Rašytojui dar esant gyvam jo literatūros vertė buvo plačiai pripažinta JAV ir užsienio šalyse. Iš daugelio įvertinimų paminėtinos tarptautinės Pulitzerio ir „Man Booker“ premijos, taip pat rašytojas du kartus tapo Nacionalinės knygų kritikų ir Nacionalinės knygos premijų laureatu.

Leidykla „Vaga“ neseniai išleido jo romaną „Kiekvienas žmogus“, 2007 m. pelniusį PEN/Faulkner apdovanojimą ir išversta į daugiau nei į 24 kalbas. Romanas siejamas su to paties pavadinimo XV a. anglų pjese, moderniai interpretuoja universalias kaltės, išganymo ir pasmerktumo temas. Pasakojimo centre – paprastas eilinio žmogaus gyvenimas: šviesi vaikystė tėvo juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių parduotuvėje, darbas reklamos agentūroje, įtempti šeimyniniai santykiai, neryžtingos savojo kelio paieškos, kartėliu paženklinti klaidingi pasirinkimai, neblėstantis meilės troškimas, o galiausiai bauginanti akistata su vis labiau senstančiu savo kūnu, vienatvė ir skausmingas pripažinimas, kad tikroji meilė buvo visai šalia. 

Nepaisant to, kad į lietuvių kalbą be minėtos autoriaus knygos yra išverstos dar trys – „Apmaudas“, „Portnaujaus skundas“ ir „Amerikietiška pastoralė“, tai tik maža dalis jo kūrybinio palikimo. Apie pačio autoriaus biografiją taip pat nėra plačiai žinoma. Įdomu tai, kad amerikiečių klasiku vadinamo autoriaus šeimos šaknys yra europietiškos. 

Įdomūs faktai apie P. Rotho asmenybę

1. Rašytojas gimė 1933 m. kovo 19 d. žydų kilmės amerikiečių šeimoje. Nepaisant to, jo tėvų šaknys – Vengrijoje ir Ukrainoje. P. Rothas užaugo žydiškojoje Vykvaiko (Niuarko) dalyje – į šias vietas nuolat grįždavo savo kūryboje.

2. Mokykloje turėjo gerą humoro jausmą ir buvo komikas. 1950 m. baigęs Vykvaiko gimnaziją, studijavo anglų literatūrą Bucknellio ir Čikagos universitetuose.

3. 1959 m. išleido apysaką ir apsakymų rinkinį „Sudie, Kolumbai“. Knyga buvo įvertinta Nacionaline knygos premija. Dar po dešimties metų ketvirtas, vienas kontraversiškiausių rašytojo romanų – „Portnojaus skundas“ susilaukė didelio kritikų ir skaitytojų pripažinimo, įtvirtindamas P. Rothą, kaip vieno geriausių jaunų amerikiečių rašytojų. Rašytojo teigimu, knyga negali konkuruoti su filmu. Tačiau būtent pagal šiuos autoriaus kūrinius – „Sudie, Kolumbai“ ir „Portnojaus skundas“ sukurti filmai.

4. Rašytojas buvo ateistas. Jo teigimu, „kai žmonės nustos tikėti dievu, pasaulis taps geresne vieta gyventi“. Naujausiame jo romane „Kiekvienas žmogus“ taip pat nagrinėjama bedievystės, žmogiškos kaltės ir atpildo tema.

5. 2010 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo P. Rothą Nacionaliniu humanistikos medaliu.

6. Paskutinius šešerius savo gyvenimo metus P. Rothas neberašė. Rašymas jam buvo išlikimo sąlyga, o kartu ir apsauga nuo dar didesnio blogio. Pasak amerikiečių klasiko, jei nebūtų rašęs, nebūtų buvęs gyvas. Užsispyrimas, o ne rašymas jam išgelbėjo gyvybę.

7. Nors P. Rothas buvo vadintas vienu iš realiausių 2018 m. Nobelio literatūrinės premijos pretendentų, tačiau mirė prieš pat ceremoniją. O Nobelio apdovanojimų įteikimas dėl įvykusio priekabiavimo skandalo atidėtas kitiems metams. 2018-ųjų premija atiteko lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk.

Rašytojas už savo romaną „Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral) 1998-aisiais buvo apdovanotas prestižine Pulitzerio premija.

Naujienas apie Niujorke ir Konektikute gyvenusio Ph. Rotho mirtį pirmasis pranešė žurnalas „The New Yorker“. Laikraštis „The New York Times“ tai patvirtino remdamasis vienu artimu velionio draugu.

Eseistas ir kritikas Ph. Rothas labiausiai garsėjo Amerikos žydų patirties naudojimu savo darbuose. Rašytojo statusą literatūros scenoje po Antrojo pasaulinio karo nulėmė jo perteikiamos žinios universalumas. Jis pats kartą pasakė: „Aš rašau ne žydiškai, rašau amerikietiškai.“

Ilgą laiką P. Rothas sugebėjo dirbti ir produktyviai, ir labai kokybiškai. Tokios kūrybos pavyzdžiu galėtų būti politinė trilogija, kurią sudaro „Amerikietiška pastoralė“, 1998 metų „I Married a Communist“ ir 2000 metų „The Human Stain“.

Ph. Rothas yra pelnęs daugumą garbingiausių literatūrinių apdovanojimų, bet Nobelio literatūros premijos taip ir negavo.

Švedijos akademija anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad šiemet Nobelio literatūros premija nebus paskirta dėl krizės, susijusios su kampanija prieš lytinį priekabiavimą „#MeToo“.

Philipas Miltonas Rothas gimė 1933 metų kovo 19 dieną Niuarke Naujajame Džersyje. Jis yra Europos žydų, su XIX amžiaus imigracijos banga atvykusių į JAV, vaikaitis.

„Portnojaus skundo“ (Portnoy's Complaint) autoriaus agentas Andrew Wylie sakė, kad rašytojas mirė antradienį vakare nuo širdies nepakankamumo.

Ph. Rothas buvo nuožmus satyrikas ir nepalenkiamas realistas, bebaimis pasakotojas apie seksą, mirtį, asimiliaciją ir likimą. Jis buvo ateistas, prisiekęs ištikimybę žemiškai vaizduotei.

2015 metų Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič.

67 metų autorė, kuri yra ir žurnalistė, buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.

S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą; jie paremti autentiškais liudijimais.

Jos knygos, kuriose, pasitelkus liudininkų žodžius, apie tuos siaubus pasakojama pirmuoju asmeniu, išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Tačiau A.Aleksijevič knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos Baltarusijoje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pati rašytoja tai vadina „šliaužiančia cenzūra“.

S.Aleksijevič yra tik 14-oji moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą.

Švedijos akademijos nuolatinė sekretorė Sara Danius gyrė S.Aleksijevič kaip didžią ir novatorišką rašytoją, kuri pavaizdavo sovietinių ir posovietinių laikų žmonių „dvasią“.

Jos pirmasis romanas „Nemoteriškas karo veidas“ (U vojny ne ženskoe lico), kuris išleistas 1985 metais ir kuris remiasi anksčiau negirdėtomis moterų, kovojusių su nacistine Vokietija, istorijomis, sulaukė didelio populiarumo – jo buvo parduota daugiau nei 2 mln. egzempliorių.

Jos knygos buvo išspausdintos 19 šalių, mažiausiai penkios jų išverstos į anglų kalbą. Ji taip pat yra parašiusi tris pjeses ir 21 scenarijų dokumentiniams filmams.

Interviu Švedijos transliuotojui SVT rašytoja pareiškė, kad žinia apie tokį pripažinimą jai sukėlė „painius“ jausmus.

„Aš iš karto prisimenu tokias pavardes kaip (Ivanas) Buninas, (Borisas) Pasternakas, – sakė ji, prisimindama kitus Nobelio literatūros premija apdovanotus rusų autorius. – Viena vertus, tai toks fantastiškas jausmas, bet tai taip pat truputį kelia nerimą“.

S.Aleksijevič sakė, kad skambučio iš Akademijos sulaukė būdama namuose, „dirbama namų ruošos darbus, lygindama“.

Paklausta, ką darys su jai skirta 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų) premija, moteris atsakė: „Aš darau tik viena: perku sau laisvę. Man daug laiko užima knygų rašymas – nuo penkerių iki dešimties metų“.

„Turiu dvi idėjas naujoms knygoms, todėl man malonu, kad nuo šiol turėsiu laisvę prie jų padirbėti“, – pareiškė ji.

Gimusi vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste, kaimo mokyklos mokytojų šeimoje, S.Aleksijevič studijavo žurnalistiką Baltarusijoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai.

Dabar ji gyvena Baltarusijos sostinėje Minske ir, kaip ir daugelis intelektualų, palaiko prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris siekia dar vienos kadencijos sekmadienio rinkimuose, oponentus.

S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė ne tik daugelis literatūros apžvalgininkų bei lažybų bendrovių, tačiau taip pat ir katinas Moki (Mokis), kurio šeimininkas tikisi, kad jo augintinis išgarsės ne mažiau kaip aštuonkojis Paulis. Moki pasirinko rašytoją iš Baltarusijos per vieną televizijos laidą, spėliojant, kam atiteks šių metų premija.

Moki ignoravo kitus šiais metais minėtus pretendentus laimėti Nobelio literatūros premiją, kaip JAV rašytoja Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), jos tėvynainis Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o (Ngugis va Tiongas).

„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas) prieš paskelbiant premijos laureatą.

Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.

„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom (Marija Lundstriom) sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.

Pernai Nobelio literatūros premija buvo skirta vienam garsiausių Prancūzijos rašytojų Patrickui Modiano (Patrikui Modiano), kuris savo romanuose gilinasi į skausmingą šalies patirtį nacių okupacijos metais ir savo paties vaikystės žaizdas.

Prestižinės premijos laureatei, be piniginės premijos, dar atiteks auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.

Paryžiuje leidžiamam satyriniam žurnalui „Charlie Hebdo“, sausio mėnesį tapusiam islamistų surengtų šaudynių taikiniu, šį pavasarį bus pagerbtas per iškilmingą PEN Amerikos centro apdovanojimų teikimo ceremoniją.

Kūrėjų teisę ir žmogaus teises ginanti organizacija trečiadienį pranešė, kad „Charlie Hebdo“ bus įteiktas PEN bei Toni ir James'o Goodale'ų (Toni ir Džeimso Gudeilų) Išraiškos laisvės drąsos apdovanojimas (Freedom of Expression Courage Award). Jį atsiims kino kritikas Jeanas-Baptiste'as Thoret (Žanas Batistas Torė), atvykęs į žurnalo redakciją iškart po to, kai joje buvo nušauti aštuoni jo kolegos.

Manhatane gegužės 5 dieną įvyksiančiame iškilmingame renginyje PEN ir Alleno (Aleno) fondo literatūrinė premija bus įteikta dramaturgui Tomui Stoppardui, o leidyklos „Penguin Random House“ vadovas Markus Dohle (Markus Dolė) bus pagerbtas „už vadovaujamą vaidmenį pasaulio literatūrinėje bendruomenėje“.

Anksčiau PEN premijos laureatais yra tapę tokie rašytojai kaip Toni Morrison (Toni Morison), Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Salmanas Rushdie (Salmanas Rašdis).