Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems (GPM – BNS) didės nuo penkiolikos iki dvidešimties (procentų – BNS) argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams antradienį sakė A. Romanovskis. 

„Tuo tarpu tie, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis. 

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Kritikuoja didesnį kapitalo apmokestinimą

A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – tai reiškia, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kurioje vyrauja ne darbo santykių, bet daugiausiai kapitalo pajamos.

„Mes tai visiškai matome kaip progresinių mokesčių įvedimą kapitalui. Akivaizdžiai investicine prasme mes būsime suvokiami kaip mažiau patrauklūs ir keldami kapitalui mokesčius, kurie ir taip dabar regione yra bene didžiausi, mes dar juos didinsime“, – pridūrė LVK prezidentas.

Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.

Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.

Siūlo atsisakyti verslo liudijimų

A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.

„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau pakankamai seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM

„Todėl tas Vyriausybės siūlymas, kuris yra susijęs su verslo liudijimų grindų ar lubų įvedimu, yra teisingas, bet iš principo mes kritikuotume verslo liudijimų formą kaip tokią ir gal nematome pakankamai politinės drąsos fundamentaliai peržiūrėti verslo liudijimus, atsisakant jų kaip tokių“, – teigė LVK prezidentas.

„Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas vykdyti apskaitą labai smulkiam verslui. Tačiau mes matome, kad jeigu yra siūloma įvesti verslo sąskaitą, tokioje situacijoje verslo liudijimų egzistavimas iš viso nebeturėtų prasmės“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis taip pat teigė palaikantis lengvatų iškastiniam kuri naikinimą, tačiau nepritarė trečios pensijų pakopos ar investicinio gyvybės draudimo lengvatų atsisakymui. LVK prezidentas taip pat teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelį.

„Tačiau bus klausimas, kaip ji veiks praktikoje. Mes palaikome jos mechanizmą bei netraktuojame jos kaip lengvatinio mechanizmo. Investicinę sąskaitą labiau matome kaip teisingą investicinių pajamų apmokestinimą“, – teigė A. Romanovskis.

„Tačiau siūloma riba – 10 tūkstančių eurų – iš tikrųjų yra pakankamai nedidelė ir galėtų būti gerokai ambicingesnė“, – kalbėjo jis.

A. Romanovskis mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti universalus, jis neteisingu laiko pasiūlymą neapmokestinti dalies jo savininkų. 

„Mūsų manymu, nekilnojamo turto mokestis turėtų būti universalus ir apimti kuo didesnę nekilnojamo turto objektų bazę. Dabar yra siūlymai kažkiek koreguoti nekilnojamo turto mokesčio sistemą, tačiau ji vis dar neapims dalies gyvenamosios paskirties būstų, nėra teisinga“, – teigė A. Romanovskis.

„Jeigu baiminamasi dėl socialiai pažeidžiamų asmenų grupių, tai tos išimtys, kurios taikomos kitose šalyse, jos galėtų būtų taikomos, mokesčiai galėtų agreguotis ir to nekilnojamojo turto (savininkų – BNS) palikuonys galėtų vėliau tą mokestį susimokėti“, – teigė jis.

Lietuvoje siūlomo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai keturiolika eurų per metus.

„Progresinis pajamų apmokestinimas, žinoma, nuosaikia progresija, sveiko proto ribose, yra tokia mokesčių sistema, kokia yra būdinga išsivysčiusioms valstybėms. Bet (...) tai, kas yra padaryta Lietuvoje, nėra progresiniai mokesčiai, tai ir toliau yra atskirų pajamų rūšių skirtingas apmokestinimas.

Ir turiu pasakyti, kad labai didžiuotis tuo, kas įvyko praėjusią kadenciją, manau, nėra pagrindo. Nes skirtumas tarp skirtingų pajamų rūšių apmokestinimo tik dar labiau padidėjo“, – teikdama naujosios Vyriausybės programą Seime penktadienį teigė I. Šimonytė.

„Aš manau, kad komitetas, ėmęsis klausimus svarstyti ne kompleksiškai, o kiekvieną paeiliui, padarė klaidą, kuri turės būti išspręsta Seimo salėje, nes sutikim, jog nesant „Sodros“ lubų, įvesti tokio dydžio progresinį tarifą dirbantiesiems būtų mažų mažiausiai keista. Pasėkmes net sunku prognozuoti“, - trečiadienį žurnalistams sakė V.Šapoka.

BFK, trečiadienį svarstydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, pritarė, kad reformavus mokesčių sistemą darbo pajamoms būtų taikomi du – 20 proc. ir 27 proc. – GPM tarifai.

27 proc. tarifas kitąmet būtų taikomas metinėms pajamoms, didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU. Už tokį pasiūlymą balsavo šeši komiteto nariai, prieš - keturi, vienas susilaikė.

Seimo valdančiųjų lyderių kompromisiname pasiūlyme, kurį antradienį registravo „valstiečių“ lyderis  Ramūnas Karbauskis, socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas bei premjeras Saulius Skvernelis, yra numatyta, kad 27 proc. GPM tarifas bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas, kurių dydžiai per artimiausius trejus metus ir būtų atitinkamai 120, 84 ir 60 VDU, pajamoms.

Tačiau BFK, anksčiau jau nepritaręs Sodros“ įmokų luboms, šio klausimo trečiadienį iš naujo nesvarstė. „Sodros“ įmokų lubos du kartus yra nepritatęs ir parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pasak V. Šapokos, jei Seimas be jokių pataisymų pritartų BFK aptartam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų variantui, tai „sukeltų chaosą“.

„Manau, kad būtų tikrai išmintinga pritarti tiems kompromisiniams sprendimams, kurie šiuo metu yra užregistruoti Seime. Tai yra kompleksinis pasiūlymas, suderintas su Vyriausybe, ir jis yra žymiai naudingesnis Lietuvai, neįvedant chaoso“, - teigė V.Šapoka.

Valdančiųjų kompromisiniame pasiūlyme taip pat koreguojami neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo planai. Siūloma, kad 2,5 VDU taikymo riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus.

Tuo metu NDP būtų didinamas kiek daugiau – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų. Vyriausybė siūlė kitąmet taikyti 280 eurų, kuris 2021 metais pasiektų 470 eurų.

Kompromisiniam NPD pasiūlymui BFK trečiadienį pritarė: už balsavo šeši komiteto nariai, prieš - trys, du - susilaikė.

BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė NPD dydį ir jo taikymo ribą nustatyti tik 2019 metams, tačiau komitetas, pritaręs kompromisui, pastarojo pasiūlymo nebesvarstė.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė jų parengtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 15, o susilaikė 43. Balsuojant dėl pataisų grąžinimo, už buvo 57, prieš – 38 Seimo nariai.

Pasak socialdemokratės, buvusios finansų ministrės Rasos Budbergytės, pakeitimus paskatino tai, kad dabartinė šalies mokesčių sistema nėra nei socialiai teisinga, nei sąžininga daugelio mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

„Dabartinė mokesčių sistema labiausiai prislegia mažas, labai mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmonės, ypač tuos, kurie dirba pagal darbo sutartis“, – Seime sakė R. Budbergytė.

Ji pripažino, kad iki šiol ne vieną kartą valdžioje buvę socialdemokratai pritrūko ryžto įvesti progresinius mokesčius.

„Neigiamai vertinu, kad praeityje nebuvome ryžtingi, tačiau tai nereiškia, kad neturime to daryti dabar, nes ekonomika auga ir to augimo vaisiai pasiekia ne visus visuomenės narius“, – sakė parlamentarė.

Socialdemokratų frakcija siūlo mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų taikyti 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifą. Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.

Didesnis tarifas būtų taikomas ne visai sumai, bet tik daliai, kuri viršija nustatytą mokesčio tarifo laiptą.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas siūlė pataisoms nepritarti, nes jos nėra suderintos su Vyriausybės pateiktais mokestiniais pakeitimais, kuriuos parlamentarai pradės svarstyti kitą savaitę.

Spalio viduryje Seime pristatydamas 2018 metų biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka įspėjo, kad progresiniai mokesčiai nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai dėl siūlomų įstatymų pakeitimų.

„Siūlom nepritarti įstatymo projektams. Visų pirma dėl to, kad dėl taikomo neapmokestinamo pajamų dydžio gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau yra progresinė. Jei taikytume du progresyvumo elementus – skirtingus tarifus ir neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai apsunkintų paties mokesčio administravimą, įvestų painiavos gyventojams“, – trečiadienį posėdyje kalbėjo finansų ministras.

Pasak ministerijos, gyventojų pajamas apmokestinant pagal konservatorių pasiūlymą, mokesčio pajamos sumažėtų apie 170 mln. eurų, o socialdemokratų pasiūlymo įgyvendinimas jas padidintų 105 mln. eurų, tačiau abiem atvejais reikia įvertinti ir netiesioginį neigiamą poveikį.

Progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, realaus pajamų lygio slėpimo rizikos, o kapitalo prieaugio, palūkanų, dividendų pajamos dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.

Seimas pernai lapkritį po pateikimo pritarė konservatorių ir socialdemokratų siūlymams nuo 2019-ųjų įvesti progresinius mokesčius.

Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė bei Andrius Palionis, dabar priklausantis socialdemokartų darbo frakcijai, siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus - 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 procentų.

Socialdemokratų frakcija šių metų pradžioje pristatė atnaujintą progresinių mokesčių siūlymą: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų būtų taikomas 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifas.

Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.

„Jeigu bus pasirinktas toks kelias - sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, ir jeigu taip pat svarstomas variantas palaipsniui pereiti prie „Sodros“ lubų, vadinasi, gali atsirasti tam tikras progresyvumas per gyventojų pajamų mokestį“, - interviu naujienų agentūrai ELTA teigė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, Ministras Pirmininkas teigia, kad vietoj dabar į antrąją pensijų pakopą mokamų 2 proc. „Sodros“ įmokų gali atsirasti valstybės parama, o privatus kaupimas bei valstybinė pensija turės viena kitą papildyti, o ne konkuruoti.

- Premjere, ar jau yra pasirinkta data, kai visuomenei bus pristatyta mokesčių reforma?

- Vyriausybėje mes dar turime keletą diskusinių klausimų viduje ir kalbėsime su abiejų valdančiųjų frakcijų nariais. Tikimės, kad iki balandžio vidurio jau galėsime pateikti projektus visuomenei platesniam svarstymui.

- Jūs ne kartą minėjote, kad šita mokesčių reforma bus orientuota į vidurinę klasę. Ką tai reiškia?

- Tai reiškia, kad mes turime didinti tų žmonių pajamas. Šie metai buvo skirti mažiausias pajamas gaunantiems, dabar - vadinamajai vidurinei klasei, ir visi arba dauguma žingsnių bus orientuoti būtent į tai.

Šie metai buvo skirti mažiausias pajamas gaunantiems, dabar - vadinamajai vidurinei klasei, ir visi arba dauguma žingsnių bus orientuoti būtent į tai.

- Planuojama mokesčius mažinti ar pajamas didinti per išmokas?

- Ne, tikrai jokio išmokų kelio mes nenorime imtis, mes norime remti dirbančius žmones ir sudaryti sąlygas dirbti, ir dirbti gana konkurencingose darbo vietose, kurios ne minimalų atlyginimą garantuoja. Ir tokiu būdu remti ir šeimą. Vaiko pinigai irgi bus didinami, nes vidurinės klasės iš esmės dabar jie nepasiekė, nes buvo vienas mokestis pakeistas kita išmoka, tai tikrai 2019 metais mes gana ženkliai didinsime ir vaiko pinigus.

- Viename savo interviu esate minėjęs, kad mokesčių reformoje bus „tam tikras progresyvumas“.

- Taip, jeigu mes judame ir, kas irgi nėra paslaptis, svarstome variantą dėl mokesčių konsolidavimo, kalbant apie darbo jėgos apmokėjimą, tai natūralu, kad bus atitinkamai kitokie tarifai. Jeigu bus pasirinktas toks kelias - sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, ir jeigu taip pat svarstomas variantas palaipsniui pereiti prie „Sodros“ lubų, vadinasi, gali atsirasti tam tikras progresyvumas per gyventojų pajamų mokestį.

- Vadinasi, skirtingi mokesčių tarifai skirtingoms pajamoms bus?

- Tai dabar tikrai labai preliminariai galime pasakyti, bet sakau, kažkuria prasme per gyventojų pajamų mokestį tas progresyvumas gali atsirasti.

- Tarptautinės organizacijos turi pastabų Lietuvos mokesčių sistemai, tačiau pasigirsta ir nuomonės, kad nereikia gadinti to, kas ir taip veikia. Tad ar tokiame kontekste bus imtasi esminės reformos, o ne tiesiog pataisymų?

- Na, pataisymus jau kada reikėjo padaryti, žinoma, ne visus, buvo tam tikrų politinių sprendimų, bet tai padaryta pernai. Šiemet mes turime daryti ir kalbėti apie reformą. Ar viskas gerai veikia? Galime atsakyti. Atsakant į klausimą, ir 2014, ir 2015, ir 2016 metais mes stagnuojame. Kai pasiekėme 75 proc. vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto pagal europinį vidurkį, tai tuos trejus metus taip ir stovim užšalę vietoje. Vadinasi, mes ne tik nemažinam to atotrūkio, - jis ir didėja. Tai, matyt, nėra labai gerai.

Todėl toks konstatavimas tiek EBPO, tiek ir Europos Komisijos, kad skurdas ir atskirtis nemažėja, vadinasi, kažkas nėra visiškai gerai. Galiausiai, mes turime šešėlio dalį, vėlgi vien pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimas yra tikrai didžiulis iššūkis. Ir, manau, kad tai, kas yra šiandien, mūsų netenkina ir aš nemanau, kad tai gerai veikia.

- Na, kalbant apie šešėlį, Lietuvos banko vadovas pernai pasakė mintį, kad galima kūlversčiais verstis, bet kol nebus sumažintas šešėlis, pajamų nelygybės nesumažinsime.

- Jis traukiasi, tikrai traukiasi, tą konstatuoja ir ta pati Europos Komisija, ir Vyriausybės pastangos mažinant šešėlį yra teigiamai vertinamos. Ir tai daug prisidėjo prie tam tikrų mokestinių pakeitimų įvedimo, ir „Sodros“, ir VMI, ir FNTT veiklos. Tačiau visiškai sutinku, kad būtent ta dalis, kuri yra šešėlyje, būtų geriausiai nukreipiama į skurdo mažinimą, atskirties mažinimą. Tai vienas didžiausių iššūkių yra PVM, kuris yra nesurenkamas. Nenoriu spekuliuoti, bet tikrai, manau, kad apie 2 milijardus eurų ten yra, ir mes privalome daryti žingsnius ir ieškoti sprendimų, ką ir pasiūlėme - ne tik taikyti griežtesnes sankcijas, kontrolę, bet ir skatinančiąsias priemones, t.y. skatinti tiek pačius gyventojus, tiek ir įmones iš to šešėlio trauktis. Puikiai suvokiame, kad dalis jų yra įstumtų į tą pilkąją zoną, ir tiesiog ir dėl mūsų mokesčių netobulumo, ir administracinės naštos, ir galiausiai dėl kitų priežasčių verčia būti šešėlyje ir tikrai iškreipia ir konkurenciją pirmiausiai. Ypač tokiuose sektoriuose kaip paslaugų, statybos, transporto.

- Čia kažkoks meduolio ir botago principas?

- Taip, meduolio ir botago principą mes privalome pasiūlyti ir turime tokių minčių, ir tai garantuotų, manau, didesnę sėkmę negu vien botagą taikant.

- Grįžtant prie išmokų vaikams, „valstiečiai“ jau minėjo, kad jos gali didėti iki 50 eurų už vaiką.

- Norėčiau, galiu tai pakartoti, kad būtų ir 100 eurų, bet žiūrėsime pagal situaciją. Tai vėlgi susiję su mūsų galimybėmis ir tuo, kaip augs ekonomika. Kol kas kalbant apie 2017 metus ypač džiugina ir tiesioginių užsienio investicijų atėjimas - tokio nebuvo nuo 2011 metų. Eksporto augimas daugiau kaip 13 proc. - tai, kas veža mūsų ekonomiką. Tai jeigu mes nevertinsim to ir nevertintume to pačio šešėlio, galime užsibrėžti įvairius skaičius, bet šiandien reikia kalbėti ne apie konkrečias sumas, bet apie tos augančios ekonomikos vaisių perskirstymą. Tikrai faktas, kad mes didinsime ir didinsime maksimaliai tiek, kiek galėsime pagal ekonominę situaciją.

- Tačiau jeigu mažės mokesčiai dirbantiesiems, jeigu didės kai kurios išmokos, galų gale jūs esate pažadėjęs didesnes algas mokytojams ir medikams, tai iš kur atsiras papildomų lėšų?

- Kaip mes darėme reformas šių metų, kurios yra finansuojamos? Darėme pokyčių krepšelį ir sudėjome į tą pokyčių krepšelį pinigus iš visų ministerijų, optimizuojant ir jų veiklą, ir gryninant funkcijas, ir tą patį šešėlį, ir administravimą gerinant, tai lygiai tokiu pačiu principu naudosimės. Nes tikrai prasmės nėra, neatsakinga būtų skolintis, neturime galimybės vykdyti monetarinės politikos, galbūt kas būtų paprasta, neturime nacionalinės valiutos ir turime fiskalinės drausmės įstatymus, tai čia irgi mus riboja. Bet, kaip ir įvertino EK, ekonomika yra tvari, viešieji finansai - tvarūs, atsakingai tvarkomi, ir mes to principo laikysimės. Ir mes ne šiaip sakome, kad tą padidinsime iš kažkur, šiandien ant mano stalo guli labai aiškus poreikis ir aiškūs finansavimo šaltiniai, iš kur mes tai darysime.

- O kiek gali medikų, mokytojų atlyginimai augti?

- Medikams yra labai aiški žinia, tai bus 20 proc., kas yra ir sutarta. Kalbant apie mokytojus, tas tikslas irgi yra - rugsėjo 1 dieną tikrai bus įvestas etatinis apmokėjimas ir mes užsibrėžę iki 2020 metų, kad tas atlyginimas nebūtų mažesnis, kalbant apie mokytojus, kaip 1000 eurų. Lygiai tą patį galiu pakartoti dėl pareigūnų lūkesčių, taip, tikrai yra prielaidų, ir mes į šitas sritis kreipsime dėmesį. Mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai, mokslininkai, kurie irgi yra pamiršti, tie patys bibliotekininkai, na, manau, kad mes tikrai galėsime, pagal tai, kas yra dabar prognozuojama, savo įsipareigojimus įgyvendinti.

- Premjere, kokia jums ideologija yra priimtinesnė: dideli mokesčiai ir daug nemokamų paslaugų ar maži mokesčiai, bet dauguma mokamų paslaugų?

- Aš manau, kad kalbėtume vis tiek apie mažesnius mokesčius. Nesakau, kad dauguma, bet tos paslaugos, kurias žmonėms reikia suteikti nemokamai, jos ir turi būti suteiktos. Tie, kas gali susimokėti, irgi tą turi padaryti, nes mes labai dabar dažnai galvojame, kad mokame pakankamai didelius mokesčius, deklaruojame, kad sveikatos priežiūra yra nemokama, bet realiai yra nemažai žmonių, kurie susiduria kiekvieną dieną su tuo, kur už tą paslaugą turime papildomai susimokėti. Nekalbu apie tuos, kurie privačia medicina naudojasi, nors irgi moka privalomą sveikatos draudimą ir turėtų tą paslaugą gauti pagal sumokėtus mokesčius, bet yra ir tų, kurie valstybinėse, savivaldybių gydymo įstaigose turi susimokėti, tai reikia neapsigaudinėti. Mokesčiai, jei taip galima tokį terminą naudoti, turi būti optimalūs, teisingi mokesčiai, nes kai matoma, jog yra tiesiog perlenkta, atsiranda didelis noras tų mokesčių nemokėti.

- Kalbant apie pensijas jūs esate sakęs, kad iš antros pakopos ketinama paimti „Sodros“ įmokų 2 proc., tačiau valstybės rėmimo iš privačių fondų neatimti. Ar tuos „Sodros“ 2 proc. pakeis papildomas Vyriausybės rėmimas?

- Mano manymu, jeigu mes apsispręsime, kad „Sodros“ nebefinansuosime, greičiausiai taip ir bus, vadinasi, turi būti surastas kitas mechanizmas, skatinantis mechanizmas ar kitokia forma. Tikrai kaupimas nebus nei nacionalizuotas, nei sugriautas, nei sunaikintas, nes tie žmonės, kurie turi galimybę kaupti ir turi perspektyvą sukaupti tą dalį, arba tokią dalį pensijos priedo, sakykime, šituose fonduose, kad būtų galima tolygiai kas mėnesį jiems mokėti senatvės sulaukus pensijų išmokas, tai mes tikrai negalime paimti ir pasakyti, kad viską užbraukiam, uždarom. Yra toje sistemoj trūkumų, bet yra ir privalumų. Šitoj vietoj valstybė tikrai prisidės ir atsiras forma, kaip dalyvauti ir skatinti žmones dalyvauti šitame pensijų kaupime.

- O tuose fonduose jau esančios sukauptos lėšos ir liks po pensijų reformos?

- Nėra galutinio sprendimo, yra įvairių variantų. Galima leisti sugrįžti, sakykime, į „Sodrą“ su pinigais ir tada atkurti tą sumažėjusią potencialią pensiją. Gali būti variantas leisti sugrįžti, bet pinigus, jeigu nori, palikti fonduose, kadangi jie bus toliau investuojami, taip kad sprendimo kol kas dar nėra, bet manau, kad surasime tą būdą, konsensusą ar kompromisą.

Svarbiausia nepriešinti, kas bandoma ilgą laiką daryti, tiek kaupiamojo šito metodo, tiek ir „Sodros“. „Sodra“ buvo tiesiog diskredituojama, kad ji bankrutuos, kad senatvėje jūs nieko negausite. Manau, kad tie sprendimai mūsų padaryti pernai, kai „Sodra“ niekam nėra skolinga, yra tvari, pakankamai gerai augančios įmokos ir plius - kalbant apie žmones, kurie kaupia ir išsaugant jiems šitą galimybę ir užtikrinant, kad tikrai nebus čia jokių revoliucijų ar nacionalizavimų, ar likvidavimų, tai subalansavus, manau, kad vienas kitą papildys.

- Pokalbio pradžioje minėjote, kad ekonomikos augimas ir eksportas svarbu, tačiau kaip tik šiuo metu ta prekybos karų grėsmė tarp JAV ir ES pradėjo, kas gali paveikti ir Lietuvą.

- Žinoma, tai labai blogai. Mes esame šalis, tiesiogiai priklausanti nuo eksporto. (...) Tai kelia tam tikrų grėsmių mūsų tvarumui, tai faktas, kad kare niekada laimėtojų nebūna, dėl to tie sprendimai, kurie yra priimti kol kas JAV administracijos, manau, yra neteisingi, nes kuo didesnė, kuo tvaresnė rinka, kalbant apie ES, Amerikos, Kanados rinkas, aš manau, tai ir mūsų ekonomikai naudinga. Tokie sprendimai, bent jau argumentai atrodo keisti, kuriuos pasakė JAV administracija, bet pažiūrėsime, į kurią pusę tie karai pakryps.

- O mokesčių reformos kontekste yra vertinama prekybos karų grėsmė?

- Taip, kai mes prognozuojame mūsų eksporto augimą, vertinami ir tie dalykai.

- Dėkoju už pokalbį.

Progresinis pajamų apmokestinimas šiuo metu užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), netaikant socialinio draudimo įmokų viršutinės pajamų ribos, nors šio draudimo išmokos yra ribojamos, taip pat apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą, teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Pasak ministerijos, gyventojų pajamas apmokestinant pagal konservatorių pasiūlymą, mokesčio pajamos sumažėtų apie 170 mln. eurų, o socialdemokratų pasiūlymų įgyvendinimas jas padidintų 105 mln. eurų, tačiau abiem atvejais reikia įvertinti ir netiesioginį poveikį, kuris būtų neigiamas.

Progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, realaus pajamų lygio slėpimo rizikos, o kapitalo prieaugio, palūkanų, dividendų pajamos dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.

Seimas pernai lapkritį po pateikimo pritarė konservatorių ir socialdemokratų siūlymams nuo 2019-ųjų įvesti progresinius mokesčius.

Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė bei Andrius Palionis, dabar priklausantis socialdemokartų darbo frakcijai, siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus - 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 procentų.

Socialdemokratų frakcija šių metų pradžioje pristatė atnaujintą progresinių mokesčių siūlymą: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų būtų taikomas 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifas.

Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.

LSDD nuomone, progresiniai mokesčiai turi būti siūlomi tik atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kompleksiškai įvertinus teigiamą ir neigiamą įtaką ekonomikai.

Ekspremjeras Seimo LSDD frakcijos narys Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad nepamatuotas Lietuvos socialdemokratų partijos siūlymas progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus taikyti visoms gyventojų gaunamoms pajamoms, tarp jų ir pajamoms, gaunamoms iš individualios veiklos, padidintų nedarbą ir visuomenėje sukeltų įtampą.

Pasak politiko, individuali veikla yra lengviausias ir šiais laikais ypač sparčiai populiarėjantis būdas dirbti savarankiškai bei nepriklausomai. Tai ypač patraukli forma žmogui užsidirbti duonai, o ne prašyti valstybės paramos.

Susidaro įspūdis, kad socialdemokratų partijos pateikta progresinių mokesčių sistema yra siekiama ne realiai mažinti pajamų nelygybę, bet tik atkreipti į save dėmesį, nes opozicijoje esi niekam neįdomus.

„Individualios veiklos pajamos šiuo metu apmokestinamos nuo 5 iki 15 proc. GPM tarifu priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio. Pagal siūlomą variantą smulkieji verslininkai mokėtų nuo 14 iki 29 proc. GPM mokestį. Tokia verslo forma naudojasi žmonės prekiaujantys turguje, suteikiantys paslaugas grožio salonuose ir panašiai. Padidinus individualiai veiklai mokestinę naštą dvigubai ir net daugiau, ką siūlo socialdemokratų partija, tokia verslo forma būtų praktiškai sužlugdyta. Individualiai dirbantys žmonės pasitrauktų į šešėlį, arba atsisakytų smulkaus verslo ir rinktųsi emigraciją. Ar kas nors iš projekto rengėjų įvertino galimus nuostolius valstybei?“, - stebisi Seimo narys A. Butkevičius.

Kitas klausimas, pasak parlamentaro, ar tikrai mažai uždirbantiesiems GPM tarifo sumažinimas 1 proc. punktu padėtų iš esmės sumažinti pajamų nelygybę?

„Paprasti skaičiavimai rodo, kad iki 1500 eurų „ant popieriaus“ uždirbantiems samdomiems darbuotojams į rankas „nukristų“ iki 15 papildomų eurų. Žinoma, ir 15 eurų yra pinigai, bet ar tokia suma yra panacėja? Tuo metu per 1500 eurų uždirbantiems darbuotojams mokestinė našta didėtų. Daugiau mokės kvalifikuoti specialistai, beje, Lietuvoje jų šiandien ir taip labai trūksta, - tai inžinieriai, programuotojai“, - sako Seimo LSDD frakcijos narys.

Pasak Seimo nario A. Butkevičiaus, socialdemokratai su tokiu pasiūlymu tik paskatintų emigraciją, sumažintų Lietuvos įmonių konkurencingumą užsienio rinkose, be abejonės, tai neigiamai paveiktų ir tiesiogines užsienio investicijas.

Parlamentaro A. Butkevičiaus nuomone, didinant MMA ir NPD nelygybės mažinimo efektas yra didesnis, jo nuosekliai siekė ankstesnė - A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Ir šiuo metu Vyriausybės programoje numatyta ateityje, mažinant pajamų nelygybę, siekti pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius - tačiau tik įvertinus visus tokios reformos aspektus kompleksiškai, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

„Susidaro įspūdis, kad socialdemokratų partijos pateikta progresinių mokesčių sistema yra siekiama ne realiai mažinti pajamų nelygybę, bet tik atkreipti į save dėmesį, nes opozicijoje esi niekam neįdomus. Reikia suprasti, kokios yra šalies biudžeto galimybės - geri norai yra ribojami „kišenės“. Patys siūlomos reformos autoriai skaičiuoja, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai dėl jų siūlomų mokesčių prarastų 200 mln. eurų, o skylę reikėtų užlopyti kitų padidėjusių mokesčių (turto, kapitalo) pavidalu. Kokio dydžio, kada - taip ir neaišku. Toks paviršutiniškas požiūris į socialinių problemų sprendimą, finansų planavimą yra visiškai nepriimtinas ir neatsakingas“, - sako Seimo LSDD frakcijos narys A. Butkevičius.

ELTA primena, kad socialdemokratai Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Juozas Olekas ir Dovilė Šakalienė įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas - tolygesnis visų pajamų apmokestinimas. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis siekia 15 proc., bet socialdemokratai siūlo jį diferencijuoti: pajamoms iki 1500 eurų per mėn. GPM - 14 proc., pajamoms nuo 1500 iki 2500 eurų GPM - 19 proc., pajamoms nuo 2500 iki 3500 eurų GPM - 24 proc., 3500 eurų viršijančioms pajamoms GPM - 29 proc.

Socialdemokratai siūlo didesnį tarifą taikyti tik sumai, viršijančiai ribą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gauna 1600 eurų pajamų, tai pajamos iki 1500 būtų apmokestinamos 14 proc. tarifu, o skirtumas tarp 1600 ir 1500 eurų - 19 proc.

Jeigu Seimas pritartų, šie pajamų mokesčio tarifai būtų taikomi visoms pajamoms, ne tik iš darbo santykių.

Pagal socialdemokratų planą, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų prilygintas minimaliai mėnesio algai, vadinasi, 400 eurų uždirbantys žmonės apskritai nemokėtų pajamų mokesčio.

Socialdemokratai taip pat siūlo sugrąžinti „valstiečių ir žaliųjų“ panaikintą 200 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už kiekvieną vaiką ar įvaikį.

Penki parlamentarai pirmadienį Seime įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas – jie siūlo taikyti progresinius mokesčius: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų būtų taikomas 14 proc. GPM, 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc.

Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.  

Iki šiol GPM taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.   

Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas ir Dovilė Šakalienė taip pat siūlo 380 eurų siekiantį neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA), kuri nuo sausio 1–osios yra 400 eurų, todėl ją gaunantys gyventojai iš viso nemokėtų GPM.   

Pasak pataisų autorių, pakeitimai viduriniosios klasės nepaliestų – jų apmokestinimas iš esmės nepasikeistų. Mokestinė našta didėtų tik gaunantiems 1,9 tūkst. eurų ir didesnes pajamas.

Socialdemokratai taip pat siūlo atkurti 200 eurų papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) dirbantiems tėvams už vaikus, tačiau siūloma PNPD taikyti ne visiems, o atsižvelgiant į jų pajamas. Iki šių metų PNPD buvo taikomas visiems auginantiems vaikus, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.

„Kad turtingi nesinaudotų, siūlome naują formulę, kaip bus apskaičiuojamas dydis – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau galimybių pasinaudoti valstybės ištekliais“, – BNS sakė R. Budbergytė.   

Pasak jos, PNPD jau nebegalėtų pasinaudoti tėvai, auginantys vieną vaiką, ir uždirbantys daugiau kaip 1,9 tūkst. eurų, auginantys du vaikus – daugiau kaip 2,4 tūkst. eurų, o tris vaikus – daugiau kaip 2,9 tūkst. eurų.

Parlamentarės teigimu, pagal naują tvarką skaičiuojamas PNPD kiekvieną mėnesį galės būti skirtingas, nors žmogus gaus vienodą algą. Taip būtų todėl, kad naujais GPM tarifais siūloma apmokestinti visas, o ne tik su darbu, kaip yra dabar, susijusias pajamas.

„Kiekvienam gyventojui tas PNPD būtų pagal jo gaunamas pajamas,“ – BNS sakė R. Budbergytė.

Ji tikisi, kad PNPD leistų mažinti „šešėlį“: „Priverčia žmones rodyti pajamas – lįsti iš šešėlio“.

Jeigu Seimas socialdemokratų pataisas priimtų, PNPD būtų taikomas neatsisakant nuo sausio 30 eurų siekiančių „vaiko pinigų“.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad dar per anksti kalbėti apie progresinių mokesčių įvedimą.

Seimui antradienį teikiamos socialdemokratų darbo ir konservatorių atstovų pataisos dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nustatymo.

Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų metus, apmokestinti 12 proc., o viršijančią – 19 proc. mokesčio tarifu. Konservatoriai taip pat siūlo naikinti 5 proc. tarifą, kuris dabar taikomas individualios veiklos pajamoms.

Buvę ir esami socialdemokratai Algirdas Sysas, Andrius Palionis bei Rasa Budbergytė nuo 2018 metų liepos siūlo įvesti keturis – 15–20 proc. – GPM tarifus: pajamoms, kurios per metus neviršytų 20 tūkst. eurų, siūloma taikyti 15 proc. GPM tarifą, pajamų daliai nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. eurų – 16 proc., nuo 30 iki 40 tūkst. eurų – 17 proc., o didesnėms kaip 40 tūkst. eurų – 20 proc. tarifą. Šie tarifai būtų taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėliau gautas pajamas.

Spalio viduryje Seime pristatydamas 2018 metų biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka parlamentarus įspėjo, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų.

Vyriausybės vadovas antradienį komentuodamas parlamentarų pasiūlymus sakė, kad dėl progresinių mokesčių būtina išsami analizė ir ekspertų diskusija.

„Tai tikrai nėra šių metų diskusijos klausimas. Esminė mokesčių pertvarka reikalauja gerokai didesnės analizės, ekspertų pasitelkimo. Nemanau, kad šiais metais turėtume šį klausimą svarstyti“, – teigė S. Skvernelis.

„Šiemet svarbiausi tie pakeitimai, kurie yra pasiūlyti Vyriausybės, kas eina su biudžetu, tai yra investicijų skatinimas, technologijoms lengvatos, „Sodros“ mokesčių pertvarkymas“, – kalbėjo premjeras.