisant augančio pasitikėjimo po karantino laikotarpio, Vyriausybė ir Seimas išliko prie labiausiai nepasitikėjimą keliančių šalies institucijų.

Priešgaisrinė gelbėjimo ir apsaugos tarnyba yra vis dar daugiausia pasitikėjimo šalyje turinti institucija. Ja pasitiki 91 proc. apklaustųjų, o nepasitiki tik 7 proc. Antroje vietoje su 72 proc. palaikymo yra Prezidento institucija (nepasitiki 21 proc.), Bažnyčia – trečioje (pasitiki 69 proc., nepasitiki 22 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal patikimumą yra policija (pasitiki 69 proc., nepasitiki 28 proc.), penktoje – Konstitucinis Teismas (pasitiki 68 proc., nepasitiki 25 proc.), šeštoje – Lietuvos kariuomenė (pasitiki 67 proc., nepasitiki 26 proc.), septintoje – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (pasitiki 66 proc., nepasitiki 27 proc.), aštuntoje – Valstybės saugumo departamentas (pasitiki 60 proc., nepasitiki 28 proc.), „Sodra“ – devintoje (pasitiki 58 proc., nepasitiki 36 proc.), o Lietuvos žiniasklaida užima dešimtą vietą (pasitiki 56 proc., nepasitiki 39 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Lietuvos bankas (pasitiki 55 proc., nepasitiki 37 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 54 proc., 31 proc.), savivaldybės (52 proc., 41 proc.), Valstybės kontrolė (51 proc., 37 proc.), prokuratūra (44 proc., 43 proc.) ir profsąjungos (42 proc., 40 proc.).

Šių metų vasaros pradžioje šalies gyventojai labiausiai nepasitikėjo Lietuvos Seimu (pasitiki tik 28 proc., nepasitiki 69 proc.) bei teismais (pasitiki 36 proc., nepasitiki 55 proc. ). 

Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie pasitiki Lietuvos Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. pileičių, o priešingai galvojančių yra 75 proc.

Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų. Tuomet pasitikinčių Seimu sumažėjo nuo 22 proc. 2008 m. gruodį iki 11 proc. 2009 m. sausį, o nepasitikinčių parlamentu padaugėjo nuo 71 proc. iki 83 proc.

Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų.

Visgi, sekant Seimo vertinimo duomenis ilgesnėje perspektyvoje, būtina pažymėti, kad tai dar nėra pats blogiausias šalies parlamento vertinimas. 2010 metų lapkritį Lietuvos Seimu pasitikėjo tik 7 proc. šalies gyventojų, o nepasitikėjo net 90 proc. apklaustų gyventojų.

Žymiai – 7 procentiniais punktais – smuktelėjo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai Vyriausybės darbu. Šiuo metu Ministrų Kabinetu pasitiki 42 proc. gyventojų, kiek daugiau – 55 proc. – teigia, kad nepasitiki.

Apskritai žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų rezultatus, pastarąjį mėnesį pablogėjo beveik visų 20 analizuojamų institucijų vertinimai. Nuostolių nepatyrusios liko tik dvi institucijos: Alytaus gaisro metu visuomenės dėmesio centre atsidūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc., o nepasitiki 7 proc.) bei Lietuvos bankas (61 proc. ir 31 proc.) Pastarojo banko pasitikėjimo reitingas nesikeitė, tuo metu Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, įvertinta 1 procentiniu punktu geriau.

Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole (pasitiki 52 proc. ir nepasitiki 34 proc.), Valstybės saugumo departamentu (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 22 proc.) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc. ir 22 proc.).

5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki teismais (atitinkamai 39 proc. ir 51 proc.), savivaldybėmis (53 proc. ir 39 proc.) ir Lietuvos kariuomene (69 proc. ir 22 proc.). Tuo metu pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc. ir 27 proc.) bei policija (73 proc. ir 22 proc.) sumažėjo 4 procentiniais punktais.

Institucijų, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki, sąrašas nesikeitė

Lietuvos gyventojai šiuo metu labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Prezidento institucija (79 proc.), policija (73 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Konstituciniu Teismu (66 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), SODRA (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (61 proc.).

Dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc.), savivaldybės (53 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc.), prokuratūra (46 proc.), komerciniai bankai (46 proc.) ir profsąjungos (43 proc.).

Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Nepaisant to, kad pasitikėjimas padidėjo net 11 proc., pastarųjų tyrimų duomenimis, Seimas lieka institucija, kuria Lietuvos piliečiai vertina prasčiausiai - Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė - šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad per pastarąjį mėnesį taip pat 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių profsąjungomis, 7 procentiniais punktais - Lietuvos Vyriausybe, 6 procentiniais punktais - Specialiųjų tyrimų tarnyba, o 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.

Vasario mėnesį vykusi apklausa atskleidė, kad šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (72 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Lietuvos banku (69 proc.), kariuomene (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), žiniasklaida (67 proc.), Konstituciniu Teismu (65 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 9 institucijos, kuriomis dažniau pasitikima, nei nepasitikima (tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba, SODRA, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, komerciniai bankai, Valstybės kontrolė, profsąjungos ir prokuratūra).

Per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, o 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kitų institucijų vertinimai nepakito.

Kai politikai nedirba, vertina geriausiai

Seimą ir Seimo narius visuomenė geriausiai vertina tada, kai parlamente aktyvus darbas nevyksta, teigia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, komentuodamas naujausius tyrimų duomenis, rodančius, kad pastarąjį mėnesį gerėjo parlamento vertinimas.

Anot sociologo, tai, kad paskutinės „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, neabejotinai, bus tik laikinas nuokrypis statistikoje.

Pasak R. Mačiūno, pagerėjusi visuomenės nuomonė Seimu yra susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad apklausos atlikimo metu (vasario 21-kovo 4 dienomis) ne tik Seime nevyko aktyvus darbas, tačiau buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 procentiniais punktais).

„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, - kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.

Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek palietė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau nei įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, - aiškino R. Mačiūnas.

Visgi nereikėtų tikėtis, kad ateinantys Seimo vertinimai ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.

Ažiotažą sukėlusi Mindaugo Basčio apkaltos istorija ne tik į destruktyvią akistatą suvedė valdančiuosius ir opozicines jėgas, tačiau ir paragino į kilusią krizę aktyviai įsitraukti visuomenę - Seimui nepritarus priesaiką sulaužiusio M. Basčio nušalinimui, suorganizuotas piketas prie parlamento.

Tai, kad M. Basčio apkaltos istorija diskreditavo Seimą prabilo ne tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Premjeras bei Seimo nariai. Opozicijoje esantys politikai inicijuoja pirmalaikius rinkimus, valdančiųjų lyderiai grasina apkaltomis opozicijai ar jų siekius laiko tiesiog desperacija.

Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Seimas apskritai nebėra pajėgus dirbti ar sutarti dėl svarbiausių politinių gairių. Įsisenėję ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), inicijuojamų ir blokuojamų laikinųjų tyrimų komisijų, panašu, parlamentą atvedė į realią aklavietę, iš kurios dėl vienos ir kitos konfliktuojančios pusės principų ištrūkti bus labai sunku.

Atsižvelgdamas į visus šiuo įvykius R. Mačiūnas teigia manąs, kad Seimas seniai buvo gavęs tiek neigiamų vertinimų, kiek pastarosiomis dienomis. Dėl to, akcentavo sociologas, labai tikėtina, kad po įvykusių skandalų Seimo vertinimai ne tik grįš į ankstesnes pozicijas, tačiau gali tapti apskritai - rekordiškai blogi.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis vykusios apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė - šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.

Lyginant su 2017 m. gruodžio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai sumažėjo gyventojų dalis, kuri pasitiki Lietuvos Seimu (pasitikinčiųjų sumažėjo 7 procentiniais punktais). Eltos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, sausio mėnesį Seimu nepasitikėjo 74 proc. apklaustųjų. Tai pats prasčiausias rezultatas tarp visų institucijų.

Pastaruoju metu ir taip žemumose buvęs pasitikėjimas Lietuvos parlamentu siejasi ir su ženkliai (7 procentiniais punktais) sumažėjusia gyventojų dalimi, kuri palankiai vertina gausiausios Seime partijos - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - pirmininką Ramūną Karbauskį (63 proc. vertina nepalankiai).

Taip pat 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį.

Atliktos apklausos duomenimis, per paskutinį mėnesį pagerėjo (1 procentiniu punktu) tik dviejų institucijų vertinimai - Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Lietuvos banko. Visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo arba nepakito.

5 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį sumažėjo pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba ir profsąjungomis, 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas „Sodra“, 3 procentiniais punktais per šį laikotarpį pablogėjo 4 institucijų vertinimai - savivaldybių, Valstybės kontrolės, teismų ir Vyriausybės.

Tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių institucijų išlieka policija (71 proc.), bažnyčia (68 proc.), Konstitucinis Teismas (68 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Lietuvos bankas (66 proc.), Žiniasklaida (62 proc.) ir Valstybės saugumo departamentas (60 proc.).

„Sodra“ (56 proc.), savivaldybėmis (52 proc.), komerciniais bankais (50 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (49 proc.), Valstybės kontrole (49 proc.) ir prokuratūra (46 proc.) visuomenė pasitiki labiau nei nepasitiki.

Tuo tarpu teismais (nepasitiki 48 proc.), Vyriausybe (56 proc.), profsąjungomis (48 proc.) ir Seimu (74 proc.) visuomenės nepasitikėjimas yra didesnis už pasitikėjimą.

Apklausa vyko 2018 m. sausio 18-30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).

Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki - 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.)

Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.

Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.

Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.

Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, - aiškino D. Janušauskienė.