-
Izraelyje užstrigusius lietuvius šokiruoja nežinomybė – Lietuvos institucijos paliko likimo valiai? 94
Turėjo išskristi vakar
Klebonas teigė, kad jis ir piligrimai yra toliau nuo karo veiksmų, fiziškai jaučiasi saugūs, tačiau žmones kamuoja nežinomybė, kada pavyks grįžti namo, ir kaip viskas klostysis su jų saugumu.
„Esu atvykęs su 40 piligrimų. Didesnė jų dalis – vyresnio amžiaus žmonės. Yra vienas trylikos metų paauglys. Mūsų tokia grupė. Lankėme šventas vietas. Šeštadienį po pietų turėjome išskristi. Prasidėjo karas. „Wizair“ net neišsiuntė lėktuvo iš Vilniaus į mūsų pusę. Buvome nuvykę į oro uostą. Ten mums buvo pranešta, kad jie nieko negali padaryti. Avialinijom yra viskas uždaryta. Leido pakilti tik kai kuriems lėktuvams, kurie buvo anksčiau atvykę. Tolimųjų skrydžių. Sustojom. Ieškojome viešbučio. Buvo labai sunku surasti. Perpildyti visi. Tel Avive negavom. Dabar esame apsistoję Betliejuje. 80 km nuo Tel Avivo”, – pasakojo klebonas.
Tiesiogiai nei jis, nei piligriminė jo vadovaujama grupė karo veiksmų nematė. „Mums apie juos buvo pranešta. Iš žiniasklaidos daugiau sužinojome, kas vyksta. Viena gidė, kuri mus palydėjo iki oro uosto… Kai negavome vietos viešbutyje ir išvažiavome, atsiuntė nuotraukas. Ji važiavo namo, gyvena prie Tel Avivo, Kilo apšaudymas, dvi mašinos apšaudytos buvo. Ji nepateko į apšaudymo, Laimei, jai nieko neatsitiko. Sakė, gerai, kad mes išvažiavome. Kas žino, gal būtume mes patekę į apšaudymą“, – svarstė R. Bičkauskas.
Izraelyje įstrigusių piligrimų grupė. / Kun. R. Bičkausko nuotr.
Didžiausia problema yra ta, kad žmonės yra nežinomybėje.
Jis pasakojo, kad Betliejuje, kur šiuo metu yra apsistoję, yra ramu. „Gyvenimas bėga savo vaga. Žmonės vaikšto, nėra komendanto valandos. Nieko čia nėra. Ramu. Bet didžiausia problema yra ta, kad žmonės yra nežinomybėje. Yra atsiradusi baimė. Užsiregistravome į Lietuvos ambasadą. Visa grupė užregistruota. Kalbėjomės su ambasados atstove. Nieko gero mums nežada. Pasibandykite patys kažkaip. Tuo tarpu sutinkame lenkų grupę mūsų viešbutyje, sakė jų vyriausybė sprendžia tą klausimą. Siunčia atskirus lėktuvus, kad išgabentų lenkų piliečius. Ir rumunai, ukrainiečiai. O iš mūsų šalies nėra jokių pažadų. Neaišku, gal rytoj, gal poryt. O žmonės natūraliai klausia, ką jiems daryti. Ačiū Dievui, turime stogą virš galvos. Tik nežinomybė labai kamuoja“, – neslėpė klebonas.
Skrydis – po tūkstantį eurų
Lietuvos žydų bendruomenė savo feisbuko puslapyje pasidalijo informacija, kad pirmadienį 4 val. iš Izraelio į Lietuvą išskrenda lėktuvas, „kuris parskraidins negalinčius grįžti“. Norintys skristi turi kreiptis tel. nr. +37068616336.
Feisbuko grupės „Lietuvos žydų bendruomenė“ ekrano nuotr.
Šią informaciją, pasirodo turi ir klebonas. „Paskambinome, sako, vienam asmeniui – tūkstantis eurų. Įsivaizduokite, mūsų yra 41 žmogus. Turėtume sumokėti 41 tūkst. eurų. Galime susimokėti, bet protingą kainą. Be to, pritrūkome aiškumo“, – sakė dvasininkas.
Portalas kauno.diena.lt bandė su vežėjais susisiekti jų nurodytais kontaktais, tačiau niekas neatsiliepė.
Klebonas minėjo, kad tarp piligrimų „tiesioginės panikos nėra, bet žmonės yra įsitempę“. „Kartais pratrūksta truputėlį. Aš kaip kunigas bendrauju. Pašnekėkim, sakau. Mes esame gyvi, mums nieko neatsitiko. Guodi žmones, kita vertus, negaliu jiems nieko pažadėti. Kai neturi informacijos.. Nežinomybė labiausiai žudo. Kiti dar siunčiu įvairius vaizdelius, kur kiek nužudė. Papildomai krauna žmonėms. Užsienio reikalų ministerija irgi nelabai… Nu tai bus pirmadienis pažiūrėsim… Nieko mes nežinom. Laukit, laukit ir taip toliau. Pasakytų: mes išspręsime problemą. Pasitikėkite mumis, darom. Kažkaip kitaip jaustumėmės. O čia dabar... Jūs patys bandykite kaip nors. Pažiūrėsime, gal kaip nors. Mes, kai pasakėme, kad lenkus veža… Gal jūs pasiprašykite, gal jus priims… Palaukit! Jeigu jūs diplomatiniais keliais tai darote, kodėl nesusisiekiate su užsienio šalių ministerijomis, ambasadoriais ir ta linija pasakykit: paimkite mūsų žmones! O dabar – patys prašykitės!“ – greitakalbe pylė R. Bičkauskas.
Ieško galimybių
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius išplatino pranešimą, kad „LR Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras informuoja, kad aktyviai ieško galimybių kuo skubiau grįžti namo Lietuvos piliečiams, šiuo metu negalintiems išvykti iš Izraelio“.
„NKVC pažymi, kad tariamasi dėl galimybių tiek su tarptautiniais partneriais, tiek su privačiomis oro vežėjų kompanijomis, kad Tel Avivo oro uoste užstrigę Lietuvos piliečiai turėtų galimybę kuo greičiau grįžti į Lietuvą. NKVC duomenimis, sunkumų kyla lietuviams, kurių lėktuvas į Vilnių buvo atšauktas vakar. Šiandien skrydis į Tel Avivą įvyko, tikimasi, kad juo iš Izraelio grįš dalis keliautojų, turinčių bilietus į reguliarų reisą“, - teigiama pranešime.
Sakinį pranešime, kad „NKVC ir LR Užsienio reikalų ministerija palaiko glaudų ryšį su Tel Avive esančiais Lietuvos piliečiais“ R. Bičkauskas pakomentavo taip: „Nieko URM nepalaiko. Mes asmeniškai nesame iš gavę jokios žinutės. Vienai moteriai pasakė, kad „mes jums padėsime“, bet kaip padės, kas padės – neaišku. Aš esu grupės vadovas kaip dvasinis palydėtojas. Su manimi niekas nesusisiekė“.
Rekomendacija – susilaikyti nuo kelionių
URM yra išplatinusi informaciją, kad Hamas teroristinei grupuotei pradėjus teroristines atakas prieš Izraelį, įsiveržus į šalies teritoriją ir vykdant teroro aktus, ir Izraeliui paskelbus karo padėtį, bendra ministerijos rekomendacija Lietuvos piliečiams – įvertinti būtinybę šiuo metu keliauti į Izraelį (ir Palestiną), tačiau saugumo situacija šalyje kinta labai greitai, todėl būtina nuolat sekti informaciją ir būti budriems.
Ministerija taip pat primygtinai rekomenduoja nevykti į tam tikras Izraelio ir Palestinos teritorijas. „Šiuo metu ypač įtempta situacija yra pasienyje su Gazos ruožu, Jeruzalėje, Vakarų Krante, taip pat Izraelio šiaurėje esančiose Golano aukštumose bei pasienyje su Libanu, Jenino, Nabluso bei Hebrono regionuose Palestinoje.
Šiuo metu jau esantiems Izraelyje ar Palestinoje, patariama būti ypatingai budriems, imtis visų atsargumo priemonių, sekiti oficialią institucijų informaciją, laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, būtinai susižinoti artimiausios slėptuvės vietą. Taip pat rekomenduoja stebėti oro uostų informaciją. Daug oro linijų/ skrydžių kompanijų jau atšaukė skrydžius į/iš Izraelio, todėl susisiekimas su Izraeliu yra apribotas.
„Jei šiuo metu esate Izraelyje arba Palestinoje ar vis tik ketinate ten keliauti, prašome nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus galėtume su jumis susisiekti dėl konsulinės pagalbos. Prireikus konsulinės pagalbos, prašome kreiptis į Lietuvos ambasadą Izraelio Valstybėje tel. +972 3 6958 685 ar el. pašto adresais amb.il@urm.lt, consul.il@urm.lt.Taip pat primename, kad Lietuvos piliečiai dėl konsulinės informacijos gali kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt“, - nurodo URM ir rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje. IOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx; Bendra nuoroda: http://onelink.to/epmjp5.
-
Šventojo Jokūbo kelias – jau ir Vakarų Lietuvoje 2
Europos kultūros saitas
Pernai, visame pasaulyje minint Šv. Jokūbo metus, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras kartu su partneriais iš 10 Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrų, pateikė paraišką "Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje" Lietuvos kultūros tarybai.
1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba paskelbė Santjago de Kompostelos (isp. Santiago de Compostela) deklaraciją, kurioje nutarta, kad Šv. Jokūbo kelias ir jo atšakos visoje Europoje yra pirmasis Europos kultūros kelias.
Europos Tarybos Kultūros kelių instituto sprendimu sertifikuotas Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje su visomis keturiomis jo atšakomis – Žemaitijos / Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus.
Atšaką pritaikė piligrimams
Viena atšakų eina per Vakarų Lietuvą, tad nutarta ją paženklinti ir pritaikyti piligrimams.
Bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais šią vasarą baigiamas ženklinti Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje.
Jo pradžia – Telšiuose, o pabaiga – Seredžiuje (Jurbarko raj.).
Kelias eina per Telšių, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonų, Palangos ir Klaipėdos miesto savivaldybes.
Visas maršrutas Vakarų Lietuvoje driekiasi apie 460 km. Jį sudaro 19 skirtingo ilgio ruožų.
Keliaujantieji jais atras gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kops į piliakalnius, aplankys bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus.
Ženklai yra ne visur
Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai.
Kai kurie etapai turi ir tarpines nakvynės vietas.
Taip pat kiekvienas ruožas turi aprašymą, o prireikus daugiau informacijos, visada keliaujantiesiems pagelbės turizmo informacijos centrai, esantys šiame kelyje.
Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje paženklintas specialiu visoje Europoje vienodu Šv. Jokūbo kelio ženklu – geltona kriaukle mėlyname fone.
Tiesa, Telšių mieste ir rajone, Palangos bei Klaipėdos miesto savivaldybėse Šv. Jokūbo kelio ženklų nutarta atsisakyti dėl vizualinės taršos.
Tačiau per šias savivaldybes driekiasi virtualus maršrutas.
Nepasiklysti padės ant kai kurių ženklinimo stulpelių esantys QR kodai, kuriuos nuskenavus gaunama visų ruožų ir apgyvendinimo vietų informacija bei bendras kelio žemėlapis.
Visas Šv. Jokūbo kelio žemėlapis ir ruožų aprašymai ČIA.
-
Piligriminiai žygiai į Šiluvą tinka ir nelankantiems bažnyčios
Eiti su kitais
Pasak kunigo A.Kazlausko, yra žmonių, kurie mėgsta keliauti, eiti į žygius, bet daugybei jau vien eiti yra didžiulis iššūkis.
„Pakilti nuo sofos ir apsiauti žygio batus – jau pirmas žygdarbis, kurį žmogus gali padaryti. Nepasilikti įprastoje aplinkoje, kurioje gyvena, nepasilikti prie savo įpročių, savo kasdienybėje ir pakeisti aplinką. Išsiruošti į kelią, kuris reikalauja pastangų“, – ragina ne vieną piligriminį žygį įveikęs dvasininkas ir priduria, kad dar labai svarbu – eiti su kitais.
Jono Pauliaus II piligrimų centro nuotr.
„Eiti su kitais mes ne visada norime, nes kiti ne visada mums patinka. Tai tikros pratybos, kad pajustume iš tiesų, kas yra gyvenimas: mes esame nuolat keliaujantys su kitais žmonėmis. Reikia prisiderinti prie kitų tempo, prie kito žmogaus buvimo šalia. Piligriminis žygis yra pati geriausia proga pakeisti savo įpročius ir supratimą, kad gyvenimas nėra toks, kokį aš įsivaizduoju, ir patirti, koks iš tiesų yra gyvenimas, kai aš esu su kitais žmonėmis ir kelyje. Ne sustojęs, ne besiilsintis, bet besiveržiantis, einantis pirmyn. Iš esmės tokia yra piligrimystės antropologinė samprata – eiti į priekį drauge su kitais“, – piligriminių žygių prasmę atskleidžia kunigas Artūras.
Tau baisu bažnyčioje? Nežinai, ką ten daryti ir kaip elgtis? Ateik į piligriminį žygį, ten tikrai nebaisu ir viskas labai paprasta.
Kryptis – į Šiluvą
Piligriminiai maršrutai aplink Šiluvą Raseinių rajone – dar gana nauji, kaip sako Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis, įkvėpti koronaviruso pandemijos ir karantino.
„Per karantiną viskas sustojo. Matėme, kad žmonės, negalintys niekur išeiti ir išvažiuoti, nori į gamtą, o aš daug metų svajojau, kad Lietuvoje vyktų piligriminiai žygiai. Karantinas ir buvo ta proga išpildyti svajonę“, – šypteli Mantas.
Būtent Jono Pauliaus II piligrimų centro rūpesčiu ir buvo surasti ir parengti piligriminiai maršrutai, kuriais kviečiama keliauti į Šiluvą, nes būtent čia – išskirtinė Kauno arkivyskupijos šventovė, liudijanti apie Dievo Motinos apsireiškimą ir Dievo malones žmonėms.
M.Kuraitis pats ne tik išbandė naujus piligriminius maršrutus, bet ir lydi norinčius jais keliauti. „Iš pradžių sukūrėme penkis maršrutus, dabar jų jau septyni. Gimė ir šūkis „Šiluva – gyva piligrimystė“, – sako piligrimystės idėjos populiarintojas.
Pirmasis pasirinktas maršrutas, dėl kurio, pasak M.Kuraičio, niekam nekilo abejonių, – iš Tytuvėnų į Šiluvą. „Tytuvėnuose yra nepaprasto grožio šventovė ir vienuolynas. Šiuo piligriminiu maršrutu sujungėme dvi šventoves. Yra dviračių takas, tad gali keliauti ir neįgalieji, o šalia per mišką parengėme keliais kilometrais ilgesnį maršrutą. Pasirinkęs šį maršrutą, per vieną dieną gali aplankyti dvi šventoves, pasimelsti, pabūti nuostabioje gamtoje“, – pranašumus vardija pašnekovas.
Artūras Kazlauskas
Netoli nuo Šiluvos yra ir Betygala, kur netoli poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio tėviškė. „Betygala–Šiluva – kitas 25 km ilgio maršrutas. Betygaloje Maironis aukojo savo pirmąsias šv.Mišias, regioninis parkas yra įrengęs vadinamąjį Maironio kelią palei Dubysą, kurią Maironis apdainavo, yra amfiteatrų, senas malūnas, suoliukų, Maironio eilių ištraukų ant medžių“, – šio maršruto perliukais džiaugiasi M.Kuraitis.
Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas Lyduvėnuose – turistų pamėgta ir lankoma vieta. Būtent nuo čia parengtas trečiasis 16 km maršrutas, kuriuo keliaujant į Šiluvą galima grožėtis įspūdingais kraštovaizdžiais ir gamta. „Šis maršrutas išskirtinis tuo, kad jame yra kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva įrengtas 2,5 km Kryžiaus kelias – puiki proga žengiant į Šiluvą ir lankant koplytstulpius apmąstyti Jėzaus gyvenimą“, – išskiria Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas.
Vietinio kunigo rekomendacija
„Kai ieškojome, kur galėtų keliauti piligrimai, ketvirtą maršrutą nuo Šiaulės kalno į Šiluvą pasiūlė iš Šiluvos kilęs kunigas Gintaras Blužas, dabartinis Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvas. Tai tikriausiai gražiausias gamtos kelias, kokiu gyvenime esu ėjęs“, – prisipažįsta M.Kuraitis.
Už 21 km nuo Šiluvos stūksantis Šiaulės kalnas – piliakalnis su apžvalgos bokštu, o pakeliui piligrimus lydi nuostabi regioninio parko teritorija su penkiomis pelkėmis ir durpynu. „Ne, bristi nereikia, keliaujama sausu taku, bet iš visų pusių apsupa pelkių gamta. Gamtos įvairovė ten nepaprasta. Tiesa, kiekvienas iš tų keturių maršrutų yra savaip įspūdingas“, – priduria M.Kuraitis.
Anot jo, pasirinkus bet kurį iš šių keturių piligriminių maršrutų, prireikia pavėžėjimo paslaugos, o kad norintiems keliauti būtų patogiau, parengti ir žiediniai maršrutai. „Tiesiog atvažiuoji į Šiluvą, palieki čia savo automobilį, išeini iš Šiluvos ir į ją sugrįžti. Dabar jau yra trys tokie žiediniai maršrutai: 9, 12 ir 16 km“, – paaiškina pašnekovas.
Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas džiaugiasi, kad keliauti šiais piligriminiais maršrutais žmonės atvyksta nuolat – po vieną, poromis, šeimomis, grupelėmis, su parapija ar bendruomene, su darbovietės kolektyvu. „Vienos Kauno mokyklos mokytojų grupė nori užbaigti mokslo metus piligriminiu žygiu į Šiluvą, pasiima kartu ir kunigą. Ir nebūtinai turi būti tikintis – tiesiog su komanda išeini į mišką, į gamtą. Būna moksleivių grupių, – patirtimi dalijasi M.Kuraitis. – Rengėme žygį tik vyrams. Jame dalyvavo vyras iš Šiaulių, teisininkas. Sako, nelabai einu į bažnyčią, nesmagiai jaučiuosi ten, nes nežinau, kaip elgtis, o žygyje nėra baisu, man patinka. Išsikalbėjome apie labai gilius dalykus, apie jo gyvenimą. Būtų įdomu sužinoti, kaip jam viskas klostosi po šio žygio.“
Neklausia, ar tiki, ar ne
Nuolat į piligrimines keliones ir Lietuvoje, ir užsienyje vykstantis kunigas A.Kazlauskas neabejoja, kad pirmą kartą piligriminė kelionė gali būti turiningesnė ir kokybiškesnė, jei kelionėje lydi dvasinis vadovas.
„Ne kiekvienas žmogus žino, kas yra piligrimystė. Gali eiti kaip turistas, besidomintis ta vietove, istorija ar architektūra, bet piligrimystė yra šiek tiek daugiau – pajusti, kad keliauji kartu su Dievu ir Dievas kalbina tave per įvairias patirtis, per tai, ką kelyje matai, per kitų piligrimų paliktus pėdsakus. Dvasinis palydėtojas atkreipia dėmesį į tai, ko gali nepastebėti, apie ką gali net nepamąstyti“, – skirtumą atskleidžia kunigas.
Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio maršrutai aplink Šiluvą niekuo nesiskiria nuo kitų keliavimo maršrutų, bet kelionė į Šiluvą yra kelionė į šventovę. „Tai susitikimas su istorija – su įvykiu, kuris nutiko prieš kelis šimtmečius, – Dievo Motinos apsireiškimas, kartu ir susitikimas su Dievo Motinos atvaizdu, kuris, sako, yra maloningas. Dažnai tas paveikslas vadinamas stebuklingu, man labiau patinka sakyti – maloningas, malonių teikiantis atvaizdas. Daugybė žmonių patiria įvairių dalykų prie jo, apie tai liudija ir pasakoja kitiems“, – apie Šiluvos bazilikos centriniame altoriuje esantį Šiluvos Švč.Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą pasakoja dvasininkas.
Patrauklu: keliauti piligriminiais maršrutais į Šiluvą žmonės atvyksta nuolat – po vieną, poromis, šeimomis, grupelėmis, su parapija ar bendruomene, su darbovietės kolektyvu. (Jono Pauliaus II piligrimų centro nuotr.)
Pasak kunigo Artūro, kai keliauji turėdamas tikslą – į šventovę, natūraliai keliauji simboline prasme į tai, kur Dievas tave kviečia. „Nuo išėjimo iš motinos įsčių iki pat savo mirties mes keliaujame į šventovę, kuri, kaip sako Šventasis Raštas, yra amžinieji namai danguje. Kiti turi ir kitų tikslų, bet krikščionių tikslas piligrimystėje – priminti ir prisiminti, kad kartu su Dievu mes keliaujame į Dievo parengtą ateitį“, – primena dvasininkas.
Žmonės, kurie nėra tikintys, nesilanko bažnyčioje, dažnai išgirdę apie piligrimines keliones ar žygius, mano, kad tai skirta tiems, kurie tiki ir lankosi bažnyčioje. „Tinka ir nevaikštantiems į bažnyčią. Kelyje niekas neklausia, kokiai religijai priklausai, ar tiki, ar ne. Tiesiog leiskis į šitą kelią ir leisk, kad tas kelias tave prakalbintų. Nieko nelauk, nieko nesitikėk ir nebūk iš anksto nusiteikęs ką nors patirti. Leisk, kad tave nustebintų pati kelionė, kartu einantys žmonės, kelionės patirtis. Kartais esame prisikūrę tokių įsivaizdavimų, kad būtent taip turi būti, kaip aš noriu, bet piligrimystėje leiskime, kad būtų šiek tiek kitaip. Ir tai, man atrodo, labai sveika“, – šypteli pašnekovas.
Diena skirta neskubėti
„Birželis – vasaros pradžia, puikus metas leistis į piligriminius žygius, kurie dar vadinami malda kojomis, tad birželio 18-ąją, šeštadienį, žmonės gali atvažiuoti į Šiluvą ir pabandyti kurį nors iš septynių maršrutų“, – kviečia Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas M.Kuraitis.
Anot jo, keturiuose maršrutuose piligrimus lydės dvasiniai vadovai, tad norintys patekti į šias grupes turėtų suskubti registruotis, nes dalyvių skaičius ribotas. Trys žiediniai maršrutai tą šeštadienį skirti asmeninei piligrimystei – eiti savarankiškai.
Studentai kviečiami rinktis maršrutą Šiaulės kalnas–Šiluva, čia juos lydės arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ ir Kauno akademinės sielovados bendruomenė.
Jaunimui nuo 16–35 metų, kurie ieško savo pašaukimo – galvoja apie antrąją pusę ar linksta į dvasinį pašaukimą, skirtas žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą. Kartu su jaunimu į piligrimystę leisis kunigas Liutauras Vilėniškis ir Pašaukimų sielovados komanda.
Suaugusiųjų dvasiniu palydėtoju pasiruošęs būti kunigas A.Kazlauskas, kviečiantis keliauti 16 km maršrutu Lyduvėnai–Šiluva.
Kauno arkivyskupijos šeimos centras ir klierikas Jonas Urbas MIC organizuoja piligriminį 9 km žygį šeimoms Maironio keliu, maršrutu Betygala–Dvarviečių kaimas.
Birželio 18-ąją išbandžius kurį nors vieną šių maršrutą, kitus paskui galima asmeniškai tinkamu laiku pasirinkti ir įveikti.
„Turime tokią gražią Lietuvą ir kartais to neįvertiname. Piligriminiame žygyje visa diena skirta neskubėti: eiti ir grožėtis gamta, apmąstyti, stabtelėti maldai, kai paliekame savo kasdienybę, buitį ir skiriame laiko sau ir Dievui. Jis mums visada turi laiko, tik paprastai mes visada skubame, tad skirkime laiko, kad Dievas galėtų mus prakalbinti, keisti“, – ragina M.Kuraitis ir siūlo įveikus maršrutą susitikti su kunigu ir atlikti išpažintį.
„Einant yra laiko apmąstyti savo gyvenimą. Žmonės dabar išgyvena daugybę skaudžių dalykų, skyrybų, finansinių nuosmukių, o gal ir kažkokių išskirtinių pakilimų. Tad tikrai verta skirti dieną piligrimystei, o vakare, atėjus į Šiluvą, atlikti išpažintį. Ši patirtis gyvenimą keičia iš esmės. Čia, Šiluvoje, tai matome iš patirties“, – sako pašnekovas.
„Tau baisu bažnyčioje? Nežinai, ką ten daryti ir kaip elgtis? Ateik į piligriminį žygį, ten tikrai nebaisu ir viskas labai paprasta“, – drąsina Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas.
Kaip pasiruošti piligriminiam žygiui?
Interneto svetainėje siluva.lt yra atskira skiltis „Piligriminiai keliai“, kur pateikiami maršrutai ir visa reikalinga informacija.
Svetainėje siluva.lt yra registracija individualiai piligrimystei arba piligriminei grupei.
Į piligriminį žygį galima eiti ir be registracijos, bet užsiregistravęs piligrimas gali užsisakyti pavėžėjimo paslaugą į žygio pradžią, vakarienę, nakvynę, ekskursiją po Šiluvą, taip pat galima užsisakyti ir šv.Mišias – baigus žygį ir atėjus į Šiluvą, kunigas 18 val. šv.Mišiose melsis piligrimo norima intencija.
Maršrutą įveikę piligrimai Šiluvos piligrimų centre gali gauti tai paliudijantį sertifikatą.