Šypsniai skruostų duobutėse ir juokas – tai labiausiai stebino likusius keleivius. Ar tikrai šiuo metu yra dėl ko džiūgauti?

„Kartais apima jausmas, kad žmonija rusena nesibaigiančioje emocinėje krizėje, kurią „užkūrė“ pandemija, ir toliau palaiko degimą karas, infliacija, asmeniniai rūpesčiai... Pernai ištiko toks šokas, kad negalėjome patikėti, kad dar kada nors bent šypseną išspausim. O dabar suvokiame, kad humoras padeda išgyventi. Juokas savotiška pertrauka tarp praeities ir dabarties, kai negalvojame apie tai kas buvo ar bus. Juokdamiesi  išlaisviname save nuo nereikalingų minčių. Mūsų organizacijos kasdienybė – darbas su pažeidžiamomis auditorijomis pasitelkus humorą. Simboliškai Raudonos nosies dieną norėjome išeiti už įstaigų sienų ir pasidalinti maloniomis emocijomis. Ne kartą esame patyrę, kaip asmeninis dėmesys gali sukurti emocinį pokytį ne tik vaiko, bet ir suaugusiojo pasaulyje“ – sako „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vadovė Aistė Lacitė.

Simboliškai Raudonos nosies dieną norėjome išeiti už įstaigų sienų ir pasidalinti maloniomis emocijomis.

Tarptautinės Raudonos nosies dienos proga „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ ir keleivių vežimo bendrovė „LTG LINK“ keleiviams dovanojo emocijų kupiną „vojažą“. Net 13 klounų 8-iuose reisuose į 5 miestus bendravo su keleiviais – kūrė komiškas situacijas, stebino triukais ir asmeniniu dėmesiu. Kelionės pradžioje keliautojai atrodė kiek nustebę, tačiau išlipdami savo stotelėse dauguma šypsojosi. Improvizacija traukinio vagone ne tik leido pamatyti šiuolaikinę klounadą iš arti, bet ir patirti emocijų paletę nuo netikėtumo ir nuostabos iki prunkštelėjimo ar nesuvaldomo juoko. Keleiviai gavo ir ypatingų „bilietų“  – raudonų klouno nosių, kurios gydytojų klounų darbe yra mažiausios kaukės pasaulyje, o keleivių rankose – paskatinimai skleisti džiaugsmą toliau.

„Kasdien siekiame žmonėms kurti patogios, tvarios ir malonios kelionės jausmą. Šįkart suvienijome jėgas su gydytojais klounais norėdami padėti jų nešamai žinutei traukiniais nukeliauti toliau įprastų projekto sienų. Ypatingą džiaugsmą ir šypsenas gabenome per visą Lietuvą – į Vilnių, Kauną, Marijampolę, Klaipėdą ir Šilutę. Tikimės, kad talentingieji klounai šiandien maloniai nustebino ne vieną keleivį, o mums visiems priminė gerų emocijų svarbą“, – pastebi „LTG Link“ darnaus judumo ir paslaugų vadovė Modesta Gusarovienė.

Klausimą ar mums reikalingas juokas galima perfrazuoti, o kokios gyvenimo kokybės norime? Juoko bei gerų emocijų naudą pripažįstą ir mokslininkai, ir psichologai. Per juoką atliekame kūno ir proto higieną – juokiantis ne tik fiziškai atsipalaiduoja kūnas, masažuojasi vidiniai organai, bet tai ir emocinė iškrova – būdas paleisti negatyvias emocijas.

„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ gyvuoja jau 13-tus metus ir pradžiugino beveik 200 tūkstančių vaikų ir senjorų. Pasitelkę juoką gydytojai klounai padeda sveikti mažiesiems pacientams vaikų ligoninėse, skaidrina senjorų kasdienybę globos namuose, padeda išveikti emocijas vaikams, patyrusiems ekstremalias situacijas: ukrainiečiams ir rytų pabėgėliams. 

Jau devintus metus mūsų šalyje veiklą vykdanti nevyriausybinė organizacija „Raudonos nosys gydytojai klounai“ kone kasdien neša džiaugsmą ten, kur jo labiausiai trūksta. Profesionalūs aktoriai-klounai, pasidabinę mažiausia kauke pasaulyje – raudona nosimi, reguliariai lanko sergančius mažuosius ligoninėse ir humoru teikia emocinę bei psichosocialinę pagalbą. Gydytojos klounės Rožės personažą įkūnijanti aktorė Justė Liaugaudė sako, kad kartais net būna ir taip, kad vaikai nenori važiuoti namo, nes laukia kito jų vizito. Šiandien aktorė dalijasi 10 svarbiausių dalykų, kuriuos išmoko dirbdama šį stebuklingą darbą.

Menas kuria stebuklus. „Prieš pradėdama dirbti „Raudonose nosyse“, negalvojau, kad menas gali veikti ligoninėje. Dabar suvokiu, kokį stebuklingą poveikį jis turi. Gydytojų klounų buvimas ligoninėje veikia ne tik vaikus, tėvus, bet ir personalą. Gydytojai, sesutės, auklytės įsitraukia į klounų kuriamą žaidimą – jie šoka, dainuoja, juokauja. Tuomet visa aplinka sutviska kitomis spalvomis. Pasakiška nuotaika užburia visus, padedama gerinti gydytojų santykius su ligoniukais ir jų šeimomis“, – pasakoja aktorė.

Geras pasirodymas turi teikti teigiamas emocijas. Klounada – meninė priemonė, kurią naudojant prieinama prie mažųjų pacientų. Kuo geresnį pasirodymą sukuria klounas, kuo stipresnė meninė išraiška – tuo didesnis vaiko džiaugsmas. Profesionalumas padeda greičiau užburti vaiką ir leidžia bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės. Vienas lektorių yra pasakęs: „Kai klounaujate stebėtojus turi apimti jausmas tarsi į ligoninės koridorių ką tik įžengė Čarlis Čaplinas“.

Išmoko pajusti, ko reikia kitam. „Pamiršti save kaip atlikėją ir padaryti kitą žvaigžde – vienas esminių klounados principų naudojamų mūsų darbe. Scena nuo asmeninės vaiko erdvės labai skiriasi, ypač ligoninėje. Kaskart gydytojas klounas stengiasi padaryti taip, kad gėlės ir plojimai tektų mažajam pacientui. Nesvarbu, ar jis aktyvus dalyvis, ar tik stebėtojas, klouno misija – leisti jam pasijusti ypatingu“, – sako aktorė.

Gerai klounauti. Meninė kokybė klouno darbe – būtinybė. Moteris labai džiaugiasi, kad kasmet dalyvauja garsiausių pasaulio klounados lektorių seminaruose, semiasi patirties iš gydytojų klounų kitose šalyse. Tai pagrindas neužmigti ant laurų ir nuolat tobulėti tam, kad mūsų darbas ligoninėje būtų paveikus – padėtų vaikams greičiau sveikti.

Džiaugtis problemomis. „Turbūt, skamba keistai, žmonės juk stengiasi vengti problemų. Tačiau klounadoje problemos – palaima. Kuo giliau klounas įklimpsta į problemą, prisidaro jų daugiau, tuo daugiau džiaugsmo suteikia auditorijai. Kai pasirodymo metu leidžiame žiūrovui mums padėti, žiūrovas tampa reikšmingu –didžiuoju klouno draugu, heroju. Tokiu būdu mažieji pacientai įgauna galių – padėdami klounui jie pasijaučia svarbūs, o tai kelia jų pasitikėjimą savimi. Juk ligoninėje vaikų galia sumažėja, niekas neklausia, tiesiog atlieka procedūras, nes reikia. O štai klounų apsilankymas sugrąžiną jų galią bent kažką tą dieną nuspręsti patiems“, – sako aktorė.

Nuolat žaisti. Žaidimas, tam tikra prasme – suteikia gyvybės, juk gimę mes daug dalykų pažįstame per žaidimą. Suaugusieji pamiršta kokia įdomi ir naudinga ši veikla arba galvoja, kad tai nerimta. Moteris teigia, kad klounadoje žaidimas – labai rimtas dalykas, toks pats rimtas kaip bet koks kitas darbas. Žaisdami mes ieškome šviesiosios gyvenimo pusės, pasikrauname pozityvo ir optimizmo.

Būti čia ir dabar. Gydytojo klouno kasdienybė – nuolatinė improvizacija. „O improvizuoti negali, jeigu tavo mintys skraidžioja kitur pvz., kad namuose krūva neišplautų indų. Tik būdamas šioje akimirkoje gali pajausti, ko šiuo metu reikia sergančiam vaikui – ar visa gerkle dainuoti, ar pūsti muilo burbulus, o gal tiesiog tyliai pasėdėti šalia ir palaikyti už rankos. Įsižeminimas padeda laviruoti bet kokioje situacijoje ir sukurti magišką pasirodymą“, – sako moteris.

Empatija – priimti kitą, toks koks jis yra šią akimirką. Gebėjimas negalvoti apie save, o įsijausti į kito situaciją atveria naujus horizontus. Tik taip galima jautriai ir subtiliai prieiti prie bet kokio ligoniuko, būtent taip, kaip jam reikia dabar.

Dalintis jausmais. Anot moters, žiūrovai yra kaip veidrodis, paduodi jiems kokią nors emociją, o jie ją atspindi. „Auditorijos grįžtamasis ryšys padeda aktoriui kurti pasirodymą, nurodo kuria linkme judėti, kad visiems būtų gera. Aš niekada nežinau, kaip suveiks Rožės amplua, kaskart tai netikėta, nes viskas priklauso nuo žmonių reakcijos“, – sako Justė Liaugaudė.

Nebijoti savo netobulumo. Žmonės dažnai siekia tobulumo, o štai klounui netobulumas didžiausias privalumas. „Būtent išryškindama personažo netobulumus galiu žaisti Rožę – damą jau garbingame amžiuje, kuri vis ieško pasakiškos meilės ir tai ją atveda į visokias komiškas situacijas. Stebėdami Rožę žmonės gali tapatintis su tais netobulumais. Žiūrovams nebūtina to garsiai įvardinti, jie gali pasijuokti iš Rožės tuo pačiu pasijuokdami iš savęs – ir taip netobulumai tampa lengviau priimami“, – teigia aktorė.

Klounais gydytojais vadinami savanoriai didžiausią dėmesį skiria sergantiems vaikams.

Klounai gydytojai lanko vaikus ligoninėse, taip pat vaikų namuose, specialių poreikių turinčių vaikų darželiuose ir kitose įstaigose, kurios rūpinasi fizinių, psichologinių ar elgesio sutrikimų turinčiais vaikais. Gydytojai klounai taip pat susitinka su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais ir jų kasdienėje aplinkoje.

Pirmą kartą Raudonos nosies diena buvo suorganizuota Didžiojoje Britanijoje 1988 metais. Tuomet garsiausi britų komikai parengė vaikams skirtą programą, kuri sulaukė didžiulio pasisekimo. Lietuvoje gydytojai klounai veiklą pradėjo 2010 m. Per tą laiką jie aplankė daugiau nei 80 000 vaikų.