Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

SAM primena, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas;

Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas;

Mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

Tarp šių asmenų – apie 2500 jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus. Dalis jų gali būti šiemet pabaigę mokslus, tačiau dar neįsidarbino.

Patiems sumokėti PSD mokestį už rugsėjį gali tekti ir kitais atvejais – pavyzdžiui, jei pradėję studijuoti tuo pat metu dirbsite savarankiškai, arba jei mokslo metai jums prasideda tik nuo spalio.

„Kiekvieną mėnesį siunčiame pranešimus tiems gyventojams, kuriems tą mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti PSD mokestį. Visą asmeninę informaciją ir pranešimus „Sodros“ klientai gali pamatyti prisijungę prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui. Tie, kurie yra nurodę savo elektroninio pašto adresą, informaciją gauna dar ir elektroniniu paštu.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems“ – paaiškina „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Nuolatinių (dieninių) studijų studentai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, tad įstojusiems į universitetą ar tęsiantiems studijas nereikia rūpintis PSD įmoka. Tiesa, jei studentas norės derinti mokslus su darbu pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą ar kitą savarankiškos veiklos formą, nustatyto dydžio PSD įmokas jis turės sumokėti.

Vykstantiems studijuoti į ES šalis kasmet reikia pateikti pažymą

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į Europos sąjungos šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis, verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje. ES šalių studentų PSD galioja vienerius mokslo metus, todėl tęsiant studijas ES, dokumentą (pažymą) apie mokslus reikia pateikti kasmet.

Pradedantiems studijas Jungtinėje Karalystėje reikės patiems pasirūpinti draudimu

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į trečiąsias šalis (pvz., JAV, Rusiją, o pradedant studijas 2020 metais – ir į Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad trečiosiose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Įstojusieji į JK aukštąsias mokyklas iki 2020 vasario 1 dienos PSD bus draudžiami valstybės lėšomis iki studijų pabaigos, tačiau ne ilgiau, nei iki 2023 rugpjūčio 31 dienos.

JK besimokančių studentų ESDK galios iki 2020 gruodžio 31 dienos.

Panaši tvarka galioja studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis. Tuo tarpu vykstantiems į trečiąsias šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Svarbu, kada prasideda mokslo metai

Studijuojantiems užsienio aukštosiose mokyklose taip pat patartina atkreipti dėmesį, kada oficialiai prasideda mokslo metai. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei studijos pradedamos nuo rugsėjo, PSD galioja ir toliau. Tačiau jei mokslai prasideda spalį, PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai.

Kodėl reikia mokėti PSD įmokas

PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas. Apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, tuo tarpu žmonės neturintys privalomojo sveikatos draudimo už medicinos paslaugas turi susimokėti patys.

Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį, PSD įmokas „Sodrai“ perveda darbdavys. Asmenys iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų studentai, valstybės remiami asmenys, bedarbiai ir kiti yra draudžiami valstybės lėšomis.

Tie gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – šiemet 42,37 euro kas mėnesį – turi mokėti patys. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

„Šiais pranešimais norime konkrečius gyventojus informuoti, kad jiems gali atsirasti prievolė patiems sumokėti įmokas, jeigu jų situacija nepasikeis, nors skola dar nesusidarė.

Raginame jaunuolius prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojams, kur jie ras visą asmeninę informaciją ir pranešimus, o pateikus elektroninio pašto adresą informaciją atsiųsime ir el. paštu. Jeigu jau pradėjote studijas ar įsidarbinote, prašome į priminimą nereaguoti“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Tiems jaunuoliams, kurie išvyksta studijuoti į Europą, svarbu žinoti, jog jie teritorinei ligonių kasai kasmet turi pateikti pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko, patvirtinančią apie studijas nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti. Tuomet jaunuolis ir toliau bus draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bei galės gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, patvirtinančią jo draudimą ir leidžiančią gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas toje šalyje, kurioje studijuoja.

Studijuojantiems ES šalyse pagal nuolatinės formos studijų programas nereikia deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos. Deklaravę išvykimą praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdraustu valstybės lėšomis. Jei deklaruojamas išvykimas – sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje jaunuolis studijuoja.

Tuo tarpu išvykstantiems dirbti į užsienį rekomenduojama deklaruoti išvykimą – tuomet privalomojo sveikatos draudimo įmokos Lietuvoje nepriskaitomos.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje taikomas visiems gyventojams. Dirbančiųjų samdomą darbą įmokas perveda darbdavys, dalis gyventojų – asmenys iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų programų Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) šalyse studentai, mažamečius vaikus auginantys tėvai, registruoti bedarbiai – draudžiami valstybės lėšomis.

Kiti, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – šiemet 38,74 euro kas mėnesį – turi mokėti patys. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

Šios įmokos patenka į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kurio lėšomis apmokama už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų gydymą, jiems išrašytus kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kt. Neapdrausti gyventojai už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą) turi mokėti patys visą paslaugos kainą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai kviečia domėtis, ką garantuoja PSD ir primena, kad PSD sistema grindžiama visuotinumo bei solidarumo principais.

Visuotinumas reiškia, kad visiems mūsų šalies piliečiams yra privaloma mokėti PSD įmokas ir, kad kiekvienas jas sumokėjęs, tampa apdraustuoju. Solidarumo esmė – kad kiekvienas iš mūsų prie PSD prisideda pagal savo galimybes. Tai yra, prie PSD prisideda visi, tik vieni – didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų.

Tačiau svarbiausia, jog įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis, nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kitaip tariant, moki tiek, kiek gali, o gauni tiek, kiek reikia.

Tokiu būdu užtikrinamas visuotinis sveikatos draudimas. Jeigu visuotinumo ir solidarumo principais nebūtų vadovaujamasi, tiek brangios, tiek kasdien įprastos sveikatos priežiūros paslaugos daugumai žmonių būtų tiesiog neprieinamos.

Tuo tarpu privataus sveikatos draudimo, kuris orientuotas į pelną, įmokų dydis skaičiuojamas pagal rizikos laipsnį. Paslaugų kiekis priklauso nuo sumokamų įmokų dydžio, o apdrausto žmogaus ir draudėjo pareigos apibrėžiamos atskiroje sutartyje. Todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kad susirgus konkrečia liga ir prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, jų išlaidos ne visada yra padengiamos draudėjo lėšomis, mat tas susirgimas nėra įtrauktas į sutartyje numatytų draudžiamų ligų sąrašą.

Apskritai jokio draudimo neturintys gyventojai už sveikatos priežiūros paslaugas turi mokėti patys pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius, nes neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba. Beje, daugelio sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos gali būti gerokai didesnės nei PSD įmokos. Pavyzdžiui, apendicito operacija ir gydymas ligoninėje gali kainuoti nuo 850 iki 1 500 Eur, o vaistų kaina nuo krūties vėžio gali siekti net 67 000 Eur.

VLK primena, kad PSD įmokų surinkimą administruoja „Sodra", o surinkti mokesčiai pervedami į PSDF. Šio fondo lėšomis yra finansuojama visų apdraustų gyventojų sveikatos priežiūra.

Už dirbančiuosius PSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Savarankiškai šias įmokas mokantys žmonės moka 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu tokia PSD įmoka siekia 38,74 Eur). Valstybės lėšomis draudžiami vaikai, moksleiviai iki 18 m., senjorai, neįgalieji ir kiti socialiai pažeidžiami asmenys, neturintys pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos.

Pasitikrinti, ar esate apdraustas PSD, galite VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?"

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis siūlymas padės Lietuvai pasirengti apsaugoti savo piliečius, jei nebūtų pasiektas Europos Sąjungos (ES) ir JK susitarimas dėl „Brexit“ sąlygų.

„Siūlymas turėtų sušvelninti JK išstojimo iš ES padarinius. Jei pasitvirtintų blogiausias scenarijus – JK studijuojantiems Lietuvos piliečiams nebebūtų taikomos Europos Sąjungos šalyse galiojančios garantijos ir sveikatos draudimas, tad Lietuva turi būti pasiruošusi apsaugoti savo piliečius ir jais pasirūpinti“, – sako ministras A. Veryga.

Visi šiuo metu JK studijuojantys lietuviai, kurie studijas pradėjo iki JK išstojimo iš ES, PSD valstybės lėšomis bus draudžiami iki 2023 m. rudens. Draudžiami studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Tokiu būdu bus sudarytos palankesnės sąlygos baigti studijas.

Jei studentui JK prireiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų grįžti į Lietuvą arba būtinosios pagalbos paslaugas gauti Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu kitose ES šalyse.

Tiesa, šių studentų PSD galiotų tik Lietuvoje ir ES šalyse. Jei studentui JK prireiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų grįžti į Lietuvą arba būtinosios pagalbos paslaugas gauti Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu kitose ES šalyse. JK studijuojantiesiems pagal minėtą kortelę sveikatos priežiūros paslaugos nebus teikiamos.

Tuo tarpu JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki šios šalies išstojimo iš Europos Sąjungos įgijo teisę gyventi Lietuvoje, galės ir toliau draustis PSD. Jie bus laikomi Lietuvos draudžiamaisiais asmenimis.

Kas turi pasirūpinti PSD įmokomis?

Bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programas, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Jiems reikalingų gydymo paslaugų išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau, jei 18 metų sulaukę jaunuoliai nesimoko dieniniuose skyriuose, nevykdo jokios darbinės veiklos ir nėra draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių – jie nepatenka į PSD draudžiamųjų kategorijas ir turi savarankiškai kas mėnesį mokėti PSD įmokas. Todėl jei jaunam žmogui nėra galimybės įsidarbinti, jam reikėtų užsiregistruoti darbo biržoje – įgijus bedarbio statusą valstybė jaunuolį apdraus PSD. Tai bus laikina socialinė apsauga ir valstybės pagalba, kol jis suras nuolatinę veiklą.

Svarbu žinoti, kad dieninės studijų formos studentų, kurie studijas baigs ir diplomus įgis sausio, vasario, kovo ar balandžio mėnesiais arba dėl kokių nors priežasčių iš viso jas nutrauks, draustumas PSD baigsis studijų baigimo arba nutraukimo mėnesio paskutinę dieną imtinai. Pavyzdžiui, jei studentas diplomą gaus, iš mokymo įstaigos bus pašalintas arba studijas nutrauks savo noru sausio mėnesį, jo draustumas galios iki paskutinės sausio mėnesio dienos.

Tuo tarpu, jei Lietuvoje mokslus baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalis, draustumas jiems galios pagal ES valstybės aukštosios mokyklos išduotoje pažymoje nurodyto mokymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas. Jei išvykstama studijuoti toliau už Europos ribų, pavyzdžiui, į Jungtines Amerikos Valstijas, tokie studentai valstybės lėšomis nedraudžiami ir savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys (pvz., apsidrausti privačioje draudimo bendrovėje).

Keliaujantiems pravers ESDK

Daug keliauti po užsienio šalis mėgstantiems jaunuoliams verta pasigaminti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ši kortelė patvirtina apdraustųjų teisę ES šalyse bei Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Tokia pagalba yra teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai ar gavus traumą, pavyzdžiui, pajutus stiprų krūtinės skausmą, lūžus galūnei, patekus į eismo įvykį ir pan.

ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei žmogus apdraustas. 16 metų sulaukę jaunuoliai prašymą gauti kortelę gali pateikti patys. Ji išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Moksleiviams ir studentams ESDK galioja vienerius mokslo metus. Tačiau, jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali.

Kur ir pas ką gydytis – pasirinkimo laisvė

Jaunuoliai, kaip ir visi Lietuvos apdraustieji, gali laisvai pasirinkti tiek gydymo įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos teikiamos tik tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK. Todėl prieš apsisprendžiant, kurioje gydymo įstaigoje prisirašyti, vertėtų pasidomėti, ar įstaiga yra sudariusi tokią sutartį, kokias paslaugas ji teikia ir tik tada priimti sprendimą, kam geriausia patikėti savo sveikatos priežiūrą.

Atvykus mokytis į kitą miestą, jaunuoliui reikia pagalvoti, ar verta persirašyti į arčiau naujos gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą. Jei gyventi ketinama gerokai nutolusiame nuo gimtosios vietos mieste – tikrai verta tiek dėl laiko, tiek dėl patogumo prisiregistruoti arčiausiai gyvenamosios vietos esančiame šeimos medicinos centre ar poliklinikoje ir ten pasirinkti norimą šeimos gydytoją.

Jei sunegalavus prireiktų specialisto pagalbos – siuntimą pas jį išduos šeimos gydytojas. Siuntime negali būti nurodyta konkreti įstaiga ar specialistas. Siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikalinga konsultacija ir priminti, kad pacientas gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su TLK. Svarbu tik žinoti, kad siuntimas galioja ne ilgiau kaip 30 dienų. Per šį laikotarpį žmogus privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti – tada siuntimas galios iki pat konsultacijos.

Kiekvienam naudinga žinoti, kokiais atvejais gali tekti atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pataria, ką daryti, kad nereikėtų atlyginti žalos, o padarius – kad piniginių nuostolių ir nepatogumų būtų kuo mažiau. 

VLK primena, kad žala PSDF biudžetui padaroma šiais atvejais: kai žmogus neteisėtai gauna PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, kai neteisėtai pasinaudoja Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) ir gauna sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje ir kai sužaloja kitą žmogų, už kurio gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Visais šiais atvejais žala išieškoma iš ją padariusio asmens, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą, t.y. pervedamos į tam numatytą sąskaitą.

VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova primena, kad visų nemalonumų ir piniginių praradimų  galima išvengti žinant vos dvi taisykles. „Pirmoji taisyklė – pasirūpinti savo paties sveikatos draudimu, t.y. laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, prireikus galima būtų teisėtai gydytis ir nemokėti už tai, už ką ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Antroji taisyklė – nenusikalsti, t.y. nedaryti veiksmų, kuriais gali būti sužaloti kiti žmonės. Jų gydymui išleistos lėšos išieškomos iš kaltininko, o sumos gali siekti ir keliolika, ir keliasdešimt tūkstančių eurų“, – teigė V. Griškova.

VLK duomenimis, didžioji lėšų dalis išieškoma iš asmenų, padariusių žalą kitų žmonių sveikatai.  2014 m. išieškota ir į PSDF sugrįžo beveik 1,7 mln. eurų, nuo 2015 m. pradžios iki šios dienos išieškota apie 1,6 mln. eurų.

„Didžiausia žala yra padaroma žmogaus sveikatai, o kartu ir PSDF biudžetui,  neblaivių, smurtauti linkusių ir neatsakingai vairuojančių asmenų. Jei prie automobilio vairo sėdęs neblaivus asmuo sukelia autoįvykį, kuriame sužalojami žmonės, už jų gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Tačiau visa gydymui išleista suma išieškoma iš kaltininko, o jei tai nepilnametis – iš tėvų ar globėjų. Jei traumas patyrusius nukentėjusiuosius tenka gydyti iš pradžių ligoninėje, vėliau gydymą tęsti reabilitacijoje, žalos suma siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Taigi, kaltininkas gali prarasti ir santaupas, ir nemažą pajamų dalį“, – sako V. Griškova.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žalos išieškojimu rūpinasi teritorinės ligonių kasos (TLK). Apie nukentėjusius ir gydomus asmenis TLK gauna pranešimus iš policijos komisariatų, prokuratūrų, o antstoliai padeda išieškoti nukentėjusiųjų gydymui išleistas ir priteistas lėšas bei jas grąžina į PSDF biudžetą.

TLK specialistai, apskaičiuojantys žalos dydį, teigia, kad atlygintina suma  priklauso nuo nukentėjusiam asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kainų: pavyzdžiui,  2015 m. mažiausia priteistos ir išieškotos žalos PSDF suma buvo apie 10 eurų, o didžiausia – apie 30 tūkst. eurų.

Avarijos atveju žalos išieškojimas vyksta keliais etapais: pirmiausia TLK darbuotojai apskaičiuoja žalos dydį, tuomet reiškia civilinį ieškinį kaltininkams arba teikia pretenziją draudimo bendrovei (jei tai draudiminis autoįvykis). Jei autoavarijoje sužalojamas žmogus, jo gydymo išlaidos išieškomos iš draudimo bendrovės (jei automobilis yra apdraustas) arba iš eismo įvykio kaltininko (jei automobilis nedraustas).

Žala PSDF biudžetui padaroma ir neteisėtai pasinaudojus ESDK būnant užsienyje. Taip atsitinka, jei nedraustas Lietuvoje žmogus pateikia kortelę ES gydymo įstaigoje ir jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba. V. Griškova primena, kad nedrausti Lietuvoje asmenys (t.y. nustoję mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje ir dėl to praradę draustumą) negali naudotis kortele, net jei kortelėje įspaustas dar nesibaigęs galiojimo terminas.  

„Jei atsitiko taip, kad asmuo padarė žalą PSDF biudžetui, yra galimybė ją savanoriškai atlyginti. Baudžiamosiose ar civilinėse bylose šalys gali susitaikyti ir nutraukti procesą. Jei susitaikyti nepavyksta, savanoriškas žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui stojant prieš teismą“, – pataria V. Griškova.

Svarbu žinoti, kad gavus pranešimą dėl žalos atlyginimo, geriausia tai padaryti savanoriškai, atvykus į TLK ir pasitarus. TLK specialistai pasiūlo pasirinkti: arba iš karto pervesti į nurodytą sąskaitą visą sumą, arba pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Jei sudaroma sutartis, žalos atlyginimo terminas (ne ilgesnis kaip 5 metai) nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į jos dydį ar kitas aplinkybes.

Seimas imasi pataisų, pagal kurias privalomasis sveikatos draudimas (PSD) visiems žmonėms turėtų įsigalioti iš karto, pradėjus mokėti įmokas, o ne po trijų mėnesių, kaip yra dabar.

Pataisas pristatęs Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad naują tvarką vietoj galiojančios reikia nustatyti, nes Konstitucinis Teismas sukritikavo ją, kadangi gyventojams, kurie savarankiškai moka sveikatos draudimo įmokas, PSD įsigalioja ne iš karto.

Pataisoms prieštaravę parlamentarai aiškino, kad jos skatins nemokėti įmokų ir dėl to "Sodra" patirs dar daugiau nuostolių.

"Žmogus bus suinteresuotas mokėti įmoką tada, kai jam reikės. Susitvarkys reikalus ir vėl jų (įmokų - BNS) 10 ar 11 mėnesių nebus", - priekaištavo konservatorius Sergejus Jovaiša.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma prognozavo, kad pataisos paskatins dar daugiau žmonių gudrauti - nesidrausti visą laiką, o tai padaryti tik tada, kai atsiras reikalas.

"Ir tikrai bus praradimai sveikatos draudimo fondo biudžetui", - sakė J.Razma.

Parlamentaras siūlo leisti sveikatos draudimui įsigalioti iš karto sumokėjus įmoką, bet nustatyti tiems gyventojams, kurie draudžiasi ne nuolat, o retkarčiais, didesnes įmokas: "Tegu įsigalioja iš karto, bet tegu sumoka didesnę įmoką - už pusę metų ar metus, jeigu jis ilgai nesidraudė".

V.P.Andriukaitis sako, kad iš tų žmonių, kurie nemoka PSD šios įmokos turi būti išieškotos. 

Pasak ministro, dabar 300 tūkst. Lietuvos gyventojų yra išvengę sveikatos draudimo įmokų ir, pasak V.P.Andriukaičio, dėl to "Sodra" negavo virš 60 mln. litų pajamų.

Dabar jeigu žmogus bent vieną dieną pavėluoja sumokėti 90 litų įmoką, draudimas nustoja galioti, ir jį atnaujinti galima tik vėl mokant tris mėnesius iš eilės.

Konstitucinis Teismas gegužę prieštaraujančioms Konstitucijai pripažino Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, kad kai kurių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik tuomet, kai tris mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos įmokos arba jie patys jas mokėjo.