Pchenjanas 70-ąsias paliaubų pasirašymo metines, Šiaurės Korėjoje vadinamas Pergalės diena, minės iškilmingai ir tai esą įeis į istoriją.

Susitarimas dėl paliaubų pasirašytas 1953 metų liepos 27 dieną.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja ruošiasi didelio masto kariniam paradui, tradiciškai skirtam metinėms paminėti. Tačiau šiemet pirmą kartą nuo pandemijos pradžios parade lankysis svečiai iš Kinijos ir Rusijos, o tai rodo, kad sienos kontrolė bus vykdoma lanksčiau.

Šiaurės Korėja, siekdama apsisaugoti nuo COVID-19, nuo 2020 metų pradžios taikė griežtą koronaviruso blokadą, dėl kurios į šalį negalėjo atvykti net jos pačios piliečiai.

„Gynybos ministro Sergejaus Šoigu vadovaujama Rusijos Federacijos karinė delegacija apsilankys Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) su sveikinimo vizitu“, – pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra, praėjus dienai po to, kai patvirtino, kad Kinijos delegacija taip pat dalyvaus ketvirtadienio renginyje.

Vėliau antradienį S. Šoigu iš tikrųjų atvyko į Pchenjaną ir oro uoste jį pasitiko Šiaurės Korėjos kolega Kang Sun Namas, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Rusija, istorinė Pchenjano sąjungininkė, yra viena iš nedaugelio šalių, palaikančių draugiškus santykius su Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) tvirtai rėmė Maskvos invaziją į Ukrainą.

Vašingtonui didelį nerimą kelia galimas Šiaurės Korėjos raketų tiekimas Rusijai.

„Šis vizitas prisidės prie Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinių ryšių stiprinimo ir bus svarbus žingsnis plėtojant abiejų šalių bendradarbiavimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Anksčiau patvirtinta, kad ketvirtadienį vyksiančiame renginyje taip pat dalyvaus Kinijos delegacija, vadovaujama Politinio biuro nario Li Hongzhongo (Li Hongdžongo).

Pranešimas apie palydovo užbaigimą pasirodė praėjus maždaug savaitei po to, kai Pchenjanas išbandė, jo teigimu, naują kietuoju kuru varomą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), taip padarydamas didelį proveržį savo uždraustų ginklų programose.

Analitikai teigia, kad ICBM ir į kosmosą paleidžiamų objektų kūrimas iš technologinės perspektyvos yra labai panašus.

Antradienį Kim Jong Unas davė nurodymus „užtikrinti, kad balandį užbaigtas karinis žvalgybos palydovas Nr. 1 būtų paleistas numatytu laiku“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

KCNA nurodė, kad antradienį lankydamasis Šiaurės Korėjos Nacionalinės aviacijos ir kosmoso plėtros administracijos būstinėje jis taip pat paragino darbuotojus „sukurti palydovinės žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus, paeiliui dislokuojant kelis žvalgybinius palydovus skirtingose orbitose“.

Valstybinės žiniasklaidos nuotraukose matyti, kaip atsiskyrėliškos valstybės lyderis kartu su dukra apžiūrinėja kosmoso agentūros patalpas. Kai kuriose jų jo apžiūrimi objektai, taip pat schemos ir kita ant sienų esanti vizualinė medžiaga buvo neryški.

Karinio žvalgybinio palydovo kūrimas buvo vienas iš svarbiausių 2021-aisiais Kim Jong Uno įvardytų gynybos projektų.

Antradienį jis pareiškė, kad šios technologijos įvaldymas yra svarbiausia užduotis, kurią būtina įvykdyti, dėl, jo teigimu, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos keliamos grėsmės.

2022-ųjų gruodį Pchenjanas pranešė atlikęs svarbų baigiamąjį bandymą kuriant šnipinėjimo palydovą, kurį, kaip tuomet teigė, užbaigs iki šių metų balandžio.

Savo ruožtu Pietų Korėjos ekspertai tuomet suabejojo rezultatais, teigdami, kad Šiaurės Korėjos paskelbtų nespalvotų vaizdų, neva padarytų iš palydovo, kokybė buvo pernelyg prasta.

Nors Kim Jong Unas pareiškė, kad palydovas bus išsiųstas numatytu laiku, konkreti paleidimo data nurodyta nebuvo.

Rimta grėsmė

„Atrodo, kad Šiaurės Korėja kol kas paleis savo „simbolinį“ palydovą ir palaipsniui jį tobulins“, – naujienų agentūrai AFP sakė An Chan-ilas (An Čaniras), tyrėjas, vadovaujantis Pasauliniam Šiaurės Korėjos studijų institutui.

„Jei Kinija ir Rusija neteiks aukštųjų technologijų paramos, bus sunku vykdyti žvalgybą naudojant pačios Šiaurės Korėjos technologijas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto naujausią pranešimą reikėtų vertinti rimtai, sakė Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas).

„Kadangi Šiaurės Korėjos žvalgybiniai palydovai yra svarbus veiksnys prevencinio branduolinio smūgio atveju, jie kelia didelę grėsmę Pietų Korėjai“, – teigė jis AFP.

Praėjusiais metais Šiaurės Korėja pasiskelbė esanti negrįžtama branduolinė galybė ir iš esmės nutraukė derybų dėl branduolinio ginklo atsisakymo galimybę.

Reaguodami į tai Vašingtonas ir Seulas sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje bei surengė bendras karines pratybas, kuriose, be kita ko, dalyvavo pažangūs nesusekami („stealth“) naikintuvai.

Šiaurės Korėja tokias pratybas laiko invazijos repeticijomis ir praėjusią savaitę jas apibūdino kaip visuotinio karo prieš Pchenjaną imitaciją.

Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas teigė, kad ginklai pateko į šiaurinę buferinių zonų, sukurtų pagal 2018 metų Korėjos susitarimą, siekiant sumažinti karinę įtampą, pusę. Pranešimų apie tai, kad sviediniai pataikė į Pietų Korėjos teritorinius vandenis, nebuvo.

14 val. 59 min. (7 val. 59 min. Lietuvos laiku) iš dviejų atskirų vietų – vienos Šiaurės Korėjos rytinėje, kitos vakarinėje pakrantėje – vienu metu buvo paleista apie 130 artilerijos sviedinių, sakoma Pietų Korėjos štabų vadų komiteto pareiškime.

Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad perdavė žodinį įspėjimą dėl apšaudymų ir paragino Pchenjaną laikytis susitarimo.

Mūsų kariuomenė stiprina savo parengtį ruošiantis ekstremalioms situacijoms, kartu sekdama ir stebėdama susijusius įvykius, glaudžiai bendradarbiaudama su Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis.

Daugiau detalių neskelbiama.

„Mūsų kariuomenė stiprina savo parengtį ruošiantis ekstremalioms situacijoms, kartu sekdama ir stebėdama susijusius įvykius, glaudžiai bendradarbiaudama su Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė kariuomenė.

2018 metais per aukščiausiojo lygio susitikimą Pchenjane buvęs Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), siekdami sumažinti įtampą, susitarė nustatyti buferines zonas prie sausumos ir jūros sienų.

Tačiau po to, kai 2019 metais derybos žlugo, Kim Jong Unas išplėtė savo uždraustų ginklų programas, o ekspertai teigia, kad dabar jis gali išbandyti Pietų Korėją, pažeisdamas susitarimą dėl buferinės zonos.

Pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas ne kartą apšaudė buferinę zoną artilerijos sviediniais.

Be to, šalis pastarosiomis savaitėmis surengė rekordiškai daug raketų paleidimų, įskaitant naujausios tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) testą praėjusį mėnesį. Tai buvo galingiausias iki šiol branduolinį ginklą turinčios šalies bandymas.

Pchenjanas, kuriam ne vieną sykį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis uždrausta bandyti balistines raketas, ne kartą tvirtino, kad šalies ginklų bandymai yra teisėtas atsakas į Vašingtono veiksmus, kuriais jis didina sąjungininkams, Seului ir Tokijui, teikiamą apsaugą.

Pareigūnai ir analitikai Seule ir Vašingtone teigia, kad tokie paleidimai gali priartinti prie septintojo branduolinio bandymo. 

Šis Xi Jinpingo pareiškimas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) ir taip atliko vieną galingiausių savo pastarojo meto bandymų. Šalis taip pat pareiškė, kad į numanomus JAV branduolinius grasinimus atsakys savo branduoliniais ginklais.

Pastarosiomis savaitėmis Pchenjanas surengė rekordiškai daug raketų paleidimų, todėl baiminamasi, kad ši atsiskyrėliška valstybė ruošiasi savo septintajam branduoliniam bandymui – pirmajam nuo 2017 metų.

Savo žinutėje Kim Jong Unui Kinijos vadovas sakė, kad Pekinas yra pasirengęs bendradarbiauti su Šiaurės Korėja dėl „taikos, stabilumo, vystymosi ir klestėjimo regione bei pasaulyje“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kinijos lyderis sakė esąs pasirengęs bendradarbiauti su Pchenjanu, nes „pokyčiai pasaulyje, laike ir istorijoje vyksta precedento neturinčiais būdais“, teigė KCNA, cituodama žinutę, kuri, anot agentūros, buvo gauta atsakant į Kim Jong Uno sveikinimus po to, kai praėjusį mėnesį vykusiame Kinijos komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingas buvo išrinktas trečiajai kadencijai.

Kelios dienos prieš Šiaurės Korėjos ilgojo nuotolio raketos paleidimą, Indonezijos Balio saloje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) vadovų susitikimo kuluaruose Xi Jinpingas akis į akį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), kuris vėliau išreiškė įsitikinimą, kad Pekinas nenori, jog Pchenjanas toliau eskaluotų padėtį.

Vašingtonas teigė norintis, kad Kinija – svarbiausia Pchenjano sąjungininkė ir ekonominė rėmėja – pasinaudotų savo įtaka ir padėtų suvaldyti Šiaurės Korėją.

Lapkričio 18 dieną paleista raketa, atrodo, buvo naujausias Pchenjano ICBM bandymas. Japonijos teigimu, ši raketa savo veikimo nuotoliu galbūt buvo pajėgi pasiekti JAV žemyninę dalį.

Junginių Tautų Saugumo Taryba dėl šio bandymo surengė atvirą posėdį, kuriame 14 valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Indiją, „griežtai pasmerkė“ Pchenjano veiksmus.

Tačiau vienas Vakarų diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kinija ir Rusija nusprendė neprisijungti prie pirmadienio pareiškimo.

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas apkaltino Pekiną ir Maskvą saugant Pchenjaną nuo tolesnių bausmių.

Gegužę Kinija ir Rusija vetavo JAV vadovautas pastangas sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai dėl ankstesnių paleidimų.

Pchenjanui dėl jo branduolinės ir balistinių raketų programų jau įvesti keli tarptautinių sankcijų rinkiniai, o Kinijai tenka daugiau kaip 90 proc. nuskurdusios šalies dvišalės prekybos.

Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos centrinio komiteto sekretorius Pak Jong Chonas (Pak Čen Čonas) pareiškime, kurį paskelbė oficialioji naujienų agentūra KCNA, teigė, kad pratęsti pratybas „yra labai pavojingas ir neteisingas sprendimas“.

Ketvirtadienį komentaruose valstybinei žiniasklaidai vienas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas sakė, kad JAV turėtų liautis reiškusios „neapgalvotas pastabas“ ir „laikyti burną užčiauptą“.

Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko ginklų iš Šiaurės Korėjos, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.

Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šiai šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.

Minėtas Šiaurės Korėjos pareigūnas pabrėžė, kad Pchenjanas niekada nepripažino „neteisėtų“ JT Saugumo Tarybos sankcijų šaliai, kurias „parengė JAV ir jų vasalinės pajėgos“.

Tas pareigūnas sakė, kad karinės įrangos eksportas ir importas yra „teisėta teisė, būdinga suvereniai valstybei“, teigiama Šiaurės Korėjos pateiktame jo pareiškimo vertime į anglų kalbą.

„Tačiau naudojamės šia proga, kad paaiškintume vieną dalyką. Niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti“, – sakė pareigūnas, pranešime vadinamas Gynybos ministerijos bendrosios įrangos biuro generalinio direktoriaus pavaduotoju.

„Nežinia, iš kur kilo gandas, kurį skleidžia JAV, bet juo siekiama pakenkti KLDR įvaizdžiui“, – sakė pareigūnas, pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo akronimą.

Šiaurės Korėja siekė sutvirtinti santykius su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, kaltindama JAV dėl krizės ir smerkdama Vakarų „hegemoninę politiką“ kaip pateisinančią Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje siekiant apsisaugoti.

Šiaurės Korėjos vyriausybė taip pat yra užsiminusi, kad norėtų siųsti statybininkus, kurie padėtų atstatyti prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose.

Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, be Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Šie naujausi bandymai liudija apie izoliuotos valstybės pasiryžimą toliau plėsti savo arsenalą, nepaisant koronaviruso protrūkio. Tokiu būdu Pchenjanas galėtų telkti visuomenės paramą lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) bei toliau spausti jo varžovus, jau ilgą laiką stringant diplomatijai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos.

Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinis štabų vadų komitetas savo pareiškime nurodė, kad trys raketos, ketvirtadienį popietę paleistos iš Šiaurės Korėjos sostinės regiono, skriejo link vandenų, esančių prie šalies rytinės pakrantės.

Remiantis pareiškimu, pietų korėjiečių kariuomenė padidino savo parengtį, glaudžiai koordinuodama veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis.

Japonija taip pat užfiksavo raketų paleidimus iš Šiaurės Korėjos teritorijos.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) liepė savo kabinetui nuodugniai ištirti paleidimą, pasirūpinti orlaivių ir laivų saugumu rajone, taip pat pasiruošti galimoms nenumatytoms situacijoms, pranešė premjero biuras.

Pasak japonų pakrančių apsaugos, Šiaurės Korėjos paleistas sviedinys – galimai balistinė raketa – nukrito jūroje. Tarnyba paragino laivus, plaukiojančius aplink Japoniją, saugotis krentančių objektų ir pranešti apie juos valdžiai.

Anksčiau ketvirtadienį Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida patvirtino pirmuosius užsikrėtimo koronavirusu atvejus šalyje. Tuo metu Kim Jong Unas liepė įvesti visuotinį karantiną ir suvaldyti viruso plitimą. Lyderis taip pat įsakė pareigūnams sustiprinti šalies gynybines pozicijas, siekiant išvengti bet kokio saugumo vakuumo.

Pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas atliko virtinę raketų bandymų. Ekspertai šiuos veiksmus vadina mėginimu modernizuoti savo ginkluotę ir toliau spausti JAV bei jų sąjungininkes, kad šios pripažintų Šiaurės Korėją branduoline valstybe ir sušvelnintų jai taikomas sankcijas.

Kai kurių stebėtojų nuomone, komunistinis režimas, nepaisydamas sugriežtintų epidemiologinių priemonių, tikriausiai ir toliau tęs ginklų bandymus, siekdamas pakelti visuomenės dvasią ir padidinti lojalumą valdančiajai Kimų dinastijai.

Branduolinį ginklą turinti valstybė rengia karinius paradus, pažymėdama svarbias šventes ir įvykius. Juose paprastai žygiuoja tūkstančiai karių, rieda šarvuotų mašinų ir tankų kolonos, o parado kulminacija tampa raketų, kuriomis puikuojasi Pchenjanas, demonstravimas.

Stebėtojai atidžiai stebi šiuos renginius, ieškodami užuominų apie naujausius Šiaurės Korėjos turimus ginklus.

Pirmadienio paradas buvo skirtas Korėjos liaudies revoliucinės armijos įkūrimo 90-mečiui. Jis prasidėjo maždaug 22 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku Kim Il Sungo (Kim Ir Sengo) aikštėje Pchenjane, nurodė šaltinis.

Daugelis parade tikėjosi išvysti moderniausius Šiaurės Korėjos ginklus, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą (TŽBR) „Hwasong-17“ ir hipergarsinių bei iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų.

Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja yra surengusi tris naktinius karinius paradus. Apie juos valstybinė žiniasklaida paprastai praneša tik kitą dieną. Iki pirmadienio vakaro valstybinė žiniasklaida apie naujausią paradą nepranešė.

Seule įsikūręs specializuotas portalas „NK News“ savo ruožtu skelbia, kad vėlų pirmadienio vakarą Pchenjano centre buvo matoma maždaug tuzinas „apšviestų objektų“. Tai, anot portalo, gali būti laikoma karinio parado arba ruošimosi jam požymiu.

Pchenjanas šiemet atliko daugiau nei tuziną ginkluotės bandymų, įskaitant didžiausią savo istorijoje tarpžemyninės balistinės raketos bandymą nuo 2017 metų.

JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai ir analitikai taip pat perspėjo, kad Pchenjanas pirmą kartą nuo 2017 metų gali atnaujinti branduolinių ginklų bandymus. Anot jų, apie tai byloja atnaujinta veikla pagrindiniame karinių bandymų poligone.

„Jungtinės Valstijos smerkia KLDR raketų paleidimą. Šis paleidimas pažeidė kelias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir kelia grėsmę KLDR kaimynėms bei kitoms tarptautinės bendrijos narėms“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.

„Liekame įsipareigoję diplomatiniam požiūriui į KLDR ir raginame ją įsitraukti į dialogą“, – pridūrė JAV valstybės departamento atstovas.

JAV vadovo Joe Bideno (Džo Baideno) administracija neseniai peržiūrėjo savo strategiją, kurios tikslas – įtikinti nuskurdusią ir izoliuotą Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ginklų ir raketų programų, pažadėjo laikytis „praktinio, kalibruoto“ požiūrio“, įskaitant diplomatines pastangas.

Pchenjanui taikomos tarptautinės sankcijos dėl virtinės tolimojo nuotolio balistinių raketų ir branduolinių bandymų.

Minėtas Valstybės departamento atstovas patikino, kad JAV įsipareigojimas ginti Pietų Korėją, kuri trečiadienį taip pat išbandė raketas, ir Japoniją „lieka tvirtas“.

Šiaurės Korėja trečiadienį iš Pietų Pjongano provincijos paleido „dvi trumpojo nuotolio balistines raketas“ į akvatoriją prie savo rytinės pakrantės, nurodoma Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime.

Jos nuskriejo apie 800 km atstumą ir buvo pasiekusios apie 60 km maksimalų aukštį.

Pchenjanas paleido raketas jau antrą kartą per mažiau nei savaitę: pirmadienį Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, jog šalis savaitgalį išbandė naujo tipo „tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas“. KCNA jas pavadino „labai didelės reikšmės strateginiu ginklu“.

Tuo metu Pietų Korėja vėliau trečiadienį sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleistą balistinę raketą ir tapo tik septinta valstybe pasaulyje, turinčia šią modernią technologiją.

Pietų korėjiečių raketa buvo paleista po vandeniu iš naujo povandeninio laivo „Ahn Chang-ho“, nuskriejo planuotą atstumą ir pataikė į taikinį, sakoma Mėlynųjų Rūmų pranešime.

Povandeninių laivų balistinių raketų (SLBM) raketų turėjimas yra „labai reikšminga“ pažanga atgrasymo srityje, pabrėžė Mėlynieji Rūmai. Prezidentūra pridūrė, kad ši technologija atliks „svarbų vaidmenį ateityje užtikrinant savarankišką nacionalinę gynybą ir taiką Korėjos pusiasalyje“.

„Yonhap“ šaltinis tenurodė, kad būta „ženklų“, jog paradas įvyko po vidurnakčio, ir negalėjo pateikti daugiau detalių, pavyzdžiui, ar jį stebėjo šalies lyderis Kim Jong Unas ir ar Pchenjanas jo metu pristatė naują karinę techniką.

„(Pietų Korėjos) kariuomenė analizuoja šiuos ženklus“, – „Yonhap“ citavo šaltinį.

Ketvirtadienį minimos 73-iosios Šiaurės Korėjos įkūrimo metinės.

Pchenjanas karinį paradą paskutinį kartą surengė sausį, likus kelioms dienoms iki JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos. Renginio metu šalis pademonstravo naują balistinę raketą.

Pchenjaną šiuo metu veikia daugybė tarptautinių sankcijų dėl šalies draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų. Tuo pat metu valstybė dėl koronaviruso taiko savanorišką blokadą ir yra uždariusi savo sienas, kad apsisaugotų nuo kaimyninėje Kinijoje pirmą kartą pastebėtos infekcijos.

Praėjusį mėnesį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad branduoliniu ginklu apsiginklavusi Šiaurės Korėja iš naujo įjungė savo plutonio gamybos reaktorių Jongbjone, ir pavadino tai „didžiulį nerimą keliančiu“ įvykiu.