Lietuvos parama išeivijai

Pasaulio lietuvių bendruomenės idėja nebuvo nauja: ji gimė dar tarpukariu, XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuvą pasiekė Pietų Amerikos lietuvių išeivijos šauksmai dėl kilusios ekonominės depresijos (1929–1932 m.). Pietų Amerikos lietuviai tuomet buvo antra pagal dydį išeivija po JAV lietuvių, tačiau jų ekonominės gyvenimo sąlygos buvo žymiai sunkesnės nei įsikūrusių Jungtinėse Valstijose.

Į Pietų Amerikos lietuvių prašymus paremti sureagavo priešakinė Lietuvos inteligentijos dalis: Rapolas Skipitis, Kazys Kasakaitis, signataras prof. Mykolas Biržiška, Ona Kairiūkštienė, Petras Ruseckas ir kt. Jie ėmėsi iniciatyvos organizuoti Draugiją užsienio lietuviams remti (DULR) ir 1932 m. vasario 7 d. Kaune įvyko jos steigiamasis susirinkimas. Tikslas – palaikyti ryšius su išeivija, kad ji neatitrūktų nuo tautos kamieno. Įkurta organizacija padėjo išeiviams steigti lietuviškas mokyklas, parūpino joms mokytojų, lietuviškų knygų; rėmė jų spaudą, organizacijas, parapijas; padėjo plėtoti scenos meną.

DULR stengėsi palaikyti tautinę sąmonę, kvietė išeivių ekskursijas į Lietuvą, jas globojo, parūpino stipendijas išeivių jaunimui studijuoti Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Prezidentas Antanas Smetona rėmė tuos ryšius, pabrėždamas, kad už Lietuvos sienos gyvena trečdalis mūsų tautiečių. 1927–1940 m. Lietuvos ryšiai su lietuvių išeivija nuolat stiprėjo. Įdomiausia, kad Lietuva rėmė išeiviją daugiau, nei pati iš jos gavo. Tai buvo savotiška padėka už išeivijos paramą kuriantis Vasario 16-osios Lietuvai.

1935 m. DULR Kaune surengė pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą, kuris ir turėjo suartinti viso pasaulio lietuvius su Lietuva. Į kongresą atvyko aštuonių valstybių (Didžiosios Britanijos, Argentinos, Brazilijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos ir Urugvajaus) lietuvių atstovai. Jo metu buvo įsteigta Pasaulio lietuvių sąjunga, turėjusi tikslą suvienyti viso pasaulio lietuvius tautinės kultūros ir ekonominiais reikalais. Tačiau dėl tarptautinės įtampos Europoje, karo ir sovietinės okupacijos ši sąjunga ryškesnės veiklos išplėtoti nespėjo.

Tęstinumas: ženklelis, skirtas Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui, 1966 m. vykusiam Čikagoje. / Saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje / ŠAM I–F 405

Sukūrė „Mažytę Lietuvą“

Mintis telkti lietuvius vėl iškilo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – tarp lietuvių pabėgėlių į Vakarų Europą ir ypač tarp Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) vadovų. Visų pirma, tarp minėtų pabėgėlių dominavo intelektualūs Lietuvos visuomenės atstovai, užėmę gana aukštus postus: menininkai, dvasininkai, mokslininkai, karininkai, medikai, valstybės tarnautojai ir t. t. Vien iš VDU pasitraukė apie 50 proc. mokslinio ir pedagoginio personalo. Pasitraukę nuo bolševikinio teroro, lietuviai pradėjo burtis draugėn Vakarų Europoje ir ypač – Vokietijoje.

VLIK parengė Lietuvių tremtinių bendruomenės (LTB) konstituciją, kurią 1946 m. priėmė tremtinių atstovų suvažiavime Hanau mieste Vokietijoje. Naujai organizacijai buvo iškelti tokie uždaviniai: išlaikyti pajėgią tremtyje esančią tautos dalį; saugoti gerą lietuvių vardą; rūpinti švietimo, kultūros ir socialiniais reikalais; padėti tremtiniams prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų (pagal savo profesijas ir specialybes); ugdyti tautinį solidarumą, demokratinę sąmonę ir darbo meilę. Tai buvo visiems lietuviams priimtini dėsniai, kurie vėliau sugulė į rengiamus Pasaulio lietuvių bendruomenės dokumentus.

Taigi, LTB sujungė visus lietuvius Vakarų Europoje, organizavo mokyklas, rėmė ir globojo tautinės kultūros ugdymą. Per trumpą laiką ten buvo sukurta, vaizdžiai tariant, „Mažytė Lietuva“ (žinome, kad buvo „Didžioji Lietuva“, „Mažoji Lietuva“ ir net „Amerikos Lietuva“).

Siekė išlikti tauta

1948–1949 m. vis daugiau lietuvių dipukų paliko Vokietiją, kitas Vakarų Europos šalis ir užjūrio kraštuose rado naują prieglobstį. Visą pasaulį apimančios lietuvių organizacijos spręsti klausimai tuo metu pasidarė ypač aktualūs. Tačiau lietuvių vadovai emigracijos problemas buvo pastebėję dar gerokai anksčiau, todėl jos padariniai lietuvių neužklupo visai nepasirengusių. VLIK dar savo 1947 m. posėdyje priėmė tokį nutarimą: „Prašyti Vykdomosios tarybos paruošti nuostatus organizuotinai pasaulio lietuvių bendruomenei“.

1948 m. spalį VLIK priėmė PLB konstitucijos projektą, kuris po ilgų svarstymų buvo galutinai patvirtintas 1949 m. gegužės 27 d. Ši konstitucija tapo naujos gimstančios organizacijos pagrindu. Pagal ją kiekviename pasaulio krašte turėjo kurtis lietuvių bendruomenės su savo valdančiaisiais organais: krašto taryba, valdyba, kontrolės komisija, garbės teismu, apylinkėmis ir jų organais.

PLB yra šventykla, į kurią uždrausta įeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda – lietuvybė.

Be to, turėjo būti sukurti ir pagrindiniai organai: PLB Seimas, PLB valdyba ir kt. 1949 m. birželio 14 d. VLIK paskelbė PLB ideologijos pagrindinius dėsnius, pavadintus Lietuvių charta (13 punktų), kuri nustatė pagrindines direktyvas lietuvybei išlaikyti ir įpareigojo jų laikytis. Tą pačią dieną buvo priimta PLB konstitucija ir Laikinieji PLB santvarkos nuostatai. Juos įgyvendinti pavesta VLIK pirmininkui M. Krupavičiui.

Būtina pažymėti, kad PLB Konstitucijos pirmos dalies pirmame punkte pasakyta: „PLB Konstitucija remiasi Lietuvių charta“ – tai buvo ir yra siekis išlikti pajėgia tauta išeivijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad PLB pradėjo kurtis iš apačios: pirmiausia kūrėsi kraštų bendruomenės, o paskui susidarė PLB. Jos organizacinę pabaigą žymi 1958 m. Seimas.

Bendruomenės ideologas

Per trejus lemtingus metus, iki 1949 m. sprendimų, pagrindinis PLB kūrimo iniciatorius ir ideologas buvo prelatas M. Krupavičius (1885–1970) – VLIK pirmininkas (1945–1955) ir buvęs Lietuvos Respublikos politinis ir visuomenės veikėjas. Jam, anot istoriko Vinco Bartusevičiaus, „teko pagrindinė našta popieriuje surašytus negyvus paragrafus paversti gyvenimu“.

Visų pirma, reikėjo populiarinti pačią naujos organizacijos idėją, aiškinti jos svarbą, tikslus ir uždavinius, nurodyti steigimo procedūrą. Šiuo tikslu M. Krupavičius apvažinėjo beveik visas lietuvių stovyklas Vakarų Europoje, rašė aplinkraščius dėl organizacinių reikalų, ištvermingai ragino spartinti susijungimo į bendruomenes darbą.

Jo biografas Petras Maldeikis prelatą vadina PLB kūrėju. Tuo tarpu pats M. Krupavičius PLB tėvu laikė VLIK, o save – tik davusiu komitetui idėją: „PLB tėvas buvo VLIK. Aš turėjau laimės ir garbės ją į vėžes įstatyti.“ Taigi, M. Krupavičiaus vadovaujamas VLIK sukūrė PLB statutą ir Lietuvių chartą, o pats prelatas pagal tą statutą sukūrė pačią bendruomenę. Kaip ją jis įsivaizdavo?

M. Krupavičiui PLB organizacija yra antipartinė. Anot jo, žmonės, kurie ateina į bet kurią PLB vadovybę, turi iškilti virš savo partijos reikalų, nes kitaip neišvengiamai bendruomenė bus suskaldyta iš vidaus. Jis sakė: „PLB yra šventykla, į kurią uždrausta įeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda – lietuvybė.“ Taigi, PLB buvo sukurta siekiant išlaikyti lietuvybę ir turėjo sujungti visus išeivius lietuvius.

Pats M. Krupavičius aiškino, kad „PLB yra ne draugija, bet tautinė bendruomenė. Į draugiją rašosi nariu kas nori. O tautinei bendruomenei priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės gėda ar bėda, ką tik šį pasaulį išvydęs ar jau lipa į karstą. (...) ar jis katalikas, ar evangelikas, (...) ar jis dvarininkas, ar ubagas; (...) PLB narys yra kiekvienas žmogus, kieno gyslomis teka lietuviškasis kraujas (...) nors ir nematęs Lietuvos ar nenorįs jos matyti“.

Kaip pažymi P. Maldeikis, VLIK pirmininkui bendruomenės pavyzdys –  Lietuvos valsčius ar parapija.

M. Krupavičius daug reikšmės teikė Lietuvių chartai. Jis jos principus prilygino cementui, kuris turi sujungti visus pasaulyje pasklidusius lietuvius tarsi atskiras plytas į vieną patvarų pastatą – lietuvybės tvirtovę. Lietuvių chartą jis vadino įsipareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei. Tai „lyg kelio rodyklė plačiuose pasaulio keliuose išblaškytiems broliams, rodanti vieninteliai teisingą kryptį į savo senolių, į savo tėvų ir savo pačių tautinį židinį“. Ji skirta visiems lietuviams, lietuviškai šeimai, visoms organizacijoms.

PLB kūrimo ideologas ragino visur, kur tik yra lietuviško jaunimo, išlaikyti lietuvybę, lietuvių kalbą, steigti lietuviškas mokyklas, platinti lietuviškas knygas, spaudą. Pavojingiausiu lietuvybei dalyku M. Krupavičius laikė mišrias šeimas, su kuriomis turėtų kovoti visi: ir šeima, ir mokykla, ir spauda, ir Bažnyčia, ir tėvai, ir organizacijos. Kartu, kaip jis pabrėžė, reikia sudaryti galimybes jauniems žmonėms susipažinti, kurti lietuviškas šeimas. Toks jau buvo prelatas M. Krupavičius!

PLB auga vis labiau

PLB Seimo sušaukimas užsitęsė, nes įvairiuose kraštuose bendruomenės steigėsi nevienodai. Seimo darbe Niujorke 1958 m. rugpjūčio pabaigoje dalyvavo 20 bendruomenių, kurios atsiuntė 112 delegatų (simboliškai toks skaičius buvo nustatytas Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 m. garbei, nes ir ten susirinko 112 išrinktų tautos atstovų).

Pirmasis Seimas nustatė PLB darbo gaires, struktūrą, išrinko vadovaujamas grandis. Priimta dar anksčiau parengta Konstitucija. Vadovavimo funkcijos pasiskirstė tarp Seimo, valdybos, Kontrolės komisijos ir Garbės teismo. Buvo suformuota atskira institucija – PLB Kultūros taryba, kaip patariamasis PLB valdybos organas. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Jonas Matulionis iš Kanados.

Deja, PLB netapo visos lietuvių išeivijos organizacija, apimančia visas sritis. Tačiau ji pavirto viena iš daugelio didesnių išeivijos organizacijų, tokių kaip Amerikos lietuvių taryba, VLIK, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga ir pan.

Lietuvių filosofas Juozas Girnius, nusakydamas PLB prasmę, rašė: „LB prasmė yra ne būti platesne organizacija, o sutelkti kovai už tautinę gyvybę (...) LB idėjinis pagrindas yra valia likti lietuvių tautoje ne tik patiems, bet ir jaunąją kartą išauklėti savo tautai.“

Bėgant metams, PLB auga vis labiau: 1958 m. ją sudarė 20 bendruomenių, 1992 m. – 25, 2003-iaisiais – 35, 2020 m. – 47, o šiemet – jau net 55 lietuvių bendruomenės. Šis augimas siejamas su nauja ir gausia lietuvių išeivijos banga po 1990 m., išplitusia ir po egzotinius kraštus. Tai rodo organizacijos gyvybingumą ir tai, kad PLB yra savo veiklos maratone – galima pajuokauti, kad jai dar labai toli iki finišo.

PLB gyvuos tol, kol bus lietuvių išeivija, kol bus lietuvių tauta, pabirusi šioje planetoje. PLB dabar yra ne tik lietuvybės saugotoja ir propaguotoja, lietuvių tautos užjūriuose telkėja ir koordinatorė (tai buvo ypač svarbu, kai organizacija kūrėsi okupuotos Lietuvos sąlygomis), bet ir Lietuvos valdžios talkininkė, patarėja.

Šie renginiai skirti paminėti organizacijos 65-metį, pranešė PLB.

Tautodailininko Sauliaus Lampicko keturių metrų aukščio angelo skulptūra bus atidengta Angelų kalvoje Trakų rajone. Ji simbolizuos pasaulio lietuvių vienybę ir sanglaudą bei taps padėka tautai diasporoje ir Lietuvoje už susitelkimą.

Tą pačią dieną pasaulio lietuviai rinksis pajūryje. Suvažiavime Palangoje dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai aptars strategines organizacijos kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama apie kovą su dezinformacija, diasporos pilietiškumo stiprinimo, kitais aktualiais klausimais.

Pasak PLB pirmininkės Dalios Henke, suvažiavimo susitikimai koncentruosis ne į bendruomenės istoriją, o į ateities viziją ir aktualijas.

Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora.

„Nors suvažiavimas yra skirtas PLB 65 metų jubiliejui, mažiau akcentuosime istoriją. (...) Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva. Kalbėsime Lietuvos pilietinio pasipriešinimo tema, kuri daug metų gulėjo stalčiuose, nes nebebuvo reikalinga. Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora”, – sakė D. Henke.

Penktadienį numatytas suvažiavimo atidarymas, vyks diskusija, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių bendruomenių, kaip skatinti piliečių sąmoningumą bei aktyvumą, kurti stiprius ryšius tarp Lietuvos regionų ir diasporos, siekiant bendro tikslo – klestinčios ir vieningos Lietuvos.

Šeštadienį planuojama aptarti pagalbą Ukrainai ir diasporos vaidmenį užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą, sekmadienį bus kalbama apie pasirengimą kitąmet vyksiančiai Dainų šventei.

PLB yra didžiausia užsienyje gyvenančius lietuvius vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. Ji įkurta 1958 metais Niujorke, JAV.

Šiuo metu PLB skelbia jungianti 53 pasaulio šalyje veikiančias lietuvių bendruomenes.

Pasak D. Henke, nors referendume nepavyko pakeisti Konstitucijos, beveik milijonas balsų už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą „yra gautas stiprus mandatas, tiek prezidentui, tiek Seimo nariams, tiek Konstituciniam Teismui“.

Kelia klausimą: kas yra paplitęs reiškinys?

PLB vadovė laikosi pozicijos, jog po gegužę vykusio referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Teismas keliskart yra pasisakęs, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, tačiau, anot D. Henke, KT gali pakeisti poziciją reaguodamas į besikeičiančią situaciją.

„Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo. (...) Europos atvejai rodo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti pagal pasikeitusias sąlygas peržiūrimi. Mes nebesam 1992 metais, mes esam valstybė, kuri praranda daug piliečių, ir kalbant apie „Brexitą“, kai Lietuvos piliečiai ten gyvenantys turės daryti sprendimus, į tas pasikeitusias sąlygas turės reaguoti ir Konstitucinis Teismas“, – BNS pirmadienį Seime sakė D. Henke.

Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo.

Vėliau skaitydama pranešimą Seimo ir PLB komisijos posėdyje ji teigė, kad „KT teisėjai turi išgirsti tautos balsą ir savo sprendimus KT teisėjai gali peržiūrėti ir naujai permąstyti, situacija kita, tautos mandatas duotas“.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas 2006 metais pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys. 2013 metais Teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Užsienio lietuvių atstovė D. Henke kelia klausimą, kur tuomet yra riba, kuomet atskiri atvejai tampa paplitusiu reiškiniu.

„KT gali peržvelgti savo sprendimus ir padaryti naują išaiškinimą, nes dabar kalbama apie tai, kad atskiras atvejis negali būti paplitęs. Bet jau žinome, kad Lietuvos ir kitų valstybių piliečių yra mažiausiai 30 tūkstančių, ar tai paplitęs? Jei dar tūkstantis, du tūkstančiai prisidėtų, ar tai vis dar būtų nepaplitęs? Čia jau prasideda filosofija ir kalbos žodžių interpretacija“, – kalbėjo PLB vadovė.

Seimo narys siūlo ruoštis naujam referendumui

Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis tuo tarpu siūlė nesiblaškyti ir ruoštis naujam referendumui, nes bandymas eiti Konstitucinio Teismo keliu dar kartą žlugtų.

„Mes bandėm Seime pilietybės klausimą išspręst, ir trečią kartą KT pasakė labai aiškiai – ne. Nors aš buvau entuziastas to sprendimo (pilietybės išplėtimo be referendumo – BNS) ir nenorėjau referendumo, dabar su savo visa patirtimi siūlau ketvirtą kartą į tą pačią upę nebandyt lipt, tiesiog nepasiseks“, – komisijos posėdyje sakė Ž. Pavilionis.

„Nors yra jaunų teisininkų, daug tokių žmonių kaip aš, kurie mano, kad galima būtų Seime išspręst, bet daugumos tokios nėra – nei Konstituciniame Teisme, nei, kiek supratau, aplinkui, politikų nuomonės, Prezidentūros nuomonė yra kitokia“, – pažymėjo parlamentaras.

Anot Ž. Pavilionio, įvertinus tai, kad jaunimas palankiai žiūri į dvigubos pilietybės išplėtimą, referendumas turėtų pavykti, tik tam reikia bent dvejų metų kampanijos.

„Siūlau bandyt ruoštis naujam referendumui. Aš manau, kitą kartą laimėsim, jauna karta vis labiau už jus, absurdas to nepadaryt, bet tam reikia labai rimtai dirbt, mažiausiai dvejų metų“, – kalbėjo politikas.

Posėdyje pranešimą skaičiusi bendruomenės atstovė iš JAV Laura Vidžiūnaitė siūlė braukti iš Administracinių nusižengimų kodekso baudą nepranešus apie įgytą kitos valstybės pilietybę, nuostatą pavadinusi „pertekline priemone“.

„Esu įsitikinus, kad patraukimas administracinėn atsakomybėn ir piniginių baudų taikymas yra perteklinė priemonė, žmogus ir taip nubaudžiamas, netekęs stipriausio saito su valstybe – pilietybės. Siūlyčiau pripažinti šį Administracinio nusižengimų kodekso straipsnį netekusiu galios“, – sakė L. Vidžiūnaitė.

Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą šiuo metu užtraukia 300–850 eurų baudą.

Gegužę vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, ir nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyksta tradicinis PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos lyderių susitikimas. Šiais metais atvyko 70 dalyvių iš 27 pasaulio valstybių.

Pasak Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistės Sandros Vaišvilaitės, šių metų renginys skirtas pasaulio lietuvių metams ir Lietuvių Chartos 50-osioms metinėms paminėti.

Suvažiavimo dalyviai diskutuos apie diasporos politikos formavimą. Šis klausimas tapo aktualus po šių metų prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, kurie sulaukė beprecedenčio užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumo.

Per keturias dienas bus pristatomi projektai ir renginiai pasaulio lietuvių metams paminėti, ieškoma būdų ryšiams tarp skirtingų pasaulio lietuvių bendruomenių stiprinti ir glaudesniems ryšiams su Lietuvos institucijoms formuoti.

Anot pranešimo, kasmetiniai diasporos lyderių suvažiavimai yra tarpinis aktualių diskusijų formatas prieš kas trejus metus šaukiamą PLB Seimą.

PLB yra 1958 metais įsteigta didžiausia skėtinė lietuvių išeivius vienijanti organizacija, veikianti 47 šalyse.

Buvęs šalies vadovas, sveikindamas PLB Seimą pabrėžė, kad lietuvių tauta tęsia savo istoriją, kuri pradėta rašyti daugiau nei prieš 1000 metų.

„Istoriją, kurią Vasario 16-ąją pratęsė Lietuvos Taryba, istoriją, kurią savo darbais ir pastangomis, bendravimu ir vienybe tęsėme ir tęsiame kiekvienas iš mūsų“, - kalbėjo V. Adamkus.

Pasak jo, PLB įkūrimas 1958 metais yra svarbus įvykis ne tik išeivijoje, bet ir tautos, kurios didelė dalis buvo išžudyta, išvesta į Rytus ir kitaip priversta palikti tėvynę, istorijoje.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė saugo lietuvybę, kad ši kaip didžiausia vertybė būtų perduota ateinančioms kartoms“, - savo sveikinimo kalboje pabrėžė V. Adamkus.

Prezidentas akcentavo, kad PLB įkūrimas tai ne tik skirtingų kraštų, bet ir skirtingų lietuvių kartų bendras darbas.

„Visi buvome skirtingi, bet visi supratome - dirbome bendrą darbą ir nesiskirstėme į tuos, kurie svarbesni ir kurie mažiau svarbūs. Tik tokioje atmosferoje galėjo rastis lietuvių fondas, kurio paramą švietimui, kultūrai, lietuvybei ir šiandien su pagarba mini ne vienas tautietis“, - kalbėjo V. Adamkus.

„Man garbė būti čia su jumis, garbė prisidėti prie visų gražių žodžių, kurie valstybės dienos proga sklinda pasaulyje, visur, kur gyvena lietuviai“, - apibendrindamas savo kalbą sakė V. Adamkus.

V. Pranckietis: tokių susirinkimų gal nebūtų, jei ne didžiulis laisvės troškimas

Sveikindamas pasaulio lietuvius Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad PLB Seimo tikslas - tautinio solidarumo principu vienyti užsienyje gyvenančius lietuvius, puoselėti kalbą, kultūrą ir tradicijas, remti nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Seimo pirmininkas pažymėjo, kad PLB yra didžiulė, pilietiška lietuvių bendruomenė, skleidžianti lietuviškas vertybes bei telkianti lietuvius visame pasaulyje.

„Jei visos 43-ijų kraštų bendruomenės pakviestų bent po 3000 savo atstovų į referendumą, balsuotų 130 tūkst. žmonių ir tai būtų didelė telkimo sėkmė“, - sveikinimo kalboje sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo pirmininko, Lietuva patyrė didžiulių iššūkių, jei ne didžiulis lietuvių laisvės troškimas, gal šiandien nebūtų tokių PLB bendruomenės susirinkimų.

„Išgyvename šimtmečio pasididžiavimą - kuriame ateitį, prisimename praeitį. Žinau, kad iki šių dienų yra išlikusių paminklų, skirtų Lietuvos Respublikos atkūrimo dešimtmečiui. Sovietmečiu esu radęs tokį nutemptą į mišką. Kaune šimtmetį pasveikino Laisvės karys - Vytis, tai buvo žmonių valia - taip kuriama tautos vienybė. Vilnius neįsileido lietuviškų šimtmečio simbolių, ir tai nebuvo gyventojų valia, jų niekas neklausė“, - apgailestavo Seimo pirmininkas.

Pasak organizatorių, PLB Seime svarstys svarbius dabarties klausimus, nustatys gaires ateities tikslams ir ties tiltus, jungiančius su Lietuva.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke priminė, kad pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas vyko prieš 60 metų. 

„Šio jubiliejinio Seimo metu turėtume susitarti dėl ateities gairių, nes pirminiai tikslai, numatyti Pasaulio lietuvių bendruomenės pamatiniuose dokumentuose, jau pasiekti - Lietuva nepriklausoma, sėkmingai integravosi į Europos ir transatlantines struktūras, patikimai saugoma NATO. Tačiau tai nereiškia, kad viskas padaryta ir galime sudėti rankas. Tautiečiai išsibarstę po pasaulį, Lietuva susiduria su demografinėmis problemomis, todėl Pasaulio lietuvių bendruomenė privalo nukreipti savo veiklas į naujų iššūkių sprendimus. Juos identifikuoti ir rasti būdų ir kelių jiems spręsti. Bene svarbiausias darbas, kuris laukia artimiausioje ateityje - referendumas dėl pilietybės išlaikymo ir būsimi 2019 Pasaulio lietuvių metai“, - sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke.

Liepos 9-11 dienomis vyksta PLB XVI Seimas. Seime posėdžiauja PLB nariai iš 35 šalių.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas yra aukščiausias šios bendruomenės valdymo organas, į kurį tradiciškai kraštų rinkti atstovai renkasi kas 3 metus. Posėdžių metu renkamas naujas Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas ir valdyba, tobulinami organizacijos veiklą grindžiantys dokumentai bei priimamos ateities veiklas apibrėžiančios rezoliucijos.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, susitikęs su naujai išrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Dalia Henke, aptarė dvigubos pilietybės klausimą ir parengtus teisės aktų projektus dėl balsavimo internetu įteisinimo.

„Aš puikiai suprantu, kad balsavimo internetu klausimas ypač svarbus yra įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantiems lietuviams. Ne visose valstybėse yra mūsų šalies diplomatinės atstovybės, todėl nemaža dalis lietuvių išeivių neturi gerų galimybių rinkimų metu išsakyti savo pilietinės pozicijos“, - pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pasiūlymui kuo greičiau įteisinti balsavimą internetu pritaria ir PLB valdyba.

Anot ministro, teisės aktų projektų paketas, reglamentuojantis balsavimą internetu rinkimų ir referendumų metu, jau yra pateiktas Seimui svarstyti. Taip pat artimiausiu metu Teisingumo ministerija pateiks Vyriausybei dar kelių teisės aktų projektus, kuriuose bus reglamentuojami internetinio balsavimo techniniai aspektai.

„Tik nuo Seimo narių valios priklausys, ar artimiausiu metu galėsime rinkimuose ar referendumuose dalyvauti net neišėję iš namų“, - pažymėjo J. Bernatonis.

Naujausių sociologinių apklausų duomenis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Dar didesnis rėmėjų procentas yra tarp tų, kurie naudojasi internetu kasdieniame gyvenime – apie 70 proc.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie galimą referendumo surengimą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. Ministro manymu, visos parlamentinės partijos turi rasti bendrą sprendimą dėl tokio referendumo tikslingumo. J. Bernatonis taip pat pažymėjo, kad reikia ieškoti kitų teisinių  kelių, kurie leistų išsaugoti pilietybę lietuvių kilmės asmenims. Artimiausiu metu Teisingumo ministerija planuoja atlikti galimų alternatyvų analizę ir pristatyti ją visuomenei.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai pasigenda sprendimų dėl dvigubos pilietybės, elektroninio balsavimo įteisinimo, taip pat norėtų savo atstovo Seime, sako PLB Valdybos pirmininkės pavaduotoja Dalia Henke.

Šiuos bei kitus užsienio lietuviams aktualius klausimus antradienį ir trečiadienį Klaipėdoje aptaria PLB kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkai, susirinkę į kasmetinį suvažiavimą.

„Pirmoje suvažiavimo dienoje buvo šnekama apie (dvigubą) pilietybę. PLB pozicija yra ta, kad referendumas neišspręs problemos, ji liks nustumta metų metams. Mes norime, kad ji būtų sprendžiama teisiniu būdu - klausimas lieka seimūnų rankose, mums pažadėta, kad prieš teikdami įstatymo pakeitimą bus tariamasi su PLB. Dabar situacija tokia, kad vaikai, kurie po 1990-ųjų gimė užsienyje ir kurių tėvai nebeturi pilietybės, niekada nebebus lietuviai“, - BNS sakė ji.

Anot D.Henkės, gan pasyviai vykę Europos parlamento ir Prezidento rinkimai dar kartą parodė, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip pritraukti daugiau rinkėjų užsienyje. Anot jos, realiausia išeitis galėtų būti elektroninio balsavimo įteisinimas.

„Pažiūrėjome rinkimų, kurie dabar vyko, rezultatus. Supratome, kad elektroninis balsavimas turėtų išspręsti galėtų išspręsti rinkėjų, t.y. po pasaulį išsimėčiusių lietuvių, gausumo problemą. Kitos šalys, pavyzdžiui Estija, tai jau turi, galėtumėme pasižvalgyti į kaimynus. Reikėtų žiūrėti, kaip toje globalioje Lietuvoje galėtumėme dirbti su globaliomis priemonėmis“, - sakė ji.

Suvažiavime, PLB atstovės teigimu, svarstomas ir siekis turėti PLB atstovą Seime. Tam, anot jos, reikėtų keisti įstatymus steigiant užsienio lietuviams skirtą rinkimų apygardą.

D.Henkė tvirtino, kad PLB kraštų bendruomenių pirmininkai trečiadienį taip pat aptars pasiruošimą PLB 15-ąjam Seimui, kuris vyks kitąmet Vilniuje liepos 14-17 dienomis.

„Tai - mūsų pagrindinis renginys, todėl dabar norime pasišnekėti, kokios bus temos, kaip prijungti mūsų jaunimą, kaip galėsime bendrai spręsti pasaulio lietuvių problemas. Bus renkama ir nauja PLB valdyba, peržiūrėsime, kokie mūsų tolimesni tikslai“, -sakė ji.

D.Henke tvirtino, kad susitikime dalyvauja PLB atstovai iš 26 valstybių.

Iš viso PLB vienija lietuvių bendruomenes 41 pasaulio valstybėje.

Klaipėdoje į suvažiavimą pirmadienį renkasi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) kraštų bendruomenių vadovai.

Suvažiavimo dalyviai aptars lituanistinio švietimo, pilietybės klausimus, Rytų kraštų problemas, nurodoma suvažiavimo programoje.

Taip pat bus sprendžiama dėl PLB valdybos prioritetų ir veiklos antraisiais kadencijos metais, aptariami finansavimo klausimai.

Pasaulio lietuvių bendruomenė oficialiai buvo įkurta 1958 metais Niujorke, susirinkus pirmajam Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimui.

Tuomet buvo patvirtinta Pasaulio lietuvių bendruomenės Konstitucija ir išrinkta pirmoji PLB valdyba.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija nutarė kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) bei kitas Lietuvos institucijas dėl atskiros rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Anot komisijos, specialiai jiems skirta apygarda labiau įtrauktų išeivius į Lietuvos gyvenimą.

"Mes norime pritraukti daugiau žmonių, kad balsuotų ir rūpintųsi, kas dedasi Lietuvoje, ir turėtų balsą ne tik rekomendacinį (...), bet ir šiek tiek daugiau įtakos turėtų Seime", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė JAV gyvenantis Seimo ir PLB komisijos narys Kęstutis Eidukonis.

Anot jo, užsienyje gyvena apie 400 tūkst. Lietuvos piliečių, bet balsuoti registruojasi tik apie 18 tūkst., iš jų apie 12 tūkst. ateina balsuoja.

VRK duomenimis, pernai spalį balsuoti Seimo rinkimams buvo užsiregistravę apie 17 tūkst. išeivių, balsavo - apie 13 tūkstančių.

"Mes, Pasaulio lietuvių bendruomenė, pasisakome, kad būtų naudinga atskirą reprezentaciją turėti užsienio lietuviams Seime", - tvirtino K.Eidukonis.

Jo teigimu, dabar užsienyje gyvenantys tautiečiams atrodo, kad Seimo narys iš Lietuvos negali gerai atstovauti jų interesams.

Šiuo metu užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai balsuoja Naujamiesčio rinkimų apygardoje Vilniuje. Ji yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių apygardų, turinti daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.

VRK dabar svarto rinkimų apygardų pakeitimus. Siūloma Vilniaus mieste padaryti dvi naujas papildomas vienmandates rinkimų apygardas, po vieną apygardą sumažinti Kaune ir Šiauliuose.

Nuo antradienio Seime posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija taip pat priėmė rezoliucijas dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenanties piliečiams. Joje ragina ne rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, o pataisyti Pilietybės įstatymą, išplečiant atskirų atvejų sąrašą.

Taip pat priimtas kreipimasis į Lietuvos valdžią su prašymu užtikrinti lietuvių kalbos teisinę apsaugą, priimti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį įstatymą, skatinti verslą, lietuviškos kultūros puoselėjimą užsienyje pavesti Kultūros ministerijai.

Seimo ir PLB komisiją sudaro 20 narių - dešimt Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą ir dešimt Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų.

Jos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Komisijai pirmininkauja Seimo narė Ona Valiukevičiūtė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinktas Jonas Prunskis.