Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. visų hospitalizacijų skaičiaus.

„Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, – teigia A. Pečkauskas.

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus žmogaus teisių psichiatrijoje stiprinimo principus, SAM patvirtino Priverstinio hospitalizavimo prevencijos veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės ir paslaugos, padėsiančios įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstų asmens sveikatos priežiūros paslaugų principus.

Lietuvos patirtis – vertinama Europoje

Lietuvai perimant „JA ImpleMENTAL“ projekto Belgijos gerosios praktikos elementus kuriasi bendruomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios komandos, nuo šių metų pradžios pradedamas taikyti atvejo vadybos modelis psichikos sveikatos centruose.

Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių – palankiai vertinama ir matoma kitų šalių kontekste. Lietuva – viena pirmųjų šalių Europoje, įsidiegusi reguliaraus psichikos sveikatos ir socialinės globos įstaigų paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo ir veiklos tobulinimo sistemą, naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „QualityRights“ metodiką.

Balandžio 22-24 d. PSO Lietuvoje organizuotuose „QualityRights“ mokymuose psichikos sveikatos specialistams iš visos Europos Lietuvą naudojo kaip pavyzdį diegiant decentralizuotas, į paciento atsigavimą orientuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

„Gerai žinoma, kad psichikos sveikatos problemos kamuoja daugiau nei vieną iš šešių žmonių visoje Europos Sąjungoje, o savižudybės yra antroji pagrindinė jaunimo mirties priežastis. Remiantis naujuoju „Eurobarometro“ tyrimu, devyni iš dešimties (89 proc.) tyrimo respondentų mano, kad psichikos sveikatos stiprinimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinės sveikatos stiprinimas. Tai rodo, kad psichikos sveikatos, kaip neatsiejamos sveikatos dalies, svarbą ir būtinybę sutelkti dėmesį į ankstyvą diagnozę ir prevenciją. „JA ImpleMENTAL“ tinklui priklauso 39 organizacijos iš 21 šalies, o daugiau nei 200 žmonių dirba kartu, dalijasi žiniomis ir patirtimi gerinant psichikos sveikatą bei užtikrinant paslaugų pasiekiamumą“, – sako Vasileia Konte, „JA ImpleMENTAL“ projekto koordinatorė bei Graikijos nacionalinės visuomenės sveikatos organizacijos atstovė.

Atvejo vadyba – orientuota į pagalbą pacientui

Lietuvoje, pasinaudojant Europos Sąjungos investicijomis, nuo 2024 metų pradžios pradėtos plėtoti atvejo vadybininko paslaugos devyniuose psichikos sveikatos centruose, kur orientuojamasi į pacientus:

· sergančius šizofrenija ir turinčius žemą funkcionavimo lygį) ir (ar) žemą motyvaciją gydytis;

· patiriančius savižudybės grėsmę;

· sergančius sunkia depresijos forma bei turinčius žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis;

· sergančius vidutinio sunkumo depresijos forma arba organine depresija bei turinčius bet kokį kitą psichikos ir elgesio sutrikimą;

· pacientus, turinčiu priklausomybę nuo alkoholio;

· pacientus, gydomus stacionare, siekiant užtikrinti, kad per 30 dienų po stacionarinio gydymo pacientas atvyks į Psichikos sveikatos centrą.

Anot SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Editos Bishop, atvejo vadybininko paslaugų tikslas yra užtikrinti individualizuotų, į paciento ilgalaikį atsigavimą ir į jo poreikius orientuotų paslaugų teikimą, todėl labai svarbi šių paslaugų teikimo dalis – individualizuoto pagalbos plano sudarymas.

„Šis planas sudaromas kartu su pacientu t.y. kartu su juo aptariami jo poreikiai ir tikslai bei galimi būdai kaip juos pasiekti, įvertinamos paciento asmeninės stiprybės, pacientai motyvuojami kartu siekti maksimalaus atsigavimo. Tiek pagalbos planas, tiek paciento būklės pokyčiai yra periodiškai aptariami su visa psichikos sveikatos centro komanda – t.y. gydytoju psichiatru, medicinos psichologu bei slaugytoja ir visų bendrai sprendžiama kokių dar reikia paslaugų ar gydymo“, – teigia E. Bishop.

Pagalbą bendruomenėje teiks mobilios komandos

Nuo šių metų vidurio startuoja nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką – psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslauga. Ją teiks specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų – gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos – apie 100 pacientų.

„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje – tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, – sako E. Bishop.

Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatytos 3,6 mln. eurų investicijos iš Europos Sąjungos lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausių psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, iki šiol Kauno klinikose dirbęs medikas patarinės ir konsultuos ministrą asmens bei visuomenės psichikos sveikatos klausimais.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, sulaukiama didelio visuomenės poreikio ir dėmesio psichikos sveikatos paslaugoms, todėl svarbu tiek užtikrinti jau patvirtintų programų gyvybingumą, tiek suteikti erdvę naujoms iniciatyvoms.

„Karas Ukrainoje ir postkovidinis periodas suaktualino psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Didinant jų prieinamumą, plečiamas psichikos sveikatos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklas, startavo ne viena su psichika susijusi iniciatyva, patvirtintas naujasis savižudybių prevencijos planas. Tikiu, kad Edgaro patirtis ir nuoseklus mokslinis bei profesinis darbas leis išlaikyti reikiamą dėmesį šiai sričiai“, – teigia ministras.

E. Diržius viliasi, kad jo patirtis visuomeniniame sektoriuje, iniciatyvos nemedikamentinės pagalbos srityse bei administracinės-vadybinės žinios padės siekti geresnės psichikos sveikatos Lietuvoje.

„Nepaisant iššūkių, matome mažėjančią stigmą psichikos sveikatos srityje, vis atviriau kalbame apie psichikos sveikatos problemas. Jų sprendimas neapsiriboja sveikatos priežiūros sistemos ribomis, tačiau jos svarbos nuvertinti negalima, todėl  džiugina didėjantis dėmesys psichikos sveikatos priežiūrai. Biopsichosocialinis modelis apima visus lygmenis: medicininį, psichologinį ir socialinį, tik bendradarbiaujant visiems lygiams galime siekti rezultatų“, – teigia E. Diržius.

Anot ministerijos, naujasis patarėjas jau daugiau nei dešimt metų specializuojasi psichikos sveikatos srityje. Pastaruoju metu jis dirbo gydytoju psichiatru Kauno klinikose, o taip pat vadovavo šios gydymo įstaigos Gydymui atsparių nuotaikos psichikos sutrikimų centrui, dirbo Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnyboje. Jis yra vienas iš Jaunųjų psichiatrų asociacijos įkūrėjų.

E. Diržius yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetą, kur įgijo medicinos sveikatos magistro laipsnį bei gydytojo psichiatro specialybę. Šiuo metu jis tęsia studijas to paties universiteto doktorantūroje, taip pat vykdo pedagoginę veiklą.

E. Diržius yra paskelbęs keletą tarptautinių mokslinių straipsnių psichiatrijos srityje.

Šiaulių policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2021 metų sausio mėnesį Raseinių rajone, tėvui priklausančiame gyvenamajame name, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, įtariama, sudavė mažiausiai 25 smūgius į namus atėjusiam pažįstamam asmeniui.

„Sužalotas ir bejėgiškos būklės vyras buvo išvilktas ir paliktas gulėti gatvėje, kur kitos dienos ryte policijos pareigūnai jį rado mirtinai sušalusį. Vėliau, kaip manoma, norėdamas paslėpti galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pėdsakus, kaltinamasis tyčia padegė gyvenamąjį namą“, – nurodoma pranešime.

Siekiant išsiaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes buvo atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, tačiau nei ekspertizės išvados, nei ekspertų paaiškinimai neišsklaidė abejonių dėl kaltinamojo psichikos būklės.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama skirti pakartotinę ambulatorinę teismo kompleksinę psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Skirtingų teismo psichiatrijos skyrių sudaryta ekspertų komisijos atlikta ekspertizė parodė, kad kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tuo metu už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

„Nebūtina sirgti depresija ar susidurti su panikos priepuoliais, jog psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos žmogui taptų aktualiomis. Kiekvienas žmogus per dieną patiria įvairių stresinių situacijų, kurios bėgant laikui gali peraugti į depresiją ar nerimo atakas. Jei pastebėjote, kad su streso sukeltais padariniais susidoroti tampa vis sunkiau, nelaukite ir kreipkitės profesionalios pagalbos. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai nuolat ieško gyventojams patrauklių ir veiksmingų būdų suteikti reikiamą psichologinę pagalbą“, – sako Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys.

Susidūrus su psichologiniais iššūkiais, nerimu ar stresu, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras gyventojus kviečia pasinaudoti galimybe gauti iki 5 nemokamų individualių psichologo konsultacijų. Psichologų konsultacijos teikiamos anonimiškai, o norint jose lankytis nereikalingas net gydytojo siuntimas.

Kiekvienas žmogus per dieną patiria įvairių stresinių situacijų, kurios bėgant laikui gali peraugti į depresiją ar nerimo atakas.

Šiuo metu dauguma konsultacijų teikiamos nuotoliniu būdu – lengvai valdomoje registracijos platformoje, kurioje tereikia išsirinkti sau patogų laiką. Su psichologu bendrauti gyvai norintys gyventojai kviečiami atvykti į Raudondvaryje įsikūrusį Kauno rajono visuomenės sveikatos biurą. Tiesa, tokiu atveju taip pat reikalinga išankstinė registracija.

Nuo emocijų valdymo iki Gongų terapijos

Visuomenės sveikatos biuro direktorius pažymi, jog individualios psichologo konsultacijos – ne vienintelės Kauno rajono gyventojams teikiamos emocinę sveikatą gerinančios paslaugos.

„Organizuojame streso, sunkių emocijų bei nerimo valdymo mokymus, kuriuose gali dalyvauti visi 16 metų ir vyresni Kauno rajono gyventojai. Mokymų metu mažose grupėse dalyviai išbando įvairias streso valdymo technikas, išmoksta pažinti savo emocijas bei būdus, kaip adaptyviai jas išreikšti. Nerimo valdymo mokymų metu atsakoma į klausimus, kas yra nerimas bei kokia jo funkcija. Taip pat mokomasi nerimo valdymo bei darbo su nerimastingomis mintimis praktikų“, – pasakoja L. Dilys.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Nuo spalio mėnesio naujam sezonui startuoja ir daug gyventojų dėmesio vasaros metu sulaukę Gongų muzikos terapijos užsiėmimai.

Ši judesių ir garso terapija skirta sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui, mokymui atsipalaiduoti, streso mažinimui. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais nuo 17.30 val. Garliavos viešojoje bibliotekoje, antradieniais nuo 18 val. Neveronių laisvalaikio salėje, ketvirtadieniais nuo 18 val. Vandžiogalos laisvalaikio salėje bei penktadieniais nuo 17 val. Kačerginės mokykloje-daugiafunkciniame centre. Taip pat nuo lapkričio planuojami užsiėmimai Domeikavoje, Ežerėlyje bei kitose Kauno rajono seniūnijose.

Daugiau informacijos apie visas teikiamas paslaugas gyventojams suteikti gali Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Brazaitytė, susisiekus telefonu +37060098392 arba el. paštu: karolina.brazaityte@kaunorvsb.lt.

„Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai. Todėl nieko keisto, kad toks išskirtinis dirgiklis, kokiu tapo pandemija, karantinas, baimės ir praradimai suaktyvino daugelį skaudulių“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė pristatė Seime vykstančią konferenciją „Proveržis psichikos sveikatos sistemoje – kas bus kitaip?“. Politikė vylėsi, kad konferencijoje išsakytos įžvalgos taps pagrindu rengti naujoms tvarkoms, įstatymų projektams.

„Daugybę kartų kalbėta apie problemas psichikos sveikatos srityje, kaip ir tai, kad pokyčiai čia vyksta ypatingai lėtai. Aš tikiu, kad šiandieninis reginys bus realus žingsnis, o vėliau jis taps nutarimais ir įstatymais. Tik kalbų, natūralu, neužtenka, kad būtų pradėti pokyčiai, bet be jų mes irgi negalim pereiti prie realių sprendimų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pandemija turi labai daug negatyvių aspektų, bet ji taip pat padėjo nukristi kaukėms, iškėlė psichologinio smurto, mobingo temas.

Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.

„Pandemija mums uždėjo medicinines kaukes, bet nuo žmonių nuėmė tas kitas, kurias mes dažnai vienas prieš kitus pakeičiam, tai nutylėjimo kaukė, nesikišimo kaukė, tiesos nesakymo kaukė, artimam žmogui laiku rankos neištiesimas, užsimerkimas, tas kaukes naudojom visur, kur tik galėjom. Jų dabar tampa mažiau, ir todėl psichologinio smurto, mobingo temos ateina į mūsų gyvenimą“, – kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie pokyčius psichikos sveikatos sektoriuje ministras teigė, jog reikia didinti psichikos sveikatos raštingumą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, siekti didesnio žmogaus teisių psichikos sveikatos sektoriuje užtikrinimo.

Koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ atstovė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog pandemijos metu atliktas psichikos sveiktos tyrimas parodė, jog sunkumų patiriantiems žmonėms vis dar neužtikrinama nemokama pagalba, jie priversti jos ieškoti privačiai.

„Mes klausėme, kiek žmonių patyrė psichikos sveikatos sunkumų, ne diagnozių, ne sutrikimų lygmeny, o klausėme, ar tau buvo sunku, ar tavo psichikos sveikata nukentėjo – du trečdaliai apklaustųjų iš beveik tūkstančio respondentų sakė, kad pandemijos metu patyrė psichikos sveikatos sunkumų“, – sakė K. Levickaitė.

Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų.

„Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų. Vienas iš penkių kreipėsi ir čia svarbu pastebėti, kad du trečdaliai besikreipusių mokėjo už psichikos sveikatos paslaugas. Tai reiškia, du trečdaliai žmonių moka už sveikatos paslaugas ir teisės į sveikatą kontekste mes turime nedovanotiną situaciją, nes ne visi gali sau leisti mokėti“, – kalbėjo psichologė.

VU Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pažymėjo, kad pandemijos krūvis visuomenėje pasiskirstė nevienodai ir didžioji našta teko moterims.

„Karantinai paveikė psichikos sveikatą, atrodytų, kad jie visus vienodai turėtų paveikti, bet ką pastebėjo ir kitose šalyse mokslininkai, kad toli gražu nevienodai visus paveikė, labai ryškėja grupės labiausiai paveikiamų žmonių – visų pirma jauni žmonės, moterys, taip pat žmonės, kurie ir prieš pandemiją turėjo sveikatos sunkumų“, – kalbėjo P. Skruibis.

„Tyrimai Lietuvoje rodo panašias tendencijas, jei mes žiūrėtume vasario mėnesio pabaigoj atliktus tyrimus, ten labai ryšku, kad prasčiausia situacija jauno ir vidutinio amžiaus moterų, iš ko galima spręsti, kad, tikėtina, jos turi šeimą, vaikus, nėra taip, kad tas krūvis pasiskirsto visuomenėje tolygiai. Jei mes uždarome ugdymo įstaigas, tai nereiškia, kad visi vienodai kenčiam, moterys, kurios turi vaikų, daugiau kenčia“, – pažymėjo P. Skruibis.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Uždarė į sandėliuką

"Dirbu valstybės tarnyboje. Persirgusi COVID-19, po dviejų savaičių nuo diagnozės džiaugiausi galėdama grįžti į darbą. Tačiau čia nemaloniai nustebino bendradarbių elgesys. Visos trys kolegės, su kuriomis dalijuosi tuo pačiu darbo kabinetu, su manimi kartu dirbti atsisakė. Įtardamos, kad vis dar galiu užkrėsti, nors medikai teigia kitaip, jos pareikalavo vadovų, kad aš būčiau perkelta į kitą kabinetą, – ją įskaudinusią kolegių reakciją prisiminė vilnietė Vilma (vardas pakeistas). – Dėl to mane iškraustė į pagalbinę patalpą, galima sakyti, sandėliuką, kur nepatenka dienos šviesa, vos telpa rašomasis stalas ir kėdė. Buvo skaudu, pasijutau atstumta. Sirgdama visiškai izoliavausi, be to, ir šeimos gydytoja sakė, ir iš žiniasklaidos žinau, kad persirgusi kurį laiką nei pati susirgsiu, nei kitus užkrėsiu. Todėl tokios kolegų reakcijos man atrodo smarkiai perdėtos, netgi įžeidžiančios. Manęs šalinasi tarsi kokios raupsuotosios."

Kita pašnekovė Nijolė pasakojo sirgdama išgyvenusi vienišumo ir nerimo jausmus. "Šeimoje esame įpratę kartu vakarieniauti, be to, mums svarbu jausti artimą žmogišką ryšį: dažnai apsikabiname, prisiglaudžiame. Sirgdama to padaryti negalėjau. Buvo labai sunku, buvo ir ašarų. Verkiau ir aš, ir darželinukai vaikai. Jeigu ne vyras, jo perimta vaikų priežiūra, maisto gaminimas, nežinau, kaip būtume išgyvenę izoliacijos laikotarpį", – prisipažino klaipėdietė.

Jautėsi tarsi kalinė

COVID-19 persirgusi kaunietė Birutė (vardas pakeistas) atkreipė dėmesį ir į emocinius sunkumus, su kuriais susiduria žmogus, išgirdęs COVID-19 diagnozę: "Patyriau nesaugumo, netikrumo jausmą, o paskaičiusi apie galimas komplikacijas, liekamuosius reiškinius – ir nerimą. Vis dėlto tai nauja liga, buvo gydytojų, kurie prisipažino: mes apie šią ligą žinome panašiai tiek, kiek ir jūs, ligoniai. O juk tokie gydytojų prisipažinimai pacientų nerimo nesumažina."

Pašnekovė prisipažino, kad kiekvieną kartą, kai tik stipriau pasireikšdavo kuris simptomas – užeidavo kosulio priepuolis, imdavo smarkiai plakti širdis ar pakildavo labai aukšta temperatūra – apimdavo nerimas. "Galvodavau: gal mano būklė jau sparčiai blogėja, gal jau reikia skambinti greitajai medicinos pagalbai (GMP)? Tačiau ir pasiskambinus GMP išgirsdavau tik labai bendro pobūdžio rekomendacijas: gerkite daug skysčių, venkite fizinio krūvio, jei temperatūra kils aukšta, ją mažinkite vaistais", – asmeninę patirtį prisiminė kaunietė.

Supratau, kodėl žmogaus izoliavimas nuo kitų asmenų skiriamas kaip bausmė. Labai daug laiko praleisdamas vienas pasijunti labai apribotas, nuskriaustas, kažko netekęs.

Ji pastebėjo: kai esi izoliuotas, labai trūksta ne tik prisilietimų – norisi bent pamatyti šeimos narius. Vis dėlto bendravimas telefonu, per mesendžerį gyvo bendravimo neatstoja. "Kai lieki visiškai vienas tarp keturių sienų ilgesnį laiką, supranti, kaip jaučiasi kaliniai. Supratau, kodėl žmogaus izoliavimas nuo kitų asmenų skiriamas kaip bausmė. Labai daug laiko praleisdamas vienas pasijunti labai apribotas, nuskriaustas, kažko netekęs", – patirtas emocijas įvardijo Birutė.

Moters emocinę būseną apsunkino ir kai kurių aplinkinių mesti netiesioginiai kaltinimai, esą ji susirgusi dėl to, kad nesisaugojo. "Kiti priekaištavo, kam apskritai dariausi COVID-19 testą. Esą jį pasidariusi sukėliau šaršalo, kitiems žmonėms pridariau nepatogumų – dabar jiems, kaip turėjusiems su manimi artimą kontaktą, tenka izoliuotis", – nepagrįstas reakcijas minėjo pašnekovė.

Pasak jos, daug žmonių turi negatyvumo persirgusiųjų atžvilgiu. "Kai po ligos lapkritį apsilankiusi pas odontologę, kosmetologę ir manikiūro specialistę pasakiau, kad neseniai sirgau COVID-19, jos į mane žiūrėjo labai įtariai. Ne kartą pagalvojau: gal geriau reikėjo nesakyti apie neseniai persirgtą ligą", – svarstė kaunietė.

Kaltina dėl senolio mirties

Streso valdymo konsultantei Janinai Sabaitei Melnikovienei, taip pat persirgusiai COVID-19, tenka konsultuoti kitus šios naujos ligos paliestus žmones. Pasak jos, konsultacijų prireikia ne tik dėl persirgusiųjų nerimo dėl ateities, nes jie, panašiai kaip ir gydytojai, nežino, ar ilgam, o gal ir visam gyvenimui liks liekamųjų reiškinių. O nežinomybė kelia nerimą. Kita priežastis, kodėl prireikia psichologinių konsultacijų – savęs ir kitų kaltinimai, kad susirgai. Ji prisiminė atvejį, kai vieno kaimo gyventojai ėmė kaltinti moterį, kad ji koronavirusu užkrėtė kaimynystėje gyvenusį senolį ir šis mirė. "Senolio vaikai gyvena mieste, juo pasirūpinti patys neturėjo galimybės. Moteris nupirkdavo ir nunešdavo senoliui valgyti, juo rūpinosi. Tokiu būdu, nežinodama, kad serga, ji užkrėtė tą garbaus amžiaus, apie 90 metų, senuką ir jis mirė", – pasak pašnekovės, tuomet iš kaimynų, kitų kaimo gyventojų minėta moteris sulaukė kaltinimų.

Janina Sabaitė Melnikovienė. Asmeninio arch.nuotr.

Dėl to ji patyrė didžiulį stresą, nerimą. "Tačiau juk liga ne nuo mūsų priklauso – žmonės ne specialiai ja užsikrečia. Be to, sergant COVID-19, didžiausia tikimybė užkrėsti kitus yra dar iki simptomų pradžios. Ir jeigu elgiesi atsakingai, saugaisi, bet vis tiek užkreti, tikrai nesi kaltas dėl perduoto užkrato. Tačiau žmonės vis tiek jaučia didelę kaltę – dėl to gali patirti net psichologinių problemų", – sakė J.Sabaitė Melnikovienė ir patarė panašiais atvejais kreiptis psichologinės konsultacijos.

Pasak jos, nereikėtų nuvertinti ir galimų tolesnių šios ligos padarinių, apie kuriuos vis dažniau kalba medikai. Persirgus koronavirusu, 2–3 mėn. gali būti juntami liekamieji reiškiniai, taip pat ir nerimas, nemiga. "Tuo metu, jei yra galimybė, reikėtų mažiau dirbti, daugiau pailsėti. Be to, į sergant koronavirusu atsiradusius simptomus, pavyzdžiui, nerimą, nemigą, skausmus širdies plote, nereikėtų numoti ranka. Reikia kreiptis į gydytojus. Kai kuriais klausimais gal užteks šeimos gydytojo konsultacijos, o kartais gali prireikti ir gydytojo specialisto konsultacijų", – persirgusiesiems koronavirusu patarė pašnekovė.

Ji priminė, kad šiame karantino etape medicinos paslaugų teikimas nesumažintas, šeimos gydytojai gali išrašyti siuntimus pas gydytojus specialistus, o eilės pas juos patekti net sumažėjusios.

Reikia, kad pasirūpintų

Depresijos gydymo centro psichologo Antano Mockaus teigimu, daugiausia psichologinės pagalbos reikia sunkiai sergantiems žmonėms. "Jei tai yra ant patalo gulintis žmogus, aktyviai sergantis – jam labiausiai norisi pagalbos, artumo. Reikia, kad juo kažkas pasirūpintų, nes jam sunku, jam skauda, jam baisu. Tokiems žmonėms reikia ne tik suteikti informaciją apie ligą, bet ir sudaryti sąlygas išsikalbėti. Galbūt savanoris ar medicinos sesuo galėtų bendrauti su juo ir atliepti jo emocinius poreikius, nes žmogui gali būti sunku pačiam save raminti. Kai kurie žmonės turi vidinių resursų save nuraminti, atlaikyti stresą, tačiau ne visi, – pašnekovo teigimu, kai kuriems žmonėms ir prisilietimų netekimas yra skausmingas dalykas. – Taigi būtų gerai, kad ligoninėje būtų apmokytų savanorių, medicinos seselių ar kitų darbuotojų, kurie žinotų, kad sergantieji šia liga išgyvena daug nerimo, dėl to net depresija gali prasidėti, ir su jais bendrautų, sumažintų jų nerimo lygį."

A.Mockus prisiminė kolegės papasakotą savo darbo dieną ligoninėje. "Viena psichologė pasakė: mano darbas ligoninėje buvo virti kavą medikams ir prašyti, kad jie nueitų pasikalbėti su vienu ar kitu ligoniu. Nes tada, kai jie pasikalbėdavo, tiems ligoniams tapdavo daug ramiau. Bet medikai labai užimti – gerai būtų, kad su pacientais daugiau bendrautų savanoriai ar jiems būtų teikama tam tikra nuotolinė pagalba. Apie tai galvojama, bet, matyt, ne visada spėjama", – pastebėjo psichologas.

Persirgusieji COVID-19 yra tam tikra rizikos grupė. Ir jei tu pagyji nuo koronaviruso, bet susergi depresija – tai nieko gero.

Jo žodžiais, per karantiną, izoliaciją reikia įdėti daugiau pastangų, pasirūpinti savo emocine savijauta. "Ne visi žmonės yra emociškai raštingi, ne visi žino, kad yra tokia dėmesingumu grįsta praktika, angliškai vadinama "mindfulness", padedanti nusiraminti. Yra interneto svetainės, tokios kaip Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė pagalbasau.lt, kurioje yra daug nemokamos informacijos, taip pat pauze.lt, ir programėlės, skirtos meditacijai, kurias galima parsisiųsti nemokamai", – pasak A.Mockaus, visa tai padeda nusiraminti, atsipalaiduoti.

Yra ir kitų priemonių, padedančių lengviau išgyventi ligą, karantiną ir saviizoliaciją. Tai ir buvimas gamtoje, fizinis aktyvumas. "Sportuodamas, judėdamas, būdamas fiziškai aktyvus žmogus sąmoningomis pastangomis stiprina savo atsparumą. Tačiau net ir tuo užsiimant yra sunku. O nieko nedarant, žmonėms, turintiems polinkį į nerimą, depresiją, visa tai gali peraugti į nerimo, depresijos sutrikimus", – palygino psichologas.

Jis atkreipė dėmesį: jei žmogus patiria panikos ataką ar stiprų nerimą, dažnai nesusigaudo, kas iš tiesų su juo vyksta. Galvoja, kad kažkas vien su jo kūnu negerai. "Neretai galvojama, kad kažkas blogai su širdim. Tačiau problema iš tiesų būna susijusi su žmogaus psichika. Reikėtų pasiskaityti ir žinoti, kad tokių psichikos sveikatos problemų pasitaiko, ir kaip atsipalaidavimo pratimais, fiziniu aktyvumu, darbu su savimi, pokalbiais su specialistais galima susitvarkyti su visu tuo ir nepasiekti blogesnės būsenos. O iš jos išsikapstyti užtrunka ilgiau ir tai padaryti yra sunkiau", – patarė A.Mockus. Pasak jo, persirgusieji koronavirusu taip pat turėtų dirbti su savimi, kad išvengtų padidėjusio nerimo ir net depresijos. "Vis dėlto persirgusieji COVID-19 yra tam tikra rizikos grupė. Ir jei tu pagyji nuo koronaviruso, bet susergi depresija – tai nieko gero", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Panašus kaltės jausmas

Kaltės jausmą, kurį patiria tie, nuo kurių užsikrėtęs COVID-19 kitas žmogus mirė, A.Mockus palygino su tuo, ką išgyvena nusižudžiusių asmenų artimieji. Jų patiriamas kaltės jausmas esą panašus. "Tačiau žmonės paprastai nelabai išmano apie su savižudybėmis susijusius procesus, nesupranta, kad tai yra ne vienos dienos rezultatas. Juk savižudybes lemia daugybė veiksnių – čia nėra vienos priežasties, vis dėlto, pasak psichologo, žmonės yra linkę kažką pasmerkti, apkaltinti, mėgstama ieškoti kaltų. – Iš tiesų labai retai nuo kažkurio žmogaus priklauso tai, kad kitas žmogus nemirs. Tačiau tokia jau yra ta žmogaus psichologija: kai kitas žmogus miršta, dažnai jaučiamės kalti. Taigi tiems, kurie save kaltina ar kiti juos kaltina dėl kito žmogaus mirties, reikia pasakyti, kad jaustis kaltam ir būti kaltam – ne tas pats. Būna, kad nesi kaltas, tačiau jautiesi kaltas. O jei dar iš išorės pasigirsta tą kaltės jausmą stiprinančių balsų, tai išgyvenančiam žmogui dar sunkiau."

Kaip tokiu atveju padėti žmogui ar pačiam sau? "Reikėtų pagalvoti, kas čia iš tikrųjų įvyko, akcentuojant faktus, o ne tai, kaip aš jaučiuosi. O su žmogų pasmerkusia bendruomene reikia dirbti – reikia šviesti žmones, aiškinti jiems, kad yra tokia nauja liga, kad ja dažniausiai užsikrečiama dar iki simptomų, kad reikia saugotis visais atvejais, ne tik tada, kai sergame, kad prevencinių priemonių yra – reikia tik jas naudoti. Be to, reikėtų skatinti solidarumą, o ne susiskaldymą. Reikėtų sakyti: visko būna, būkime atlaidesni, susikaupkime, kiekvienas esame atsakingas už save", – patarė A.Mockus.

Jeigu elgiesi atsakingai, saugaisi, bet vis tiek užkreti, tikrai nesi kaltas dėl perduoto užkrato. Tačiau žmonės vis tiek jaučia didelę kaltę – dėl to gali patirti net psichologinių problemų.

Stigmatizavo persirgusįjį

Situaciją, kai bendradarbės atsisakė dirbti tame pačiame kabinete su neseniai koronavirusu persirgusia moterimi, jis pavadino to asmens stigmatizavimu. "Su šiuo asmeniu susiejamos neigiamos asociacijos, galvojama, kad jis gali užkrėsti ir panašiai. Tada klijuojamos etiketės, stereotipai, kad COVID-19 persirgę asmenys pavojingi. Panašiai kaip ir psichikos ligoniams klijuojama etiketė, kad jie, esą, pavojingi. Yra tokie stereotipai ir diskriminacija, kai stigmatizuojamas asmuo atskiriamas, jo šalinamasi", – aplinkinių elgesio schemą aiškino pašnekovas.

Jo žodžiais, nauja su COVID-19 susijusi stigma atsiranda dėl to, kad tai yra nauja liga, informacijos apie ją mažai ir tai sukuria tam tikrą neapibrėžtumą. "Antra, mes dažnai bijome to, ko nežinome. Trečia, mes savo baimes dažnai tarsi perkeliame nuo savęs kitur – vyksta vadinamoji objektyvizacija. Pavyzdžiui, aš nesakau, kad bijau kito žmogaus, ir tai yra mano problema. Aš sakau, kad kažkas su tuo žmogumi yra blogai. Vyksta problemos savyje perkėlimas kitam žmogui, – dėl šių priežasčių, pasak A.Mockaus, imama šalintis arba kaltinti sergančiuosius ir persirgusiuosius koronavirusu. – Be to, yra bendras informacinis laukas, iš kurio matyti, kad daug žmonių bijo skiepų ir skiepijimų. Ir tie žmonės, kurie pasisako, pavyzdžiui, prieš skiepus, būna labai aktyvūs, aktyviai didina aplinkinių nerimą. O jei žmogus ir taip jaučia nerimą ir dar atsiranda teigiančiųjų, kad tos vakcinos neveikia – tai jam visai blogai. Taigi, visokie nuomonės formuotojai didina baimės, nerimo lygį visuomenėje, taip pat ir stigmą."

Vis dėlto, psichologo žodžiais, kai nėra patikimos informacijos, kai daug neapibrėžtumo, gali žmonės sergančiųjų, persirgusiųjų koronavirusu atžvilgiu turėti labiau empatišką poziciją ir baimės, nerimo, išankstinių nuostatų. "Tam tikra prasme aš suprantu ir tuos kolegas, kad persirgusiojo vengia. Tačiau, jeigu jie vengia neturėdami patikimos informacijos apie ligą, turėtų siekti daugiau sužinoti, o ne atstumti ja persirgusį žmogų. Ir sužinoti ne iš tų nuomonės formuotojų, kurie tarsi žino, bet iš tiesų dažnai nežino, o tik didina visuomenės nerimą, bet iš profesionalų, savo srities ekspertų", – sakė A.Mockus.

Jo teigimu, svarbus vaidmuo čia tenka ir žiniasklaidai. Žiniasklaida turėtų labai atsakingai informuoti apie COVID-19 ligą ir skiepus nuo jos. Mat žiniasklaida yra ta jėga, kuri gali ir padidinti visuomenės išgyvenamą nerimą, ir šiek tiek jį sumažinti, didinti empatiją, stengtis suprasti ligonius ar persirgusiuosius COVID-19.

"Viskas gali pakrypti tiek į didesnę stigmatizaciją ir susiskaldymą, tačiau gali visi ir labiau solidarizuotis, tapti labiau empatiški, atsakingi už save, labiau diskutuoti, kuri informacija yra patikima, kuria galima tikėti, ir kuri – nepatikima. Ir čia žiniasklaida neturėtų likti nuošalyje, prie to prisidėti, padėti žmonėms atsirinkti, kas yra tiesa, ir viską skaidriai, aiškiai parodyti. Ir valdžios atstovai tai turėtų jausti. Nes jei tik atsiranda kažkokių povandeninių dalykų, žmonės nusivilia, nebepasitiki. Tada pradeda labiau tikėti ir pasitikėti feisbuko nuomonės formuotojais, kurie kalba labai garsiai, tvirtai, pasitikėdami savimi, sako: "Aš žinau." O mokslininkai kalba atsargiai, jie sako: "Atliktas tyrimas", "Yra tokių duomenų", "Patikimų įrodymų nėra" ir panašiai. O jeigu žiniasklaida dar pasigauna ir iškelia tą nuomonės formuotoją, gilėja visuomenės poliarizacija. O tai nėra geras dalykas", – visuomenės raidos scenarijus išdėstė psichologas ir priminė žiniasklaidos, valdžios atstovų ir kiekvieno asmens atsakomybę.

Nuo balandžio gyventojai pagalbos gali kreiptis emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. Kaip praneša SAM, nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo trumpuoju telefonu kreipėsi 6,3 tūkst. žmonių.

Birželį startavusia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt pasinaudojo 40 tūkst. žmonių. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Taip pat pagalbą žmonėms, susidūrusiems su grėsme žmogaus sveikatai arba gyvybei, nuo spalio teikia mobiliosios krizių įveikimo komandos. Jos darbą pradėjo dvejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Su mobiliosios krizių įveikimo komandos specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius mob. tel. 861622252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Be to, nuo šių metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos:

• Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai;

• Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);

• Psichologinės konsultacijos grupėse;

• Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui).

Todėl gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Kaip iki pandemijos, taip ir pandemijos metu, gyventojai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. SAM primena, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas.

SAM ragina gyventojus susidūrus su psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su psichologinėmis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojama taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus.

Negana ekonominių, socialinių padarinių, kartu su koronavirusu atkeliavo užsikrėtusiųjų stigmatizacija. Čia kaip filme "Briliantinė ranka": gali rėkti nerėkęs apsinuoginusios Svetlanos Svetličnajos herojės fraze "Aš nekalta, jis pats atėjo", vis tiek esi kalta ar kaltas, kad koronavirusas pas tave atėjo. Ir nors prognozuojama, kad palaipsniui jis gali įgyti lėtinę ligos formą ir egzistuoti kaip epidemiologinis gripas, COVID-19 infekuotieji šiandien jaučiasi su įdagu.

"Lankėsi prekybos centre, kine, bažnyčioje..." – kaip prie gėdos stulpo kala užsikrėtusiųjų maršrutų ataskaitos. O mes maitvanagiais puolame prie aukos: kur velnias nešiojo?! Betgi tiesiog gyveno žmonės savo gyvenimą, niekas nebuvo jų įpareigojęs betono bunkeryje lindėti.

Šiandien minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena tebūna priminimas strategams, kad laukiame iš jų ne vien manipuliavimo baime ir kalte.

Mes jau seniai nebepaduodame vieni kitiems rankos – badomės alkūnėmis kaip ožiai ar spardomės batų nosytėmis kaip darželinukai. Ką jau kalbėti apie apsikabinimą – atšokame kaip nuplikyti! Ir nuolatos jaučiamės kalti. Kalti, kad einame pasveikinti artimųjų gimtadienio proga, kalti, kad pasiilgstame spektaklio, kalti, kad užsikrečiame. Vietoje "labas rytas" kasdien girdime: koronavirusu užsikrėtė tiek, mirė tiek. Onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta, nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta šimtai žmonių, bet to nekalame į galvą kiekvieną dieną. O kada iš valdžios atstovų girdėjome: "Šiandien nuo COVID-19 pasveiko rekordiškai daug žmonių", "Tarp užsikrėtusiųjų dauguma – besimptomių", "Su židiniu puikiai susidorojo tas ar tas"?

Pozityvių žinių dabar reikia ne mažiau nei skiepų nuo koronaviruso. Šiandien minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena tebūna priminimas strategams, kad laukiame iš jų ne vien manipuliavimo baime ir kalte. Nuolat bauginami mes tik paklūstame. O atsakingais ir sąmoningais mus padaro ne karinės komandos.