„Mes negalime pritarti rezoliucijai, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms“, – sakė Vašingtono ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild), pasisakydama už alternatyvią JAV parengtą rezoliuciją.

Alžyro parengtame dokumente buvo „reikalaujama nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas, kurių turi laikytis visos šalys“.

Balsavimas surengtas tuo metu, kai Izraelis, vykdydamas savo misiją sunaikinti „Hamas“, ruošiasi įžengti į Gazos Ruožo pietuose esančią Rafą, iš kurios jau pabėgo apie 1,4 mln. žmonių.

Tačiau jis patiria vis didesnį spaudimą susilaikyti nuo karo veiksmų, taip pat ir iš savo artimiausio sąjungininko Vašingtono.

Rezoliucijos projekte nepritariama „priverstiniam palestiniečių civilių gyventojų perkėlimui“.

Jame taip pat buvo reikalaujama paleisti visus „Hamas“ laikomus įkaitus.

Kaip ir kituose ankstesniuose projektuose, kuriuos atmetė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, naujajame tekste nepasmerkiamas spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojų įvykdytas išpuolis.

Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 tūkst. 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.

Dar savaitgalį Jungtinės Valstijos įspėjo, kad Alžyro tekstas yra nepriimtinas, ir pagrasino jį vetuoti.

Amerikiečių projektas

„Nemanome, kad šis Tarybos produktas padės pagerinti padėtį vietoje“, – pirmadienį sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas).

Mes negalime pritarti rezoliucijai, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms.

Pasak R. Woodo, priėmus tokią rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo kiltų pavojus vykstančioms keblioms diplomatinėms deryboms, kuriomis siekiama išlaisvinti įkaitus iš Gazos Ruožo.

Vietoj to Jungtinės Valstijos pradėjo platinti alternatyvų projektą, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Nors tame tekste yra žodis „paliaubos“, kurio Jungtinės Valstijos anksčiau vengdavo, o spalį ir gruodį vetavo du rezoliucijos projektus, kuriuose šis terminas buvo vartojamas, jame neraginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.

Atsižvelgiant į naujausius amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) komentarus, JAV projekte pritariama „laikinoms paliauboms Gazos Ruože, kai tik tai bus įmanoma“ – kai bus paleisti visi įkaitai.

Joje taip pat minimas susirūpinimas dėl Rafos ir teigiama, kad „dabartinėmis aplinkybėmis neturėtų būti vykdomas didelis sausumos puolimas“.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad balsavimo dėl Amerikos projekto galutinis terminas nenustatytas, ir pridūrė, kad skubama nebus.

Tačiau net ir niekur neskubant, JAV tekstas „toks, koks jis yra (...) negali būti priimtas“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, paminėdamas keletą klausimų, susijusių su paliaubų formuluote ir rizika, kad bet koks tekstas, kurį 15 narių institucijai pateiks Jungtinės Valstijos, gali susidurti su Rusijos veto.

Bet kuriuo atveju vien tai, kad Jungtinės Valstijos pateikė kontrrezoliuciją, gali „priversti Izraelį sunerimti“, AFP sakė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas).

„JAV pagaliau pasinaudojo Saugumo Taryba, kad parodytų, jog jų kantrybė Izraelio kampanijos atžvilgiu taip pat turi ribas“, – teigė R. Gowanas.

Palestiniečių atstovas Jungtinėse Tautose Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras) prieš kelias dienas reikalavo surengti balsavimą, sakydamas, kad Arabų šalių grupė buvo „daugiau nei dosni ir suteikė mūsų kolegoms papildomo laiko“.

Tai buvo pirmoji šio Respublikonų partijos kontroliuojamo teisėkūros organo iniciatyva, įgyvendinta po naujo pirmininko išrinkimo.

Kaip pranešama, priemonei pavadinimu „Palaikymas Izraeliui, besiginančiam nuo „Hamas“ ir kitų teroristų pradėto barbariško karo“ pritarė beveik visi respublikonai ir visi, išskyrus dešimt, demokratai.

Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį ketina perduoti rezoliuciją, kurioje atkreips dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, bet ir paragins iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų žemės ūkiui bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.

„Jeigu yra įstatymas, kuris fiziniam asmeniui draudžia turėti daugiau kaip 500 hektarų, jis turėtų veikti. Bet mes eilinį kartą primename, kad yra eilė šito įstatymo apėjimo galimybių ir per juridinius vienetus šitas įstatymas neveikia“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Pasak Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Arūno Svitojaus, šiemet deklaravus pasėlius paaiškėjo, kad  korporacijos įsigijo dar daugiau žemės.

„Jos turi dešimtis UAB'ų, bendrovių, kurias valdo vienas arba kitas asmuo ir toliau nevaldomai perkama žemė, kuri rinkoje kotiruojasi kaip laisva prekyba“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus. 

Vėliau jis BNS teigė, kad birželio pabaigoje pasibaigus pasėlių deklaravimui pastebėta, kad ūkininkų skaičius sumažėjo  2 tūkst., tuo metu dirbamos žemės plotas išaugo 7 tūkst. hektarų.

„Ūkininkų skaičius sumažėjo, bet ūkiai sustambėjo. Mes matome, kad tas stambėjimas tęsiasi toliau – ūkininkų mažėja, o deklaruojamos žemės daugėja“, – BNS sakė A. Svitojus.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad toks draudimas yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija siūlė atsisakyti. Tačiau vėliau jis pranešė, kad šio ribojimo atsisakyti neketinama, bet jis turėtų būti griežčiau kontroliuojamas.

Pasak V. Buivydo, apie 50 proc. žemės ūkiui skirtų investicijų dabar gauna tik 3 proc. pareiškėjų. 

„Dėl paramos sklaidos mes matome, kad šeimos ir vidutinių ūkių sąskaita stambūs ūkiai toliau yra remiami, paramos sklaida yra neteisinga“, – teigė V. Buivydas.

„Tie pinigai, kurie yra skiriami Lietuvos kaimo gyvybingumui didinti, jo gerbūviui gerinti, jie daugeliu atveju nepasilieka kaime. Tie, kurie kuria verslus, turi dideles įmones, įmonių grupes, tuos pinigus reinvestuoja ir išneša iš kaimo“, – pridūrė jis.

Anot V. Buivydo, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse apie 70–90 proc. ūkininkų kooperuojantis, Lietuvoje ši dalis siekia iki 10 proc.

„Mes esame kartais atsilikę nuo Europos ir tai parodo, kad ilgą laiko tarpą kooperacija Lietuvoje buvo tiesiog užmiršta, dėmesys nebuvo tinkamas ir tai galbūt viena iš priežasčių, dėl ko šeimos ir vidutiniai ūkiai šiandien nebegali išgyventi“, – teigė V. Buivydas.

„Tie susitarimai jau tampa tokia, sakykim, kaip ir mada ar būdu atidėti tam tikrus darbus“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Veryga.

Birželio 15 dieną Seimas po svarstymo pritarė Ateities komiteto inicijuotai rezoliucijai dėl Lietuvos demografijos politikos ateities.

Rezoliucija įpareigoja iki šių metų spalio 1 dienos parengti politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, kuriame būtų numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas.

„Aš tik tai noriu priminti, kad Seimas dar 2018 metais yra priėmęs tokią strategiją demografijos, migracijos ir numatęs ten tam tikras priemones“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, 2018 metais priimta strategija vis dar neįgyvendinta.

„Mes neįgyvendinom dar šito dokumento, kuris buvo sudėliotas iki 2030-ųjų metų ir jau puolam kurti ir dėlioti naujus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad į susitarimą turėtų būti įtraukta ir visuomenė, ne tik parlamentinės partijos.

Anot rezoliucijos, siekiant stabdyti depopuliacijos procesą Lietuvoje ir iki 2050–2060 metų šalyje atkurti buvusią gyventojų populiaciją, Vyriausybei siūloma imtis priemonių šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos, lietuviškosios tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo, diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos, užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos bei aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei kitų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityse.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis sako kol kas neturintis žinių, ar partijos delegavo atstovus darbo grupei dėl nacionalinio susitarimo demografijos problemoms spręsti.

Prognozuojama, kad per artimiausius septynerius metus Lietuvos gyventojų sumažės iki 2,58 milijonų. Šiuo metu šalyje gyvena 2,81 mln. žmonių.

„Nusprendėme bendru sutarimu, kad pradėsime ruošti Seimo rezoliuciją dėl NATO viršūnių susitikimo, kur tuos tikslus išdėstysime: tiek tai, ko siekiame viduje, mūsų pačių saugumui, tiek ko siekiame dėl išorinių tikslų, visų pirma – Ukraina, bet tai pat ir globalūs partneriai, biudžeto gynybos stiprinimas, gynybos pramonė ir kiti dalykai“, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Pasak URK pirmininko, rezoliucijoje bus pasisakyta dėl Ukrainos narystės NATO, tačiau konkreti formuluotė derinama.

„Mums dar liko nemažai laiko įtikinti partneres, kad laikas priimti tą sprendimą, (klausimas – BNS), kaip jis bus suformuluotas ir kada. Po Vilniaus, žinote, dar yra ir Vašingtono summitas, kurį kai kas irgi vadina istoriniu, tai gali būti taip, kad sprendimas (dėl Ukrainos perspektyvos NATO – BNS) bus priimtas tarp dviejų viršūnių susitikimų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos.

„Mūsų formuluotė aiški – mes norime narystės. Kokia bus formuluotė sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje ar vėliau Vašingtone – pažiūrėsime, čia tik prasideda derybos. (Seimo rezoliucijoje – BNS) tai yra narystė, o kaip mes ją įvardinsime, politiniu keliu į narystę ar kitaip, pasižiūrėsime“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Seimo priimtas dokumentas „bus rezoliucija, dėl kurios sutaria visos valdžios šakos“.

„Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos. O tos ambicijos yra žinomos, visų pirma – NATO rytinio flango stiprinimas, Baltijos regiono stiprinimas, atskiras politinis takelis Ukrainai, bent du procentai gynybai“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, kokią formuluotę norima įrašyti dėl Ukrainos narystės NATO, prezidento patarėja teigė, jog ji dar derinama.

„Kokios formuluotės – pačios ambicingiausios“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat teigė, jog iki NATO viršūnių susitikimo visos šalies institucijos turi atlikti namų darbus. Ji priminė, kad prezidentas telkdamas paramą Lietuvos siekiams ketina aplankyti Aljanso šalių sostines, tarp jų – Berlyną, Paryžių, Romą.

„Prezidentas yra pasirengęs aplankyti sąjungininkų sostines, ką jau pradėjo daryti nuvažiuodamas į Ankarą. Jo planuose yra ir kitos sostinės kaip Paryžius, Roma, Madridas ir kitos, kitą mėnesį važiuos Berlyną su dideliu sunkiu portfeliu. Tų darbų yra daug visuose lygiuose, tikimės, kad ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai savo lygmeny dirba, manome, kad sutelktos vieningos pastangos duos geriausią rezultatą“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad svarstymų dėl Ukrainos statuso yra visokių, tarp jų ir bendradarbiavimas be sutarties penktojo straipsnio, saugumo garantijos užtikrinant ginkluotės tiekimą.

„Pasvarstymų yra, kad galėtų būti įgyvendintas panašus modelis į Švedijos ir Suomijos santykių modelį prieš narystę NATO, iš esmės jie sėdi prie bendro stalo, tik nėra penkto straipsnio, gali būti kolektyvinės regioninės garantijos, arba didžiųjų valstybių saugumo garantijos, paremtos pirmiausia parama Ukrainai ginklais, padėti Ukrainai apsiginti pačiai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp Lietuvos siekių turi būti aiškiai įvardytas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

„Mums reikia stiprių integruotų regioninių planų, kad kuo greičiau kuo daugiau sąjungininkų ateitų į Lietuvą „x“ dieną, taip pat svarbu kuo daugiau sąjungininkų turėti čia Lietuvoje dar prieš „x“ dieną ir taikos metu. Todėl reikia pažiūrėti, koks progresas pasiektas, kiek tos formuluotės, kurios buvo mūsų laimėjimas Madride, įgyvendintos“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu akcentuoti oro gynybą, turime rasti sprendimus, kad oro gynybos  srityje mes būtume stipresni, ar tai oro policijos misijos transformacija į oro gynybos misiją, ar perkėlimas vidutinio-tolimo nuotolio oro gynybos sistemų į Lietuvą, į Baltijos šalis rotaciniu pagrindu“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kiekvienos NATO šalies įsipareigojimas yra „nebūti silpnąja Aljanso dalimi“, ir tam reikia vystyti gynybinius pajėgumus.

„Vystymas visada remiasi resursais, gynybos biudžeto perspektyvos didėjimas, kad ir link 3 proc. ar kitu lygiu, bet kokiu atveju tai pagrindinis tokios šalies kaip Lietuva įsipareigojimas“, – po komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų.

„Seimas pasisako už tai, kad apribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti Olimpinėse žaidynėse ar bet kokiose kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks savo karinę agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Už ją buvo visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Pasak rezoliucijos, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai grįžti galėtų tik užtikrinus atsakomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, kai „bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas“.

Seimas taip pat kreipėsi į visų pasaulio šalių parlamentus, siūlydamas „išreikšti savo aiškų ir ryžtingą nepritarimą bet kokiems siūlymams, iniciatyvoms, projektams ir bet kokiems kitiems veiksmams, kurių tikslas – Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams leisti dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, taip pat ir su neutralia vėliava“.

Ukrainos sportininkai, treneriai, auklėtiniai, vaikai kasdien žūsta nuo brutalių veiksmų.

„Deja, vis pasigirsta kalbų, kad sporto ir politikos painioti negalima. Man atrodo, kad tokios kalbos tęsiantis karui Ukrainoje, kai Ukrainos sportininkai, treneriai, auklėtiniai, vaikai kasdien žūsta nuo brutalių veiksmų, geriausiu atveju yra naiviai idealistiškos, o tikriausiai – tiesiog brutaliai ciniškos“, – sakė rezoliuciją pristačiusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė drauge su 56 Seimo nariais iš skirtingų frakcijų yra šios rezoliucijos iniciatorė.

Parlamentas dokumentu pažymi, kad Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, kad jokios realios sankcijos nėra taikomos, o tarptautinė situacija neva normalizuojasi.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokia yra ne tik Lietuvos, bet ir kelių dešimčių valstybių pozicija.

„Čia ne tik Lietuvos pozicija yra, man atrodo, kelių dešimčių šalių grupė, kurioje labai aktyviai kalba ir Baltijos šalys, ir Lenkija (...), kad, na, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturi dalyvauti olimpinėse žaidynėse po jokia vėliava, nes nėra jokios baltos vėliavos, kuri galėtų uždengti tai, ką Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija daro Ukrainoje“, – penktadienį Seime sakė premjerė.

Ji sakė neįsivaizduojanti situacijos, kad olimpinėse žaidynėse vienas prieš kitą rungtųsi žmonės, kurių vienas yra agresoriaus atstovas ir galbūt yra karo dalyvis, o kitas – auka, kurią bandoma nužudyti, sunaikinti.

Klausiama, ar Lietuvos sportininkai turėtų boikotuoti žaidynes, jei jose būtų leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, ji teigė, kad „toks būdas yra, bet dėl to būdo turi apsispręsti Lietuvos sportininkai“.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turėtų labai rimtai apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, jei jose bus leista varžytis rusų ir baltarusių sportininkams.

Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.

Tokį projektą parengė ir registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis bei opozicinių demokratų atstovas ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Rezoliucija Seimui siūloma konstatuoti, kad privati Rusijos karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai ir samdiniai kelia grėsmę valstybės bei  visuomenės saugumui.

Tą pripažinti raginamos ir kitos valstybės.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pernai vasarį „Wagner“ samdiniai vykdo „sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, – kurie prilyginti terorizmui“.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ yra šešėlinis Rusijos galios įrankis.

„Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino, kuriam už kišimąsi į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisidėjimą prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas, įkurta privati karinė bendrovė „Wagner“ yra šešėlinis Rusijos galios įrankis“, – teigiama projekte.

Anot jo, „Wagner“ iš Rusijos vyriausybės nemokamai gauna karinės technikos, tarp jų – raketinių sistemų „Grad“, tankų, šarvuočių, naudojasi karine infrastruktūra, bendrovės kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).

Be to, pažymima, kad šios bendrovės samdiniai 2014 metais padėjo Rusijai okupuoti ir aneksuoti Krymą, 2015 metais dalyvavo kariniuose veiksmuose rytų Ukrainoje, vykdo nusikalstamą veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane ir Malyje.

Rezoliucijos projekte taip pat pabrėžiama būtinybė Lietuvai priimti Terorizmo prevencijos įstatymą, numatantį konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų patvirtintas teroristinių organizacijų sąrašas, o asmenims už dalyvavimą į šį sąrašą įtrauktų teroristinių organizacijų veikloje būtų taikomos sankcijos.

„Wagner“ samdiniai šiuo metu Ukrainoje bando užimti Bachmuto miestą.

Pernai gegužę Lietuvos Seimas Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, o ją pačią – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe.

Jos iniciatyvą parėmė beveik 60 Seimo narių.

„Šią rezoliuciją priimti planuojama pavasario sesijoje“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, vėl taps įmanomas.

„Kitaip ir būti neturėtų. Išties gaila, kad dar tenka tarptautinę bendruomenę ar net tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, įtikinėti, jog Rusija šiuo metu turi tapti valstybe, kuriai tiesti ranką galima tik su vienu tikslu – įteikiant kvietimą į tarptautinį tribunolą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Rezoliucijos projekte Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomoji valdyba raginama išlikti nuoseklia ir ištikima olimpiniams principams bei vertybėms, jos prašoma pakartotinai paraginti visas tarptautines sporto federacijas laikytis anksčiau išsakytų principų, o visas tarptautines sporto federacijas atsižvelgti į tai.

Lietuvos Seimo pirmininkė apgailestavo, kad ne visos federacijos laikosi minėtų principų.

„Vienas liūdnesnių pavyzdžių: vakar priimtas gėdingas Azijos šachmatų federacijos sprendimas, kad Rusijos šachmatininkai, kuriems nebebuvo leidžiama žaisti Europos čempionatuose, bus laukiami Azijoje organizuojamuose turnyruose. Sprendimą palaikė 29 federacijų atstovai iš 30-ies. Neabejotinai, šis pavyzdys bus naudojamas, kaip precedentas kitose sporto šakose. Todėl aiški nacionalinių parlamentų pozicija yra svarbi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot projekto, „Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, jog jokios realios sankcijos nėra taikomos, kad tarptautinė situacija neva normalizuojasi“.

Be to, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava nei moraliai, nei teisiškai nepriimtinas, „kadangi tai suteiktų karo nusikaltimus Ukrainoje vykdančios šalies atstovams esminį ir nesportinį pranašumą“. Anot rezoliucijos projekto, tuo metu „Ukrainos sportininkai priversti ginti tėvynę mūšio lauke, neturi galimybės tinkamai pasiruošti ar atstovauti savo šaliai varžybose ar net žūsta gindami savo laisvę, o daugybė Ukrainos sporto bazių sugriautos Rusijos pajėgų“.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turėtų labai rimtai apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, jei jose bus leista varžytis rusų ir baltarusių sportininkams.

Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.

Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė pirmąją rezoliuciją, kuria išreiškė paramą sovietų okupuotoms valstybėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai.

Europarlamentaro Otto von Habsburgo (Oto fon Habsburgo) parengta rezoliucija buvo atsakas į atvirą laišką, kurį pasirašė 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiai, smerkdami Molotovo-Ribentropo paktą ir reikalaudami atkurti nepriklausomas Baltijos šalis.

Rezoliucijoje buvo pasmerkta Sovietų Sąjungos įvykdyta nepriklausomų ir neutralių Baltijos valstybių okupacija. Joje taip pat buvo teigiama, kad sovietų Rusijos ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos taikos sutartyse buvo pažadėta garantuoti taikius sprendimus ir šių tautų teritorinį vientisumą.

Europos Parlamento nariai paragino savo užsienio reikalų ministrus pasiekti palankų sutarimą dėl 1979 metų „Baltijos šalių kreipimosi“ reikalavimų ir pateikti Baltijos šalių klausimą JT Dekolonizacijos pakomitečiui. „Sunki šių valstybių tautų padėtis turėtų būti nagrinėjama per konferencijas, skirtas Helsinkio Baigiamojo akto įgyvendinimui stebėti“, – pažymėta rezoliucijoje.

Iš Lietuvos europarlamentarų balsuojant susilaikė „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas. Už rezoliuciją nebalsavo, nors Europos Parlamente buvo, Viktoras Uspaskichas.

„Aš balsuoju už dokumentus, kurie neš naudos, o rezoliucija tai – ne dokumentas. Tai yra deklaracija, kuri nekeičia jokių teisės aktų, todėl, kad ji neturi galios“, – sakė žurnalistams V. Uspaskichas.

Suskaičiavome dar bent šešis atvejus, kai per balsavimus, susijusius su Ukraina, V. Uspaskichas arba susilaiko, arba balsavime nedalyvauja, nors kitais klausimais tą dieną balsuoja. Pavyzdžiui, spalio 16 d. balsavime, raginančiame gerokai didinti karinę paramą Ukrainai, V. Uspaskichas nebalsavo, nors kituose balsavimuose dalyvavo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nu, nebalsavau, reikia pažiūrėti, kokia bendra buvo rezoliucija arba dokumentas, o ne ištraukiant iš konteksto kažkokių dalykų“, – aiškino V. Uspaskichas.

Arba, kai rugsėjį buvo prašoma skubinti balsavimą dėl 5 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, V. Uspaskichas susilaikė. Pats sako, kad netyčia.

Balsavime gal tada buvo kokie 200 ar 300 kartų mygtukų paspaudimų, tai gal galėjau sumaišyti.

 

„Balsavime gal tada buvo kokie 200 ar 300 kartų mygtukų paspaudimų, tai gal galėjau sumaišyti. Bet tą pačią dieną pateikiau prašymą, kad būtų pakeistas balsavimas „už“, ir balsavimas užskaitytas „už“. Ir aš turiu biuletenį, kad balsavau būtent „už“, – komentavo puolamas politikas.   

Tiesa, prasidėjus karui, rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, V. Uspaskichas palaikė. Taip pat balsavo ir už 3,5 mlrd. eurų paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms. Vis dėlto kolegos europarlamentarai V. Uspaskicho argumentus, kad jis remia Ukrainą, tačiau nebalsuoja už rezoliucijas, nes jos neturi galios, vadina juokingais.

„Išsisukinėjimas. Aišku, jisai negali kitaip balsuoti dėl savo santykių su Rusija, dėl to, kad jis į verslą atėjo – Kremlius jam leido prekiauti dujomis, ne kiekvienam leidžia“, – neslėpė savo nuomonės europarlamentarė Rasa Juknevičienė. 

R. Juknevičienė tikina, kad Europos Parlamente nuo kolegų savo pažiūrų V. Uspaskichas nė neslepia.

„Kai skridome kartu, pasišaipė kai kurie kolegos iš jo nebalsavimo, o jis atsakė tuomet: „Tai toks mano požiūris yra, aš nieko nekeisiu“.

Mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja.

Mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja.

Kad rezoliucijos ne šiaip pašnekėjimai, kalba ir kiti Lietuvos deleguoti europarlamentarai.

„Aišku, rezoliucija nėra dokumentas, kuris įsigaliotų ir paskui reikėtų keisti teisės aktus ir t. t., bet tas balsavimas ar nebalsavimas yra savotiška europarlamentaro pozicija“, – kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė.

„Jos turi politinę galią. Taip, tai nėra direktyva, tai yra suprantama, bet tai yra išreiškiama Europos Parlamento politinė valia, kur aiškus Ukrainos palaikymas“, – komentavo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Tačiau kodėl kolega V. Uspaskichas balsuoja kitaip, V. Blinkevičiūtė vertinti nesiima.

„Kiekvienas gi mes esame politikas, turime savo argumentus. Ir, mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Į Europos Sąjungos teroristų sąrašą dalis europarlamentarų prašo įtraukti „Vagnerio grupę“, „Kadyrovo karius“ ir kitas Rusijos ginkluotas grupuotes.