-
Instaliacija ,,Lengvai pakylėtas slėgis” prikels senąją Petrašiūnų elektrinės inžineriją
Instaliacija ,,Lengvai pakylėtas slėgis” prikels senąją Petrašiūnų elektrinės inžineriją
Pirmą kartą vykstančiame Kauno energijos festivalyje ,,Transformacijos” įprastai visuomenei uždara Petrašiūnų elektrinė rugpjūčio 18-20 dienomis plačiai atvers duris. Industrinė erdvė, skaičiuojanti daugiau nei 90 metų, lankytojų lauks „pasipuošusi“ specialiai šiai erdvei kurta menine instaliacija ,,Lengvai pakylėtas slėgis”.
„Kauno energijos“ inicijuotas festivalis „Transformacijos“ skirtas pažymėti įmonės veiklos 60 metų veiklos sukaktį. Visą rugpjūtį istorinėje Petrašiūnų elektrinėje vyksta pirmasis Kaune industrinių ekskursijų ciklas, eksponuojama energijos tematikai skirta fotoparoda „Energijos srautas, atidengtas iš vamzdžių sukurta skulptūra „Eglišakis“ (aut. Ivas Stonys). Renginio kulminacija – šiuolaikinio meno instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“.
Instaliacija – trijų, kūrybinės komandos ,,Salto“ suburtų, lietuvių menininkų – Jurgio Paškevičiaus, kompozitoriaus Antano Dombrovskij ir šviesų dailininko Juliaus Kuršio – bendras darbas.
Interviu metu Jurgis Paškevičius į žodžius talpina tai, kas gali būti patiriama tik gyvai: milžiniškos industrinės erdvės, atgimstančios senosios inžinerijos, šviesos ir garso sinergija istorinėje Petrašiūnų elektrinėje.
– Jurgi, pradėkime nuo instaliacijos, nusidrieksiančios net per kelis Petrašiūnų jėgainės aukštus, ,,Lengvai pakylėtas slėgis” pavadinimo. Ką turėjai omenyje instaliaciją pavadindamas ,,Lengvai pakylėtas slėgis”?
– Petrašiūnų elektrinės aplinka yra agresyvi, savotiškai slegianti, tačiau tuo pačiu ir unikali. Norėjosi atsineštomis priemonėmis visą emocinį krūvį lengvai pakylėti. Kartu pavadinimas savyje talpina priešingas reikšmes, o tai tarsi atkartoja poetiškai interpretuojamus termo jėgainės veikimo principus.
– Keliuose paskutiniuose tavo kūriniuose didelė svarba teko pastatų architektūrai ir erdvei. Personalinę parodą ,,Kintanti srovė” kūrei specialiai Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC), o tavo kurtoje spektaklio ,,Jauno žmogaus memuarai” scenografijoje įsikūrė Vilniaus sporto rūmų pastato elementas. Vietos specifika tavo kūryboje - itin svarbus elementas, tiesa?
– Daugeliu atveju stengiuosi ne tik įsiklausyti į vietos specifiką, bet ir gilintis į vietos kontekstą. Norint daryti sprendimus, kurie pratęstų erdvę ar tęstų dialogą su erdve, reikia laiko ir pastabumo. Visa tai ateina palengva.
– Kalbant apie ,,Lengvai pakylėtas slėgis” instaliaciją, didelis dėmesys čia irgi atitenka erdvei. Kokia yra Petrašiūnų jėgainės erdvė ir kokius instaliacijos konstravimo sprendimus ji lėmė?
– Petrašiūnų termo jėgainės seniesiems agregatams ir kitais inžineriniais elementais apkrautai aplinkai yra net iki 90 metų. Kalbant meno istorijos terminais, man ši aplinka yra ready-made’as. Aplinka savaime turi unikalias kokybes, todėl siekiau pamatyti detales, įsigilinti į veikimo principus, erdvės logikas ir visa tai išryškinti. Pavyzdžiui, jėgainės inžinierių paprašėme prikelti senojo boilerio techninio aptarnavimo apšvietimo elementus pakartotiniam veikimui. Šios spingsulės (mažos, vos žibančios lemputės - aut. pastaba) galimai paskutinį kartą švietė prieš 20, 30, o gal net ir 50 metų. Instaliacijoje taip pat yra pratęsiama pastebėtų detalių logika. Naujojo boilerio techninės lempos atliks ir žiūrovų apžvalgos tako saugos techninių lempų funkciją. Šis takas drieksis per jėgainės pagrindinį materialųjį varomąjį elementą – apie 30 kubų pirmos klasės biokurą, kuris bus atgabentas specialiai instaliacijai iš saugyklos.
Kita perspektyva į erdvę yra susijusi su teatro bei scenografijos konstravimo logika. Erdvė, kurioje statoma pagrindinė instaliacijos dalis yra apie 14 metrų pločio, 24 metrų ilgio ir 17 metrų aukščio. Negana to, po šia “scena“ yra 4 metrų gylio „-1“ aukštas. Jei įsivaizduotumėme jėgainės vertikalų pjūvį, “scenos“ erdvė tampa „0“ aukštu, o visa, kas žiūrovui yra nepasiekiama ranka „+1“ aukštu. Tad šiame pjūvyje ir konstruojama garso, šviesų, specialiųjų efektų bei objektų kompozicija. Taip atsiranda „-1; 0; +1“ kilimo logika.
Juokaudamas, visą šią architektoninę kubatūrą matau kaip pasivaikščiojimą po teatro pastatą: žiūrovus įleisime per galines duris, praėję erdvę po “scena”, laiptais kilsime į “sceną”, lengvai pasivaikščiosime po scenografiją, o iš “scenos” keliausime tiesiai į operatorinę.
– O kokie jėgainės elementai tau asmeniškai yra įspūdingiausi?
– Šviesa, krentanti per maloniai pasenusius jėgainės langus. Senosios inžinerijos palikimas. Anksčiau Petrašiūnų termo elektrinė degindama mazutą, kaitindavo vandenį, kurio garai sukdavo turbinas ir taip generuodavo elektrą. Dabar šis procesas yra supaprastintas, o termo jėgainė degindama biokurą, kaitiną vandenį ir jį tiekia vartotojams šildant namus. Įdomu, kad senoji inžinerija gali būti adaptuota naujiems procesams. Be abejo, jėgainės kubatūros ir tuščios erdvės pojūtis yra pritrenkiantis. Na, o mano slaptas favoritas - japoniško animė animacijos dvasia alsuojantis senasis katilas.
– Ar pirmą kartą įžengus į Petrašiūnų elektrinę kaip nors pakito tavo pradinė instaliacijos vizija?
– Pirmą kartą į jėgainę žengiau pilnas lūkesčių ir idėjų daryti kažką nesusijusio su jėgainės aplinka. Norėjosi kabinti, statyti atsineštus ar naujai pagamintus svetimkūnius objektus ir taip tarsi uždominuoti erdvę. Bet pamačius realias jėgaines aplinkybes ir įvertinus galimybes, šios idėjos greitai dingo.
Pagrindinė instaliacijos erdvė yra seno demontuoto katilo vietoje, iš kurios atsiveria įspūdinga tūrinė panorama. Tačiau šioje erdvėje neįmanoma pakabinti jokių objektų prie lubų ar montuoti jų ant sienų, nes viskas stovi ant laikinų perdangų, kurios dengtos metalo lakštais. Čia ir jokios kėlimo priemonės negali įvažiuoti, todėl lipome ant jėgainės stogo, vaikščiojome katilais, pjovėme grindis, maskavome langus.
Kūrybinis mąstymo procesas prasidėjo jau beveik prieš tris mėnesius, o paskutiniai darbai numatyti prieš pat instaliacijos atidarymą žiūrovams.
– Instaliaciją įgyvendinate kartu su garso inžinieriumi, kompozitoriumi Antanu Dombrovskij ir šviesų dailininku Juliu Kuršiu. Ar kažkuriai iš instaliacijos sudedamųjų dalių teiki didžiausią reikšmę: vaizdui, garsui, šviesai, išskirtinei lokacijai?
– Šiame kūrinyje svarbu visuma. Visi atskiri elementai veikia sinergijoje vieni su kitais.
– Pabaigai, kaip geriausiai patirti ,,Lengvai pakylėtas slėgis” instaliacijos visumą?
– Siūlau žiūrovams judėti lėtai kaip kino kamera per filmavimo aikštelės scenografiją ir “siurbti” į save šviesą, kuri erdvėje sklinda nuo smulkiausių judančių ir saulės apšviestų dalelių. Taip pat svarbu nepamiršti mėgautis aplinkos garsais ir užuosti jėgainės kvapą.
Labai norėčiau, kad pavyktų prakalbinti šią vietą ir sujudinti žiūrovų psychogeografinę vaizduotę.
Prie meninės instaliacijos ,,Lengvai pakylėtas slėgis” įgyvendinimo prisideda kūrybinė komanda ,,Salto”. Festivalio ir instaliacijos organizatorius: AB ,,Kauno energija”.
Daugiau apie instaliaciją ,,Lengvai pakylėtas slėgis”: www.festivalistransformcijos.lt
Čia galite rasti informaciją ir apie kitas festivalio veiklas.
-
Petrašiūnų elektrinę papuošė pirmoji skulptūra 1
Pirmieji pasigrožėti ir įvertinti skulptūrą gali visą rugpjūtį vykstančio Kauno energijos festivalio „Transformacijos“ dalyviai.
Skulptūra „Eglišakis“ – I. Stonio baigiamasis bakalauro darbas, skirtas specialiai „Kauno energijai“. Ji iškilo rugpjūčio pradžioje, festivalio „Transformacijos“ išvakarėse. Kūrinį pagal jaunojo skulptoriaus brėžinį, prižiūrint autoriui ir jo darbo vadovui prof. Osvaldui Neniškiui, parengė, suvirino ir pastatė bendrovės Techninio aptarnavimo skyriaus darbuotojai.
Ilgainiui Patrašiūnų elektrinės erdvėse turėtų atsirasti daugiau meno kūrinių, o elektrinės teritorija tapti meno galerija po atviru dangumi.
Apie tai, kaip sekėsi kurti skulptūrą, kokie didžiausi iššūkiai laukė ir kokie tolimesni karjeros keliais – pokalbis su kūrinio autoriumi I. Stoniu.
Ar tiesa, kad jau nuo mažens jums teko prisiliesti prie geležies, nes tėtis turi metalo apdirbimo įmonę? Kiek jau esate sukūręs meno kūrinių?, – paklausėmė I. Stonio.
„Eglišakis“ nėra pirmasis įvietintas kūrinys. Mano kurtų skulptūrų yra Telšių miesto Masčio ežero pakrantės skulptūrų parke. Nuo mažens esu susijęs su autosportu, tad prisilietimas prie metalo neišvengiamas.
Na, o kūrybiniai darbai prasidėjo tik pradėjus studijuoti akademijoje. Netruko ilgai, kol supratau, kad jokia kita medžiaga man metalo neatstoja. Todėl esant galimybei rinktis mediją kūriniui įgyvendinti, visada rinkausi atlikti darbus iš metalo.
Kiek laiko užtruko kelias nuo idėjos išgryninimo iki jos realizavimo?
Idėjinis bei vizualinis skulptūros generavimo laikotarpis nebuvo ilgas. Galbūt tam įtakos turėjo ir griežti akademinių atsiskaitymų terminai, kurie neleisdavo įsisukti į abejones ar beribes galimybes.
„Eglišakio“ kelionė nuo minčių – pirmos ekskursijos jūsų įmonėje, kuri ir buvo kritinė visa ko pradžia, iki „Kauno energijos“ kiemo truko 4 mėnesius. Pamačius siūlomą medžiagą, įspūdingus vamzdžių kalnus, būtent nuo tada pradėjo vystytis konkretesni vaizdiniai.
Papasakokite apie pagrindinę skulptūros idėją ir mintį.
Skulptūros konceptualiai idėjos pusei įtakos turėjo ekologijos apraiškų mene tyrimo rezultatai bei „Kauno Energijos“ tvarumo principais pagrįstos veiklos metodika. Gana akivaizdu, kad kūrinys įkvėptas augalinio motyvo – primena spygliuočio, tiksliau eglės medžio, šaką. Idėja sukurti „Eglišakį“ gimė giliau patyrinėjus elektrinės teritorijoje matytus vaizdinius ir jų industrinės naudos prasmes.
Petrašiūnų elektrinėje medienos žaliavos – biokuras, naudojamas tiekti šilumos energiją. Pirmojo vizito įmonėje metu, šalia biokuro žaliavos sandėliavimo vietų ant žemės akivaizdžiai gulėjo krūvos spygliuočių medienos atliekų. Tam įtakos turėjo neseniai praėjusios žiemos šventės, po kurių dauguma namus puošiančių spygliuočių savo gyvenimą baigia tapdami šilumine energija. Būtent tokie vaizdai pastūmėjo skulptūros formai panaudoti schematišką eglės šakos motyvą kartu tai tiesiogiai koreliuoja su kasdiene ar sezonine įmonės veikla.
Ar daug tarėtės su savo darbo vadovu prof. Osvaldu Neniškiu?
Darbo vadovas labiausiai sustiprino akademiniame lauke, reglamentuose ir standartų atitikimuose, nes bakalauro laipsnio gavimas buvo prioritetas, vainikuojantis keturių metų įdirbį akademijoje.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant skulptūrą – galbūt preciziškas vamzdžių pjovimas ar projekto parengimas, kad viskas būtų labai tikslu ir detalu?
Neskaitant gynimams ruoštos 3D video vizualizacijos, didžiausias iššūkis buvo brėžiniai. Turėjau patirties 2D detalių pjovime lazeriu, tačiau vamzdis buvo kas kita. Jo pjovimui reikėjo sukurti sudėtingesnius, 3D inžinerinius brėžinius.
Šis metodas – pjovimas lazeriu – pasirinktas dėl jo preciziškumo, kadangi vamzdžiai turi būti išpjauti būtent tokiu ir ne kitokiu kampu, nepaliekant jokių nelygumų. Taip pat tai sutaupė laiko bei papildomų išteklių.
Kokios technikos panaudotos darant skulptūrą?
Fizinei skulptūrai įgyvendinti naudojome pjovimo lazeriu, virinimo bei kitas įprastas metalo apdirbimo technikas. Greitam korodavimui pasitelktas specialus receptas, kurį dažnai akademijos „metalistai“ naudoja greitam, paskutinės minutės kūrinio padengimui rūdimis.
Šiemet baigėte VDA Telšių fakultetą – ar yra minčių toliau tęsti studijas?
Visgi šviežiai baigta, dar net sunku susivokti, kad tipinė mokslų metų pradžia bus tik įprastas mėnuo gyvenime, o ne gyvenimo režimo atskaitos taškas. Esu pasiruošęs mokytis visą likusį gyvenimą, tik galbūt ne visą jį siekdamas akademinių laipsnių.
-
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įsikurs industrinės aplinkos įkvėpta meninė instaliacija
Nemokamu festivaliu „Transformacijos“ bendrovė „Kauno energija“ žymi savo 60-ąjį gimtadienį. Visą rugpjūtį Petrašiūnų elektrinėje vyksta ir pirmasis Kaune industrinių ekskursijų ciklas, veikia fotoparoda „Energijos srautas“, atidengta iš vamzdžių sukurta skulptūra „Eglišakis“ (aut. Ivas Stonys).
„Lengvai pakylėtas slėgis“ – taip vadinsis rugpjūčio 18-ąją pristatoma instaliacija, kuri įsikurs daugiau nei 90 metų skaičiuojančiose industrinėse patalpose. Tris dienas, ekskursijos principu, ją galės aplankyti kiekvienas užsiregistravęs. Įdomu tai, kad bendra instaliacijos šviesotamsa bus kontroliuojama ne tik atsineštais šviesos elementais, bet taip pat ir maskuojant šviesą, sklindančią pro langus. Tad priklausomai nuo pasirinktos ekskursijos valandos, kūrinį bus galima patirti ir pamatyti vis kitaip. Instaliaciją pristato trys Lietuvos kūrėjai – menininkas Jurgis Paškevičius, garso inžinierius, kompozitorius Antanas Dombrovskij bei šviesų dailininkas Julius Kuršis.
„Instaliacijos idėja paprasta – unikalias jėgainės erdves padaryti prieinamas lankytojams, įdėmiai žvelgti į aplinką, joje esančias detales, inžinerinius elementus bei vykstančius procesus ir visą tai išryškinti. Tai – specialiai šiai vietai kuriama instaliacija, kurioje pati aplinka jau yra kūrinio dalis. Pavadinimas „Lengvai pakylėtas slėgis“ atsirado kaip oksimoronas erdvei – būsena, kurioje ir šilta ir šalta vienu metu“, – pasakoja idėjos autorius, menininkas Jurgis Paškevičius.
Anot kūrėjo, nors industrinė aplinka itin išskirtinė ir įdomi, kartu ji kelia nemažai iššūkių. Tam, kad lankytojai galėtų saugiai apsilankyti elektrinės senosios inžinerijos aplinkoje bei išvystų menininkų sukurtą instaliaciją, prireiks daugybės pastangų.
„Pagrindinė instaliacijos dalis yra buvusio katilo vietoje, tad visos perdangos yra techniškai laikinos. Kitaip tariant, pagrindinė erdvė yra labai aukšta – virš 17-os metrų, tačiau kėlimui skirtos priemonės sunkiai gali patekti į patalpas. Tenka ieškoti kitų būdų transportuoti įvairias medžiagas, įskaitant maždaug 30 kubinių metrų biokuro. Vieną vertus, siekiame išlaikyti kuo daugiau autentikos, kita vertus, garso, šviesų bei specialiųjų efektų pagalba įgyvendiname intervenciją į aplinką,“ – pasakoja J. Paškevičius.
Pasiūlymą kurti netradicinėje erdvėje priėmęs menininkas atviras – daugeliu atveju, gyvenimas ir kasdienė aplinka pasiūlo išties nenuspėjamų ir poetiškų scenarijų. „Senoji termo jėgainės aplinka agresyvi, bet tuo pačiu ji pritrenkia savo senumu ir autentiškumu. Man, kaip kūrėjui, jėgainės darbuotojų sprendimai ir atliekami darbai yra tikroji jėgainės estetika. Dėl to labai stengiamės, kad visi mūsų atsinešti sprendimai būtų tikslūs ir ne pertekliniai, tiek praktiniu, tiek idėjiniu atžvilgiu“.
Netikėtą erdvę meninės idėjos įgyvendinimui pasiūlė „Kauno energija“ ir „Salto“ kūrybinė komanda, jau ne vienerius metus inicijuojanti ir padedanti vystyti skirtingo masto kultūrinius projektus. Vienas įsimintiniausių „Salto“ projektų – gamykloje įvykusi ir daug dėmesio sulaukusi audiovizualinė instaliacija „Industrinė simfonija“, kurios idėją realizavo kompozitorius Paulius Kilbauskas ir šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas. Anot vienos iš Petrašiūnų elektrinės instaliacijos kuratorių Agnės Pinigienės, pastaraisiais metais duris lankytojams atveria vis daugiau industrinių ir mažai prieinamų vietų, tinkamų įvairiems meniniams sprendimams.
„Tikiu, kad tokie projektai kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, viešose erdvėse surengę daugybę parodų, koncertų ir festivalių, inspiravo ne vieną organizaciją imtis iniciatyvos ir mieste įgyvendinti naujas idėjas. Patirtis rodo, kad žmonėms įdomu pamatyti paprastai visuomenei uždarus pastatus, susipažinti su jų aplinka, istorija ir ten vykstančiais gamybiniais procesais – ypač, kai kūrėjai juos paverčia kultūrinių patirčių dalimi. Tikiu, kad laikui bėgant, tokios aplinkos transformacijos taps neatsiejama miesto kultūros dalimi“.
Instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“ – pagrindinė festivalio programos dalis. Siekiama, kad šiems renginiams pasibaigus, kultūrinės veiklos Petrašiūnų elektrinėje tęstųsi ir taptų autentiška miesto tradicija. Norintys pamatyti instaliaciją, kviečiami registruotis internetinėje svetainėje www.festivalistransformacijos.lt.
-
Prasideda Kauno energijos festivalis „Transformacijos“: duris atveria istorinė Petrašiūnų elektrinė
Festivaliui organizatoriai paruošė išskirtinę programą. Jau nuo rugpjūčio pradžios Kaune startavo pirmasis Kaune industrinių ekskursijų ciklas. Jo metu, istorines ir technologines elektrinės įdomybes pristato žinomi Kauno gidai Jonas Oškinis, Deimantas Ramanauskas ir įmonės gamybos vadovas Ernestas Verikas, inžinieriai Martynas Česnauskas, Laurynas Stagis.
Lankytojus dar lauko erdvėse pasitinka ir fotokonkurso „Energijos srautas“ finalininkų darbų paroda bei iš vamzdžių sukurta skulptūra „Eglišakis“ (aut. Ivas Stonys, VDA Telšių fakulteto baigiamasis bakalauro darbas).
Festivalio kulminacija taps specialiai Petrašiūnų elektrinės vidaus erdvėms Lietuvos menininkų sukurta instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“. Energetinio potyrio šviesų ir garso kūrinys bus pristatytas rugpjūčio 18–ąją ir trims dienoms Petrašiūnų elektrinės patalpas pavers vienu įdomiausių miesto objektų. Anot organizatorių, šiam kūriniui bus panaudota virš 30 kubinių metrų biokuro, o scenografiją lankytojai išvys 17 metrų aukščio panoramoje. Instaliacijos autoriai – menininkai Jurgis Paškevičius, garso inžinierius, kompozitorius Antanas Dombrovskij bei šviesų dailininkas Julius Kuršis. Prie meninės instaliacijos įgyvendinimo prisideda kūrybinė komanda „Salto“.
„Viena iš instaliacijos idėjų – įdėmiai žvelgti į jėgaines aplinką, joje esančias detales, inžinerinius elementus, jėgainėje vykstančius procesus ir visą tai išryškinti – tai vietos specifikos instaliacija, kai kūrinys iš esmės ir yra aplinka. Ši instaliacija yra inspiruota su termo energija susijusių procesų ir būsenų – nuo kietų, birių dalelių, iki garų“, – pasakoja menininkas J. Paškevičius.
Nemokamu festivaliu „Transformacijos“ „Kauno energija“ žymi savo 60-ąjį gimtadienį. Visgi net jam pasibaigus, kultūrinės veiklos Petrašiūnų elektrinėje tęsis toliau bei taps autentiška miesto tradicija.
„Pastaraisiais metais bendrovė įžengė į naują savo veiklos etapą – diegiama daug inovacijų, priimti strateginiai, į ateitį orientuoti sprendimai. Visai tai norime parodyti visuomenei atverdami įmonės veiklos užkulisius – papasakoti, kaip gimsta šiluma, kaip ji patenka į jūsų namus, kaip atrodo biokuras. Tikimės, kad šis renginys taps kasmetiniu ir įsilies į Kauno kultūrinių renginių žemėlapį. Pastebėjome, kad žmonėms labai įdomu ir smalsu patekti į dažniausiai užvertas įmones, todėl gimtadienio proga suteikiame šią galimybę“, – pasakoja „Kauno energijos“ Marketingo ir rinkodaros skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Pagrindinį festivalio akcentą – instaliaciją „Lengvai pakylėtas slėgis“, kuria menininkai Jurgis Paškevičius, garso inžinierius, kompozitorius Antanas Dombrovskij bei šviesų dailininkas Julius Kuršis. Prie meninės instaliacijos įgyvendinimo prisideda kūrybinė „Salto“ komanda. Norintys pamatyti kūrinį, registruotis kviečiami internetinėje svetainėje www.festivalistransformacijos.lt.
