portalo svečias | kl.lt

Kandidatas į „Linavos“ prezidentus R. Austinskas: ginsime visų vežėjų interesus 10

Kandidatas į „Linavos“ prezidentus R. Austinskas: ginsime visų vežėjų interesus 10
ES Mobilumo paketas, vežėjų problemos, jų nuomonė apie Lietuvos ir ES politiką – tik keletas klausimų, į kuriuos atsakė portalo svečias.

Balandžio 24 d. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija („Linava“) rengs kongresą, kuriame turėtų dalyvauti apie šimtas tikrųjų organizacijos narių. Jame bus renkamas naujas organizacijos vadovas. Tačiau tikėtina, kad prireiks ir antrojo turo, kuris numatytas gegužės viduryje.

„Verslas kažkuo panašus į sportą. Pavyzdžiui, krepšinio komanda veikia sklandžiai, kai kiekvienas žaidėjas atlieka jam paskirtas konkrečias funkcijas. Kai visas penketukas tinkamai įgyvendina trenerio nurodymus, tada ir rezultatas būna atitinkamas. Kaip dabartinio „Žalgirio“. To vieningo darbo ir profesionalaus požiūrio siekiu ir savo įmonėje, ir visose organizacijose, kurioms teko ar teks vadovauti“, – kalbėjo į „Linavos“ prezidento postą kandidatuojantis R.Austinskas.

Atsakymus į skaitytojų bei redakcijos klausimus portale galite rasti žemiau šiame straipsnyje.

– Sakykite atvirai, kodėl siekiate „Linavos“ prezidento pareigų? Dėl algos? – svečio paklausė portalo skaitytojai.

– Tikrai ne dėl algos. Klausiate, kodėl kandidatuoju? Mano kandidatūrą pasiūlė kelių šalies regionų atstovai, pvz., Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus ir t.t. Turiu daugiau 20 metų visuomeninio darbo patirtį. Į jį esu įdėjęs laiko ir savo pastangų gerokai daugiau nei iš to uždirbau finansiškai, bet visiškai nesigailiu. Man patinka tokia veikla, kurioje aš, būdamas brandus pilietis, galiu nuveikti gerus darbus visuomenei ar kažkuriai jos daliai. Jei kalbėtume apie algą, kurią man mokės „Linava“, jei tapsiu prezidentu, ji bus mažiausia iš visų iki šiol mokėtų kitiems organizacijos prezidentams. Tai pasakytina ir apie išlaikymo išlaidas.

– Ar jaučiate vežėjų bendruomenės pasitikėjimą?

– Aš jį jaučiu. Manau, kad mano privalumas yra tas, kad nepaisant to, jog aš jau 25 metus esu „Linavos“ narys, tačiau nedalyvavau jokiuose valdymo organuose. Todėl išmanydamas daugelį problemų, su kuriomis susiduria mūsų vežėjai, esu tarsi žmogus iš šalies, kuris gali objektyviai įsigilinti į situacijas ir jas spręsti. Žmonės žino mano vertybes ir aš ketinu jų laikytis. Be abejo žinau, jog pastaraisiais metais „Linavoje“ būta neskaidrių sandorių, neatsakingai švaistomų lėšų. Tokie dalykai man nesuvokiami. Galbūt taip vyko dėl to, kad „Linava“ buvo tarsi uždaras klubas, kuriame kiti žaidėjai buvo nepageidaujami. Vis dėlto buvusi vadovybė šią ydingą praktiką pakeitė, tad nuo šiol skaidrumo turėtų būti daugiau. Tačiau mūsų bendruomenė vis tiek lieka susiskaldžiusi ir šitą problemą teks spręsti.

– Kokie pirmieji darbai, jei tapsite prezidentu?

– Suvienyti prezidiumo narius. Būsimo prezidento palikimas yra 10 prezidiumo narių, kurie pasidalinę į poziciją ir opoziciją. Yra klausimų, kur jie vieningi, bet yra ir labai daug nuomonių skirtumų, kurie nebuvo išspręsti laiku derybų keliu. Aš už diskusijas, tačiau už tas, kurios veda į sutarimą ir visiems priimtinus sprendimus.

– Šiuo metu „Linava“ garsėja vidiniais nesutarimais. Kokios to priežastys?

– Šiai dienai „Linavai“ labiausiai trūksta reputacijos. Nesutarimai platūs, bet daugiausia – vidiniai, „buitiniai“. Kenkiame patys sau. Daugiausia nesutariame dėl teisinių dalykų interpretacijų. Įstatai sako vienaip, o kartais jų nenorima pripažinti, einama į teismus, ten pralaimima, vėliau skundžiami jau teismų nutarimai. Taip įsisukama į teisinę karuselę, kas iš nesutariančiųjų pareikalauja ir daugybės laiko ir finansinių išteklių. „Linava“ ir jos nariai iš to nieko nelaimi – laimi tik teisinės sistemos darbuotojai, kuriems nemažai sumokama už paslaugas. O juk mes kaip tik turime vienyti Lietuvos vežėjus, atstovauti jų interesams Lietuvoje ir užsienyje. Manau, kad tie klausimai tikrai išsprendžiami, tačiau visoms pusėms reikia padaryti savo namų darbus. Prieš susirinkimus visos temos turi būti išanalizuotos teisės, finansų ar bendrųjų reikalų departamentuose, tinkamai parengti sekretoriate ir tik tada teikiami prezidiumo tvirtinimui. Šito aš pasigendu. Tačiau šie klausimai tikrai bus sprendžiami.

– Kaip spręsite iššūkius, kilsiančius Lietuvos vežėjams dėl artėjančio „Brexito“?

– Tai neabejotinai sudarys sunkumų Lietuvos ir kitų Europos sąjungos šalių vežėjams. Tai ir muitinės procedūros, ir papildomai gaištamas laikas. Iki šiol ES dėka, dėl atvirų sienų ir t.t. mūsų vežėjai su vienu automobiliu galėjo pasiekti tokį našumą, kokio nepasiekdavo su dvigubai didesnėmis pajėgomis. Dabar vėl susidursime su senais iššūkiais. Mes, kaip „Linava“, turėsime spręsti šiuos klausimus padedant pasaulinei vežėjų asociacijai (IRU). Jie turi itin daug patirties sprendžiant problemas globaliai, jie turi savo atstovus ir Europos parlamente, ir kitose institucijose.

– Kaip vertinate ES mobilumo paketą?

– 2017 metais, kai prasidėjo mobilumo paketo svarstymai, šį klausimą EP iškėlė didžiųjų valstybių profsąjungos. Mūsų profsąjungos gina ne darbdavį, o darbuotoją. Bet reikia atspindėti abiejų pusių interesus. Jei vairuotojai skundžiasi darbdavių sudaromomis darbo sąlygomis, lygiai taip ir darbdaviai skundžiasi savo darbuotojų kompetencija, drausme, elgesiu su technika, kuro vagystėmis ir t.t. Tad kiekviena tiesa turi dvi puses. Faktas tas, kad mobilumo paketas Lietuvos vežėjams nėra palankus. Pavyzdžiui, nurodymas grąžinti Europoje dirbantį automobilį į Lietuvą vadinamajam atvėsimui. Tai nelogiška. Juk grįžę į Lietuvą šioje mažoje rinkoje nerasime krovinių ir turėsime važinėtis tušti. O tai augančios sąnaudos. Mes tapsime nekonkurencingi. Reziumuojant, manau, kad dėl mobilumo paketo Europos verslas ir politika nerado glaudaus sąlyčio taškų. Dokumentų priėmimas buvo skubotas, neatlikus gilesnės analizės kiekvienoje konkrečioje srityje ir rinkoje. Žinoma, dabar dar laukia trišalės derybos, kurioms reikia labai gerai pasiruošti. Tiek verslo prasme, tiek teisiškai, tiek kitais aspektais.

– Ne vienerius metus vadovavote Lietuvos automobilių sporto federacijai (LASF). Kokius pagrindinius darbus pavyko nuveikti?

– Automobilių sportui atidaviau 43 metus. Sulaukęs 18 metų pradėjau nuo darbo mechaniku. Vėliau jame dalyvavau įvairiais aspektais. Ne vieną kadenciją teko eiti LASF prezidento pareigas. Prieš tai daug metų vadovavau šalies kartingo federacijai. Tad vienokias ar kitokias vadovaujančias pareigas automobilių sporto federacijoje ėjau apie du dešimtmečius. Manau, kad tai pakankamas laikotarpis susidaryti nuomonę apie žmogų. Vargu, ar prastai dirbdamas galėčiau tokį laikotarpį pelnyti savo srities profesionalų pasitikėjimą ir palaikymą. Žinant, kad LASF lėšų iš valstybės biudžeto negauna, teko maksimaliai dirbti su privačiu verslu, kuris kasmet investuodavo nemenkas lėšas į mūsų sportą. Jei vertintume vien pastarąją 4 metų kadenciją, mums su darbuotojų komanda pavyko išties nemažai. Mes vieninteliai iš visų sporto asociacijų ir federacijų Lietuvoje įsidiegėme elektroninę sportininkų, teisėjų licencijavimo sistemą. Tai yra savotiškas vieno langelio principo įvedimas: atsikratoma didelio biurokratinio aparato, popierizmo, taupomas laikas ir t.t. Kitas dalykas, mes, kaip federacija, neturėjome draudimo bendrovės, kuri sutiktų drausti mūsų sporto renginius. Ne paslaptis, kad automobilių sportas – padidintos rizikos veikla, tad draudikai pas mus, švelniai tariant, nesiveržė. Vis dėlto man pavyko įtikinti ir sudominti draudimo bendrovę, kuri jau keletą metų teikia mums reikiamas paslaugas. Dabar organizatoriai, vykdantys varžybas, gali nedrebėti, kad po varžybų gali tekti išmokėti dideles išmokas tiek sportininkams, tiek žiūrovams, tiek jie patys gali būti tikri dėl nuostolių kompensavimo. Dar vienas apsektas – LASF jau turi savo šiuolaikiškas biuro patalpas, ko anksčiau nebuvo. Miesto dėka panaudos teise gavome buvusios bibliotekos patalpas, kurias už asmenines bei pritrauktas rėmėjų lėšas sutvarkiau. Tai mūsų dovana automobilių sportui. Pernai mes nupirkome ir gelbėjimo automobilį, kurio įrangos galėtų pavydėti bet kas Lietuvoje. Jame sumontuota naujausia gesinimo ir karpymo įranga, kuri gelbsti lenktynininkus per ralio varžybas ar žiedines lenktynes. Kitas dalykas, Lietuva turi jau tris atstovus pasaulinėje automobilių sporto federacijoje – Apeliaciniame teisme, drago (traukos lenktynių) komisijoje ir bekelės sporto komisijoje. Tai rodo, jog pelnėme ir tarptautinių struktūrų pasitikėjimą. Maloniausia, kad mūsų federacijos veikla nebepriklauso nuo konkrečios vadovo pavardės ar asmenybės. Ar jai vadovauja Austinskas, ar kitas žmogus, mechanizmas suderintas taip, kad organizacija veiktų sklandžiai.

– Jūsų verslas, susijęs su automobiliais, pervežimais?

– Savo verslo karjerą pradėjau dar sovietmečiu nuo kooperatyvo, kuriuos tada jau leista steigti. Iš pat pradžių man sekėsi pervežimai, kita veikla su automobiliais, tad šioje srityje ir likau daugiau nei trims dešimtmečiams. Dabar mes turime didžiulį įdirbį tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Didžiausia mūsų užsakymų dalis – Vokietijos ir Prancūzijos rinkose. Su mumis dirba įmonės, kurioms ypatingai svarbu paslaugų kokybė, užsakymų atlikimo lygis ir t.t.

– Jei taptumėte „Linavos“ vadovu, ar jums, tarp kitų veiklų, pakaks laiko kokybiškai atlikti šias pareigas?

– Tuo neabejoju. Dabar, atkritus rūpesčiams dėl automobilių sporto, atsiras daugiau laiko kitoms veikloms. Be to, mano verslas taip sudėliotas, jog galiu daugelį jo sričių stebėti nuotoliniu būdu, pasitelkęs šiuolaikines technologijas. Aš apskritai laikausi principo, jog versle labai svarbu darbi ir kompetetinga komanda. Būtent komandinis darbas, pasitikėjimas savo darbuotojais bei partneriais yra teisingiausia dalyvavimo forma. Tai leidžia save realizuoti visiems įmonės darbuotojams. Ir man tai padeda susitelkti svarbiausioms funkcijoms ir įsipareigojimams bei kokybiškai juos atlikti. Savo įmonėje matome, kur ir kokie automobiliai važiuoja, kokius užsakymus ir kaip vykdome. Taip pat sekame ir finansinius rodiklius, tad tikrai nereikia dieną naktį sėdėti biure.
Futbolo liūną kuopiantis LFF vadovas: iššūkių nebijau, tik laiko trūksta 6

Futbolo liūną kuopiantis LFF vadovas: iššūkių nebijau, tik laiko trūksta 6
Svečias atsakė į skaitytojų bei redakcijos klausimus apie opiausias šalies futbolo problemas, didžiausius iššūkius bei jų sprendimo būdus. Lietuvos nacionalinės rinktinės perspektyvos, artėjantis pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje, miražu virtęs nacionalinis stadionas – šias bei daugelį kitų temų mūsų portale gvildeno E. Stankevičius.

„Iššūkių nebijau. Žinojau, kur einu. Tik laiko paroje kartais pritrūksta. Kaip ir sveikatos“, – apie pirmojo pusmečio darbus ir išbandymus kalbėjo LFF generalinis sekretorius.

Pokalbį galite sekti žemiau (pildoma). Platesnį interviu skaitykite šeštadienio dienraštyje „Kauno diena“ bei savaitraštyje „Vilniaus diena“.

– Nacionalinė Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė pirmąsias 2020 metų Europos čempionato atrankos rungtynes su Liuksemburgo ekipa bei draugišką mačą Azerbaidžane. Kaip jums - pirmieji Valdo Urbono blynai?

– Pirmiausia reiktų pasakyti, jog kalendorius mūsų rinktinei buvo sudarytas nepalankiai. Pradžioje norėjosi draugiškų rungtynių, kad mūsų naujasis treneris geriau susipažintų su žaidėjais. Deja, viskas buvo kitaip. Tačiau tai daugiausia sprendė UEFA tuoj po burtų traukimo, nuo mūsų nedaug kas priklausė. Tą patį turėsime daryti ir lapkričio mėnesį. Iš pradžių žaisime išvykoje su Portugalija, o paskui draugiškas su kažkuria rinktine. Panašu, kad tai bus Naujoji Zelandija. Pats lankiausi su mūsų rinktine Liuksemburge ir man bendravimas kolektyvo viduje tikrai paliko teigiamą įspūdį, kaip ir darbo organizavimas. Rinktinės perspektyvos man atrodo neblogos. Nauji žmonės, naujos idėjos, turime naują vyriausiąjį analitiką iš Vokietijos, kaip ir vartininkų trenerį, dirbusį Anglijoje. Smagu, jog išbandytas jaunimas, kuris ateityje, manau, duos nemažai naudos. Taip, norėjosi teigiamo rezultato su Liuksemburgu, tačiau nepavyko. Įsitikinome, jog tai – pakankamai pajėgi rinktinė. Beje, po kelių dienų tuo įsitikino ir ukrainiečiai, Liuksemburge turėję didelių sunkumų ir išplėšę pergalę tik paskutinėmis akimirkomis.

– Panašu, kad aikštėje pralaimėtas rungtynes, galite laimėti kabinetuose. Kokios galimybės sulaukti UEFA sprendimo dėl techninės pergalės, nes Liuksemburgo rinktinė pažeidė reglamentą, registravusi žaidėją, šalyje neišgyvenusį 5-erių metų?

– Žinome apie tokią galimybę, laukiame oficialaus patvirtinimo iš UEFA. Mums tai būtų dovana, bet, atvirai sakant, didelių vilčių į tai nededame.

Iššūkių nebijau. Žinojau, kur einu. Tik laiko paroje kartais pritrūksta.

– Pirmą kartą atskleidėte LFF biudžetą viešai. Lyginant su kitomis federacijomis skaičiai atrodo įspūdingai. Tačiau esama ir skolų. Kaip ketinate jas padengti?

– Bendras skolų dydis yra tikrai nemenkas. Dalis jų yra tiekėjams už paslaugas. Kita dalis, skolos VMI už 2013-2016 metus. Su VMI pradedame vesti derybas, dėliosimės mokėjimų grafiką, kai kurias sumas mėginsime sumažinti. Taip pat artimiausiu metu kreipsimės į banką dėl paskolos. Žiūrint iš verslo pusės, turint 8 – 9 mln. eurų biudžetą, situacija neatrodo beviltiška. Neabejoju, kad tikrai galima skolas panaikinti. Taupome ir karpydami savo administracinį personalą, peržiūrėdami sutartis su buvusiais tiekėjais, atsisakome nereikalingų sutarčių.

– Vos už pusantrų metų Lietuva priims svarbiausią futolo renginį savo istorijoje – 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionatą. Kaip vyksta pasirengimas pirmenybėms?

– Dirbame keliomis kryptimis. Pirmiausia, tiesioginis darbas su FIFA dėl biudžeto, organizacinės valdymo struktūros. Pirminis planas buvo parengtas teikiant paraiškas, o nuo to laiko praėjo jau treji ketveri metai. Dabartinės ekonominės realijos yra pasikeitę. Iki balandžio pabaigos turime pateikti galutinį žmonių sąrašą ir t.t.. Kita mūsų kryptis – darbas su savivaldybėmis ir vyriausybe. Praėjusią savaitę teko lankytis pas premjerą, kuris patvirtino, jog vyriausybė prisidės prie čempionato organizavimo. Ta oficiali pozicija yra svarbi FIFA atstovams. Artimiausiu metu bus suformuota darbo grupė, spręsianti nemažai klausimų. Nuo saugumo, iki vizų, valiutų keitimo ir pan. Vėlgi neseniai baigėsi savivaldos rinkimai, tad turime nemažai naujų merų, su kuriais mezgame kontaktus, balandžio 3 dieną vyks susitikimas su visų miestų, priimsiančių pasaulio čempionatą, merais. Pagal pradinį planą, pirmenybės vyks 5 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Beje, keisčiausia, jog didžiausi iššūkiai mums tenka Vilniuje. Mat pagal reglamentą, rinktinės negalės nuolat treniruotis tose pat arenose, kur vyks varžybos. Jei dėl pagrindinių arenų viskas tvarkoje, tai, pavyzdžiui, sostinėje neturime normalios treniruotėms tinkamos salės. Juk geriausių pasaulio salės futbolininkų nevešime į Lietuvos edukologijos universiteto salytę. Turėsime drauge su miesto valdžia spręsti šią problemą. Manau, miestai supranta, kiek oficialių atstovų, įvairių turistų pritrauks šis čempionatas, kiek pinigų jie paliks jų viešbučiams, kavinėms, prekybininkams ir t.t.

– Organizacinė veikla vyksta, o kaip sekasi spręsti sportinius iššūkius. Ar Lietuva sugebės suburti konkurencingą rinktinę? Ar neapsijuoksime futbolo pasaulio akyse?

– Tai labai opus klausimas. Mes suvokiame, kad pirmą sykį patekę į tokio rango turnyrą turime kelti realius tikslus. Negalime svaičioti apie medalius ar panašiai. Vien jau dalyvavimas finalo etape mūsų rinktinei bus didelis iššūkis. Pasibaigus sezonui surengsime antrą susitikimą su salės futbolo bendruomene. Ieškosime konkrečių būdų, kaip per likusį trumpą laiką pakelti salės futbolo lygį ir suburti kiek įmanoma pajėgesnę rinktinę. Tai yra didžiulis iššūkis, nes tokie procesai greitai nevyksta. Tačiau bandyti reikia.

Artimiausias galvos skausmas – dauguma salės futbolo žaidėjų, baigę čempionatą, iškeliaus į didžiojo futbolo klubus ir iki pat rudens rungtyniaus ten. Mes jų paleisti nenorime. Vadinasi, turime rasti argumentų, paskatinimų, kurie tenkintų ir salės futbolininkus, ir didžiojo futbolo klubus. Norime, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda taptų trimis tvirtais salės futbolo centrais. Juose vyktų kokybiškos treniruotės, darbas su atrinktais žaidėjais. Pasitelksime tam tikrus finansinius svertus, salių kompensavimą, kitas išmokas. Greta to, yra rinktinės rengimo planas, kuriame numatyta kiekvieną mėnesį rengti treniruočių stovyklas, žaisti kontrolines rungtynes. Matysime, kaip tai veiks. Jei pasiteisins, išplėsime planą ir ateinančiam sezonui. Tarkime, galbūt kelios savaitės dienos bus paskelbtos rinktinės dienomis, per kurias visi kandidatai kiekvieną savaitę rinksis bendroms treniruotėms ir t.t. Čia vėlgi – reikės ir mūsų finansinio indėlio. Buvo minčių ir apie atskirą klubą, kuriame būtų sutelkti rinktinės kandidatai, bet tai kertasi su klubų interesais ir t.t.

– Paminėjote darbą su vyriausybės bei savivaldos atstovais. Jūsų pirmtakams ši sritis pasirodė sunkiai įkandama, bent jau stumiant nacionalinio stadiono projektą. Ši tema Lietuvoje jau tapo anekdotine: vyriausybės keičiasi, stadiono projektai ir miestai – taip pat. Tačiau niekas realiai nejuda. Kokį regite šios problemos sprendimą?

– Jei nacionalinį stadioną statytų federacija, manau, kad jis jau būtų. Deja, tai politikų veiklos sritis. Dabar mes stebime kaip juda S.Dariaus ir S.Girėno stadiono renovacija Kaune. Ir labai laukiame, kada šis projektas bus įgyvendintas. Pats esu kaunietis, tad dažnokai apvažiuoju šį objektą, bendrauju su atsakingais žmonėmis ir matau, kaip juda darbai. Tikimės, kad 2020-ųjų rudenį Kaune jau galėsime rengti oficialias atrankos varžybas. Dėl Vilniaus… Tikiuosi, kad ir sostinėje išdygs tas multifunkcinis centras. Vis dėlto, jei nacionaliniu stadionu taps S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, tuomet mes norėtume pasistatyti savo treniruočių bazę Naujojoje Vilnioje. Esame kalbėję su UEFA, kuri prisidėtų finansiškai. Taip pat reikėtų ir vyriausybės pagalbos. Tačiau tai yra realūs planai, įkandamos sumos, juolab, kad ir mes turime šiam tikslui sukaupę tam tikrą finansinį rezervą. Žinoma, kalbėtume apie mažesnį nei Kaune, bet gero lygio – vadinamųjų keturių žvaigždučių stadioną. Maždaug 5 – 6 tūkst. žiūrovų. Jis būtų tinkamas tarptautinėms varžyboms, tarkime, su žemesnio rango priešininkais. Taip pat būtų įrengta moderni treniruočių bazė, vadinamas rinktinių centras.

– Kodėl taip drastiškai naikinama Nacionalinė futbolo akademija Kaune?

– Tai tikrai nėra drastiški veiksmai. Artimiausiu metu paskelbsime kaip bus tęsiama akademijos veikla. Mums pavyko rasti privatų verslą, kuris perims šį juridinį vienetą ir toliau vystys akademijos veiklą. Žinoma, reikia susidėlioti finansinius dalykus, pačias perdavimo procedūras, skolas ir t.t. Taip, kažkurie vaikai jau yra išvykę iš akademijos, vieni į namus, kiti į kitas akademijas. Bet mes NFA matome kaip vieną mūsų regioninių centrų. Tokia Vilniuje yra Ozo gimnazija. Tokios pat akademijos veikia Panevėžyje ir Šauliuose. Kitaip tariant, mūsų ugdymo veikla bus labiau subalansuota, o ne koncentruota į vieną tašką kaip buvo iki šiol. Tikrai nebebus skiriama 500 ar 700 tūkst. eurų vienai akademijai ir laukiama rezultato. O koks jis buvo, matėme visi. Dėl to ir kilo poreikis peržiūrėti visą futbolo talentų ugdymo sistemą. Į NFA akademiją buvo surenkami geriausi šalies žaidėjai, o ką ji pasiekė per daugiau nei dešimtmetį? Dabar NFA pinigai bus nukreipti į Lietuvoje diegiamą „Anderlecht“ jaunimo ugdymo programą.

– Jaunimo ugdymo programų ir jaunųjų futbolininkų vystymo platformų Lietuvoje būta ne vienos. Ne taip seniai kalbėta apie planus diegti Amsterdamo „Ajax“ klubo taikomas metodikas. Paraleliai veikia Aurelijaus Skarbaliaus daniškos žaidėjų ugdymo programos ir t.t. Kodėl federacija pasirinko belgiškąją „Anderlecht“ programą ir kaip vyksta jos įgyvendinimas?

– Iš tiesu, daugelis jau turbūt nebesiorientuoja, kiek tų talentų vystymo programų Lietuvoje buvo realiai įgyvendinama ir kiek į jas investuota. Belgiškąją sistemą išsirinkome po išsamių diskusijų tiek su Lietuvos, tiek su užsienio futbolo ekspertais bei specialistais. Mums patiko, kad šioje programoje yra aiškus veiklos planas ir konkretūs terminai. Pradžiai kalbama apie trejus metus. Patys belgai mus suteikė išsamią informaciją, o ir plika akimi matyti, kokius žaidėjus yra parengęs Briuselio klubas, kiek jų šalyje išugdoma talentų, koks bendras jų futbolo lygis. Šiai dienai baigiame derinti galutinį sutarties projektą, artimiausiu metu bus sudėti parašai. Kiek šis projektas mums kainuos? Tai vieši skaičiai. Pati programinė įranga visoms mūsų akademijoms ir palaikymas – apie 230 tūkst. eurų. kasmet. Tai ir treniruočių filmavimas, analizė, monitoringas ir daugybė kitų dalykų. Bus ir papildomų išlaidų techniniams direktoriams. Kompensuosime ir kai kurias išlaidas kitoms akademijoms, kaip, pavyzdžiui, „Utenio“, kuri ne vienerius metus kryptingai dirba su A.Skarbaliaus programa. Apskritai techninio direktoriaus pozicija man atrodo labai svarbi strategiškai, nes jis kuruos visų rinktinių darbą ir jaunimo ugdymą apskritai. Kalbamės su kandidatais iš užsienio, bet norime išsirinkti patį tinkamiausią ir labiausiai kvalifikuotą. Jam teks spręsti ir mūsų trenerių rengimo kokybės problemas. Šiai dienai mūsų trenerių rengimo metodikos ir lygis mūsų netenkina.

– Tuomet kodėl visų Lietuvos rinktinių, pradedant nuo jaunučių, jaunių ir jaunimo iki nacionalinės, treneriais pasirinkti vietos specialistai?

– Rinkdamiesi vyrų rinktinės trenerį mes kalbėjomės ne su vienu strategu iš užsienio. Tačiau galiausiai priėjome išvados, kad dabar mums reikia lietuvio. O štai techninis direktorius bus užsienietis, kurio tikslas ir bus įskiepyti reikiamas europines vertybes. Šuo klausimu mums padeda ir UEFA bei FIFA, kurių dėka galime atsivežti aukščiausio lygio lektorius, kryptingai kelti mūsų trenerių kvalifikaciją. Atsinaujinimo reikės ir šioje srityje. Aš suprantu, kad galėjo atrodyti keistai, kai šių metų pradžioje dar neturėjome paskirto nei vienos rinktinės trenerio. Tačiau kruopščiai rinkomės ir visus kandidatus pristatėme vienu metu. Kol kas jų darbas mus tenkina. Svarbu tai, kad nacionalinės rinktinės treneris duoda toną jaunesniems kolegoms. Visų amžiaus rinktinių treneriai kiekvieną savaitę bendrauja tarpusavyje, susitinka LFF biure, aptaria bendrą strategiją, ko anksčiau nebuvo. Žinoma, galbūt trenerių darbo vaisiai iškart ir neatsispindės sportiniuose rezultatuose, kurie dabar yra dugne. Tai – ilgalaikis procesas. Bet mums labai svarbu matyti tobulėjimą, kryptį. Pavyzdžiui, nacionalinei rinktinei iškėlėme tikslą atrankos turnyre surinkti taškų. Tai riba, nuo kurios futbolininkai gautų premijas. Tačiau jei darbas vyks tinkamai, manau, kad mus tenkintų ir 8 taškai ar panašus kraitis.

– Neaplenkime ir Lietuvos futbolo A lygos. Ar jums atrodo priimtina, kad Klaipėdos „Atlanto“ klubas, pritaikius gausybę išimčių, buvo priimtas į A lygą, bet ir toliau nesilaiko LFF taisyklių. Klaipėdiečiai nepateikė jokių dokumentų dėl savo B ekipos dalyvavimo 2-ojoje lygoje. Kaip spręsite šią problemą?

– Antrosios lygos licencijavimo pirmasis etapas jau yra pasibaigęs. Iki 29 d. buvo suteikta laiko apeliacijoms ir dokumentų sutvarkymui. Ta galimybe gali pasinaudoti šeši klubai. Balandžio 1-ąją dieną vyks LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame bus galutinai patvirtintas 2-osios lygos dalyvių sąrašas. Jei „Atlanto“ klubui nepavyks užregistruoti B komandos, tą pačią dieną iš jo bus atimta ir A lygos licencija. Dublerių komanda klubui yra privaloma. Kitaip gresia pašalinimas iš A lygos.
Ministrė: nenormalu, kai tėvai prie mokyklos turi budėti per naktį (interviu) 5

Ministrė: nenormalu, kai tėvai prie mokyklos turi budėti per naktį (interviu) 5
Ministrė įvertino moksleivių, studentų ugdymo pasiekimus bei problemas, kalbėjo apie pedagogų rūpesčius, aukštųjų mokyklų sujungimo reformą bei aptarė kitas savo kuruojamos srities temas.

Visą pokalbį galite skaityti čia.

- Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?

- Žinoma, tokia situacija yra visiškai nenormali. Priėmimo į mokyklas tvarką nustato savivaldybė. Vieną vertus, yra puiku, kad yra tiek daug norinčiųjų leisti vaikus į konkrečią mokyklą, tai jos darbo kokybės įvertinimas. Tačiau labai tikiuosi, kad savivaldybė ras tinkamą būdą patenkinti tėvų bendruomenės lūkesčius.

- Ar turės politinės valios ši Vyriausybė įvykdyti aukštojo mokslo reformą, kuri tiesiog būtina mūsų šalyje? Ar viskas tik apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti..…

- Vyriausybė numato labai konkrečius veiksmus, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, finansavimo sistemos pertvarkos, numatant nemokamas bakalauro studijas ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos pertvarką. Mūsų siekis – kokybiškas, konkurencingas, į rezultatus orientuotas aukštasis mokslas.

- Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?

- Šio tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tai – būtina priemonė, siekiant stiprinti studijų ir mokslo kokybę. Šiandien pastebimas, tarkime, darbdavių ar studentų nepasitikėjimas esama studijų kokybe. Sistema veikia neefektyviai panaudojant viešuosius finansus. Iššūkių kelia ir demografinė situacija, didžiulė studijų programų pasiūla, fragmentacija moksliniuose tyrimuose bei menkas mūsų aukštojo mokslo matomumas ir konkurencingumas. Panašūs tinklo pertvarkos procesai jau senokai vyksta ir kitose Europos valstybėse. Tad vyks ir pas mus.

- Kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent du tūkstančius eurų?

- Kaip ir buvome įsipareigoję, jau šį mėnesį Seimo komitetui pateiksime su profsąjungomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis parengtą etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Tikiuosi, kad dar šiais metais Seimas įteisins mūsų bendrus siūlymus dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Tad 2018 metais pedagogų atlyginimai, realizavus naują modelį, turi padidėti.

- Lietuvoje yra viešųjų įstaigų įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) – skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, tačiau viešumo joms labai trūksta: tarkime, iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai būsimiems moksleiviams, pavyzdžiui, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Kiek valstybė gali reguliuoti tokios gimnazijos tvarką? Gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo, pvz., nustatyti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?

- Visoje švietimo sistemoje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Turime daug duomenų ir informacijos apie mokymosi įstaigas. Ta informacija privalo būti prieinama visoms suinteresuotos pusėms: ir tėvams, ir moksleiviams, ir patiems pedagogams. Todėl visos minėtos pusės turi aktyviai dalyvauti aptariant pokyčius ir priimant sprendimus.

- Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau daugelis vaikų turi regėjimo problemų. Ir užuot trumpinant laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Ar nederėtų atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?

- Gyvename skaitmenizuotame, elektronizuotame pasaulyje, ir tos erdvės pasiekia mūsų kasdienį gyvenimą bei mokyklas. Mokymosi procese reikalingos įvairios priemonės, tarp jų ir skaitmenizuotos. Svarbu, kad vaikai mokėtų jomis naudotis atsakingai, saikingai. O tėvų ir mokyklos pareiga padėti jiems to išmokti.

- Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų moksleivių. Atlikti tyrimai rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?

- Visuomenė yra skatinama ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė savarankiškai mokytis. Tarkime, kai gimnazijose nesusirenka reikiamas skaičius moksleivių pasirinkto dalyko mokymuisi. Tokie pageidavimai mūsų yra girdimi. Manau, kad sieksime atnaujinti diskusiją dėl mokymosi formų lankstumo. Tiesa, turime užtikrinti ir reikiamą mokymosi kokybę.

Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje.

- Kodėl mokyklose nėra finansinio švietimo? Kaip elgtis su pinigais ir finansais, turi būti mokoma nuo pat mažumės.

- Ugdymo turinio atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Gyvenimo aktualijos, technologinė pažanga daro savo korekcijas. Finansinis raštingumas, verslumo, kūrybiškumo ugdymas, gebėjimas mokytis ir kitos kompetencijos yra tai, ko šiandieninei visuomenei itin reikia. Jau dabar Lietuvos bankas, kiti verslo atstovai deda pastangas skiepijant šias žinias ir kompetencijas mokyklose. Tai sveikintina ir svarbi iniciatyva. Tad mokykla jau ir šiandien gali siūlyti finansinio raštingumo pamokas, kaip pasirenkamąjį dalyką. Labai svarbu, kad ir patys mokytojai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų lavinti vaikus ir šioje srityje.

- Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau, norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą, reikia papildomai mokėti. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą?

- Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Visi turime teisę rinktis, ar gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje švietimo įstaigoje, ar mokėti už mokslą privačioje įstaigoje. Pasirinkdamas žmogus įvertina savo galimybes.
Ūkio ministras: apie tėvo protekciją, vestuves ir žmonių pasitikėjimą (interviu) 10

Ūkio ministras: apie tėvo protekciją, vestuves ir žmonių pasitikėjimą (interviu) 10
Ką reiškia būti jauniausiu ministru Lietuvos vyriausybėje? Ar esate pasirengęs perimti Lietuvos socialdemokratų partijos vairą? Kaip vertinate savo pirmtakę Birutę Vėsaitę? Kiek vaikų norėtumėte turėti sukūręs šeimą? Šie ir kiti klausimai domino portalo kaunodiena.lt lankytojus.

Visą pokalbį galite skaityti čia.

- Ar nesunku būti jauniausiam ministrui vyriausybėje? Ar neskriaudžia labiau patyrę politikai?

- Politikoje esu ne vienerius metus. Nors esu jauniausias ministras, bet politine patirtimi esu kone vyriausias. Tad amžiaus skirtumas man netrukdo bendrauti su kolegomis nei vyriausybėje, nei Seime.

- Ką manote apie šios vyriausybės siūlomus prekybos alkoholiu apribojimus? Ar jums neatrodo, kad bus perlenkta lazda, jei mugėse bus draudžiama prekiauti net alumi? Juk smulkūs aludariai tiesiog išnyks, todėl bus daugiau žalos nei naudos iš jūsų naujos tvarkos.

- Visi matome, kad nesaikingo alkoholio vartojimo problema Lietuvoje itin aktuali. Tad vyriausybė deda pastangas, kad ši liūdna situacija keistųsi. Iš Ūkio ministerijos perspektyvos sieksime, kad planuojamos šį verslą ribojančios priemonės būtų proporcingos ir pamatuotos.

- Kaip konkrečiai padėsite smulkiesiems verslininkams? Ne paslaptis, kad jiems labai sunku išgyventi Lietuvoje.

- Daugiau nei pusė iš Ūkio ministerijos administruojamos ES struktūrinės paramos (daugiau nei 500 mln. eurų) įvairių priemonių pavidalu bus skirta būtent smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip pat su Finansų ministerija intensyviai tariamės dėl mokestinės aplinkos pokyčių, palankių pradedančiam verslui.

- Įvardykite tris svarbiausius darbus, kuriuos planuojate padaryti būdamas ūkio ministru.

- Mano tikslas, kad Baltijos šalių regione Lietuva taptų palankiausia vieta investicijoms. Taip pat, kad Lietuvoje, ypač laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), įsikurtų dešimtys rimtų investuotojų, kurie steigtų gerai apmokamas darbo vietas. Antras tikslas: Lietuva labai priklausoma nuo eksporto, todėl norime svariai padėti eksportuojančioms įmonėms jų veikloje. Trečias tikslas: Lietuva yra globalios ekonomikos dalis, o tai reiškia, kad turime būti inovatyvūs. Mūsų ekonomika privalo modernizuotis.

- Kokių užsienio kompanijų investicijų Lietuvoje galime sulaukti artimiausiu metu? Ar Lietuva šiuo klausimu daro viską, ką gali?

- Per artimiausius mėnesius paaiškės kelių didelių užsienio kompanijų planai dėl investicijų į Lietuvą. Viena kompanijų turi planų įsikurti Kauno LEZ. Reikia suprasti, kad mes konkuruojame su kitomis šalimis, o investuotojai, kol nėra galutinio sprendimo, pageidauja konfidencialumo. Tiesiogiai su investuotojais dirba Ūkio ministerijos įmonė "Investuok Lietuvoje". Viena tobulėjimo galimybių – turėti regioninį atstovą. Nes didžioji investicijų dalis ateina į didžiuosius šalies miestus, o norėtųsi, kad jos pasiektų ir Šiaulius, ir Panevėžį, ir mažesnius miestus. Tad regioninis atstovas ir užsiimtų tokių investicijų pritraukimu.

- Kodėl manote, kad esate geriausias kandidatas užimti LSDP pirmininko postą?

- Šiuo metu Socialdemokratų partijoje neturime vieno ryškaus lyderio. Manau, kad turiu pakankamai politinės kompetencijos ir patirties, kad imčiausi atsakomybės vadovauti partijai.

- Birutė Vėsaitė – bene labiausiai įsiminusi ūkio ministrė per visą šalies istoriją. Kokia jūsų nuomonė apie šią moterį?

- Aš labiau mėgstu kalbėti ir vertinti savo darbus. Nežinau, ar būtų etiška vertinti ankstesnių ūkio ministrų veiklą. Labiau orientuojuosi į ateitį, o ne į praeities analizę.

- Kada prie Ūkio ministerijos bus prijungta Energetikos ministerija?

- Ūkio ministerija tam pasirengusi, laukiame Seimo sprendimo.

- Kokios numatytos priemonės beatliekinių technologijų įgyvendinimo paramai? Ar Ūkio ministerija pritaria perteklinių atliekų deginimo kiekių planavimui, kurios siūlo "Lietuvos energija"?

- Šie klausimai labiau įeina į Aplinkos ministerijos kompetenciją. Ūkio ministerijai priklauso įmonė, užsiimanti kenksmingų atliekų utilizavimu, tačiau ir ją planuojama perduoti Aplinkos ministerijos žinion. Manome, kad šiuos klausimus turėtų spręsti būtent Aplinkos ministerija.

- Suprantu, kad buvimas ūkio ministru atitolino jus nuo ankstesnių įsipareigojimų, bet prisimename, kad aktyviai dalyvavote Kauno MBA klausimų sprendime. Kaip vertinate tai, kad iki šiol Kauno MBA įmonė veikia pažeisdama aplinkosaugines normas?

- Kol kas situacija nėra džiuginanti ir skaudu girdėti, kad ji nesikeičia. Kaip tik šiandien vyksiančiame Vyriausybės posėdyje dar sykį paraginsiu kolegas iš Aplinkos ministerijos aktyviau pasidomėti šiuo klausimu.

- Kaip vertinate savo darbą Jonavos mero kėdėje? Kaip sekėsi palaikyti miesto pramonę, verslą, sportą?

- Manau, kad mano ir mano komandos darbą apibūdina jonaviečių rodytas pasitikėjimas. Miestui vadovavau beveik šešerius metus. Per tą laiką Jonavoje įvyko daug esminių ir teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, kaip tik šiandien atidaroma Jonavos sporto arena, kurios miestas laukė daugelį metų. Mieste sutvarkėme Joninių slėnį, atsirado slidinėjimo trasa, dviračių takai ir t.t. O ir verslo srityje padarytas nemažas įdirbis, tarkime, parengtas ne vienas sklypas didelių įmonių įsikūrimui. Ne viena tokia bendrovė Jonavoje jau pradėjo veiklą. Nepamirškime, kad Jonavai labai sudėtinga konkuruoti su pašonėje esančia Kauno LEZ ir Kėdainių pramonės teritorija.

- Kaip jaučiasi žmogus, į aukštą valdžios postą prastumtas įtakingo tėvelio?

- Mano politinė karjera grįsta žmonių politiniu pasitikėjimu. Vien paskutiniuose merų rinkimuose gauti daugiau nei 70 proc. rinkėjų balsų man reiškia ir pasako labai daug.

- Kada planuojate vesti? Kiek vaikų norėtumėte turėti? Ką apie tai galvoja jūsų draugė?

- Vestuvės numatytos jau gegužės mėnesį. Norėčiau didelės šeimos, trys vaikai manęs neišgąsdintų. Kiek žinau, mano norai sutampa su sužadėtinės norais.
Aplinkos ministras: pinigų Lietuvos zoologijos sodui bus (interviu) 12

Aplinkos ministras: pinigų Lietuvos zoologijos sodui bus (interviu) 12
Ministras atsakė į skaitytojų klausimus apie savo kuruojamą sritį, aplinkosaugos problemas ir pasiekimus, numatomas įstatymų naujoves.

Visą pokalbį galite skaityti čia.

- Ar jūsų nepribloškė šių dienų įvykis Kaune, kai viduryje miesto buvo ciniškai nunuodyta keliasdešimt balandžių? Tokių atvejų būna ir su benamėmis katėmis, šunimis. Kaip galima susitvarkyti su tokiais nusikaltimais?

- Be abejo, pribloškė. Į tokius atvejus visi turime kuo greičiau reaguoti. Ir ne socialiniuose tinkluose, o tiesiog skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Ir tuomet pareigūnai turės realų pagrindą atlikti savo darbą bei pareigas.

- Kokia asmeninė jūsų nuomonė apie daugiabučių renovaciją? Ar tikrai tame matote tik privalumus?

- Privalumų matome. Matome ir galimų ydų. Todėl šiuo metu atliekamas išsamus sistemos auditas, kuriuo remiantis tikimės pasiūlyti efektyvesnes gyvenamųjų namų renovavimo priemones.

- Man, kaip kaunietei, skauda širdį dėl prišiukšlintų Kauno marių pakrančių ir šalia esančių miškelių. Jas kartais pravalo tik patys gyventojai per pavasarinę talką "Darom". Kodėl niekas kitas nepasirūpina švara ir tvarka tokiame gražiame Lietuvos kampelyje?

- Kas priklauso nuo ministerijos valios, buvo padaryta - įvesta užstato sistema. Tad tikrai turėjote pastebėti, kad akivaizdžiai sumažėjo išmetamų plastikinių pakuočių bei stiklo taros ir pan. O dėl aplinkos valymo reiktų kreiptis į konkrečią savivaldos instituciją, seniūniją.

- Nuolat girdžiu pranešimus apie užgrobtas žemes parkuose ir kitose saugomose teritorijose. Kada pagaliau Lietuvoje bus tvarka – užgrobėjai bus nubausti, o pasisavintos žemės grąžintos teisėtam savininkui, t.y. valstybei?

- Valstybinės žemės valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau nesikratydamas atsakomybės noriu pabrėžti, kad dabartinė vyriausybė rengia priemonių planą, siekiant ateityje išvengti tokių situacijų. O esamos problemos ir situacijos bus sprendžiamos teisiniu keliu.

- Ar galite patvirtinti, jog Lietuvos ežerai chemikalais nebus valomi?

- Aklai patvirtinti negaliu, nes remiuosi ne prielaidomis, o mokslu grįstomis žiniomis bei mokslininkų rekomendacijomis. Tad sprendimus priimame atsižvelgdami į mokslininkų išvadas.

- Gyvūnų teisių gynėjai seniai sako, kad Lietuvos zoologijos sodas nėra pritaikytas visavertei gyvūnui egzistencijai. Kritikuojamas ir verslininko Antano Boso žvėrinčius pajūryje. Kokia ministerijos pozicija šiuo klausimu? Jei nesiimama veiksmų, vadinasi, viskas gerai?

- Zoologijos sodo rekonstrukcijai numatyta 11 mln. eurų. Finansavimas bus skirtas atsižvelgiant į du kriterijus: gyvūnų gerovės užtikrinimą ir lankytojų infrastruktūros gerinimą. Tai bus sprendžiama pačiu artimiausiu metu. Tikėtina, kad iki vasaros pajudės realūs darbai.

- Norėčiau sužinoti, ko, įvykdžius urėdijų perversmą, tikėtis eiliniams urėdijų specialistams, girininkų pavaduotojams ir eiguliams, neturintiems aukštojo miškininkystės išsilavinimo, bet turintiems 20 ir daugiau metų darbo stažą?

- Reformos smaigalys nėra nusitaikęs į tiesiogiai miškuose dirbančius darbuotojus. Yra išleistas ministro įsakymas, kad iki tol, kol Seime nebus priimtos miškų įstatymo pataisos, urėdijose negali vykti struktūrinės permainos.

- Kodėl jau penktus metus nevykdomas Aukščiausio teismo sprendimas griauti nelegalius pastatus Kuršių nerijoje?

- Teismo sprendimas jau pradėtas vykdyti, nes nurodytas terminas sudaryti taikos sutartį baigėsi sausio pabaigoje.

- Kaip ministerija žiūri į Kauno valymo įrenginių Marvelėje problematiką? Kažkada pompastiškai atidaryti įrenginiai skleidžia nosį riečiantį kvapą. Sklinda gandai, kad nėra techniškai užbaigtas visas technologinis procesas, kad pirminio projekto įgyvendinimas neįmanomas, nes nupirkti įrengimai netinka galutiniam perdirbimui ir, kad įrenginiai naudojami senoviniu principu – pamaišai-nugriebi-nusistoja-iškasi-išveži-išpili.

- Negaliu komentuoti technologinių dalykų, juolab kad pagrindinė šios įmonės akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė. O jei yra pagrįstų įtarimų dėl žalos aplinkai darymo, kviečiame pranešti telefonu 112 arba Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui.

- Apie vienkartinių kavos puodelių apmokestinimą. Gal reikia apmokestinti ne puodelius, o kažką daryti su makulatūrine reklamos medžiaga, kuri užkemša gyventojų pašto dėžutes, už kurią mokame ir per gaminių kainą, ir per šiukšlių surinkimą. O ta reklama mums visai nereikalinga ir keliauja iš pašto dėžučių tiesiai į šiukšlių konteinerius.

- Pirmiausia, jūs turite teisę tos reklamos atsisakyti, užrašydami ant savo pašto dėžutės, jog reklamos nepageidaujate. Tuomet šios problemos neliks. O kai dėl vienkartinių puodelių apmokestinimo, tai tik iš konteksto ištraukta frazė ir idėja, kuri realiai net nėra svarstoma.

O kai dėl vienkartinių puodelių apmokestinimo, tai tik iš konteksto ištraukta frazė ir idėja, kuri realiai net nėra svarstoma.

- Man 60 metų. Esu pensininkas, buvęs pareigūnas. Ar galiu nemokamai žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, nes žvejų draugijoje išsamaus atsakymo negavau?

- Dėl konkretaus atsakymo siūlome kreiptis į Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrių.

- Kodėl atsisveikinote su viceministru Linu Jonausku? Juk jis labai gerų darbų padarė gyvosios gamtos apsaugos srityje ir gynė meškeriotojų interesus, neretai išeidamas iš kabineto ir pats su inspektoriais praeidamas palei pakrantes.

- Deja, viceministro kuruojama sritis yra gerokai platesnė, nei atstovavimas meškeriotojų interesams.

- Kodėl taip greitai stumiama miškų urėdijų reforma?

- Apie šią reformą kalbama jau bene dešimtmetį. O reforma būtina, nes reikia užtikrinti tinkamą ekologinę ir ekonominę grąžą visuomenei bei sumažinti šios srities administravimui skirtas sąnaudas.
Švietimo specialistas: Lietuvos vaikams rūpi ir jų bendraamžiai Afrikoje (interviu)

Švietimo specialistas: Lietuvos vaikams rūpi ir jų bendraamžiai Afrikoje (interviu)
– Man neaišku, kas yra globalus švietimas?

– Globalusis švietimas – tai aktyvus mokymo bei mokymosi procesas, kuriuo siekiama padėti asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.

– Kokie jūsų argumentai žmonėms, manantiems, kad globalus švietimas kelia grėsmę vietiniam, tautiniam identitetui?

– Globalus švietimas nėra globalizacijos skatinimas, jo tikslas – ugdyti globaliojo pilietiškumo kompetencijas, kurios yra neatsiejama Lietuvos piliečio tapatybės dalis.

– Jokia paslaptis, kad ir ugdymo specialistai viena didžiausių kliūčių globaliam švietimui įvardija gają Lietuvoje problemą – stereotipinį mąstymą ir vertinimą. Švietimo programų galima prisikurti kiek tik norisi, bet kaip keisite mentalitetą?

– Norint įveikti šią problemą, per pedagogų rengimą numatyta didinti jų kompetenciją, taip pat vykdyti specialius mokymus pedagogams, įtraukti juos į projektinę veiklą.

– Kaip numatyta ugdyti pedagogų kompetencijas globalaus švietimo tema? Kokios motyvacijos kėlimo priemonės numatytos žmonėms, kurie jos nejaučia net dirbdami tiesioginį darbą?

– Mokytojų mokymai vyksta, tai viena pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sričių. Mokytojai ir mokiniai yra įtraukiami į įvairias projektines veiklas. Pavyzdžiui, lapkričio 12-20 d. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyksta Globaliojo švietimo savaitė. Šių metų tema – "Veikime išvien už taikų pasaulį". Siekiant atkreipti dėmesį į vis dar pasaulyje vykstančius karinius konfliktus, prievartą ir teroristinius išpuolius, bandoma skatinti jaunąją kartą suvokti taikos išsaugojimo svarbą, siūlyti savo būdus, kaip vaikai ir jaunimas galėtų prisidėti prie taikos išsaugojimo. Mokytojai per vaikų ir jaunimo veiklą taip pat įsitraukia. Mokytojams ši veikla suteikia pranašumų vykdant jų atestaciją.

– Globalus švietimas – žingsnis į ateitį, bet ar jis įmanomas, kai absoliuti dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų paramstytos senąja santvarka, puikias Suomijos ar kt. švietimo idėjas palaikant tik popieriuose?

– Suomijos pavyzdys iš tiesų siektinas ir Lietuvai. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi Geros mokyklos koncepciją. Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ši koncepcija buvo rengiama apie dešimtmetį, ieškant geriausio kelio mokyklai. Ji buvo kuriama kartus su mokytojais, mokiniais, jų tėvais. Tikimasi, kad tai bus pagrindas pereinant į geresnę švietimo kokybę, santykius bendruomenėje, šiuolaikinio mokymosi būdus.

– UNICEF tyrimas parodė, kad lietuviai vaikai – patys nelaimingiausi Europoje. Kasmet Lietuvoje nusižudo dvi klasės vaikų. Ar nuoširdžiai manote, kad jiems gali parūpti vietoje mokyklos kobaltą kasantys bendraamžiai afrikiečiai?

– Kaip bebūtų keista, Lietuvos mokykloms rūpi net tolimų šalių problemos. Mokiniai įsitraukia į paramos akcijas, skirtas padėti netgi Afrikos vaikams. Renkamos ne tik finansinės aukos, bet ir siunčiami žaidimai, žaislai, knygos. Tai lietuviams įdomi, nepažinta veikla. Kalbant apie smurtą, patyčias, savižudybes, valstybinė 2013-2022 m. švietimo strategija numato prevencinių programų diegimą ir veiklas, sprendžiant šiuos skaudulius.

– Ar Švietimo ir mokslo planuoja vykdyti tam tikras globaliojo švietimo iniciatyvas Lietuvoje artimiausiu metu? Pvz., inicijuoti diskusijas mokyklose aktualiomis pasaulio problemomis – migracijos krizės, klimato kaitos, skurdo mažinimo, visuomenių radikalėjimo, terorizmo?

– Tai jau daroma, tačiau ateityje numatome stiprinti šią veiklą, įgyvendindami įvairius projektus, pasitelkdami žiniasklaidą, įtraukdami savanorius.

– Ar reikia ugdyti globalųjį pilietiškumą? Jei taip, kokias priemones ministerija numato šiai sričiai?

– Tarptautinis ISA tyrimas, kuris bus atliktas 2018 m., numato pamatuoti globalaus pilietiškumo kompetenciją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Todėl jau dabar pradedame rengtis šiam tyrimui. Globalus švietimas yra svarbus, nes tai darnaus vystymosi švietimo dalis.

– Galime kalbėti apie globalųjį švietimą, tačiau kada bus tinkamai atsigręžta į švietimo pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

– Švietimo įstatyme 2003 m. patvirtintos švietimo pagalbos kryptys, kurios pirmiausia buvo sietinos su mokykla. Tačiau gyvenimas parodė, kad ne tik bendrojo ugdymo mokykloms, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tai labai svarbu. Praėjus dešimtmečiui, atsirado socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai ir kiti specialistai, reikalingi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Galima pagirti Kauno miesto savivaldybę, taip pat kitas savivaldybes, kurios aktyviai steigė socialinių pedagogų pareigybes vaikų darželiuose.

– Ar, jūsų nuomone, Lietuvos gyventojai pakankamai ir įvairiapusiškai išprusę?

– Tikrai nereikėtų nuvertinti Lietuvos gyventojų. Jie iš tikrųjų yra išprusę ir pagal išsilavinimo lygį užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų kompetencijos yra pakankamai aukštos, tačiau tie patys tyrimai atskleidžia, kad tų kompetencijų pritaikymas gyvenime nėra pakankamai geras. Todėl mums reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į ugdymo kokybę, švietimo prieinamumą, technologinių žinių lavinimą ir pan.

Visą pokalbį su portalo svečiu galite skaityti čia.
Ž. Savickas: yra planų A. Swarzeneggerį atsivežti į Lietuvą (interviu) 4

Ž. Savickas: yra planų A. Swarzeneggerį atsivežti į Lietuvą (interviu) 4
Kiek maisto galiūnas suvalgo per dieną? Kodėl nebėgioja krosų? Kodėl nešti vandens kupinus kibirus sunkiau nei tempti lėktuvą ar traukinį? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Ž.Savickas. 40-metis atletas taip pat atskleidė, ar dalyvaus šių metų Seimo rinkimuose bei papasakojo, kokios moterys jam - mieliausios.

Visą pokalbį su svečiu skaitykite čia.

- Žydrūnai, kokios šalys diktuoja madas galiūnų sporte? Ar galima kalbėti apie kažkokias tendencijas, kad vienos šalies vyrai - labai stiprūs, o kažkurioje tokių nė su žiburiu nerasi?

- Tendencijos yra, bet jos kinta. Galiūnų sportas egzistuoja bene penkiasdešimt metų. Pradžioje dominavo JAV sportininkai, po to iniciatyvą perėmė skandinavai. Į Lietuvą ši sporto šaka atėjo nuo 1990 metų. Prisijungus Rytų Europos šalims, meistriškumu išsiskyrė Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Visos jos turėjo labai stiprius atletus, pasaulio čempionus. Šiuo metu ukrainiečiams atsiliepė valstybės problemos ir jie pozicijas užleido, o Lietuva ir Lenkija viršūnėje išsilaiko. Kalbant apie amerikiečius, jie bene du dešimtmečius buvo dingę iš aukščiausių vietų, tačiau dabar sugrįžo ir vėl užima dominuojančias. Drauge su jais grįžo ir britai, kurie yra taip pat pastebimi. Keista, kad, pavyzdžiui, tokia didžiulė šalis kaip Rusija šiuo metu neturi aukščiausio lygio galiūnų. Lietuva taip pat turi kuo didžiuotis, yra viena iš pasaulines madas šioje srityje diktuojančių valstybių. Objektyviai vertinant, jei pasaulyje kaip ir anksčiau vyktų komandinis čempionatas, Lietuva turėtų dideles galimybes tapti čempione.

- Sportininko karjera neamžina. Kiek dar žadate tęsti savo žygdarbius? Ir, svarbiausia, ar matote, kas jus pakeistų?

- Varžybose dalyvauju jau 25 sezoną, bet puikiai suprantu, kad nieko nėra amžino. Jau kurį laiką planuoju tik vieną sezoną į priekį, o vėliau sprendžiu dėl kitų metų. Šiemet dėl ateities apsispręsiu tik po pasaulio čempionato Botsvanoje rugpjūtį. Jau dabar "Arnold Classics" varžybose JAV arba kitose tarptautinėse varžybose mane pakeičia mažeikiškiai broliai Vytautas ir Marius Lalai. Iš jaunų sportininkų daug vilčių teikia Martynas Brusokas, marijampolietis, žinomo galiūno Sauliaus Brusoko sūnus.

- Esate laimėjęs ne vieną prestižinį Arnoldo Swarzeneggerio turnyrą Amerikoje. Ar su šia garsenybe bendraujate ne tik per varžybas, gal turite planų organizuoti bendrą turnyrą ar kokį projektą? Koks Švarcas yra gyvenime? Ar toks pat kietas kaip ir filmuose?

- Jis ir gyvenime toks pat kietas kaip filmuose. Arnoldas - linksmas, komunikabilus žmogus, nepaprastai mėgstantis jėgos sportą. Bendraujame tik per varžybas, bet ne tik arenoje, o ir neformaliai, viešbutyje, prie pietų stalo. Pirmą sykį jo turnyre sudalyvavau 2003 metais ir iš viso startavau net 12-oje turnyrų. Laimėjau aštuonis ir dar keturis kartus tapau prizininku. Pastaraisiais metais jis yra nepaprastai užimtas žmogus, ne tik Holivudo garsenybė, bet ir politikas, tad apie bendrus projektus su juo nekalbėjome. Kita vertus, ką gali žinoti. Tiesą sakant, yra noras A.Swarzeneggerį pasikviesti į Lietuvą. Norime, kad jis pasidalintų savo patirtimi ir žiniomis. Manau, kad vieną dieną tai įvyks.

- Esate pasiekęs ne vieną pasaulio rekordą. Kokie rekordai jums pačiam atrodo įspūdingiausi, gal yra tokių, kuriuos pasiekęs nustebinote pats save?

- Vienas įsimintiniausių - Arnoldo turnyre 2014 metais atkeltas 524 kg svoris (štanga su ratais). Keista, kad tai padariau labai lengvai. Manau, kad tą dieną galėjau pakelti dar daugiau. Tačiau teko pereiti prie kitų rungčių. Vienas man asmeniškai mieliausių pasiekimų - rekordų serija rąstų kėlimo rungtyje. Nuo 2004 iki 2015 metų pagerinau pasaulio rekordą nuo 186 kg iki 228 kg. Procentaliai - tai didžiulis progresas, nes įprastai rekordai gerinami vienu dviem procentais ir pan. Be to, esu pasiekęs 14-ka Guinnesso knygos rekordų.

- Varžybose Lietuvoje vyrauja tradicinės rungtys - rąsto kėlimo, padangų ridenimo ar nešimo ir pan. O kokias labiausiai neįprastas rungtis esate išbandęs?

- Rungtys yra nusistovėję. Viena keisčiausių buvo Suomijoje. Dalyviams reikėjo žiemą lauke nešti kibirus vandens ir pripildyti saunos kubilą. Buvo labai ekstremali rungtis, nes slidinėjome, nuo ledėjančio vandens labai šalo rankos. Šiaip esu tempęs didžiulį inkarą, kitokius daiktus. Teko tempti ir lėktuvus, traukinius, ypač sunku buvo tramdyti laivą. Tai tarsi loterija, nes sėkmė labai priklauso nuo bangavimo, vėjo krypties ir t.t.

- Girdėjau, kad dalyvausite Hanza dienose. Kokia bus jūsų misija?

- Tomis dienomis, konkrečiau, gegužės 21 d. 13 val. Kauno senosios prieplaukos krantinėje, organizuojame rąsto kėlimo pasaulio čempionatą, į kurį atvyks visi stipriausi šios rungties atstovai iš viso pasaulio, įskaitant Pietų Ameriką, JAV ir Europą. Rengiuosi dalyvauti ir aš. Rinktinei su manimi atstovaus Vidas Blekaitis, Vytautas Lalas ir Saulius Brusokas. Tikimės, gražaus renginio. Kviečiame aktyviai palaikyti mūsų galiūnus kovoje prieš pajėgius konkurentus.

- Papasakokite prašau apie savo mitybą. Kiek per dieną maisto ir kokio suvalgote?

- Valgau 6 kartus per dieną. Kas dvi tris valandas. Viena porcija nėra labai didelė. Iš viso per dieną suvalgau apie 5 - 6 tūkst. kalorijų. Dominuoja baltymai, angliavandeniai ir gerieji riebalai. Prieš varžybas mėgstu sukirsti gerą didkepsnį. Tikrai suteikia jėgos.

- Kaip sekasi jūsų įkurtam sveikatingumo klubui? Gal žadate keltis į Kauną?

- Sekasi puikiai, Vilniuje turime jau tris klubus, dar po vieną Molėtuose ir Klaipėdoje. Būtų smagu įkelti koją ir į Kauną,. Konkretaus projekto neturime, bet atsiradus įdomiam pasiūlymui, mielai jį apsvarstytume.

- Koks jūsų turnyruose Amerikoje laimėtų "Hummer" visureigių likimas? Kokia mašina pats važinėjate, turbūt didele?

- Važinėju "Jeep Grand Cherokee" visureigiu. "Hummer" likimas skirtingas. Vieni važinėja Amerikos keliais, kiti - Europos. Visus juos pardaviau.

- Kiek laiko per dieną ar savaitę skiriate sportui? Ar bėgiojate krosus? Kiek išspaudžiate nuo krūtinės?

- Sportuoju 5 - 6 kartus per savaitę po 2 - 3 valandas. Krosų nebėgioju, nes man, sveriančiam 180 kg, tai būtų sąnarių žudymas. Keičiu bėgimą dviračio minimu, ėjimu į kalną (treniruokliu), o vasarą stengiuosi kas rytą paplaukioti ežere. Galiūnų sporte spaudimo nuo krūtinės nėra, tad šį pratimą mažai treniruojuosi. Prieš 10 metų, kai dalyvaudavau jėgos trikovės varžybose, buvau išspaudęs 300 kg.

- Koks buvote mokinys mokykloje? Ar dažnai skaitote knygas? Ar tarp galiūnų yra išsilavinusių žmonių?

- Mokykloje buvau geras mokinys. Knygas skaityti mėgau ir mėgstu. Tai mano pagrindinis pomėgis, po sporto. Tarp stipriausių pasaulio galiūnų beveik visi yra baigę aukštąjį mokslą. Yra amerikiečių galiūnų, kurie kremta mokslininkų duoną, yra ir valstybės tarnautojų ir pan. Bene daugiausia - mokytojų. Aš pats esu baigęs LKKI, pedagogo specialybę.

- Ar dar siejate savo ateitį su politiko karjera? Ar kandidatuosite į Seimą?

- Taip, sieju ir labai rimtai. Dalyvausiu Seimo rinkimuose su Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžiu. Ketinu dirbti Sveikatos komitete, siekčiau didinti žmonių fizinį aktyvumą ir kovoti su žalingais įpročiais.

- Kokios moterys jums patinka?

- Gražios, geros ir protingos. Ir mėgstančios sportą. Tokios, kaip mano žmona.
Dainininkė N. Šiaudikytė: gerai atlikti dainą – rimtas darbas (interviu) 3

Dainininkė N. Šiaudikytė: gerai atlikti dainą – rimtas darbas (interviu) 3
Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi muzikos atlikėja Neringa Šiaudikytė. Dainininkė atsakė į portalo lankytojų klausimus apie savo pasirodymą lietuviškoje „Eurovizijos" atrankoje, vertino savo galimybes, papasakojo apie muzikinę karjerą.

- Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvai vis nesiseka "Eurovizijoje"?

- Pirmiausia, vietą lemia balsavimo sistema. "Eurovizija" yra ir politinis konkursas, nes balsavimas jame yra paremtas ir politiniais, geografiniais principais. Tai, kad Lietuva sulaukia mažai kitų šalių dėmesio, rodo tų šalių požiūrį į mus, kaip į šalį ir kaip į tautą. Galbūt prie to prisideda ir mūsų emigrantų elgesys tose šalyse. Vis dėlto, jei išvežtume visomis prasmėmis stiprų pasirodymą, stiprų reginį, turėtume nemažai šansų. Mums didžiulis pasiekimas būtų ir patekimas į finalą, o konkreti vieta, jei tik, žinoma, netampi nugalėtoju, nieko nelemia.

- Man atrodo, kad jūs esate lietuviškos "Eurovizijos" favoritė. Kaip vertinate savo galimybes?

- Ačiū už tokį gražų įvertinimą. Manau, kad pačios dainos šansai yra nemaži, nes pernai "Eurovizijoje" dalyvavo lietuvių daina, kuri nebuvo lyrinė. Tad šiemet galėtų būti ir baladė, tokia kaip mano atliekama. Dar vienas palankus faktorius: Lietuva pirmą sykį turėtų ne lietuvių kompozitoriaus dainą, o užsieniečio. Ji sukurta švedų kompozitoriaus, todėl visai realu sulaukti ir šios šalies klausytojų palaikymo.

- Papasakokite plačiau apie savo kūrybinę komandą: kas parašė žodžius, muziką... Man atrodo, kad jie labai prisideda prie jūsų sėkmės "Eurovizijoje".

- Žodžius ir muziką kūrė švedai. Muziką kūrė du autoriai iš Švedijos: Tina Almqvist-Hilili ir Danielis Perssonas. Už gražius dainos žodžius esu dėkinga Tinai Almqvist-Hilili. Pagalbininkų komandos kaip ir neturiu. Prie mano pasirodymo dirba eurovizinės televizijos laidos komanda. Prodiuserio neturiu, tad kažkokios pagalbos iš šalies nesitikiu. Tiesa, iš švedų sulaukiau moralinio palaikymo. Jie mane pastebėjo jau pernai, todėl labai apsidžiaugė, kad pasirinkau jų dainą. "Eurovizija" atlikėjui ne visada yra gera reklama, pasirodymas joje gali atsiliepti ir neigiamai. Kadangi Lietuva yra suinteresuota į tarptautinę sceną išvežti geriausią dainą, televizijoje visiems dalyviams skiriama pakankamai dėmesio ir sudaromos visos sąlygos pasirodyti kuo geriau.

- Kokia jūsų atliekama daina jums labiausiai patinka ir kodėl?

- Iš mano dainų - eurovizinė. Ji yra lyrinė ir atskleidžia mano vokalinius sugebėjimus. Dauguma mano kitų dainų yra labiau skirtos klubams, tai - pop, šokių stiliaus, žanro dainos.

- Kuri Lietuvos muzikos atlikėja ir atlikėjas jums patinka?

- Iš lietuviškų dainų man labai imponuoja Gyčio Paškevičiaus "Šiam pasauly visko būna". Šis atlikėjas man ir patinka. Iš užsienietiškų nuo seno patinka baladžių karalienė Whitney Houston, Michaelas Jacksonas, kurio muzika nesensta, ir Beyonce. Pastaroji į savo popmuziką įkomponuoja džiazines improvizacijas. Tai padaro jos kūrinius ir atlikimą išskirtiniais.

- Ar esate pati sukūrusi bent vieną dainą?

- Iki šiol nesu sukūrusi dainos, nes nesu kūrėja, o atlikėja. Manau, kad gerai atlikti kitų kurtą dainą yra pakankamai atsakingas darbas.

- Ar yra kompozitorius, kurio dainą norėtumėte atlikti?

- Pirmiausia, tam, kad sulaukčiau tokio svajonių pasiūlymo, turėčiau pritraukti didelės muzikos kompanijos ir didelės auditorijos dėmesį. Kalbant apie lietuviškus kompozitorius, problema yra ta, kad neretai jie patys yra ir atlikėjai, todėl nelabai nori atiduoti savo geriausius kūrinius kitiems. Tad jų pasirinkimas mūsų šalyje tampa labai ribotas.

- Kaip manote, ar jūsų dainų klausys ateinančios kartos?

- Labai to norėčiau. Priskiriu save jauniems atlikėjams. O šiais laikais muzikinės mados yra tokios, kad publikai labiau rūpi smagiai praleisti laiką, ji labiau mėgsta klubines, šokių dainas, o ne klausant graudžių baladžių verkti į pagalvę. Be abejo, aš galvoju apie savo muzikos išliekamąją vertę, todėl mano būsimajame albume turėtų būti keletas brandesnių kūrinių, kuriuos galėtų dainuoti ir ateities kartos.

- Ar Lietuvoje galima pragyventi iš muzikos?

- Tikrai įmanoma. Ir net sutaupyti. Man pasisekė, kad nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta sėdėti sudėję rankas. Be muzikinės veiklos, aš dar prisidedu prie šeimos verslo. Esu šeimos įmonės projektų vadovė. Prekiaujame kokybiška prancūziška patalyne.

- Ar turite muzikinį išsilavinimą? Ar manote, kad jis svarbus norint būti dainininku?

- Esu baigusi A.Kačanausko muzikos mokyklą, estradinio dainavimo specialybę. Ateityje galvoju apie muzikines studijas užsienyje.

- Jei ne sėkmingas dalyvavimas su Kauno choru prieš keletą metų viename televizijos projekte, ar būtumėte ryžusis dainininkės karjerai?

- Kauno chore nebuvau pagrindinė solistė, ten niekas manęs nestūmė į pagrindines pozicijas. Tik savo atkaklaus darbo dėka man pavyko įveikti didelio projekto "Lietuvos balsas" atrankas, ten pakankamai gerai pasirodyti didžiulei auditorijai. Tai tapo mano solinės karjeros startu. Tiesa, vien pasirodymas nereiškia garantuotos karjeros. Kiek žinote iš projektų atėjusių atlikėjų, kurie iki šiol turi nuolatinių koncertų ir pasirodymų? Aš tokių žinau nedaug. Iš tiesu projektai yra tik ilgo kelio pradžia. Laukia dar labai daug darbo. Tik pastangų dėka, manau, man ir pavyko įtvirtinti savo vardą muzikinėje scenoje.

- Patarkite talentingai, bet savimi nepasitikinčiai merginai: nuo ko pradėti šturmuoti muzikos olimpą?

- Lengviausias būdas - dalyvauti muzikiniame televizijos projekte ir stengtis būti ten pastebėtai.

- Ar jau susimąstote apie šeimą ir vaikus, ar vis tik kol kas karjera yra svarbiau?

- Susimąstau, bet kol kas pirmenybę teikiu karjerai.

- Kiek per mėnesį išleidžiate kosmetikai, SPA procedūroms? Ar pasitikite Kauno specialistais?

- Kauniečiais pasitikiu, ypač grožio klinika, kurios pavadinimą esu ne sykį minėjusi savo interviu apie grožio procedūras. Esu iš moterų, kurios skaičiuoja, nesu pamišusi dėl procedūrų ir darausi tik tas, kurios tuo metu būtinos.

Visą pokalbį galite skaityti čia.
Festivalio „Erdvėlaivis „Žemė" rengėjas R. Maskoliūnas: bus tikrai įdomu! (interviu) 2

Festivalio „Erdvėlaivis „Žemė" rengėjas R. Maskoliūnas: bus tikrai įdomu! (interviu) 2
Šiandien portale lankėsi mokslo festivalio „Erdvėlaivis „Žemė" organizatorius Rolandas Maskoliūnas.

Svečias atsakė į skaitytojų klausimus apie festivalį, jo renginius ir dalyvius, mokslo ateitį ir netgi tai, kada ateis pasaulio pabaiga.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.

- Kokie pagrindiniai festivalio tikslai?

- Mūsų festivalio tikslai nesikeičia: siekiame ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir skatinti jaunimą rinktis mokslininko, tyrėjo profesiją. Taip pat siekiame parodyti glaudžias sąsajas tarp mokslo ir verslo. Beje, profesinio orientavimo arba karjeros planavimo renginiai, verslumo pratybos šiemet itin populiarūs.

- Kuo remiantis sudaroma programa?

- Programą mes sudarome atsižvelgdami į pasaulio mokslo ir technologijų aktualijas. Taip pat sulaukiame pasiūlymų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo centrų. Mes siekiame pademonstruoti Lietuvos mokslininkų galimybes, suteikti jiems tribūną atskleidžiant naujausias tendencijas pasulio moksle. Taip pat kasmet sulaukiame gana originalių temų. Pavyzdžiui, šiemet bus galima išgirsti apie kino ir filosofijos sąsajas arba sužinoti batų istoriją. Pasimokyti hindi, japonų ar kinų kalbos. Iš plastilino lipdyti veikiančius elektroninius žaislus ir pan.

- Festivalyje šiemet dalyvauja dar daugiau universitetų? Ar lengva juos įtikinti dalyvauti?

- Per tuos dešimt metų vis daugiau mokslininkų įsitikina, kad susidomėjimas mokslo naujienomis auga. Mokslo centruose, universitetuose aktyviai lankosi moksleiviai, ypač tie, kurie dar tik renkasi savo gyvenimo kelią ir profesiją. Todėl aukštosios mokyklos patyrė, kad tai puiki proga pareklamuoti savo studijų programas, padėti jaunuoliams daugiau sužinoti apie mokslininko karjeros perspektyvas. Beje, teigiamą efektą jaučia ir aukštųjų technologijų kompanijos. Tokios, kaip “Thermo Fisher Scientific Baltics”. Neveltui jie kartu su VU vykdo projektą “Mobilioji bioklasė”.

Na, o šiemet prie programos prisijungė Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai.

- Kaip galima prisijungti prie festivalio komandos?

- Taip, dar galite prisijungti. Jeigu domitės mokslo naujienomis, esate atsakingas (-a), pilnametis (-ė), ir manote, kad festivalio metu keletą valandų galėtumėte skirti savanorystei,prašome atsiųsti el. paštu venslina@zebra.lt šiuos savo duomenis: vardą, tel. numerį ir parašykite, kokiame mieste galėsite prie mūsų prisidėti

- Kaip kilo idėja surengti šventę Kauno VII forte?

- Mes nuolat ieškome originalių mokslo populiarinimo formų ir vietų. Todėl sulaukę pasiūlymo iš VII forto Kaune, labai apsidžiaugėme. Šią idėją palaikė ne tik patys darbuotojai, bet ir įvairios organizacijos, netgi iš kitų miestų. Todėl rugsėjo 13 d. šeštadienį, iškyla šeimai ir ne tik „Pajusk mokslo atradimų skonį“ nuo 12 iki 18 val. lankytojus stebins įspūdinga mokslinių atradimų bei istorinės aplinkos derme. Čia dalyvausiantys chemijos, fizikos, biologijos mokslų atstovai, VU, KTU, VDU, Šiaulių universiteto mokslininkai, Lietuvos zoologijos sodo, Kauno IX forto muziejaus darbuotojai, Lietuvos biochemikų draugijos nariai ir Kauno tvirtovės VII forto komanda renginio svečiams padės pažinti penkias stichijas: vandenį, ugnį, žemę, orą bei gyvybę. Nemažai dėmesio skirsime susipažinti su Kauno tvirtovės VII fortu. Galėsite dalyvauti ekskursijoje ar orientavimosi varžybose. Artileristų pamokose laukiame besidominčių įvairių laikotarpių šaunamaisiais ginklais, jų sandara. Visi, atvykę į šventę, galės „Armijos foto ateljė“ nusifotografuoti atminčiai. Ir tai tik dalis programos. Nemažai dėmesio skirsime susipažinti su Kauno tvirtovės VII fortu. Norintys pagilinti savo istorijos žinias galės dalyvauti ekskursijoje ar orientavimosi varžybose. Artileristų pamokose laukiame besidominčių įvairių laikotarpių šaunamaisiais ginklais, jų sandara. Visi, atvykę į šventę, galės „Armijos foto ateljė“ nusifotografuoti atminčiai.

- Ar šiemet vyks tarptautinė mokslo mugė Kaune, kaip pernai?

- Šiemet rugsėjo 12 d. penktadienį KTU studentų miestelyje vyks kiek mažesnio mastelio, bet ne mažiau turininga šventė negu pernai. Nuo pat ryto, 11 val., į įvairius renginius, demonstracijas, laboratorinius darbus, fizikos muziejų pakvies įvairių KTU fakultetų mokslininkai, taip pat studijų ir verslo slėnio „Santaka“ darbuotojai.

- Ar galima sukurti animacinį filmuką arba komiksą konkursui?

- Taip. Mes paskelbėme konkursą „Mano diena mokslo festivalyje”. Kviečiame visus pasidalinti savo įspūdžiais, lankantis Nacionalinio mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose. Nesvarbu, kur būtumėte – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar Druskininkuose – nufilmuokite ir parenkite kelių minučių trukmės reportažą apie tai, ką matėte, išbandėte, sužinojote, arba kas jus nustebino. Sukurkite savo viziją. Mokslišką, linksmą ar net fantastinę!

Pasinaudokite mobiliaisiais telefonais arba vaizdo kamera, sumontuokite ir, patalpinę savo reportažą youtube.com, atsiųskite nuorodą į festivalio „Facebook" puslapį privačia žinute. Geriausi reportažai atsidurs festivalio Facebook puslapyje.

Reportažai priimami iki rugsėjo 30 dienos.

- Ar galima pasiūlyti temų kitų metų festivaliui?

- Be abejo, mes visuomet laukiame pasiūlymų ir iš mokslininkų, universitetų, ir iš dalyvių. Pavyzdžiui, renginių temas mokyklose mums diktuoja pačios mokyklos, mokytojai. Jeigu turie idėjų, rašykite mums adresu mokslofestivalis@gmail.com

- Kaip pakviesti į savo mokyklą norimą mokslininką arba suorganizuoti paskaitą?

- Tai labai paprasta. Irgi siūlome klasės arba mokyklos vardu kreiptis mūsų interneto svetainėje paskelbtais kontaktais ir parašyti, kokios temos jus domina. Mes į šį prašymą atsižvelgsime, planuodami festivalio programą.

- Labai platus klausimas, bet jei trumpiau – kokią mokslo ateitį įsivaizduojate?

- Manau, kad mokslas vystysis dar sparčiau dėl tokių technologinių įnovacijų, kaip didžiųjų duomenų (Big data), analizė. Apskritai IT progresas suteikia įvairių sričių mokslininkams naujus ir galingus tyrimų, analizės instrumentus. Ypač sparčios pažangos laukiama smegenų tyrimuose, kamieninių ląstelių terapijoje, astronomijoje ir pan.

- Ar, Jūsų nuomone, šiuolaikinį jaunimą įmanoma sudominti tokiu rimtu mokslo festivaliu? Bėgant metais festivalis tampa populiaresnis ar atvirkščiai – praranda susidomėjimą?

- Pernai festivalyje apsilankė maždaug 25 tūkst. žmonių. Tendencijos liudija, kad jaunimą sudominti mokslu galima. Tačiau reikia kruopščiai parinkti temas ir formas. Jaunuosius lankytojus labiausiai domina interaktyvios veiklos: laboratoriniai darbai, ekskursijos ir pan. Prognozuojame, kad šiemet lankytojų bus dar daugiau.

- Kaip kilo idėja rengti tokį mokslo festivalį? Ar, Jūsų nuomone, pastangos jį organizuojant pasiteisina?

- Šią idėją mums pasiūlė Europos mokslo renginių asociacija. Ją palaikė LR Švietimo ir mokslo ministerija. Taip mes ir pradėjome – kukliai, keliolika renginių, o dabar – 350 renginių septyniuose miestuose. Manau, kad per dešimetį – tai geras rezultatas.

- Kokie numatomi festivalio renginiai Jums pačiam atrodo įdomiausi, kuriuose rekomenduotumėte būtinai apsilankyti?

- Aš mielai paklausyčiau paskaitos apie propagandinę animaciją Vilniuje. Atlikčiau vieną kitą eksperimentą mobiliojoje bioklasėje. Dalyvaučiau robotų varžybose Panevėžyje, prekybos centre "Babilonas". O šeštadienį, aišku, užsukčiau į Kauno VII fortą.

- Kuo jūs užsiimate be šio festivalio organizavimo? Iš ko gyvenate? Ar įmanoma pragyventi iš mokslo?

- Dirbu Lietuvos televizijoje Užsienio programų įsigijimo skyriuje, kuriu laidą "Mokslo ekspresas". Taip pat darbuojuosi Lietuvos mokslų akademijoje. Mano veiklos sritis – įvairių mokslo populiarinimo projektų koordinavimas. Man pragyventi iš mokslo pakanka. Matyt, mano poreikiai kuklūs.

- Koks mokslo išradimas/atradimas jums labiausiai imponuoja?

- Man labiausiai imponuoja pažanga stomotologijoje, nes labai nemėgstu lankytis pas tos srities specialistus. O be to, labai laukiu, kada po kelerių metų bus galima iš kamieninių ląstelių išauginti tokius vidaus organus, kaip kepenys. Tai taptų didžiuliu proveržiu medicinoje. Mums visiems sveikata yra brangiausia.

- Kada ateis pasaulio pabaiga?

- Manau, kad pasaulio pabaiga kiekvienam iš mūsų ateis skirtingu metu.
Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė: karvę melžti išmokau 7-erių (interviu) 4

Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė: karvę melžti išmokau 7-erių (interviu) 4
Šiandien portale svečiavosi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Politikė tiesiogiai atsakinėjo į skaitytojų klausimus apie šalį vėl užgriuvusį kiaulių marą, žemdirbiams tekusius išbandymus sausra ir karščiais. Ji papasakojo apie savo darbo pirmąsias savaites ir jos laukiančius iššūkius.

- Ministre, gal jau žinote kaip sausra paveiks daržovių kainas? Kas brangs ar pigs?

- Iš daržininkų bei sodininkų girdžiu, kad jie derliumi kol kas nesigiria. Bet reikia palaukti rudens, sulaukti galutinio derliaus. Turime įvertinti įvairius faktorius. Pavyzdžiui, ir tai, kad Rusija Lenkijai uždarė savo daržovių ir vaisių rinką. Tai gali lemti, kad į Lietuvą pateks daugiau lenkiškos produkcijos. Tad vartotojams kainos neturėtų kilti. O mūsų augintojų finansiniai rezultatai gali nukentėti. Savo ruoštu, skatinčiau visus mūsų piliečius pirkti lietuvišką prekę, nors galbūt ir kažkiek brangesnę.

- Kaip mūsų žemės ūkį paveikė pašliję santykiai su Rusija? Ar randame kitų rinkų? Ar ketinate derėtis su rusais?

- Rinkų Rusijoje praradimas mūsų žemės ūkio sektoriui, kaip ir visam šalies ūkiui, turėjo ženklios neigiamos įtakos. Ekonominiai, ūkiniai santykiai tiesiogiai priklauso nuo politinių santykių ir užsienio politikos. Tai yra visos mūsų vyriausybės ir prezidentūros užduotis. Alternatyvių rinkų ieškome, pavyzdžiui, kitąmet planuojame siųsti mūsų žemės ūkio atašė į Kiniją, kurio darbo tikslas ir bus atidaryti rinkas šioje šalyje bei dairytis naujų rinkų Japonijoje, Vietname, Mongolijoje ir Pietų Korėjoje. Penktadienį buvau susitikusi su mūsų atašė JAV, su kurio diskutavome apie rinkų paieškas abiejuose Amerikos žemynuose.

- Pas mus įprasta, kad ministerijoms vadovauja politikai, bet nebūtinai tos srities specialistai, pvz., Krašto apsaugos - medikas Juozas Olekas. Ar jūs jaučiatės kompetetinga žemės ūkio srityje? Ar bent žinote, kiek kainuoja bulvės, kaip užauginti daržoves?

- Esu baigusi tuometinę Žemės ūkio akademiją, Ekonomikos fakultetą. Mano tėvai visuomet gyveno ūkiškai. Tad nuo 7-erių metų moku melžti karvę, žinau, ką reiškia užauginti vieną ar kitą daržovę. Patys su vyru savo šeimos gerovę kūrėme augindami svogūnus ir kopūstus. Savo darbinę veiklą pradėjau žemės ūkyje. Daržoves auginu ir dabar. Jų kainas žinau, dažnai lankausi turgeliuose ir parduotuvėse.

- Jūs priklausote Darbo partijai. Ar jūsų politinės pažiūros atitinka jūsų partijos ideologo ir garbės pirmininko Viktoro Uspaskicho pozicijas, ar jums netrukdo sumenkęs partijos įvaizdis dėl iškeltos bylos?

- Esu Darbo partijos narė ne vienerius metus. Nežinau, apie kokias konkrečiai pozicijas kalbama. Tam tikrais klausimais mūsų nuomonės skiriasi, bet tai man netrukdo būti šioje komandoje ir dirbti žemės ūkio ministre. Manau, kad turiu tvirtą stuburą ir pareigas atliksiu taip, kad naudos būtų visam žemės ūkiui.

- Ar turite tvirtą poziciją dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams reikalavimų pagal nesenai priimtą įstatymą?

- Nuomonę turiu, bet tas įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, nėra visiškai teisingas, nes pirmiausia kirto saviems, Lietuvoje ūkininkaujantiems žmonėms. Įstatymas buvo rengiamas labai skubotai, neįvertinus daugelio aplinkybių, niuansų. Tad manau, jog jį reikia iš esmės tobulinti.

- Nustačius afrikinį kiaulių marą "Idavang" komplekse reikėjo sunaikinti 20 000 kiaulių. Atskleisite kokiu būdu jos buvo nugaišinamos: ar naikinant gyvulius buvo naudojamos dujos, elektra, kulkos ar dar kažkoks nehumaniškas būdas?

- Kiek turiu informacijos iš Veterinarijos tarnybos, vykdžiusios šiuos darbus, tai buvo daroma vadovaujantis ES nurodymais. Šį procesą vertino ir Lietuvoje viešintys ES atstovai. Kiaulės buvo migdomos CO2 - anglies dvideginiu, tad skausmo nejuto. Vėliau buvo utilizuojamos.

- Ministre, kaip dėl tos anglų ir net rusų kalbos mokėjimo? Ar jums dėl to netenka raudonuoti?

- Anglų kalba mokykloje man nebuvo pagrindinė. Mokiausi vokiečių kalbos. Tai, ko gero, yra visos mūsų kartos žmonių problema. O rusų kalba, kadangi nėra vartojama kasdien, prisimiršta. Jei kas nors įsivaizduoja, kad ministerijai vadovauja poliglotai ar vertėjai, gali ir toliau taip manyti. Mano nuomone, ministerijoms turi vadovauti specialistai ir geri vadybininkai, gebantys suvaldyti šį didžiulį mechanizmą.

- Ar ketinate savo komandoje turėti daugiau kompetentingų moterų?

- Priimant į darbą žmonių neskirstau į vyrus ar moteris. Vertinu tik kompetenciją. Taip pat žiūriu, kokių specialistų mums reikia. Į valstybės tarnybą patenkama konkurso būdu, į lytį neatsižvelgiama.

- Koki a jūsų nuomonė apie žemės ūkio plėtrą Lietuvoje: kokios žemės ūkio veiklos sritys turėtų būti skatinamos, kokių veiklų reiktų atsisakyti (pvz. kiaulininkystė)? Ką ketinate daryti, kad laukai nedirvonuotų?

- Per dvejus V.Juknos vadovavimo metus ministerija patvirtintino prioritetus naujam 2014 - 2020 metų laikotarpiui. Vienas jų - skatinti smulkių ūkių vystymą ir išlaikymą, taip pat jaunųjų ūkininkų kūrimasis bei esančių ūkių modernizavimas. Iš šakų prioritetas teikiamas gyvulininkystei, nes gyvulių skaičius buvo stipriai sumažėjęs, o veislininkystė buvo išvis pamiršta. Tad naujosios ES fondų programos yra labiau skirtos gyvulininkystės plėtrai, bet nebus pamiršta ir augalininkystė. Kiaulininkystės tikrai neplanuojame atsisakyti. Tiesa, dėl kiaulių maro 10 km nuo Baltarusijos sienos, pasienyje, vadinamojoje buferinėje zonoje, uždrausta auginti kiaules. Ten gyvenantiems žmonėms bus pasiūlyta alternatyva auginti kitų rūšių gyvulius ir paukščius, tam skiriant lėšas iš ES. Dirvonuojančių sklypų kasmet mažėja. Prie to prisideda taikomas didesnis žemės mokestis neprižiūrintiems savo žemių - šiuo instrumentu aktyviai naudojasi savivaldybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet atlieka tūkstančius patikrų ir savininkams, neprižiūrintiems savo žemės, nemoka tiesioginės išmokos.

- Ar turite planą, kaip sugrąžinti į kaimą jaunus žmones? Ar yra ministerijoje parengtų programų, kad būtų skatinamas jaunų žmonių užimtumas žemės ūkyje?

- Dar mano pirmtakas Vigilijus Jukna iš visų ministerijų atstovų buvo sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti kaimo plėtros strategiją. Juk kaimas nėra tik žemės ūkis. Tai yra ir švietimas, ir kultūra, ir sveikata, ir kiti verslai. Tad uždavinys yra globalus. Rengiuosi tęsti šios darbo grupės veiklą. Tik turėdami šią strategiją mes galėtume efektyviai panaudoti Europos Sąjungos Lietuvai skiriamas lėšas, nes kol kas neretai jos išmėtomos po atskiras ministerijas ar sritis, o bendro tikslo ir veiksmų pasigendama. Tad per šiuos dvejus metus man šios strategijos sukūrimas yra pats svarbiausias uždavinys. Jei tai pavyktų, mums neabejotinai pavyktų prisidėti prie jaunų žmonių išlaikymo kaime ir išvykusiųjų sugrąžinimo.

- Kokia jūsų pozicija dėl „naminukės“, kaip kulinarinio paveldo, gamybos įteisinimo kaimo turizmo sodybose ir namų ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras?

- Iš esmės pasisakau "už", kaip yra ir užsienio šalyse. Tačiau vertinant mūsų piliečių mentalitetą ir polinkį nevykdyti įstatymų, juos apeiti, manau, kad dar nesame tam pribrendę. Yra rizika, kad žmonės ims piknaudžiauti šiuo leidimu, alkoholį ims gaminti ne tik savo ar lankytojų reikmėms, bet ir masiniam pardavimui. Tad turėtume pasverti visus "už" ir "prieš".

- Koks jūsų požiūris į ūkininkų turgelius? Ar ketinate skatinti jų plėtrą?

- Labai teigiamas, pasisakau už jų plėtrą. Žinoma, patys ūkininkai turi aktyviau plėsti šią veiklą.

Visus atsakymus galite rasti čia.

DAUGIAU