Pirmiausia automobilis turi būti techniškai tvarkingas: tinkamos naudoti žieminės padangos, tinkamai sureguliuoti, švarūs ir veikiantys žibintai, nuo automobilio nuvalytas visas sniegas, veikiantys valytuvai, žieminis langų apiplovimo skystis (iki -25°C), pakrautas akumuliatorius. Dar keli aspektai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį – aušinimo skystis, stabdžių sistema, laiku keičiami tepalai. Žiemą taip pat rekomenduojama palaikyti kuo aukštesnį degalų lygį bake. Papildomai patariama nuo užšalimo specialiu tepalu sutepti durų spyneles, silikonu sutepti automobilio durelių, bagažinės gumas. Daugiau informacijos apie automobilio paruošimą žiemai – lakd.lt.

Prieš pradedant kelionę, svarbu tinkamai pasirūpinti keleivių saugumu. Vairuotojams ir keleiviams jau gerai žinoma taisyklė, jog važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus, o vaikus vežti jų ūgiui ir svoriui pritaikytose automobilinėse sėdynėse, tačiau pasirūpinti vežamų augintinių saugumu vis dar  pamirštama. Kadangi dažniausiai keliaujama su šunimis, juos vežti saugiausia tvirtinant specialiomis petnešomis, kurios skirtos ne šuns vedžiojimui lauke, o būtent kelionei automobiliu. Tokios petnešos tvirtinamos prie automobilio saugos diržų, yra kelių tvirtinimo taškų, kurie suveikia stabdymo metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad petnešos privalo būti sertifikuotos ir išlaikiusios saugumo testus.

Ilgose kelionėse verta pagalvoti ir apie kitą alternatyvą – specialią kelioninę dėžę arba narvą augintiniui. Tokia dėžė tvirtinama diržais arba įdedama į automobilio bagažinę. Šis keliavimo būdas ne tik saugiai apriboja šuns blaškymąsi po saloną, bet ir suteikia galimybę augintiniui atsigulti ar pakeisti poziciją, kas ypač svarbu, jei kelionė ilgesnė. Dėžė yra tinkama priemonė vežti ne tik šunis, bet ir katinus bei kitus mažesnius naminius gyvūnėlius.

Keliaujant ne tik ilgesnį atstumą, bet ir įprastos kelionės metu, reikėtų atkreipti dėmesį į daiktus automobilyje.

Kelių direkcija rekomenduoja, kiek įmanoma daugiau daiktų sudėti į bagažinę, o ne kur nors į automobilio saloną – taip gerokai saugiau. Bet koks ne vietoje padėtas daiktas, pvz., termosas, gertuvė, skėtis ar net telefonas, gali tapti avarijos priežastimi – stipriau stabdant toks daiktas gali ne tik išdaužti stiklą, bet ir su didele jėga trenktis ir sužaloti automobilio keleivius. Be tvarkos padėti daiktai automobilio salone staiga stabdant gali pariedėti po stabdžių pedalu ir sukelti mirtiną pavojų: automobilio nebus įmanoma sustabdyti. Todėl kiekvienas daiktas automobilyje turi būti padėtas saugiai. 

Kartais ant stogo vairuotojai sudeda labai sunkius daiktus – tai nėra saugu. Patartina pasiskaityti aerodinaminės bagažinės ar stogo skersinių instrukcijas ir neviršyti nurodytos normos. Be to, netinkamai pritvirtintas krovinys gali kelti pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Pasitaiko atvejų, kai kelyje atsipalaiduoja dalis netinkamai pritvirtinto krovinio ir kyla reali grėsmė iš paskos važiuojantiems automobiliams.

Žiemą kelionės būna sudėtingesnės dėl greitai kintančių oro ir eismo sąlygų, todėl Kelių direkcija primena, kad visada būtina įsivertinti eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už maksimalų leistiną. Visos kelionės metu vairuotojas turėtų būti sutelkęs visą dėmesį į vairavimą – vairuodamas nesinaudoti mobiliaisiais įrenginiais, kartais blaškyti gali ir garsi muzika.

Tais atvejais, kai automobilis netikėtai užvažiuoja ant slidžios kelio dangos, reikėtų vengti staigių manevrų bei pernelyg staigaus stabdymo, jei to nereikia, kad būtų išvengta eismo įvykio. Užvažiavus ant ledo ir stipriai nuspaudus stabdžio pedalą ar staiga pasukus vairą, galima išprovokuoti automobilio slydimą, todėl, jei yra galimybė, reikia stengtis greitį mažinti palaipsniui.

Jei tenka važiuoti apsnigtu keliu, taip pat reikėtų vengti staigių manevrų bei įvertinti provėžų gylį. Kai kuriais atvejais dėl susidariusių provėžų gali būti sunku ne tik aplenkti, tačiau ir prasilenkti su kitu automobiliu. Tokiais atvejais patariama ramiai važiuoti paskui priekyje esančią transporto priemonę, kol ją bus galima saugiai aplenkti.

Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad, esant sunkioms eismo sąlygoms, geriau susilaikyti nuo nereikalingų kelionių, tačiau esant būtinybei vykti, kviečiama susipažinti su informacija apie kelių būklę ir oro sąlygas, kuri nuolat atnaujinama ir skelbiama Kelių direkcijos interneto svetainėje www.eismoinfo.lt. Taip pat apie slidžius (nesaugius) kelio ruožus prašoma informuoti Kelių direkcijos Informacijos skyriaus operatorius telefonu 8 5 232 9600 arba trumpuoju numeriu 1871.

„Aplinkybių, kurios turi įtakos eismo įvykiams, statistika šiltuoju ir šaltuoju metų laiku išties skiriasi. Vėlyvą rudenį ir žiemą tamsos daugiau nei šviesos, nereti dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, skirtingų kritulių gausa. Tai lemia slidžios kelio dangos formavimąsi. O ji yra pagrindinė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inspektorių žiemą analizuojamų įvykusių šalies keliuose eismo įvykių priežastis. Dėl slidaus kelio 2019 m. sausį ir vasarį skaičiuojame 17 tokių atvejų. Keli jų baigėsi mirtimi“, – sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaišas.

Jo teigimu, kelyje vairuotojas turėtų būti ypač budrus, kai termometro stulpelis rodo tris laipsnius šilumos: esant tokiai temperatūrai kinta padangų savybės, ant viadukų ir atvirose vietose gali pradėti formuotis ledas. Vis dėlto slidus paviršius tiek pradedančiam, tiek patyrusiam vairuotojui pavojingiausias esant nulinei temperatūrai, lijundrai, iškritus sniegui ar susiformavus plikledžiui, o pagrindinė vairuotojų klaida yra ta, kad visais metų laikais jų elgesys prie vairo vienodas.

Tad į ką būtina atkreipti dėmesį?

Saugus greitis ir atstumas. Žiemą turite iš anksto įvertinti situaciją ir pasirinkti tokį greitį, kad važiuodami per lėtai nesukeltumėte nepatogumų kitiems eismo dalyviams, arba pernelyg spausdami greičio paminą nerizikuotumėte patekti į eismo įvykį. Ne mažiau svarbu yra laikytis ir deramo atstumo nuo priešais jus važiuojančio automobilio, nes kai kelio danga apledėja, yra padengta sniegu, šlapia, stabdymo kelias ilgėja.

Kelio danga. Net ir lengvas sniegas nepermatoma paklote uždengia kelią, todėl vairuotojui sunku tik pažvelgus įvertinti, ar po juo nėra plikledžio. Tokiu atveju būtina sumažinti greitį ir kuo atsargiau manevruoti. Taip pat vertėtų atsiminti, kad kelio danga nėra vientisa – slidžią atkarpą keičia neslidi ir atvirkščiai. Ypač saugotis reikėtų šlapio sniego sankaupų, susiformavusių prie provėžų ir arčiau kelkraščių.

„Koks pavojingas plikledis, iliustruoja vienas mūsų nagrinėtas įvykis. Kelias dienas prieš jį buvo atodrėkis, sniegas ant kelio tirpo, bet įvykio dieną staigiai pašalo ir jis virto ledu, kurį uždengė lengvas sniegas. Vizualiai vairuotojas plikledžio nematė. Todėl automobilis ėmė slysti, o užvažiavęs ant žvyrkelio nelygumo visiškai prarado sukibimą su keliu ir vertėsi“, – pasakoja L. Jovaišas.

Padangos ir langai. Geriausiomis savybėmis pasižymi ne senesnės kaip penkerių metų padangos (idealiausias amžius – iki trejų metų), kurių protektoriaus gylis ne mažesnis nei 5 mm. Ruošiantis šaltajam sezonui, ant visų keturių ratų reikia uždėti žiemines padangas. Ir jos būtinai turi būti vienodos, kad būtų lengviau valdyti automobilį.

Prieš pradėdami kelionę žiemą privalote švariai nusivalyti ir automobilio langus bei pakeisti langų plovimo skystį žieminiu ir pasitikrinti jo kiekį specialiame bakelyje. Važiuojant šaltuoju sezonu langai dažnai apsineša purvinu sniegu, todėl juos reikia dažnai valyti, kad puikiai matytumėte kelią.

Manevravimas. Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų lygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.

Vis dėlto, ką daryti, jei automobilis ėmė slysti?

Pagrindinės taisyklės, vienodai tinkančios tiek įgudusiam, tiek pradedančiam vairuotojui, – nepanikuoti, atleisti akseleratorių ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos ABS, ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu tikrai pagelbės.

Techniškai tvarkingas automobilis ir vairuotojo budrumas yra pagrindinis saugios kelionės garantas. Nereikia bijoti vairuoti žiemą, tik važiuodami neįprastomis ir pavojingomis meteorologinėmis sąlygomis nepasikliaukite vien kelių tarnybų darbuotojų pabarstyta druska ir smėliu.

Anot specialisto, vairuotojams reikėtų būti atidesniems ir pasirinkti saugų greitį. Tiesa, didelė atsakomybė tenka ir pėstiesiems.

Kaip teigia pašnekovas, kiekvienais metais išdalinama tūkstančiai atšvaitų, kurie yra svarbi „dalyvavimo eisme kultūros dalis“.

„Kažkuriais metais, turėdami plaktukus, netgi prikalėme atšvaitus keliems vežimams. Manėme, kad tai turėtų apsaugoti“, – prisiminimais dalijasi V. Grašys.

Išbandyti automobilį kelionės pradžioje

Baltijos šalių rekordininkas Dakaro raliuose ir profesionalus vairuotojas A. Juknevičius sako, kad dar prieš sėsdami į automobilį žmonės turėtų atkreipti dėmesį į orą – kokia tuo metu temperatūra, kokia numatoma prognozė. „Tai užtruks tik sekundę, bet galėsite nuspėti, kokios galimos vairavimo sąlygos“, – priduria A. Juknevičius.

Tačiau, pasak lenktynininko, vien tik to neužteks – reikės įvertinti ir kelio dangą. Tai jis pataria daryti nuošalesnėje gatvėje ar aikštelėje.

„Pats ne kartą esu patyręs, kad 10 km gali būti puikus kelias ir automobilio sukibimas su kelio danga, bet užvažiavus ant viaduko – visiškas plikledis. Keisčiausia, kad akimis jo gali net nepastebėti. Reikia išmokti tai atskirti, bet jei jau turi įtarimą, kad gali būti slidu, – geriau sumažink greitį ir nerizikuok. Labai sveika patikrinti kelio dangą, bet tai reikia daryti protingai – kai už tavęs ar prieš tave nėra važiuojančių automobilių, pasirinkus saugią atkarpą. Patarimas paprastas – važiuoji ir staigiai pastabdai tam, kad sužinotum stabdymo kelią“, – pataria A. Juknevičius. Tuo metu pareigūnai ragina rinktis tik tam skirtas aikšteles, mat kitu atveju galite sulaukti baudos.

Pašnekovo teigimu, išbandyti automobilį dar kelionės pradžioje ypač svarbu tiems, kurie į didžiuosius miestus atvyksta iš užmiesčio, nuošalesnių rajonų. „Jei tai tokia atkarpa, kurioje rečiau apsilanko ir kelininkai, gali kilti papildomų pavojų. Pats visuomet išbandau automobilį ir patikrinu stabdymo kelią. Mes, lenktynininkai, taip pat neišvengiame situacijų, kai „užneša“ automobilį. Apačioje žemė būna šilta, kondensuojasi paviršius. Naktį lyg nelijo ar nesnigo, bet būna minusinė temperatūra ir kylantis iš žemės kondensatas tampa ledu“, – LRT.lt sako lenktynininkas.

Tačiau ką daryti, jei automobilis pradėjo slysti – staigiai stabdyti, o gal kaip tik spausti greičio pedalą ir bandyti išlaviruoti kelyje? „Svarbu žinoti, kad nėra vienos taisyklės, tinkančioms visoms situacijoms. Stengiuosi nedalyti patarimų, kad reikėtų daryti būtent taip ar kitaip. Tai priklauso ir nuo jūsų automobilio – ar jis varomas priekiniais, galiniais, o gal visais keturiais ratais? Jis sunkesnis ar lengvesnis, aukštesnis ar žemesnis? Kokio galingumo variklis?

Svarbiausias patarimas – stengtis nepatekti į tokias situacijas. Teisingai eismo sąlygas įvertinęs vairuotojas į jas nepatenka arba patenka labai retai“, – tvirtina A. Juknevičius.

Kitas lenktynininko patarimas – mažinti greitį ir nepagailėti pinigų geroms padangoms. „Kokį automobilį bevairuotumėte – kainuojantį keliasdešimt tūkstančių ar kelis šimtus eurų, vis tiek jo valdymas stipriai priklauso nuo sukibimo su keliu. Praradus sukibimą, jį susigrąžinti sunku netgi geram lenktynininkui.

O kaip gali neprarasti sukibimo, jei turi keturias padangas, o kiekviena padanga, priklausomai nuo automobilio svorio ir dydžio, į kelią remiasi maždaug 8–10 kvadratinių centimetrų. Padauginkit tai iš keturių – turite faktiškai tokį lopinėlį, kuris mažesnis netgi už rašomojo popieriaus lapą. Tik tiek laiko jūsų automobilį ant kelio. Kontrolę prarasti tikrai lengva. Taigi geros padangos ir teisingas greitis – pagrindiniai dalykai“, – LRT.lt komentuoja A. Juknevičius.

Kokį automobilį bevairuotumėte – kainuojantį keliasdešimt tūkstančių ar kelis šimtus eurų, vis tiek jo valdymas stipriai priklauso nuo sukibimo su keliu.

Pasirūpinkite geru matomumu

Itin svarbus dalykas vairuojant darganotu oru, pasak pašnekovo, yra geras matomumas. „Mūsų regionas skiriasi nuo Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ar Italijos. Jie net nesupranta, kokiomis sąlygomis mes vairuojame. Turime trumpas dienas – rytais ilgai laikosi tamsa, o vakare temsta anksti. Apie 18 val. jau būna prietema. Tokiomis sąlygomis vairuoti nelengva – prisideda ir dargana, dėl kurios matomumas dar labiau suprastėja. Kuo vėliau pamatai kliūtį ar įvertini situaciją – tuo lieka mažiau laiko priimti teisingą sprendimą“, – aiškina A. Juknevičius.

Kaip padidinti matomumą? Lenktynininkas pataria nepagailėti pinigų geram langų apiplovimo skysčiui, pakeisti jį iš vasarinio į žieminį bei įsigyti naujus valytuvų šepetėlius. „Nežinau, kaip tokiu oru vairuoja tie, kurie dar jų nepasikeitė. Būtinai reikia pasikeisti, o ir kainuoja dabar jie tikrai nedaug. Nebėra deficito, čia taupyti nereikėtų. Valytuvus reikėtų keisti kas pusę metų“, – teigia A. Juknevičius. Nuo drėgmės ar ultravioletinių spindulių surambėjusi guma gerai nebenuvalo stiklo ir prastina matomumą.

Nuo valytuvų – prie žibintų. Kiekvieną savaitę automobilio plauti nebūtina, tačiau, pasak A. Juknevičiaus, vairuotojai galėtų nusivalyti automobilio lempas servetėle. Purvas, esantis ant automobilio lempų, gali sumažinti šviesos pralaidumą 20 ar daugiau procentų.

Lenktynininkas pataria nusivalyti priekinį automobilio stiklą ir iš vidaus: jei perbraukus servetėle ji lieka švari – jūs esate šaunuolis. Įvairios dulkės ir nešvarumai prastina matomumą, tokie nevalyti langai greičiau rasoja, ant dulkių „sėda“ garas. Stiklą reikėtų valyti bent kartą per mėnesį, teigia profesionalus vairuotojas.

Dar keletas patarimų vairuotojams rudenį

Šlapi medžių lapai gali būti slidūs kaip ledas. Per juos važiuokite lėčiau ir venkite staigaus stabdymo.

Dyzelinių automobilių savininkams patartina patikrinti pakaitinimo žvakes, akumuliatorių. Vertėtų pasikeisti ir kuro filtrą.

Vertėtų apžiūrėti ir šviesos prietaisus – saulė kyla vėlai, o leidžiasi anksti ir būtent tuo metu gatvėse būna daugiausia automobilių. Prieblandoje ar tamsoje tvarkingai veikiančios automobilių šviesos padės vieniems kitus kelyje pastebėti geriau.

Nelaukite pirmojo sniego, kad pasikeistumėte padangas. Vasarinės padangos praranda savo darbines savybes esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Jei šlapia, sukibimas prastėja, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja. Žieminės padangos tokiomis sąlygomis veikia kur kas geriau. Nemažai vairuotojų visus metus važinėja su žieminėmis padangomis, todėl jiems reikėtų patikrinti, ar likęs protektoriaus gylis dar tinkamas naudoti.

Kelių eismo taisyklės numato, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis.

Dar vienas patarimas – silikoniniu purškalu ar tepalu sutepti visas gumines tarpines. Tai padarę išvengsite situacijų, kai esant minusinei temperatūrai prišąla durelės.

Vilniuje ir Kaune gatves prižiūrinčių įmonių atstovai teigia esantys pasiruošę šaltajam sezonui. Remdamiesi orų prognozėmis, jie tikisi išberti panašų kiekį druskų kaip ir praėjusį sezoną.