Papildomos saugumo priemonės bus įrengtos geležinkelio linijoje nuo Mauručių iki Kazlų Rūdos esančiose prioritetinėse pervažose.

„Vietos, kur susikerta geležinkelių, automobilių keliais riedantis transportas ir pėsčiųjų eismas, reikalauja ypatingo dėmesio“, – pabrėžė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Daugiau nei per metus numatomose modernizuoti pervažose planuojama atlikti signalizacijos konfigūravimo darbus, įrengti užtvarus, pėsčiųjų perėjos signalizaciją ir vaizdo stebėjimo sistemas. Į pertvarką bus investuojama 2,4 mln. eurų.

„LTG Infra“ kasmet atnaujina pavojingiausių šalies geležinkelio pervažų reitingą, kuriuo remiantis ir diegiamos saugumo priemonės pervažose. Sudarant tokį reitingą vertinamas automobilių eismo intensyvumas, uždarytai pervažai tenkantis automobilių skaičius, traukinio matomumas, maksimalus leistinas greitis, pėsčiųjų skaičius, planuojamas traukinių greitis, esamos saugos priemonės ir kiti saugumo kriterijai“, – teigė „LTG Infra“ generalinės direktorės pareigas laikinai einanti Rūta Jakubauskienė.

Pervažose planuojama atlikti signalizacijos konfigūravimo darbus, įrengti užtvarus, vaizdo stebėjimo sistemas.

 

Iki 2024 m. planuojama užbaigti šiais metais pradėtus 24 pervažų modernizavimo darbus, papildomai modernizuoti dar keturias prioritetines, eismo saugos požiūriu rizikingiausias pervažas ruože Mauručiai–Kazlų Rūda, kur vyksta Vakarų Europos transporto eismas 1 435 mm vėže, ir dar devyniose pervažose įdiegti papildomas saugos priemones.

Iki 2024 m. pabaigos saugesnės taps iš viso 37 pervažos. Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje Lietuvoje šiuo metu prižiūrima daugiau nei 500 geležinkelio pervažų.

Susisiekimo ministerija, administruodama 2014–2020 m. ES investicijas, geležinkelių pervažų rekonstrukcijoms, įskaitant ir dalies jų rekonstravimą iš vieno lygio sankryžų su automobilių keliais į dviejų lygių sankryžas, pėsčiųjų viadukų ar tunelių statybą, jau yra skyrusi 46,2 mln. eurų.

Tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius–Klaipėda įrengtas dešimt pervažų taip pat planuojama modernizuoti iš 2021–2027 m. etapo ES lėšų – tam Susisiekimo ministerija numato skirti apie 2,9 mln. eurų ES investicijų.

„Geležinkelių eismas pasaulyje pripažįstamas ne tik kaip itin ekologiškas, bet ir kaip viena saugiausių transporto rūšių, nes nelaimingų atsitikimų čia nutinka itin mažai. Tačiau visada siekiame ir norime daugiau ir geriau, tad esame nusimatę nuolat investuoti į geležinkelių transporto saugumo priemones, kad nelaimingų nutikimų būtų dar mažiau, o prevencinės priemonės būtų dar patikimesnės“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

2019 m. Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ inicijavo geležinkelių modernizavimo programą „Geležinkelio pervažų saugumo didinimas“. Reitinguojant pervažas pagal eilę rizikingumą nusakančių parametrų buvo atrinktos 24 pervažos, kurios iki 2022 m. bus modernizuojamos diegiant papildomas pėsčiųjų ir traukinių eismo saugumo priemones – vaizdo stebėjimo sistemas ir signalizacijos įrenginius, įrengiant ar rekonstruojant pėsčiųjų takus.

10 atrinktų pervažų įrengtos tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius–Klaipėda. Jų modernizavimas planuotas iš dalies finansuoti 2014-2020 m. etapo ES lėšomis. tačiau dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos pasekmių projektą numatoma finansuoti iš 2021-2027 m. etapo ES lėšų. Siekiant neatidėlioti saugumo didinimo darbų, „LTG Infra“ savo lėšomis jau pradėjo šių pervažų modernizavimo darbus.

Šiuo metu pasirašyta sutartis ir pradėti vykdyti darbai dėl 1-osios pervažos, o dėl likusiųjų devynių pervažų sutartys bus pasirašytos iki 2021 m. gegužės. 10 pervažų modernizavimo vertė sieks 4,2 mln. eurų.

Dar 14 pervažų savo lėšomis „LTG Infra“ iki 2023 m. modernizuos kituose geležinkelio ruožuose. Šio projekto vertė – 4,85 mln. eurų.

2021 m. į šių 24-ių pervažų modernizavimą planuojama investuoti virš 4,38 mln. eurų.

Šiemet ne mažiau svarbūs darbai bus vykdomi pagal priemonę „Vieno lygio eismo sankirtų eliminavimas“, pagal kurią 2023 m. bus rekonstruotos dvi pervažos: geležinkelio ruože Lentvaris–Vievis, ties susikirtimu su 108 regioniniu automobilių keliu esančioje pervažoje įrengtas tunelis, bei pastatytas viadukas pervažoje, esančioje geležinkelio ruože Kyviškės–Valčiūnai, ties susikirtimu su A15 magistraliniu keliu (Liepkalnio g.). Vykdant pervažų rekonstrukcijos darbus taip pat bus sutvarkytos naujų statinių prieigos bei atnaujintos susijusios sistemos.

Efektyviam šio projekto įgyvendinimui „LTG Infra“ pasirašė trišalius susitarimus su Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių administracijomis bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. Bendra projektų vertė – 11 mln. eurų, jis dalinai bus finansuojamas iš ES struktūrinių fondų. Šiemet į šį projektą planuojama investuoti iki 3 mln. eurų.

Taip pat „LTG Infra“ prisideda prie trečiųjų šalių organizuojamų projektų. Pavyzdžiui, šiemet bendrovė skirs 260 tūkst. eurų pertvarkyti geležinkelio eismo valdymo ir kontrolės sistemą „DaVinci“ Lentvaryje, kur vietoje vieno lygio geležinkelio pervažos bus įrengiamas tunelis.

„Modernizavus pervažas gerokai padidės pėsčiųjų, automobiliais bei traukiniais pervažas kertančių keleivių saugumas, kadangi bus labai sumažinta eismo įvykio rizika“, – BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Per daugiau nei metus bus įrengtos naujos automatinės signalizacijos sistemos, visą automobilių kelią užtveriantys užtvarai bei vaizdo stebėjimo kameros. Dvejose pervažose ties Radviliškio stotimi ir vienoje – tarp Naujosios Vilnios ir Kyviškių stočių – dar bus įrengta pėsčiųjų tako signalizacija, papildomi šviesoforai bei garsinė signalizacija.

„Lietuvos geležinkeliai“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė pervažų modernizavimo konkursus, o paraiškų jiems laukia iki vasario mėnesio. Darbus, kurių vertė neskelbiama, numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos.

Pernai liepą skelbta, jog iki 2022 metų bus modernizuota keturiolika svarbių geležinkelio pervažų. Likusių keturių pervažų konkursai bus skelbiami vėliau.

Įmonės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis anksčiau teigė, kad į pervažų pertvarką įmonė investuos daugiau kaip 10 mln. eurų.

Skelbta, kad pervažos bus atnaujinamos tarpstotyse, kur traukinių ir automobilių eismas yra intensyviausias: Lentvaris–Vievis, Draugystė–Rimkai, Panevėžys–Subačius, Marijampolė–Kalvarija. Kai kuriose jų traukinių skaičius siekia iki 100 per parą, o automobilių – iki 20 tūkstančių.

Ištyrus visas 526 pervažas buvo atrinkta 14, kurios patenka į IXB (Vilnius-Klaipėda) ir IXD (Kaišiadorys-Kybartai) transporto bei kitus svarbius koridorius.

„Lietuvos geležinkeliams“ atlikus visų 526 pervažų multikriterinę analizę, buvo atrinktos modernizuoti svarbiausios 14 pervažų, kurios patenka į IXB (Vilnius-Klaipėda) ir IXD (Kaišiadorys-Kybartai) geležinkelių transporto koridorius bei kitus svarbius magistralinius ir regioninius koridorius.

„Nuosekliai siekdami įgyvendinti ambicingą tikslą sumažinti žūčių geležinkelyje skaičių iki nulio, svarbiausią dėmesį skiriame eismo ir darbų saugumui, diegiame kompleksines edukacines ir infrastruktūros tobulinimo priemones, priimame modernius sprendimus. Per artimiausius keletą metų planuojame investuoti daugiau kaip 10 mln. eurų pagal pervažų modernizavimo programą“, – pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovskis.

Kaip skelbia bendrovė, įgyvendinus projektą geležinkelio pervažose bus įrengtos Tarptautinės geležinkelių sąjungos standarte UIC 762 numatytos techninės priemonės, kurios sudarys galimybes prioritetinėse pervažose reikšmingai padidinti traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugą.

Projektu siekiama atnaujinti pervažų signalizacijos įrangą, penkiose pervažose įrengti naują pėsčiųjų tako signalizacijos sistemą, keturiose pervažose įrengti pėsčiųjų takus.

Projekto apimtyje bus įrengiami viso automobilio kelio važiuojamosios dalies atitvėrimo užtvarai, įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, perkonfigūruojamos centralizuotos eismo valdymo sistemos.

„Lietuvos geležinkeliai“ planuoja kasmet sutaupyti apie 150 tūkst. eurų per metus pervažų priežiūros ir aptarnavimo sąnaudų.

Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis atviras pirkimo konkursas šiam projektui įgyvendinti. Projektą numatoma finansuoti nuosavomis „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis. Projektą ketinama užbaigti iki 2021 m. pabaigos.

2018 metais policija išaiškino bemaž 400 vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų geležinkelio pervažose. Pareigūnai primena, kad eismo dalyviams būtina laikytis eismo per geležinkelio pervažas taisyklių, nes susidūrimai su bėginiu transportu dažniausiai baigiasi tragiškai.

„Vieta, kur susikerta geležinkelio ir automobilių keliais riedantis transportas, taip pat aktyvus dviračių ir pėsčiųjų eismas, reikalauja ypatingo visų eismo dalyvių atidumo ir drausmės“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

„Lietuvos geležinkelių“ Prevencijos departamento direktorius Rolandas Šlepetys atkreipia dėmesį, jog tik 45 proc. eismo dalyvių pervažose elgiasi saugiai, o problemą spręsti ketinama tiek infrastruktūrinėmis, tiek visuomenės šviečiamosiomis priemonėmis.

„Turime aiškų tikslą – nulis žuvusių geležinkelio keliuose iki 2020 metų. Vykdome daug svarbių priemonių, infrastruktūros darbų, tačiau suprantame, jog rezultato pasieksime tik atlikdami kompleksinius veiksmus – tiek didindami saugumą gerinant infrastruktūrą, tiek šviesdami visuomenę, pradedant nuo jauniausių eismo dalyvių mokyklose“, – sako R. Šlepetys.

Už saugų eismą geležinkeliuose atsakingas vadovas pasakoja, jog geležinkelių infrastruktūrai gerinti skiriamas ypatingas dėmesys – vykdomi pervažų modernizavimo darbai įrengiant papildomas saugos priemones, vykdomas įvairių pervažų rekonstravimas į dviejų lygių sankryžas. „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat bendradarbiauja su vairuotojų rengimo mokyklomis, mašinistų rengimo centrais, mokyklose jauniesiems eismo dalyviams organizuojamos saugaus eismo pamokos.

Saugaus eismo pervažose akcijos rengiamos nuolatos. Sausį „Lietuvos geležinkelių“ ir Lietuvos policijos jungtinė komanda lankysis Naujojoje Vilnioje, Lentvaryje, Kaune Amalių pervažoje, Jonavoje, Mažeikiuose, Radviliškyje ir Gustonyse.

Reido vieta pasirinkta Petrašiūnuose esanti Amalių geležinkelio pervaža. Priemonės metu, per keletą valandų, pareigūnai užfiksavo keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vienas pėsčiasis visgi nusprendė eiti per geležinkelio bėgius, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tą patį padarė vienas dviratininkas bei du automobilių vairuotojai – nepaisė degančio raudono šviesoforo signalo. Už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą geležinkelio pervažose gresia bauda iki 289 eurų bei teisės vairuoti atėmimas iki 6 mėnesių.

„Net jei atrodo, kad jokia transporto priemonė bėgiais neartėja, arba manote, kad ji pakankamai nutolo, tačiau vis dar dega draudžiamas šviesoforo signalas – verčiau palaukime tą minutę. Turime nepamiršti, kad kelyje kiekvienas iš mūsų tampa eismo dalyviu, tad privalome saugoti savo sveikatą bei elgtis atsakingai“, - primena pareigūnai, akcentuodami, kad tokias priemones aktyviai vykdys ir toliau.

Lietuvoje yra daugiau nei pusė tūkstančio pervažų ir kasmet jose nutinka nelaimingų atsitikimų. Pastaruoju metu fiksuoti keturi įvykiai, per kuriuos žuvo 3 žmonės.

Pasak Lietuvos geležinkelių eismo saugos skyriaus viršininko Romo Macijausko, dažniausiai nelaimės įvyksta todėl, kad eismo dalyviai nesilaiko elementarių taisyklių.

„Priėjus ar privažiavus pervažą, reikia laikytis ženklų parodymų, pažvelgti ir į kairę, ir į dešinę, kaip ir pereinant paprasčiausią perėją. Tik jei traukinys neartėja, judėti per perėją. Jei viduryje sankryžos užsidegė draudžiamieji signalai, nereikia panikuoti, o toliau, žvalgantis į šonus, judėti į priekį. (...)

Jei pervažoje sugedo automobilis, reikia išlipti iš jo, stebėti iš kur atvažiuoja traukinys. Tada Ramiai judėti jo link ir, sukant prieš laikrodžio rodyklę ranką, stabdyti traukinį. Mašinistas tai supranta ir taip galima išvengti ir automobilio sugadinimo, ir susižalojimų. Aišku, pirmiausia reikia saugoti save“, – sako R. Macijauskas.

Taip „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo savaitę truksiančią saugos akciją, kurios tikslas – priminti apie gresiančius pavojus ir būtinas atsargumo priemones. Bendradarbiaujant kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais, geležinkelio pervažose vykdomos prevencinės akcijos – vairuotojai bei pėstieji skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus. Pavojingose pervažose dalinami informaciniai bukletai, atšvaitai, mokomosios spalvinimo knygelės vaikams.

Geležinkelio pervažoje taip pat atliktas surežisuotas eksperimentas – pademonstruota, koks yra traukinio ir lengvojo automobilio stabdymo kelias pamačius staiga į pervažą išėjusį žmogų–manekeną. Deja, kaip parodė rezultatai, automobilio vairuotojas, važiuodamas 90 km/val. greičiu, gali sustoti prieš 50 metrų atstumu esančią kliūtį, o daug mažesniu greičiu važiuojančio – tik 50 km/val. – traukinio mašinistui reikalingas daug ilgesnis stabdymo kelias. Pasitvirtino akivaizdi tiesa – žmogus prieš traukinį neturi galimybių išsigelbėti. O juk paprastai prekiniai traukiniai važiuoja 80 km/val., keleiviniai – net 120 km/val. greičiu. Žmogus retai įvertina faktą, kad įprastomis sąlygomis traukinio stabdymo kelias siekia bent kilometrą. Kaip teigė lengvąjį automobilį vairavęs lenktynininkas Benediktas Vanagas, net pats sunkiausias automobilis sustoja greičiau nei pats lengviausias traukinys.

Kaip pasakojo Vidaus administravimo ir saugos departamento direktorius Laurynas Grinevičius, saugos akcijos yra ypač svarbios – Lietuvoje yra 544 pervažos ir nėra metų, kad jose nenutiktų nelaimių. 2015 m. Lietuvos geležinkelių pervažose iš viso įvyko 6 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 3 pašaliniai asmenys, iš jų 2 traumuoti mirtinai ir 1 sužeistas. „Pagrindinė eismo įvykių geležinkelio pervažose priežastis – Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl neatsargumo ar tiesiog pervertinus savo galimybes, pavyzdžiui, įvažiavimas ar įėjimas į geležinkelio pervažą degant raudonam draudžiamajam pervažos šviesoforo signalui ir neįsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys", – pasakojo bendrovės atstovas.

Tačiau pastaruoju metu eismo saugos būklė gerėja – tai lemia kiekvienais metais vykdomos prevencinės akcijos didžiausią rizikos laipsnį turinčiose geležinkelio pervažose, dalinamos atmintinės, taip pat skelbiami informaciniai pranešimai žiniasklaidos priemonėse, organizuojamos saugaus eismo pamokėlės vaikams Vilniaus geležinkelių muziejuje.

„Prevencinėmis priemonėmis siekiame, kad beprasmių žūčių pervažose šalyje visai nebūtų", – tvirtino L. Grinevičius.

Pirmoji saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day) buvo paminėta 2009 metais. Projekte dalyvauja Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys.