-
Policijos reformos pasekmė – nesaugūs miegamieji rajonai? 3
Jie sako, kad tokia taktika – būtina. Ar įgyvendinus policijos reformą, mūsų miestuose ir miesteliuose tapo saugiau?
Visos pajėgos – miesto centre?
Žinia apie viename iš Panevėžio daugiabučių kvartalo kiemų nužudytą moksleivį dar tą patį vakarą apskriejo miestą. Gyventojai dar nebuvo pamiršę tų pačių metų pavasarį Panevėžyje panašiomis aplinkybėmis nužudyto kito jauno vyro.
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Donatas Degenis sako, kad Panevėžys nėra išsiskiriantis miestas ir tokia situacija susijusi su policijos reforma. Pasak jo, įvykdžius reformą, miegamieji miestų rajonai liko apleisti.
„Pagrindines viešąsias erdves mes kaip ir apsaugome, o miegamieji rajonai tampa apleisti. Iš šio rezonansinio įvykio matome, kad įvykio vieta net nebuvo apšviesta. Tai yra miegamasis rajonas, vienas pagrindinių takų grįžtant tiek iš autobusų sustojimų, tiek iš darbų, ir labai keista, kodėl taip yra. [...] Tas pats patruliavimas... Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kai yra panaikinti pėstieji patruliai, kaip policija, atlikdama viešą patruliavimą, gali reaguoti, prasukti per tuos miegamuosius rajonus ir patikrinti, kaip ten laikomasi rimties“, – sako miesto tarybos narys.
Įvykis sukrėtė ir visuomenę, ir teisėsaugą. Tačiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos srities vadovė Rasa Galkauskienė tvirtina, kad užuomazgų, jog mieste būtų susidariusios nusikalstamos grupuotės ir grįžtų laikai, kai Panevėžyje gyventojai jausdavosi nesaugiai, tikrai nėra.
„Prevenciškai nuolat tikrinama, nuolat aiškinamasi, ar nėra susidariusių kažkokių grupuočių, kuriuos veiktų kartu ir darytų nusikaltimus, tačiau šiuo metu, bent jau su šiuo nužudymu, tikrai nieko bendro nesiejame“, – sako R. Galkauskienė.
Profsąjungos vadovė: nusikalstamumas didės, pareigūnų mažės
Pareigūnų profesines sąjungas vienijančios asociacijos vadovė Loreta Soščenkienė dėl tokių nusikaltimų ir jų neištyrimo taip pat kaltina, jos teigimu, nesėkmingą policijos reformą. Ji įsitikinusi, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, nusikalstamumas didės, vis daugiau pareigūnų paliks darbą.
„Tos optimistinės natos, kad pas mus į kolektyvą įsilieja šitiek daug norinčių (penki į vieną vietą)... Taip, tie žmonės turi aukštąjį išsilavinimą, jie tris mėnesius mokosi įvadiniuose kursuose. Koks tai gali būti specialistas ikiteisminiame tyrime, baudžiamajame procese po trijų mėnesių apmokymų? Taip galima kalbėti tik žmonėms, kurie patys nėra susidūrę su ikiteisminio tyrimo atlikimu, o specialistai puikiai supranta, kad per tris mėnesius gero specialisto neįmanoma paruošti“, – įsitikinusi L. Soščenkienė.
Jai pritaria ir miesto savivaldybės tarybos narys D. Degenis. Jis pastebi, kad po policijos reformos atnaujinta technika, transportas, tačiau, nors rezultatai apie mažėjantį nusikalstamumą ir didėjantį išaiškinamumą skamba gražiai, yra abstraktūs.
„Kiek tenka susidurti ir pačiam asmeniškai, kaip miesto gyventojui, su reagavimu į B grupės lygio iškvietimus, tai jie tikrai nepagerėjo – jie pablogėjo. Mes kalbame, kad galbūt pagerėjo reagavimas į A lygio iškvietimus. Bet nepamirškim, kad kiekviena situacija, kokia ji bebūtų, tam žmogui, kuris šaukiasi pagalbos, yra beprotiškai jautri“, – pastebi D. Degenis.
L. Pernavas: reforma buvo neišvengiama
Tačiau su priekaištais nesutinka policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Pasak jo, įvykdžius policijos reformą, visuomenė tapo saugesnė: daugiau policijos pareigūnų gatvėse, dvigubai daugiau reaguojančių ekipažų. Be to, pareigūnai geriau aprūpinami: gauna naujus automobilius, naują įrangą, naują uniformą.
„Įvykdytą reformą [vidaus reikalų ministras] įvertino teigiamai. Matome įvardintus nedidelius trūkumus. Suprantame, bendradarbiaujame su ministerija ir tikrai tuos trūkumus taisysime. Reforma buvo didelė, sudėtinga, tačiau neišvengiama. Turbūt dar pamenate, kai prieš keletą metų mes nenuvykdavome į įvykius, kadangi neturėjome automobilių, jie lūždavo. Neturėdavome kuro. Negalėdavome įforminti procesinių dokumentų, nes trūko popieriaus.
Dar geresnis, visai nesenas, turbūt pusantrų metų, pavyzdys, kai mūsų elitinis „Aro“ padalinys neturėjo neperšaunamų liemenių. Ir tada visi mes, visa visuomenė, turėjome susimesti pinigėlių, kad nupirktume keletą liemenių“, – pasakoja generalinis komisaras.
L. Pernavo teigimu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pastaraisiais metais mažėjo keliais šimtais, be to, jo teigimu, nusikalstamumo dinamika priklauso ir apskritai nuo visos situacijos valstybėje.
„Jeigu valstybėje ekonominė situacija gerėja, tai mažėja ir kitų nusikaltimų. Lygiagrečiai mažėja ir turtinių nusikaltimų. [...] Jeigu mes lygintume pastaruosius keletą metų, tai maždaug prieš penketą metų išaiškinamumas buvo 70 proc. Šiandien jis yra 81 proc. Nužudymų skaičius per pastaruosius 10 metų yra sumažėjęs dvigubai, o išaiškinamumas praėjusiais metais buvo lygus 100 proc.“ – dėsto L. Pernavas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje įvykdyta 5000 daugiau nusikaltimų nei 2016-aisiais.
Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Specialus tyrimas“ reportaže.
-
Policininkai surengs protestą ir Kaune? 20
Neadekvati reakcija
Žmonėms, renkantis į aikštę švęsti Nepriklausomybės dieną, penkiolika neuniformuotų policininkų lipniąja juosta užsiklijavo burnas. Rankose jie laikė plakatus, kad pareigūnai irgi turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad profesinės sąjungos nėra blogis. Ant neštuvų jie nešė dėžę su užrašu "socialinis draugas".
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, kad po šios protesto akcijos sulaukė nemalonios reakcijos uždaroje policininkų grupėje socialiniame tinkle "Facebook".
"Toje grupėje yra keli tūkstančiai pareigūnų – nuo eilinio policininko iki vadovo. Dažniausiai komentuoja vadovai, pasipylė įžeidūs komentarai. Iš bendros nuotraukos išskirti protesto dalyviai su užklijuota burna ir dalijamasi tomis nuotraukomis. Išdavikais vadinami. Kokiu tikslu? Koks signalas siunčiamas eiliniams pareigūnams, kurie prisijungę toje grupėje?" – retoriškai klausė R.Katinienė.
Ji įsitikinusi, kad policijos vadovai aiškiai trukdo profsąjungoms. Tokia situacija rodo, kad nėra dialogo. "Matome, kad tai visiškai nesveika reakcija, nesveikas požiūris į kritiką. Tai jau ne tik signalas, kad kažkas negerai. Tai jau problema", – R.Katinienė užsiminė, kad padiskutavę su teisininkais nuspręs, ar kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės, prieš piketą netoli aikštės stovėjo žvalgybiniai automobiliai. R.Katinienė neabejoja, kad informacija apie akcijos dalyvius jau renkama. Tačiau pati įvertino, kad tai teisiniais keliais sudėtinga patikrinti.
Tai jau ne tik signalas, kad kažkas negerai, tai jau problema.
Jaučia spaudimą
Policijos profsąjungos lyderė tiesiai rėžė. Jos vertinimu, per porą metų profsąjungos ir policijos vadovybės bendravimo lygis smuko iki stipriai apgailėtino. Jei ir anksčiau nebuvo sukurtas geras socialinis dialogas, iki tokio lygio nebuvo prieita, kad būtų įžeidinėjama, viešai cenzūruojama. Jos teigimu, anksčiau bendravimo tonas buvo išlaikomas, nes profsąjungos yra socialinis partneris, su kuriuo anksčiau ar vėliau tenka sėsti prie vieno stalo ir kalbėtis.
R.Katinienė patvirtino, kad per sekmadienį vykusią akciją paskelbtų planų rengti protestus prie kitų šalies miestų komisariatų neatsisakoma.
Profsąjungos vadovė kol kas neatskleidė, ar bus protestuojama prie Kauno vyriausiojo policijos komisariato.
"Kaune profesinių sąjungų nariai yra ignoruojami. Pretenzijas išsako nepatenkintųjų atstovai. Jiems taikomas mobingas, pasakoma tarp eilučių, apie profesines sąjungas atsiliepiama su nepagarba", – situaciją Kauno policijoje komentavo R.Katinienė.
Ji rėmėsi psichologų pastebėjimais. Esą jei žmogus jaučia, kad jam daromas spaudimas, kad yra didesnis dėmesys jo darbui, jo darbinei drausmei, vadinasi, taip ir yra – tas žmogus mobinguojamas.
"Mūsų vienam aktyviam nariui buvo pasakyta: "Tu per daug šneki, per daug dalijiesi informacija, per daug bendrauji su jaunais žmonėmis." Tai reiškia, kad tavo lojalumas negali būti įvertintas labai gerai. Kam policijos pareigūnas turi būti lojalus? Savo šaliai, piliečiui, teisės aktams ar vadovams", – pasipiktinimo neslėpė R.Katinienė.
Kaune dirbusi pareigūnė įsitikinusi, kad nuomonės gali nesutapti, tačiau bendravimas turi vykti oriai, neįžeidinėjant oponentų, be draudimų ir manipuliavimų.
Žlugdo profsąjungas?
R.Katinienė priminė dar vieną istoriją. Kauno policijos darbuotojų profesinė sąjungos vadovo Algimanto Laukaičio sūnus buvo nufilmuotas chuliganiškai vairuojantis. "Taip vairuojančiųjų keliuose yra daug. Tačiau nufilmuotas buvo būtent jis ir paviešintas su vardu bei pavarde ir dar pabrėžta, kad jis yra profesinės sąjungos pirmininko sūnus", – dėstė R.Katinienė.
Moteris paleido akmenį ir į A.Laukaičio daržą. Ją stebina kauniečio pozicija ginanti policijos reformą, kuriai kritikos negaili respublikinė policijos sandrauga. "Jis vienintelis visoje Lietuvoje pasisakė pakankamai palankiai apie reformą. Jis vienintelis naudojasi Kauno policijos skirtomis patalpomis profsąjungos veiklai. Man keistai atrodo A.Laukaičio vadovaujama profesinė sąjunga", – atviravo R.Katinienė.
Pareigūnė priminė ir Šiaulių policijos vadovo išsišokimą po profsąjungų iniciatyva viešinto filmo apie tai, kad atsiranda poreikis įvairių profesijų atstovams jungtis.
Pasak R.Katinienės, Šiaulių policijos vadovas Ramūnas Sarapas esą pareiškė, kad viešoje erdvėje profsąjungos tyčiojasi iš sąžiningai ir garbingai tarnaujančių policijos pareigūnų. Šis demaršas yra viešas visų dirbančių policijos pareigūnų dergimas, policijos vardo žeminimas ir visuomenės saugumo jausmo mažinimas. Politinė spekuliacija ir valstybės stabilumo griovimas."
"Vyksta veikla, kuria siekiama mažinti profesinės sąjungos narių skaičių, įtaką. Nuo pat pradžių, pradėjus vadovauti Linui Pernavui ir jo surinktai komandai siekiama sunaikinti profsąjungas. Ne kartą kalbėta ir Vidaus reikalų ministerijoje su Sauliaus Skvernelio komanda, su Prezidentės komanda apie profesinių sąjungų narių persekiojimą", – nueitus kelius minėjo R.Katinienė.
Pareigūnė rėmėsi ir asmenine patirtimi. Ji pasisakė, kad dirbdama Kauno policijoje ir eidama vadovo pareigas, išėjo iš darbo, nes kiekvieną kartą išsakius kritiką arba nepalankius pastebėjimus, sulaukdavau pastabų, nemalonios retorikos.