Nors Galimybių pasas yra prieinamas visoje Lietuvoje, šalies bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ atstovai pastebi, kad renginių organizatoriai mažesniuose miestuose susiduria su didesniais iššūkiais negu Lietuvos didmiesčiai, nes testavimo punktų skaičius tarp miestų gali ženkliai skirtis.

„Dirbame su renginių organizatoriais visoje Lietuvoje, todėl pastebime, jog Galimybių pasas yra šalies didmiesčių prabanga, nes testavimo punktų mažesniuose miestuose yra daug mažiau. Negana to, mažesni miestai dažniausiai turi ir mažesnius renginius, o tariantis dėl testavimo punkto įrengimo renginio dydis yra svarbu“, – savo pastebėjimais dalinosi „Tiketa“ komercijos skyriaus direktorius Laurynas Vairys.

„Tik paleidus Galimybių pasą renginių rinkoje buvo savotiškas chaosas, nes atsakymų trūko ir lankytojams, ir organizatoriams. Vieni Galimybių paso gauti negalėjo, kiti jo gauti net nenorėjo, o visa tai, sumaišius su informacijos trūkumu, nulėmė, kad daugumos organizatorių pardavimai krito, nors teoriškai Galimybių pasas žmonių kiekį „ant popieriaus“ padidino“, – pridūrė L. Vairys.

Organizatorių nuotr.

Gegužės 24 dieną pradėjus veikti Galimybių pasui buvo juntamas ne tik informacijos bei aiškumo trūkumas, bet ir testavimo punktų stygius, todėl, praėjus kelioms savaitėms, renginių organizatoriai vis dažniau imasi iniciatyvos į savo rankas ir testavimo taškus kviečiasi į renginio vietą, kad lankytojams gauti Galimybių pasą būtų kuo paprasčiau, rašoma pranešime spaudai.

„Greitai turėsime keturių dienų renginį, kuriame bus ir testavimo punktas, todėl žmonės čia pat galės gauti Galimybių pasą. Bendradarbiaujame su pirminės sveikatos priežiūros centru, tad testai bus nemokami, bet labiausiai mus neramina techniniai dalykai – ar sklandžiai skanuosis QR kodai, ar greitai e.sveikatoje atsiras rezultatai“, – teigė Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Miglita Kašėtienė.

Sporto varžybos, skirtingai negu kiti renginiai, per karantiną be žiūrovų vykti galėjo, todėl, nuo balandžio 19 dienos atlaisvėjus renginių ribojimams, pirmieji šiais metais žmones sugrįžti pakvietė būtent sporto renginiai. Sporto pasaulis taip pat buvo pirmasis ir praktiškai išbandęs gegužę startavusį Galimybių pasą.

„Galimybių pasas, kaip mechanizmas, veikia be trikdžių ir yra lengvai naudojamas, o idėja – būti prevenciniu įrankiu – yra puiki. Vis dėlto, iškart iš organizacinės pusės susidūrėme su problemomis, kad žmonėms buvo sudėtinga jį suprasti arba žmonės tingėdavo darytis testus, todėl rinkosi sėdėjimą prie televizoriaus, o ne renginius“, – pasakojo Vilniaus „Ryto“ klubo rinkodaros vadovė Loreta Stakauskaitė.

„Anksti pastebėjome, kad daug žmonių klaidingai suprato, kad Galimybių pasą galima gauti tik pasiskiepijus, o taip pat, kad norint pasidaryti testą, reikia už jį mokėti. Daug mūsų renginių buvo tuo metu, kai dar nebuvo įsibėgėjusi masinė vakcinacija ir trūko informacijos apie Galimybių pasą, todėl tapome savo padėties įkaitai – galimybė lankytis yra, bet kam lankytis – nėra“, – prisimena L. Stakauskaitė.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas tarp Kauno „Žalgirio ir Vilniaus „Ryto“ šiemet išsisprendė per trejas rungtynes, iš kurių vienerios vyko Vilniuje ir dvi – Kaune. Sostinėje vykusį mačą galėjo stebėti tik Galimybių pasą turintys žmonės, o rungtynėse iš viso dalyvavo 800 sirgalių. Lyginant su 2019 metų LKL finalu, tai yra beveik aštuonis kartus mažiau, bet svarbu paminėti, kad šiemet mažesnis buvo leistinas vietų skaičius tribūnose.

„Nors sumaištis dėl Galimybių paso buvo ir yra nemaža, situacija pamažu aiškėja. Vis daugiau organizatorių daro renginius būtent su Galimybių pasu, nes tuomet yra leidžiamas maisto ir gėrimų vartojimas renginio metu, o tai yra reikšminga pajamų eilutė. Tuo metu tie, kuriems nėra būtinas nei vartojimas, nei didelis žmonių kiekis visuomet rinksis renginius be „GPaso“, kas lemia geresnius pardavimus“, – pridūrė L. Vairys.

Pasak renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininko Valdo Petreikio, reikėtų vientiso reguliavimo, kuris neskaldytų visuomenės.

„Kol kas yra daug sumaišties ir nesupratimo, nesuprantame, kaip žmonės reaguoja į šitą dalyką (galimybių pasą – BNS). Vieni nori, kiti nenori, vieni gali, kiti negali. Bendrąja prasme reikėtų daugiau informuoti visuomenę, jos neskaldyti“, – BNS sakė V. Petreikis.

„Akivaizdžiai matome, kad renginiai bent vasarą vyksta lauke, kur užsikrėsti beveik neįmanoma, todėl norėtųsi vientiso reguliavimo, neskleisti daug fragmentuotos informacijos, kur net pačios institucijos nesigaudo, kaip su ja elgtis“, – pridūrė jis.

Seimas yra numatęs, kad dėl karantino draudimų neįvykus renginiui, paslaugų teikėjas gali nustatyti vėlesnę datą, o jei ji netenkina vartotojo, jis privalo pasiūlyti atitinkamos vertės kuponą į kitus renginius.

Norėtųsi vientiso reguliavimo, neskleisti daug fragmentuotos informacijos, kur net pačios institucijos nesigaudo, kaip su ja elgtis.

Renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams, kol jiems nebebus taikomi susiję ribojimai.

V. Petreikis sakė, kad su galimybių pasu kai kuriuos renginius būtų galima organizuoti, tačiau neaišku, ką daryti su tais, kurie turi bilietus, o galimybių pasu naudotis nenori arba negali.

„Gali vykti visokie renginiai, bet nesusipratimas, kaip elgtis tiems, kurie buvo perkelti, ar kupono gavėjas norės naudotis tuo pasu, jeigu renginys paskelbtas tik su pasu“, – sakė V. Petreikis.

Anot jo, per pirmąjį karantiną atšaukta apie 400 renginių, o bilietų į juos vertė siekė apie 12 mln. eurų.

Vartotojų teisų apsaugos tarnyba pernai ir pirmąjį šių metų ketvirtį gavo maždaug tris-keturis kartus daugiau prašymų ir išnagrinėjo ginčų dėl kultūros ir pramogų paslaugų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu iki karantino apribojimų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Anot tarnybos, iš viso ji išnagrinėjo 340 ginčų bei atsakė į 1070 vartotojų prašymų ir pasiteiravimų, kurie dažniausiai susiję su atšauktais renginiais.

„Dažniausiai vartotojai prašė grąžinti pinigus už nukeltus renginius, nors jiems, kaip numatyta įstatyme, dėl COVID-19 paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui, renginių organizatoriai, nesutinkant su nukelta renginio data, siūlė pasirinkti kuponus“, – BNS sakė tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Renginių organizatoriai pranešė antradienį išsiuntę Vyriausybei oficialų laiką, prašydami argumentuoti, kodėl leistas renginys Vingio parke su 10 tūkst. dalyvių, teikiant jame maitinimo paslaugas, kai Vyriausybės karantino ribojimai neleidžia renginiuose viršyti 150 dalyvių, o maistas ir gėrimai yra griežtai draudžiami.

Laiške jie pažymi, kad proteste Vilniaus savivaldybė leido dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių, tačiau, policijos duomenimis, dalyvių skaičius galėjo siekti 10 tūkst., o renginyje nebuvo laikomasi saugaus atstumo, nebuvo dėvimos kaukės, nekontroliuojami dalyvių srautai, jiems pardavinėtas maistas ir gėrimai.

„Esame labai nepatenkinti, kad vieniems yra taikomi dvigubi standartai, kuomet visi likę renginių organizatoriai turi paklusti griežtiems apribojimams. Mums renginyje leidžiama vos 150 dalyvių, kas didelėse erdvėse yra ženkliai per mažai, jog renginys apsimokėtų, tuo metu šeštadienio maršui buvo išduotas leidimas susirinkti 7 tūkst. žmonių“, – pranešime teigė „Cido“ arenos direktorius Tomas Inčikas.

Esame labai nepatenkinti, kad vieniems yra taikomi dvigubi standartai, kuomet visi likę renginių organizatoriai turi paklusti griežtiems apribojimams.

Laiške klausiama, ar pavadinus renginį „akcija“, „mitingu“ arba kitu panašiu pavadinimu, „nėra būtina laikytis Lietuvos įstatymų“.

„Negalėjome patikėti savo akimis, kad Vilniuje leidžiama vykti tokioms akcijos, tuo metu mes privalome nukelti planuotus koncertus po kelis kartus, nes negalime viršyti 150 žmonių ribos. Visa ši situacija yra labai neteisinga tiek renginių organizatorių, tiek bilietus į renginius įsigijusių žmonių atžvilgiu, todėl lauksime Vyriausybės paaiškinimo“, – sakė įmonės „Seven Live“ rinkodaros vadovas Jurgis Jurevičius.

Šeštadienį sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą. Nors renginyje leista 7 tūkst. dalyvių, jų, policijos duomenimis, buvo iki 10 tūkstančių.

Vilniaus savivaldybės atstovai tvirtino, kad akcijai karantino nutarimas negali būti taikomas, nes formaliai tai nėra renginys. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas teigė, kad susirinkimų teisė įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose, o renginio organizatoriai jo nukelti nesutiko.

„(Antrąjį karantiną – ELTA) pasitikome su uždarymu ir su viltimi žiūrėdami į kitus metus. Reikia suprasti, kad renginių industrija taip ir nepradėjo veikti pilnu pajėgumu, (...) renginių organizatoriai ir bendrai industrija patyrė apie 80 proc. pajėgumų smukimo. Taip pat, kalbant apie šį laikotarpį, gruodį, labai iškalbingas skaičius, kurį pateikė vienas iš mūsų asociacijos narių: bilietų pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lapkričio-gruodžio mėnesiais, yra smukę 99,2 proc.“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį kalbėjo jis.

Paklaustas, iš ko šiuo laikotarpiu, kai uždrausti kone visi vieši renginiai, gyvena renginių organizatoriai, V. Petreikis tikino, jog pasitelkiami rezervai, kurie buvo pradėti kaupti užklupus dar pirmajam karantinui.

„Manau, kad (renginių organizatoriai – ELTA) gyvena iš rezervų, kuriuos greičiausia vis dar turi, kažkokių nedidelių subsidijų, kurios yra atėjusios iš valstybės. Bet šis laikotarpis yra labai sudėtingas. Pirmasis karantinas buvo šokas, iki antrojo šiek tiek galėjome dirbti“, – teigė jis.

Anot V. Petreikio, jau po pirmojo karantino daugelis renginių industrijos atstovų suvokė, kad metų pabaigos laikotarpis, visuomet generavęs daugiausia pajamų, jau prarastas.

„Realiai renginių organizatoriai numatė ir jau buvo pasiruošę tam, kad bus antras karantinas, galbūt net geriau negu mūsų valstybės krizių valdymo centras, nes suvokė, kad šis laikotarpis, kuris dažniausiai generuodavo daug pajamų, jau prarastas“, – sakė jis.

Tuo metu iš naujosios valdžios, kaip teigė V. Petreikis, tikimasi „realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones“.

„Pirmiausia renginių organizatoriai tikisi dialogo ir plano, kaip atrodys išėjimas iš karantino, kokia bus dinamika. To mes pasigedome visą pirmą karantiną su praėjusia valdžia (...). Tikimės, kad bus nustota diskredituoti ir diskriminuoti renginius, nes nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kas dažniausia yra transliuojama viešai, kad renginiai yra pavojingi. (...)

Norėtųsi realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones, ir (atlyginimai – ELTA) būtų kompensuojama atsižvelgiant ne į minimalią, o į vidutinę algą. Taip pat, kad būtų padedama tiems žmonės, kurie dirba savarankiškai. Tam reikia tikrai kompleksiškų (...), greitų ir savalaikių sprendimų“, – sakė jis.

ELTA primena, kad karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 d.

Apie 50 įmonių vienijančios Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad šis verslas jau nuo kovo mėnesio negali dirbti įprastai. Nors vasarą situacija buvo kiek pagerėjusi, tačiau praradimų ji nekompensavo, o ateities perspektyvos taip pat nedžiugina.

„Žiūrint į didžiausius korporatyvinių renginių organizatorius, arenas, tai sektoriuje per metus bus turbūt netekta iki 80 proc. pajamų, ta situacija labai pagerėjusi nebuvo. Situacija liūdna ir perspektyvos labai miglotos“, – BNS sakė V. Petreikis.

Anot jo, siekiant išlaikyti darbo vietas, būtina tęsti valstybės subsidijas į prastovas išleistiems darbuotojams, be to, verslui reikalinga pagalba mokant už patalpų nuomą.

„Norėtume kalbėti apie visas priemones, kurios gali atsirasti – palaikyti įmonių veiklą ir gyvybę, kad daugmaž 13 tūkst., kurie dirba šitame sektoriuje, netaptų bedarbiais. (...) Principų ir formų, kaip valstybė turėtų ateiti ir paremti, yra daugybė, užsienio šalių pavyzdžiai yra skaitmenizavimas, ir įvairiausi būdai, kaip išnaudoti tą kompetenciją ir žmones“, – sakė jis.

Pasak V. Petreikio, viso renginių sektoriaus praradimai šiemet gali siekti daugiau nei 100 mln. eurų.

„Jeigu renginiai su bilietais sudaro iki 70 mln. eurų pajamų rinkoje per metus, tai iki 50 mln. eurų gali būti negautų pajamų, o privataus, korporatyvinių renginių sektorius yra dar didesnis du-tris kartus“, – teigė V. Petreikis.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos valdybos narė Laura Kurtinaitytė sako, jog atšaukus didžiąją dalį renginių, apie trečdalis jų persikėlė į virtualią erdvę, tačiau 80 proc. darbuotojų vis dar yra prastovose.

Reikalinga iš valstybės daugiau resursų ir pajamų šaltinių.

„Nerimas yra didelis, nes renginiai yra atšaukiami arba nukeliami. Dauguma įmonių nerimauja, kaip reikės išgyventi ateinantį laikotarpį, nes renginiai persikelia į virtualią erdvę, bet virtualių renginių biudžetai yra skirtingi nei fiziškai vykstančių renginių, tai valstybės parama yra labai reikalinga. Kol kas skaičiuojami netekimai visų renginių, ir kiek mūsų nariai dar pajėgs išgyventi iš savo resursų“, – BNS sakė ji.

Anot jos, sektorius tikisi, jog valstybė sudarys sąlygas dirbti ir bus skatinami projektai, kurie galėtų bent šiek tiek generuoti pajamas.

„Reikalinga iš valstybės daugiau resursų ir pajamų šaltinių, kur nariai galėtų aplikuoti ir gauti, nes ne kiek tiesiog, kad duotų pinigų, bet mes galime juos užsidirbti, šiuo metu iš verslo tas poreikis užsakomųjų renginių labai mažas, tai tikimės iš valstybės, kad atsiras finansinių resursų, kuriuos galėsime pasinaudoti, galbūt iš pačios valstybės užsakymų“, – sakė L. Kurtinaitytė.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, nuo penktadienio ribojamas žiūrovų skaičius sporto ir kultūros renginiuose, o kiti masiniai renginiai uždraudžiami.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad uždarose erdvėse sporto ir kultūros renginiuose žiūrovų skaičius negalės viršyti 300, o lauke – 400.

Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

Ministerija primena, kad nuo rugsėjo žiūrovų skaičius renginiuose neribojamas, jeigu užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu arba žiūrovų registracija.

Jeigu renginių organizatoriai to užtikrinti negali, renginyje gali dalyvauti ne daugiau nei 300 žmonių.

Ministerija taip pat primena, kad prie bilietų kasų privaloma užtikrinti bent vieno metro atstumą taro žmonių, mažiausiai vieno metro atstumas turi būti užtikrintas ir renginio metu tarp žiūrovų.

Šis nurodymas negalioja sutuoktiniams, artimiesiems, giminaičiams ir t.t.

Tiek žiūrovai, tiek renginio aptarnaujantis personalas privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Iš viso šiai priemonei numatyta skirti 2 mln. eurų. Paraiškų bus laukiama iki liepos 22 dienos.

Numatyta kompensuoti išlaidas, susijusias su sutarčių nutraukimu, jei renginys neįvyko, taip pat jei dėl karantino teko keisti renginio Lietuvoje ar užsienyje pobūdį.

„Esminis momentas – paraiškas gali teikti tie renginių organizatoriai, kurie nėra gavę kitos valstybės ar savivaldybių paramos. Taip pat numatytas kriterijus, kad tai turi būti tarp kovo 16 – birželio 17 dienos Lietuvoje įvykę renginiai arba tarp kovo 16 ir gruodžio 31 dienos užsienyje turėjusios vykti, bet atšauktos ar pakeistos gastrolės “, – BNS sakė Kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza.

Už neįvykusius ar mažesne apimtimi įvykusius renginius vienam juridiniam asmeniui galės būti skirta maksimali 30 tūkst. eurų suma. Jei prašoma parama viršys numatytą 2 mln. eurų biudžetą, paramos suma bus mažinama vienoda procentine išraiška visiems tinkamai dokumentus pateikusiems pareiškėjams.

Vyriausybė įvairioms priemonėms, nukreiptoms į kultūros sektoriaus atsigavimą po koronaviruso, yra numačiusi 25 mln. eurų, dar daugiau nei 43 mln. eurų kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

Tarptautinių konferencijų, verslo renginių organizavimo paslaugų tiekėjus vienijanti Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija (LKRA) jungiasi prie Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Lietuvos Turizmo Asociacijos, Nacionalines Turizmo Verslo Asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų iniciatyvų, kurios teigia, kad situacija, kurioje atsidūrė renginių bei konferencijų organizatoriai yra kritinė. Būtent tarptautiniai renginiai ir konferencijos į Lietuvą pritraukia daugybę užsienio svečių, o jų organizatoriai naudoja vietos tiekėjų paslaugas.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija atliko momentinę apklausą. Ji aiškiai parodo, kad daugybė renginių yra atšaukta ne tik kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, konferencijos ir renginiai atšaukiami iki pat rugsėjo pradžios. Apklausoje paaiškėjo, kad Lietuva neteks daugiau nei 500 renginių, beveik 100 tūkst. dalyvių ir patirs milijoninius nuostolius. Organizatoriai teigia, kad per artimiausius du mėnesius jie bus priversti atleisti vidutiniškai po 2 darbuotojus.

Agentūros „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė Renata Juškaitienė neabejoja iki rugsėjo 1 dienos patirsianti daugiau nei 500 tūkst. eurų nuostolį: „Mūsų kompanija organizuoja tarptautinius renginius ir konferencijas, dirbame įvažiuojamojo ir išvažiuojamojo turizmo srityse. Galiu teigti, kad nuo kovo 1 dienos renginių ir konferencijų industrija visiškai sustojo. Atšaukti didžiuliai tarptautiniai renginiai, prie kurių dirbome metus ir daugiau“.

Renata Juškaitienė įsitikinusi, kad karantino ir pandemijos laikotarpiu žadama valstybės parama yra neadekvačiai per maža, o numatytas laikotarpis – per trumpas. „Viena efektyviausių priemonių, kuri galėtų išsaugoti verslą bei įmonės darbuotojus, yra valstybės numatytas darbo vietų išsaugojimo paramos mechanizmas. Esame realistai, tarptautiniai ir vietos renginiai, geriausiu atveju, sugrįš tik vėlų rudenį. Tuo tarpu įvažiuojamojo turizmo sektorius pradės judėti tik kitais metais. Šiuo metu didžiausias iššūkis mums – išlaikyti darbo vietas bent jau iki spalio“, – teigia renginių ir konferencijų organizatorė.

Jolanta Beniulienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Renginių planavimas yra ilgalaikis procesas. Didžiulių konferencijų ir tarptautinių renginių organizavimas kartais užtrunka ir keturis ar penkis metus. Ši verslo sritis ženkliai prisideda prie šalies paslaugų eksporto skatinimo, suskaičiuota, kad vienas tarptautinio renginio ar konferencijos dalyvis Lietuvoje išleidžia 3-4 kartus daugiau pinigų, nei laisvalaikio turistas.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė Jolanta Beniulienė teigia, kad renginių bei konferencijų organizavimo sektorius, lygiai kaip ir turistų srautai, neatsigaus greitai: „Oro bendrovės geba nutraukti skrydžius per vieną dieną, tačiau skrydžius reanimuoti užtruks pusmetį, o gal ir metus. Neabejoju, kad kai kurios buvusios kryptys niekada ir nebus sugrąžintos.“

Estijos smulkaus ir vidutinio verslo asociacija pateikė Estijos vyriausybei savo pasiūlymų paketą, kaip užtikrinti verslo išsaugojimą. Viename iš numatytų punktų yra siūloma užtikrinti, kad valstybės institucijos, sudariusios sutartis su tiekėjais dėl renginių organizavimo, ekstremalios situacijos akivaizdoje tų sutarčių nenutrauktų, o atidėtų jų vykdymą vėlesniam laikotarpiui.

„Tokios ar panašios pagalbos labai lauktų ir Lietuvos renginių bei konferencijų organizatoriai. Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija ragina Lietuvos respublikos vyriausybę užtikrinti, kad visos įmonės, organizuojančios konferencijas ir renginius, ekstremalioje situacijoje susidūrusios su Vyriausybės apribojimais, sulauktų būtinosios pagalbos paketo, iš kurio būtų galima finansuoti 90 procentų darbo užmokesčio darbuotojams. Asociacija mano, kad parama turi būti skiriama mažiausiai 6 mėnesiams, nes pirmieji šio sektoriaus atsigavimo ženklai, tikėtina, pasirodys tik rudenį“, – sako Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos vadovė J. Beniulienė.

Gadina estetinį vaizdą

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Kleboniškyje įsikūrę gyventojai. Jie piktinasi renginių organizatoriais. Šiame miško parke dažnai vyksta orientacinės varžybos, sporto ar kitokie renginiai, po kurių vis labiau vizualiai užteršiamas miškas.

„Esmė ta, kad Kleboniškio miško parke įvairių renginių organizatoriai trasas žymi nenusiplaunančiais dažais. Visas miškas išmargintas visokių spalvų rodyklėmis. Miškininkai, žinoma, gūžčioja pečiais. Iš tokios serijos, kad nieko nežinome, nieko nematėme ir nieko nesiruošiame daryti. Jiems svarbu, kad mediena auga. Čia juk miškas, tad ir norisi matyti gamtą, o ne įvairius grafičius. Dabar renginių organizatoriai niekuo nesiskiria nuo gatvėse paišančių vandalų. Galbūt dabar žinia pasieks tokių renginių organizatorius ir jie susiprotės“, – dėstė Kleboniškyje gyvenantis Darius.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Anot jo, gyvenvietę pamiršo ir miesto valdžia. „Ar Kauno savivaldybė ketina Kleboniškio miško parke imtis kokių parko infrastruktūros gerinimo darbų. Šiais metais buvo atnaujintas vos vienas dviračių takas. Ar dar kas nors bus daroma?“, – teiravosi kaunietis.

Dabar renginių organizatoriai niekuo nesiskiria nuo gatvėse paišančių vandalų.

Paišyti ant medžių nereikėtų

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kaip miestas vertina gyventojų išsakytas pastabas dėl renginių organizatorių, kurie išpaišo medžius ir taip sugadina estetinį gamtos kampelio vaizdą. Valdininkai tikino, kad dažai medžiams žalos nedaro, tačiau užrašai tikrai gali gadinti bendrą vaizdą. Todėl rekomenduojama renginio trasas pažymėti kitaip ir po renginių žymas nurinkti.

„Konkretaus draudimo, neleidžiančio pažymėti medžius dažais, nėra. Juos dažnai žymi patys miškininkai (pavyzdžiui kvartalų ribas, genimus medžius), didelės žalos medžiui nepadaroma. Tačiau sutinkame, kad estetiškai tai neatrodo gražiai. Kauno savivaldybės Renginių komisijoje Kleboniškio miške renginius ketinančius organizuoti asmenis prašome planus suderinti su Valstybinių miškų urėdija, kuri ir yra atsakinga už Kleboniškio mišką. Savo ruožtu, renginių organizatorius įspėjame vengti tokio ženklinimo parkuose ir miško parkuose“, – komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Ji patvirtino, jog šiemet miesto indėlis į Kleboniškio infrastruktūros gerinimą iš tiesų buvo tik vienas dviračių takas. „Šiemet atnaujintas 1,2 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas. Nuo viaduko per Islandijos plentą iki miesto ribos vedančiame take atnaujinta ne tik danga, bet ir įrengtas apšvietimas. Šįmet daugiau darbų neplanuojama“, – sakė specialsitė.