Lankėsi inovatyviose savivaldybėse

Šiandien rytą Tel Avive prasidėjo tarptautinė trijų dienų konferencija „Muni World 2020“ („Municipalitetų pasaulis“).

Pirmoji renginio diena buvo skirta Izraelio savivaldybių vystymosi objektų ir startuolių lankymui, dalyviai, suskirstyti į kelias grupes, buvo pakviesti apsilankyti skirtingų savivaldybių projektuose ir inovacijų centruose.

Ašdode (Ashdod) svečiams buvo pristatytos pažangiausios inovacijos, apimančios sveikatos priežiūrą ir ateities  maisto suderinamumą, pradedant ligoninėmis ir baigiant šiltnamiais. Naujovės maisto, miesto saugumo ir sveikatos srityje demonstruotos  modernioje Izraelio ligoninėje „Assuta“.

Emeke Heferis (Emek Hefer) konferencijos dalyviams pristatytos saulės energijos ir gamtos išteklių panaudojimo inovacijos, kurios gali būti pritaikytos tiek miestams, tiek žemės ūkio technologijoms plėtoti.

Tel Avive demonstruotos modernios technologijos, pažangūs projektavimo metodai ir unikalios architektūros kūrimas. Buvo surengta ekskursija po Saronos požeminį valdymo centrą ir apsilankyta vietos valdžios inovacijų centre.

Rishon Leziono (Rishon Lezion) savivaldybėje grupei konferencijos dalyvių pasakota apie požemio infrastruktūrą, kurios dėka sukuriamas naujas Izraelio metropolis – gaisrų gesinimo ir gelbėjimo sistema. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

Rishon Leziono (Rishon Lezion) savivaldybėje grupei konferencijos dalyvių pasakota apie požemio infrastruktūrą, kurios dėka sukuriamas naujas Izraelio metropolis – gaisrų gesinimo ir gelbėjimo sistema. Būtent su šia grupe objektuose lankėsi Palangos atstovai.

Plenariniuose posėdžiuose – apie saugumą ir laimingus miestus

Rytoj rytą prasideda dvi dienas truksiantys konferencijos plenariniai posėdžiai ir susitikimai. Tarptautinį renginį atidarys Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas.

Pirmoji diena bus skirta nagrinėti miestų naujoves bei saugumą. Numatyti pranešimai, kuriuos skaitys JAV, Vokietijos, Kenijos, Kroatijos, Seišelių, Izraelio ir kitų valstybių aukšto rango politikai ir savivaldybių vadovai. Štai, pavyzdžiui, tema „Silpniausia grandis: žmogaus kibernetinio saugumo veiksniai vietos vyriausybėje“ kalbės buvusi Vokietijos federalinė teisingumo ir ekonomikos ministrė Brigitte Zypries, Izraelio nacionalinio kibernetinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Rafaelis Franco, Geinsvilio miesto JAV  Floridos valstijoje meras Lauren Poe.

Po šių kalbėtojų savo pranešimą „Saugus ir atsparus miestas dabar ir ateityje“ pristatys Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Taip pat yra numatyta nagrinėti tokias pasauliui aktualias temas kaip „Saugūs miestai: kova su neapykantos nusikaltimais, „Mėlynoji ekonomika: turizmas, klimato pokyčiai ir tvarumas“.

Paskutiniąją konferencijos dieną nemažai laiko bus skiriama ir sąvokai „Laimingas miestas“. Bus skaitomi pranešimai apie tai, kaip vietos valdžia gali skatinti ateities transportą, ypač elektromobilių. Dar vienas pranešimas – „Laimingi aktyvaus miesto gyventojai: fizinio aktyvumo skatinimas viešajame sektoriuje“. Numatyta dėmesio skirti ir miestų teisingo planavimo svarbai.

Konferencijos dalyvių laukia ir inovacijų parodos, galimybės susipažinti su naujausiomis technologijomis, taikytinomis skirtingose gyvenimo srityse.

Eilato meras perduoda palangiškiams linkėjimus

Palangos atstovus į Tel Avive vykstantį didžiulį tarptautinį renginį pakvietė ir visas su tuo susijusias išlaidas padengė kurorto miesto partnerio Eilato savivaldybė.

„Vakarinei Palangai“ gerokai  po 19 valandos susisiekus su Izraelyje viešinčiu Š.Vaitkumi, kurorto meras pasakojo, jog šįvakar kartu su patarėju Pranu Žeimiu Tel Avive susitiko su Eilato meru Meiru Itzhaku Halevi (Meir Itzhak Halevi).

Eilato meras Meiras Itzhakas Halevi (Meir Itzhak Halevi) (viduryje) perduoda palangiškiams didžiausius linkėjimus. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

„Eilato meras perduoda didžiausius linkėjimus mūsų miesto gyventojams, jaunimui ir švietimo bendruomenei. Pakviečiau merą apsilankyti Palangoje gegužės 2 d., kai čia vyks Europos pučiamųjų čempionatas. Taip pat aptarėme ir tolimesnius mūsų dviejų miestų moksleivių vizitus tiek Palangoje, tiek Eilate. Priminsiu, kad Eilato moksleiviai jau lankėsi ir gyveno palangiškių šeimose, o Palangos Senosios gimnazijos moksleiviai viešėjo Eilate, kur juos svetingai priėmė šio miesto šeimos“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo Izraelyje šiuo metu esantis Š.Vaitkus.

„Taip pat pakviečiau Eilato muzikos arba šokių kolektyvą apsilankyti Palangoje 2021 metais, kai Palanga švęs grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Esame numatę kviesti į šiai progai skirtą galą koncertą visų miesto partnerių kolektyvus pristatyti savo kultūrą dainų bei šokių pagalba“, – teigė meras.

Po pokalbio su „Vakarinės Palangos“ žurnaliste Palangos vadovas su patarėju išskubėjo į kitus susitikimus.

Tarptautinė konferencija „Muni World“ sutraukia pasaulio didžiosios ir vietos politikos lyderius. Nuotraukoje – leidinys, skirtas renginiui. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

Paprašė 2,5 tūkst. eurų

"Visa gimnazija susiskaldė, nuotaikos sugadintos, o viskas – dėl mokyklos vadovų užsispyrimo pataikauti turčiams ir jų vaikams. Esą visos šios mokyklos laidos išleistuves rengdavo tik "Auskoje". Bent jau mums taip mėginama aiškinti. Tačiau, kai mes išgirdome, jog už tuščią palapinę lauke prašoma 2,5 tūkst. eurų, išsižiojome. Už ką čia mokėti tokius pinigus? Už patrypčiojimą bateliais ant šlapios žolės? O kur dar pinigai maistui, pačiam renginiui?" – piktinosi viena šios gimnazijos abiturienčių.

Nors dienraščio kalbinti moksleiviai yra pilnamečiai, tačiau savo vardų nenorėjo atskleisti viešai, – sakėsi bijantys mažo miestelio nomenklatūrininkų keršto.

Mokiniai tikino, jog sovietmečio laikais žibėjusi vila šiuo metu jiems visiškai nedaro įspūdžio.

Maištaujantys abiturientai ėmė kooperuotis ir susirado netoli Vydmantų, Virkštininkų kaime, esančią sodybą.

Kaip reikia suprasti mokyklos direktorių, kai kabinete pokalbio su trimis mokinėmis metu pasiūloma susirasti sponsorių, jei "Auska" per brangi?

"Kaip reikia suprasti mokyklos direktorių, kai kabinete pokalbio su trimis mokinėmis metu pasiūloma susirasti sponsorių, jei "Auska" per brangi? Tai išgirdusios mes užsičiaupėme ir susižvalgėme tarpusavyje", – pasakojo kita šio pokalbio dalyvė.

Merginos tikino pasijutusios įžeistos tokio pedagogo pareiškimo.

"Mes nenorime tos "Auskos", tačiau klausimas, kodėl ji taip aršiai buvo peršama? Ir apskritai mes pas direktorių užėjome pasidomėti, kaip bus įteikiami atestatai, o ne dėl vakarinės dalies. Per visus tėvų susirinkimus buvo primygtinai siūloma tik "Auska", – tikino merginos.

Užuominos apie dovanas

Visa ši situacija pavirto į tikrą karą. Trečdalis mokinių susitarė savo šventę surengti kitur, pasisamdė žinomą aktorių Vitalijų Cololo vesti renginį.

Apie du trečdalius mokinių susirinko į praėjusį penktadienį vykusią atestatų įteikimo ceremoniją gimnazijos aktų salėje.

Kita dalis pareikalavo, kad šventė vyktų ir jiems – šį sekmadienį.

Tai pirmas kartas gimnazijos istorijoje, kai joje vyko dvi atestatų įteikimo ceremonijos.

"Mes sužinojome, kad sekmadienį bus laisva Palangos kurhauzo salė. Paprašėme, kad ten atestatus įteiktų. Bet direktorius aiškino, jog mus ugdę pedagogai pareikalaus dvigubo atlyginimo, už tai, kad jie ateis vien pastovėti šventėje. Bet juk visos mokytojos ateis tik į šventę. Koks čia darbas? Direktorius, leisdamas suprasti, jog ne jam čia nuomones reikšti, vienos mergaičių tėčiui išrėžė klausimą – ar jis prisidėjo prie mokyklai skirtos dovanos – specialios lentelės? Kasmet visų vaikų tėvai mokėdavo po 10–15 eurų už simbolinę atminimo plytelę, o paaiškėjo, kad ji verta iš viso 30-ies eurų. Išeitų, kad buvo prašoma paaukoti apie 200 erų sumą, kai tiek net nereikia. Aš nedaviau", – piktinosi gimnazistė.

Mokinius papiktino ir kita užuomina – esą reikėtų mokyklai padovanoti paveikslą.

Tačiau mokiniai tikino išgirdę ir konkretaus dailininko, kurio kūrybą esą reikia paremti, pavardę.

"Visi tie, kurie nusprendė atskirai švęsti, pasakė, jog mokykla mums nieko nedavė, tad nemato prasmės tokiam pirkiniui ir nežada šiose rinkliavose dalyvauti", – pasakojo merginos.

Nenori ir nekomentuoja

Pats gimnazijos vadovas Leonas Šidlauskas nesiteikė komentuoti situacijos.

Valandą prieš atestatų įteikimo ceremoniją, pareiškęs, kad serga ir negali kalbėti, švietimo įstaigos vadovas teištarė "gali būti", kai išgirdo, kokius kaltinimus jam beria jo vadovaujamos gimnazijos abiturientai.

"Nedalyvausiu įteikime, kalbinkite pavaduotoją. Su manimi klausimai? Nežinau, nenoriu komentuoti. Mokykla švenčių neorganizuoja, kalbėkite su pavaduotoja (kalba netaisyta – A.A.)", – pareiškė gimnazijos direktorius L.Šidlauskas ir padėjo ragelį, kai tik buvo pasiteirauta dėl mokinių tėvų reketu dvelkiančių dalykų.

Į kitus žurnalistų skambučius įstaigos vadovas jau nebeatsiliepė.

Vis dėlto po pusvalandžio žmogus jau jautėsi puikiai ir telefonu toliau derino šventės reikalus.

Šis Palangos savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos vadovas iš profesijos yra muzikos mokytojas.

Tačiau, panašu, jog šio valdininko karjera konservatorių valdomoje Palangoje ėmė kilti į viršų, kai paaiškėjo jo konservatoriškos pažiūros.

Iki 2008 m. L.Šidlauskas vadovavo Palangos savivaldybės Švietimo skyriui. 2006-aisiais L.Šidlauskas spaudos viešai buvo įvardijamas kaip konservatorius.

2008–2015 m. L. Šidlauskas ėjo direktoriaus pareigas Kretingos Pranciškonų gimnazijoje.

Beje, šis žmogus prieš dešimtmetį su kurorto savivaldybės administracija bylinėjosi dėl premijos, kurios negavo.

Tuomečio savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo L.Šidlausko darbas buvo įvertintas prastai. Tačiau teismas nutarė, kad nepatenkinamą įvertinimą gavęs valdininkas be premijos liko nepagrįstai.

Šventę sugriovė V.Cololo?

Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zinaida Bružienė, paklausta, kodėl kurorto absolventai suskilo, apgailestavo, jog šiuolaikiniams vaikams šventės svarbesnės už mokyklą.

"Mokykla organizuoja aktą ir kviečia visus vaikus. Bet dalis vaikų eina kitur švęsti, renginio vedėjas esą gali tik sekmadienį atvykti, todėl reikia daryti dvi šventes", – tikino direktoriaus pavaduotoja.

Paklausus, ar buvo vaikų prašymų šventę rengti Kurhauzo salėje, Z.Bružienė aiškino, jog ši salė per maža mokyklos bendruomenei.

"Iš viso mokyklą baigia 122 mokiniai. O juk kiekvienas atsiveda mažiausiai dar du. Ateina ir tėvai, draugai, seneliai, kavalieriai ir panelės. Vadinasi, reikia salės, skirtos mažiausiai 500 žmonių", – patikino Z.Bružienė.

Direktoriaus pavaduotoja pridūrė, jog šios laidos abiturientai per daug "prisirišo" prie vakarinės dalies klausimo.

"Vieni panoro vienur, kiti – kitur. Vienur yra brangiau, kitur – pigiau. Vieni penktadienį – viloje "Auska", o kiti – sekmadienį Virkštininkų kaime su vedėju V.Cololo. Ir jie nesileido į jokias kalbas. Jiems V.Cololo brangesnis nei mokykla", – ironizavo Z.Bružienė.

Ji patikino, jog situacijos nesinorėta aštrinti, tad sutarta, jog vyks dvi atestatų įteikimo ceremonijos.

"Tiesa, kiti ateina anksčiau. Pasiima atestatus, pasirašo, be jokių šventimų. Matyt, nebenori draskytis. Kažkaip ši šventė praranda savo iškilmingumą, o juk tai brandos aktas", – svarstė Z.Bružienė.

O štai "atskilėlių" šventę organizavę tėvai prieštaravo direktoriaus pavaduotojai.

"Nereikia meluoti. Skambinkite V.Cololo, sužinosite, jog jis gali atvažiuoti ir penktadienį, ir šeštadienį, ir sekmadienį. Ne dėl to viskas čia sugriuvo, direktorius su pavaduotoja viską patys puikiai turėtų suvokti", – patikino vienas tėvų, prisidėjęs prie vakarinės dalies organizavimo.

Komentaras

Gražvydas Kazakevičius

Švietimo ir mokslo viceministras

Mokyklų veikla yra finansuojama keliais būdais: dalį lėšų skiria jų steigėjos savivaldybės, skiriamos biudžeto lėšos ir mokyklos gali būti finansuojamos iš kitų šaltinių. Kiti šaltiniai gali būti rėmėjų, tėvų pinigai, tačiau šios lėšos turi būti renkamos tik laisva valia, savanoriškai, jokiu būdu to nereikalaujant ir nenurodant, bei tinkamai apskaitomos per mokyklos įkurtą fondą ar kitaip. Taip ir šiuo atveju, galėjo būti prašymas tėvams pagal galimybes prisidėti prie išleistuvių šventės dovanų, bet iš jų nereikalaujant ir nenurodant, kas iš ko turi būti nupirkta. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, šiuos dalykus turėtų prižiūrėti ir atsakyti savivaldybės, kaip mokyklų steigėjos. O ir išleistuvių šventės jau nebe mokyklos veiklos objektas, o tėvų, abiturientų iniciatyvos, išmonė ir galimybės.

Vakansijos niekas nesaugo

Buvęs Palangos meras konservatorius Pranas Žeimys po dviejų kadencijų Seime nustebino daugelį savo ištikimų gerbėjų, nusprendęs nekandidatuoti šių metų rinkimuose. Jo pavardės nebuvo net daugiamandačiuose partijos sąrašuose.

Dar prieš rinkimus kuluaruose tarp konservatorių netilo kalbos, kad politikas iš aktyvios veiklos stumiamas ne savo valia.

Esą nepasitikėta P.Žeimio galimybėmis konkuruoti su socialdemokratų kandidatu Antanu Vinkumi naujai suformuotoje vienmandatėje Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje.

"Užtenka dviejų kadencijų per akis. Ką veiksiu toliau? Iki kitų metų tikrai atostogausiu. O po Naujųjų tikriausiai ko nors ieškosiu per Lietuvos darbo biržą. Sakote, buvo gandų, kad man direktoriaus pavaduotojo vieta saugoma bendrovėje "Palangos vandenys"? Aš pats jokių duomenų apie tai neturiu. Apie jokias pareigybes su niekuo nesu kalbėjęs. Esu aviacijos žmogus, tad norėčiau dirbti pagal profesiją, bet mano amžius tam jau netinkamas", – apgailestavo P.Žeimys, kuriam 2017-ųjų vasarį sukaks 60 metų.

Politikas pabrėžė: "Galite taip ir parašyti, kad visi tie, kurie skleidžia gandus, jog P.Žeimys planuoja dirbti vandentiekyje, labai apsirinka. Vanduo man yra tolimas, man oras arčiau širdies".

Politikoje deda tašką

Į Seimą šiemet nekandidatavo ir kita pajūryje gerai žinoma politikė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, priklausanti "Drąsos kelio" partijai.

Ji parlamente taip pat dirbo dvi kadencijas. Moteris įsitikinusi, kad Seime turėtų būti rotacija.

"Užsisėdėjimas Seime nėra geras dalykas, pirmiausia tam žmogui, kuris ten dirba. Nes toks darbas tampa rutina. Aš tai matau žiūrėdama į kitus kolegas. Kai kas kalba apie darbų tęstinumą. Ką reiškia Seimo nario darbo tęstinumas? Pateiktą įstatymo projektą arba priima, arba atmeta. Kur čia tęstinumas? Prezidentai visame demokratiniame pasaulyje turi rotacijas, tai kodėl Seimo nariui to negalima taikyti?" – klausė A.Stancikienė.

Politikės įsitikinimu, sėdėdami Seime tris keturias kadencijas iš eilės, parlamentarai praranda savo profesinę kvalifikaciją.

"Ir jie kabinasi į tą Seimo nario kėdę, kaip į vienintelį išgyvenimą. Manau, tai neteisinga. Kai aš palinkėjau visiems sėkmės ir pasakiau, kad nebekandidatuosiu, beveik visi manęs klausė, iš ko aš dabar gyvensiu. Šis klausimas aiškiai pasako, kad be Seimo nario darbo jie neįsivaizduoja savo gyvenimo. Ką aš veiksiu, baigusi kadenciją? Turiu daug minčių ir verslo idėjų, susijusių su mano buvusia profesija – architektūra. Į Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus postą grįžti neturiu galimybės, nes Seime buvau ne vieną, o dvi kadencijas. Galite visus nuraminti, kad į Neringą grįžti neketinu", – pabrėžė A.Stancikienė.

Po nesėkmės citavo Bibliją

Po rinkimų naujajame Seime nepamatysime ir dar kelių pajūrio regione rinktų dabartinių parlamentarų – "darbiečio" Raimundo Paliuko iš Klaipėdos ir buvusios partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės, dabar liberalės Jolitos Vaickienės iš Kretingos.

R.Paliukui šie rinkimai buvo labai nesėkmingi. Politikas jėgas išbandė vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 12 kandidatų, bet R.Paliukas liko aštuntas, surinkęs vos 535 balsus, o daugiamandačiame partijos sąraše iš 28 vietos buvo nureitinguotas į 38.

Maža to, jo atstovaujama Darbo partija šį kartą neperžengė būtino 5 procentų barjero ir į Seimą apskritai nepateko.

"Rinkimų rezultatai absoliučiai ne mano naudai. Pradžioje ketinu pailsėti. O toliau kas bus, pamatysime. Kaip ir Biblijoje rašoma, kai vienos durys užsidaro, dvejos kitos atsidaro", – išmintį žarstė R.Paliukas.

Ateities planų – daug

Buvusi Kretingos rajono vicemerė, taip pat kadenciją baigianti Seimo narė Jolita Vaickienė į parlamentą kandidatavo ir per šiuos rinkimus Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 8 politikai. Ji, surinkusi 2 039 balsus, liko ketvirta.

Nors po reitingavimo J.Vaickienė pakilo per vieną poziciją iš 25 į 24, tačiau pakliūti į Seimą to nepakako. Liberalai, kuriems ji dabar atstovauja Seime, laimėjo tik 14 mandatų.

"Reikia apsispręsti, ar iš viso liksiu politikoje. Nors kandidatuodama rinkimuose tarsi patvirtinau, kad to tikėjimo po 15 metų aktyvaus dalyvavimo politikoje dar nepraradau. Prieš išeidama į politiką, turėjau savo verslą Kretingoje, į kurį ir dabar be problemų galėčiau sugrįžti. Tačiau turiu ir kitų pasiūlymų dirbti privačiame versle kaip samdoma darbuotoja. Tik reikia apsispręsti", – atviravo J.Vaickienė.

Pavyzdingi buvo ne visi

Kadenciją baigiantys parlamentarai, ypač pralaimėję rinkimus, ne visi buvo pavyzdingi darbuotojai.

Vien šiemet iki vakar dienos vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau jų lankomumas ne visada buvo geras.

Klaipėdoje rinktos parlamentarės Agnė Bilotaitė ir Irina Rozova šiais metais praleido 8 posėdžius, Eugenijus Gentvilas – 4, R.Paliukas ir A.Stancikienė – po 10, Naglis Puteikis – 6, Irena Šiaulienė – 2.

Tarp kadenciją baigiančių Seimo narių, rinktų pajūrio regione, P.Žeimys buvo vienas pavyzdingiausių, kuris bent jau šiais metais iš 45 vykusių parlamento posėdžių praleido vos du, geriau už jį posėdžius lankė tik Petras Gražulis, praleidęs vieną.

"Seimo nario pagrindinis darbas ir yra dalyvauti komitetų posėdžiuose, frakcijos ir plenariniuose posėdžiuose. Plenarinių Seimo posėdžių metu parlamentarai neturėtų sėdėti televizijos ar radijo studijose, juolab šokti kur nors "kazokėlį" pagyvenusių žmonių būryje. Tokiai veiklai turėtų pakakti laiko nuo penktadienio iki pirmadienio. Kodėl taip kolegos elgiasi, man nesuprantama", – stebėjosi P.Žeimys.

Statistika – tik paradinė?

Dar vienas vardiklis, pagal kurį esą būtų galima vertinti Seimo narių darbo naudingumą, yra Seimo svarstymui jų pateiktų įstatymų projektų statistika.

Pagal ją per šią kadenciją P.Gražulis pateikė 170 teisės aktų projektų, R.Paliukas – 148, net kadencijos nebaigęs buvęs liberalas Eligijus Masiulis pateikė 107 įstatymo projektus, o štai P.Žeimys – tik 25.

Pasak parlamentarės J.Vaickienės, ta oficialiai pateikiama Seimo narių veiklos statistika neatspindi Seimo narių darbo našumo realybės.

Esą parlamentaras prie įstatymo projekto galėjo tik nežymiai prisidėti ar jam tik pritarti arba iš tikrųjų būti teisės akto iniciatorius, bet į rengėjų sąrašą įrašomos visų pritariančiųjų pavardės, tad koks kieno indėlis čia, tampa neaišku.

"Ta statistika yra pateikiama tam, kad vėliau žurnalistai, skaitantys ataskaitą, matytų, kiek kas pateikė įstatymo projektų, bet jei pasigilintume, nežinia, ar tas projektas buvo patvirtintas, neaišku, kiek vargta jį svarstant. Kartais išlaidų būna daugiau negu naudos. Galiausiai reikėtų aiškintis, ar tas įstatymas po savaitės vėl nebuvo pakeistas", – kadenciją baigianti Seimo narė J.Vaickienė atskleidė parlamentinio darbo virtuvę.

Esą buvęs ne vienas atvejis, kai po pusmečio susizgribta, kad įstatymas negeras ir jį reikia vėl taisyti.

Tada dažniausiai tas pats parlamentaras vėl teikdavo pataisas ir projektą registruodavo savo vardu.

Anot J.Vaickienės, taip ir gimsta graži statistika, tačiau naudos – jokios.

Teigiama, kad iš duomenų, pateiktų Seimo tinklalapyje, labai sunku nuspręsti, kurie Seimo nariai labiausiai prisidėjo prie valstybės teisėkūros.

Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos išvakarėse buvęs Palangos oro skrydžių vadovas, o dabar parlamentaras Pranas Žeimys savo gyvenimo etapą prie dispečerio pulto prisimena šviesiai. Ir nors pačiam pilotuoti lėktuvo neteko, jis per šią savo darbo praktiką ne kartą išgyveno aviatorių profesijos žavesį ir tragizmą.

Planus koregavo teroristai

– Esate gimęs Kretingos rajone, o mokyklą baigėte Skuode, kaip ten atsidūrė jūsų šeima?

– Tėvukai gyveno prie Salantų tokiose pelkėtose vietose, aplink buvo sunkiai dirbamos žemės. Todėl 1964 m., kai man buvo septyneri, išsikėlėme į Skuodo rajoną, Puodkalių kaimą. Ten tėveliai gyveno iki gyvenimo pabaigos.

– O kaip jūs pasirinkote aviaciją?

– Mokykloje turėjau įvairių svajonių. Pradžioje mano svajonė buvo ne aviacija: besimokydamas Skuodo vidurinėje, norėjau tapti ir geografijos mokytoju, ir filologu, ir karininku. Viršų paėmė būtent ši specialybė. Tačiau kai 1970 m. iš TSRS tėvas ir sūnus Brazinskai "nuvarė" lėktuvą į Turkiją, lietuviams visos durys į tam tikras profesijas buvo uždarytos. Pamenu, dar paauglystėje, kai teko dirbti kino mechaniku, ne kartą žiūrėjau pagal šiuos įvykius sukurtą filmą "Abiturientė". Labai žavėjausi aktore, kuri suvaidino per tą užpuolimą nužudytą stiuardesę N.Kurčenko. Bet kuriuo atveju Brazinskų istorija lietuvaičiams kuriam laikui užkirto galimybes tapti ir karininkais, taip pat ne tik karo, bet ir civilinės aviacijos lakūnais.

– Tad pasirinkote Rygos skraidymo technikos mokyklą?

– Jau vyresnėse klasėse su bendraminčiais nemažai laiko tūnodavome Skuodo oro uoste, ten leisdavosi dvisparniai lėktuvai An-2 ("kukurūznikai"). Tai buvo jaunatviška romantika. Mums tos aviacijos tada reikėjo bet kokios formos. Todėl ir pasirinkau aviacijos dispečerių mokyklą.

Bloga informacija – tabu

– Kai dirbote Palangos oro uoste, ar buvo bandymų "nuvaryti" lėktuvą?

– Buvo toks atvejis Palangoje, bet pačiam su tuo susidurti neteko. Tą dieną dirbo skrydžių vadovas Sergejus Osačenka, buvo jo pamaina. Toks vilnietis vaikėzas sugalvojo iš Palangos į Daniją "nuvaryti" An-24. Jis pasigamino kelių rankinių granatų, vadinamųjų citrinukių muliažus ir prisitvirtino prie kojų. Įlipęs mėgino pagąsdinti. Aišku, jį greitai nuginklavo ir uždarė į bagažo patalpą greta lakūnų kabinos. Paskui ekipažas pasakojo, kad jis tik verkė ir prašė, kad nemuštų. Tada lėktuvas apsuko ratą virš Baltijos jūros ir nusileido Vilniuje. Lėktuvo vado pavardė buvo Dudkinas, pamenu, po to incidento jis kurį laiką negalėjo atsigauti nuo patirto streso ir nepajėgė skraidyti. Aviacijoje ir rimti, ir nerimti dalykai, net išpuoliai su netikrais ginklais įgulai gali turėti rimtų psichologinių pasekmių. Ypač jei apie tai sužinodavo keleiviai. Juk nėra taip paprasta ekstremaliomis sąlygomis priimti teisingus sprendimus, kad nenukentėtų niekuo dėti žmonės. Ekipažas atsakingas už keleivius viso skrydžio metu.

– O skrydžių valdymo centro darbuotojams pasitaikydavo stresinių situacijų?

– Taip, jei būdavo stiprus vėjas, o nusileidimo takas – tik 2 km. Kai aš dirbau, veikė specialūs lėktuvų tupdymo lokatoriai, dabar jų nebėra.  Naudodamiesi tais lokatoriais skrydžių vadovai duodavo komandas ir padėdavo įgulai nutupdyti lėktuvą. Būdavo sudėtingų momentų. Stengėmės, kad klaidų nebūtų, juolab už tai grėsė didelės bausmės – jei suklysdavai antrą kartą, metus neleisdavo dirbti to darbo. Skrydžių vadovų darbas įtemptas, reikalaujantis pasirengimo, greitos reakcijos. Bet aišku, mes nepatirdavome tokios įtampos, kuri tekdavo pilotams.

– Ar anais laikais pasitaikydavo aviacijos katastrofų, apie kurias niekas taip ir nesužinojo?

– Labai daug dalykų žmonės nesužinojo tarybiniais laikais, apie orlaivių nelaimes – taip pat. Ne veltui mums sakydavo, kad visi nuostatai ir taisyklės yra aptaškytos kažkieno krauju. Nauji pataisymai instrukcijose atsirasdavo po kiekvienos tokios nelaimės ar skaudžių įvykių. Sovietmečiu pilotams griežtai buvo įsakyta nepaklusti teroristų reikalavimui laikytis kurso į Vakarų valstybes. Jie privalėjo pasukti lėktuvą 90 laipsnių kampu ir skristi į sovietų šalies gilumą, o užpuolikams aiškinti, kad skrenda ten, kur šiems reikia. Panašiai nutiko ir su Ovečkinų šeima 1988 m., kai ši šeima pamėgino užgrobti lėktuvą. Tada buvo labai daug žuvusiųjų. Po kiekvieno tokio įvykio, kiekviename oro uoste darbuotojai turėdavo išsianalizuoti visas smulkiausias katastrofos, avarijos ar užpuolimo aplinkybes, ką blogai padarė įgula ar skrydžių valdymo specialistai. Visus incidentus, kurie nutikdavo sovietinėje aviacijoje, žinojome su visomis smulkmenomis. Tačiau nei per TV žinias, nei laikraščiuose apie tas avarijas nebuvo nė žodžio. Skelbdavo tik rezonansinius įvykius, kurių nuslėpti jau būdavo nebeįmanoma. Taip žmonės išgirdo apie jau minėtos daugiavaikės Ovečkinų šeimos mėginimus užgrobti lėktuvą ir liūdną jų baigtį, apie Dylenką, kuris iš Tolimųjų Rytų į Japoniją "nuvarė" karinį lėktuvą, apie tokį latvį pavarde Vilks, kuris iš Latvijos pabėgo An-2. Blogiausia, kad iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios pilotai lėktuve neturėdavo jokio ginklo. Po to kiekvienu reisu kartu su keleiviais civiliais rūbais skrisdavo ir ginkluotas milicininkas. Jis vyko ir per Brazinskų išpuolį, bet nesugebėjo apsaugoti stiuardesės ir pats buvo nukautas.Vėliau jau buvo įsakyta apginkluoti lėktuvo ekipažą, ir pati įgula įvertindavo situaciją, kada reikia panaudoti ginklą.

– Kaip vertinate faktą, kad lėktuvai dabar vis dažniau tampa teroristų taikiniais?

– Terorizmas apėmė ne tik aviaciją, išpuolių daugėja tiek jūroje, tiek sausumoje ir pasiekė košmariškus mastus. Baisūs dalykai. O paskutinis įvykis, kai pats pilotas pražudė žmones, rodo, kad įgulos narius reikia tikrinti dar kruopščiau.

Neįprastas hobis

– Minėjote, kad aviacijos srityje nebedirbate daugiau nei 20 metų, o pats ar mėgstate naudotis oro linijomis?

– Liepos viduryje bus 23 metai, kai nebeužsiimu aviacija. Bet yra bičiulių ir draugų, kurie turi nuosavus lėktuvėlius, tad mielai paskraidau, kai pakviečia. Aviacija – labai gražus, romantiškas sportas, gerai sutvarkytas verslas, ir, manyčiau, gana saugi pramoga.

– Be aviacijos dar turite stebinamų iliuzionisto gebėjimų, iš kur tai?

– Pokštai su kortomis – senas dalykas, daugiau nei prieš 26 metus ėmiau domėtis. Nors dabar tuos fokusus rodau retai. Pamenu, vienose vestuvėse parodžiau pokštus su kortomis, ir nuotraukos nutekėjo į viešumą. O viskas prasidėjo Lietuvos iliuzionistų klubo pasirodyme, kuriame dalyvavau kaip žiūrovas. Mane pakvietė į sceną, šį bei tą parodė, kaip tie dalykai atliekami. Išmokau, patiko. Tada nuskambėjo kažkieno ironiška, pastaba: ar merui dera tokie dalykai, ar mums reikalingas miesto vadovas fokusininkas-apgavikas? Tačiau vieni šoka, kiti dainuoja, treti kažką kita daro. Bet iš magijos niekada duonos nevalgiau. Tai – tik pomėgis ir tiek.

– Be jūsų yra dar vienas Pranas Žeimys, ar girdėjote apie tokį?

– Mano bendravardis ir bendrapavardis yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Pirmąkart apie jį išgirdau, kai jis buvo paskirtas į šias pareigas. Kaip tik važiavau į komandiruotę į Vilnių. Tada tikrai nebuvo balandžio 1-oji, bet žurnalistai kažkaip išsuko, kad aš išlėkiau į Aukščiausiąjį Teismą, naująją paskyrimo vietą. Vėliau išties teko apsilankyti Aukščiausiajame Teisme dėl vienos gyventojos skundo, tai koridoriuje pamačiau ant durų lentelę su jo pavarde, užsukau pasisveikinti. Dar pasidomėjau, kad galbūt esame giminės, bet paaiškėjo, jog jo giminės linija visai kita. Tik tiek jį ir pažįstu. Kartais tokie sutapimai glumina, net pagalvoju: nejaugi kitokių lietuviškų vardų neįmanoma parinkti?

Vizitinė kortelė:

Gimė 1957 m. vasario 5 d. Kretingos raj. Barzdžių kaime.

Mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje (dabar – Skuodo P.Žadeikio gimnazija).

1975–1978 m. mokėsi Rygos skraidymo technikos mokykloje ir įgijo skrydžių vadovo specialybę.

Nuo 1979 m. pagal paskyrimą dirbo Palangos oro uoste skrydžių vadovu.

1983 m. įstojo į Leningrado aviacijos akademiją (dabar – Sankt Peterburgo aviacijos universitetas), kurią 1987 m. baigė ir įgijo skrydžių valdymo inžinieriaus specialybę.

Grįžo į Palangos oro uostą ir iki 1992 m. vidurio dirbo Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotoju komercijai.

1994–1996 m. dirbo Palangos "Baltijos" vidurinėje mokykloje anglų kalbos mokytoju ir informacinių technologijų inžinieriumi.

1995 m. paskirtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 1996 m. pradžios.

1997–2008 m. – Palangos savivaldybės tarybos narys.

1997–2000 m. ir – 2002–2005 m. – Palangos savivaldybės meras.

Nuo 2008 m.– Seimo narys.

Žmona Tatjana, sūnūs Tomas ir Romas.

Klaipėdos vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai daugiau nei pusę kadencijos išsivertė be savivaldybės skirtų patalpų, kuriose turėtų priimti rinkėjus. Tik dabar pageidavimą skirti valdiškas patalpas pareiškė parlamentaras Naglis Puteikis.

Vilties g. atsisakė

Kai Seimo narys N.Puteikis išstojo iš partijos, kaip pats teigė, jis buvo išprašytas ir iš jos būstinės patalpų, kuriose turėjo atskirą kambarėlį ir kaip parlamentaras klaipėdiečiams teikė reikiamą pagalbą.

"Kai likau be vietos, kreipiausi į savivaldybę, kurioje man pasiūlė kitas patalpas Vilties gatvėje. Bet vieta strategiškai nepatogi interesantams, kurie daugiausia yra pensinio amžiaus žmonės, nes iki artimiausios stotelės – 600 m, todėl tų patalpų atsisakiau", – pasakojo N.Puteikis.

Jam buvo pasiūlytos kitos patalpos, esančios Liepojos g. 10A.

Norėjo naujų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės, vieninteliam Seimo nariui Raimundui Paliukui suteiktos valdiškos patalpos uostamiestyje, nes daugiau jų esą niekas iki šiol neprašė.

"Dabar tokį pageidavimą pareiškė N.Puteikis. Šiuo atveju buvo laisvos patalpos Liepojos g. 10A. Tai – 28 kv. m dydžio kambarys, jį ir pasiūlėme, o Seimo narys sutiko", – patvirtino G.Paulikienė.

Seimo statute numatyta, kad savivaldybės privalo suteikti patalpas jų apygardose išrinktiems politikams jų parlamentinei veiklai ir apmokėti tų patalpų išlaikymą, išskyrus telefono ryšį ir internetą.

Tačiau tokių išlaidų Klaipėdos savivaldybė kol kas nepatyrė, nes R.Paliukas miesto valdžios skirtų patalpų atsisakė ir savo biurą įkūrė partijos būstinėje Daržų gatvėje.

"Norėjau naujas gauti, bet nepavyko. Todėl dirbu partijos būstinėje", – tvirtino R.Paliukas.

Išsiverčia be kabineto

Pajūrio vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas Pranas Žeimys teigė, kad patalpų Klaipėdoje, kur, atvykęs į uostamiestį, galėtų susitikinėti su rinkėjais, atsisakė dar per sunkmetį. Pasak politiko, į jį besikreipiančių klaipėdiečių nėra daug.

"Jei kokios nors problemos iškyla, partijos būstinėje yra padėjėja, jei kam reikia, ji perduoda informaciją, susisiekiame šiuolaikinėmis priemonėmis. Nebuvo minčių laikyti patalpas, kuriose turėčiau galimybę pasirodyti tik kartą per mėnesį", – pabrėžė P.Žeimys.

Esą, jei atsirastų toks poreikis, P.Žeimys yra sutaręs su Klaipėdos savivaldybe, kad jam suteiks galimybę susitikti su rinkėjais mažojoje posėdžių salėje.

Parlamentaras Eligijus Masiulis susitikimams su Klaipėdos rinkėjais taip pat pasirinko partijos būstinės patalpas Danės gatvėje, nes ten esą patogiau.

"Ten nuolatos būna žmonių, paima kontaktus, užsirašo problemą, susitaria dėl susitikimo. Atskirų patalpų iš savivaldybės neprašiau, nes nebuvo tokio poreikio", – sakė E.Masiulis.

Į Klaipėdoje išrinktą Seimo narį pagalbos kreipęsis seniūnaitis pusantro mėnesio nesulaukė jokio atsakymo. Seimūnas neįžvelgė, kad ignoruoja rinkėjus, ir patį seniūnaitį apkaltino nerimtu požiūriu į darbą.

Pasiūlė atlygį

Į Pajūrio vienmandatėje apygardoje, kuriai priklauso ir dalis uostamiesčio, išrinktą Seimo narį Praną Žeimį Sulupės seniūnaitijos seniūnaitis Saulius Liekis kreipėsi dar liepos pradžioje.

Prašymo esmė – finansinė parama.

"Kai skirstėme bendruomenių veiklai skatinti skirtus pinigus, lėšų užteko ne visoms paraiškoms, todėl dalis jų buvo atmesta. Tada ir pagalvojau, kad reikia ieškoti kitų galimybių, ir išsiunčau laišką į oficialų Seimo nario P.Žeimio paštą. Tačiau jau rugpjūčio vidurys, o atsakymo – jokio. Šiek tiek apmaudu", – neslėpė S.Liekis.

Rašte jis prašė, kad parlamentaras prisidėtų prie dirbtinės dangos mažojo futbolo aikštelės, esančios netoli Vydūno vidurinės mokyklos, sutvarkymo.

Aikštelėje kasdien nuo ryto iki vakaro žaidžia vaikai, todėl tokios apkrovos nebeatlaikė apsauginės lentos, kurios atlieka tvoros funkciją. "Vaikai ar jų tėvai patys bando tvarkyti tą aikštelę, prikalė kažkokių lentų, durų, labai negražiai atrodo. Reikėtų pakeisti sulaužytas lentas naujomis, teikiau tokią paraišką finansuoti iš bendruomenėms skirtų pinigų, tačiau jų neužteko", – aiškino S.Liekis.

Už finansinę paramą jis P.Žeimiui siūlė ir atlygį – aikštelėje surengti futbolo turnyrą Seimo nario vardo taurei laimėti.

Tikrino po laidotuvių

"Taip parlamentaras turėtų progą pabendrauti ir su bendruomene, kuri jį išrinko į Seimą. Gaila, kad Pajūrio apygarda tokia nuskriausta, nes apima ne tik dalį Klaipėdos, bet ir Palangą bei Neringą. P.Žeimys – palangiškis, todėl klaipėdiečiams tikrai trūksta jo dėmesio", – įsitikinęs S.Liekis.

Pats P.Žeimys buvo priešingos nuomonės. Jo teigimu, visai nesunku dirbti apygardoje, apimančioje tris miestus.

"Jei reikia, būnu ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Neringoje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje iškilo problema dėl sudaužytos "Nendrių stotelės". Tai net po tėvo laidotuvių, veždamas namo seserį, prasukau pro Smeltės kvartalą pažiūrėti, ar ta stotelė sutvarkyta", – tvirtino seimūnas.

Tarpininkaus, bet nerems

Jis stebėjosi, kodėl seniūnaitis jam parašė elektroniniu paštu, o ne paskambino. "Kažkoks nerimtas tas seniūnaitis. Puikiai žino, kad atostogų metas, o įmeta elektroniniu paštu žinutę ir skundžiasi, kad nesulaukia atsakymo. Vilniuje nesu nuo liepos pradžios, nuo tada ir netikrinau darbo elektroninio pašto. Tačiau telefonu esu pasiekiamas. Juk galėjo pasiskambinti, susitarti dėl susitikimo ir būtume viską apkalbėję", – tikino P.Žeimys.

Nors ir neskaitė seniūnaičio laiško, politikas iškart užbėgo įvykiams už akių tvirtindamas, kad futbolo rėmėju būti neketina.

"Galiu patarpininkauti tarp savivaldybės ir seniūnaitijos dėl aikštelės sutvarkymo, tačiau remti nieko neketinu. Paskutinį kartą asmeniniais pinigais rėmiau senjorų bendruomenę, tai dar futbolininkų man betrūko. Ši situacija man labiau panaši į kažkokius politinius povandeninius žaidimus", – įtarus buvo Seimo narys.

Beje, seimūnas ir seniūnaitis priklauso skirtingoms partijoms: P.Žeimys – konservatorius, o S.Liekis – liberalcentristas.