Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.

„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.

D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš Parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.

„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.

Ji prisiminė mačiusi, kaip prie Parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.

„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.

D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš Parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.

Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti.

„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.

Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie Parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.

Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.

„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.

D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė. 

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Kaltinamiesiems Dmitrijui Kovaliovui, Almantui Bimbai, Žydrūnui Kamarovui, Vygantui Petkui ir Dominykui Ščeglovui baudos paskirtos už nedalyvavimą kovo 26 ir 27 dienos teisiamuosiuose posėdžiuose, trečiadienį Eltai pranešė teismo atstovas Giedrius Janonis.

Kai kurie kaltinamieji piniginėmis baudomis baudžiami ne pirmą kartą.

Pavyzdžiui, už nedalyvavimą kovo 19 ir 20 dienos teisiamuosiuose posėdžiuose, kaltinamajam A. Bimbai jau buvo skirta 300 eurų bauda.

Už neatvykimą į vasario 27–28 dienos posėdžius kaltinamasis D. Ščeglovas buvo nubaustas 300 eurų bauda.

Be pateisinamos priežasties neatvykstantys kaltinamieji teismo baudžiami nuolat, kiekvieną posėdį kolegija paskelbia, kokias baudas skiria į posėdžius neatvykusiems kaltinamiesiems.

Šiuo metu per posėdžius apklausiami bylos liudytojai – Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovai, policininkai, įvykius prie Seimo fiksavę žurnalistai, fotografai ir operatoriai.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme tęsiama 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylos liudytojų apklausa.

K. Masiulis pasakojo, kad po Seimo posėdžio negalėjo palikti parlamento pastato, tad pakvietė į savo kabinetą kolegas Zenoną Streikų ir Virgilijų Alekną.

„Kadangi mes negalėjome išeiti, pakviečiau kelis kolegas į savo kabinetą, nes gerai matyti užblokuoti vidinio kiemo vartai. (...) Stebėjome, kas vyksta iki gilaus vidurnakčio“, – teismo posėdyje pasakojo K. Masiulis.

Politikas teigė Seimo rūmus palikęs jau po vidurnakčio, kai minia buvo išvaikyta.

Jo teigimu, Seimo pastatas buvo užblokuotas „įsiaudrinusių, chamiškai besielgiančių žmonių“.

„Seimo pastate buvau įkalintas. (...) Jie buvo įkalinę mane penkioms valandoms. Ar aš koks kalinys?“ – sakė K. Masiulis.

Parlamentaro teigimu, išeiti iš Seimo rūmų sudėtinga buvo ir tiems politikams, kurie, anot K. Masiulio, buvo „labai artimi šitiems riaušininkams“.

Politikas pasakojo prisimenąs, kad dienos metu vykstant mitingui aktyviai reiškėsi buvusi mokytoja, mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė, o vakare minioje lyderiavo Andrius Lobovas ir Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde.

„Jie dirigavo paradui, minia pakluso. (...) Minia buvo nusiteikusi ne taikiai, o karingai“, – sakė K. Masiulis.

Anot parlamentaro, jis girdėjęs šūksnius „Seimą lauk“ ir „Gėda“, vėliau pro langą matė, kaip policija buvo atakuojama riaušininkų, įžeidinėjama, mėtyti akmenys, buteliai.

„Formalus tikslas buvo protestuoti prieš skiepus ir galimybių pasą, bet tas protestas išvirto į pasipriešinimą apskritai prieš valstybę, abejone valdžios legitimumu ir tikromis riaušėmis“, – pasakojo politikas.

Į daugelį teismo, gynėjų, kaltinamų klausimų jis tvirtino negalintis atsakyti, nes neprisimena.

„Praėjo dveji metai, mano atmintis šitam įvykiam, kaip bet kokiam neigiamam įvykiui, yra trumpalaikė. (...) Norėčiau būti konkretus, nelabai galvojau, kad mano atmintis tokia vertybė“, – sakė K. Masiulis.

Paklaustas, ar jaučiasi nukentėjęs dėl šio įvykio, politikas atsakė, kad jam gaila prarasto laiko.

„Kažkuria prasme nukentėjau. Kiekvieną valandą vertinu gyvenime, jų kiekis yra baigtinis, šitie ponai atėmė jas iš mano gyvenimo“, – teigė K. Masulis.

Jis tikino vėliau sulaukęs grasinimų ir nemalonaus pobūdžio komentarų, elektroninių laiškų ir žinučių iš proteste dalyvavusių asmenų.

Ne vienas kaltinamasis per K. Masiulio apklausą dėl replikų buvo išvesti iš teismo salės, tarp jų – ir A. G. Astrauskaitė, Arūnas Strungurys, Lukas Dolotovas.

Teismo posėdyje nedalyvavo vienas iš kaltinamųjų – A. Lobovas. Jo gynėjas teisėjų kolegijai perdavė, kad kaltinamasis negali atvykti, nes bevažiuodamas į teismą sugedo jo automobilis, „subyrėjo pavarų dėžė“.

Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje pateikti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

„Žmogus su garsiakalbiu kursavo pirmyn atgal, mes žinom, kad, kai žmogus nori būti lyderis, paima garsiakalbį ir lipa ant scenos“, – riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui trečiadienį sakė O. Dankinas.

O. Dankinas pasakojo, kad jis iš pradžių gavo žinutę apie neramumus migrantų stovykloje Rūdninkuose, tačiau kai atvyko, neramumai jau buvo pasibaigę, tada išvyko į Vilniaus dalinį – buvo gauta žinutė apie aliarmo paskelbimą.

„Pajudėjom prie Seimo, buvo pranešta, kad ten vyksta neramumai, buvo didelė minia žmonių, negalėjom pravažiuoti, mūsų transportas įvažiavo į Seimo vidinį kiemelį, gavom komandą apsirengti antiriaušinius komplektus ir su savo pajėgom išsirikiavom ant kelio. Žmonės buvo nepatenkinti, šūkavo“, – teismui pasakojo liudytojas.

Žmogus su garsiakalbiu kursavo pirmyn atgal, mes žinom, kad, kai žmogus nori būti lyderis, paima garsiakalbį ir lipa ant scenos.

Jis sakė pats jėgos nenaudojęs, nes jėgos naudojimui nebuvo duota komanda.

„Komanda išlaisvinti aikštę nuo mitinguotojų buvo tik naktį, gal 1-2 valandą. Tada mūsų pajėgos pradėjo judėti į priekį, sulaikėm vieną asmenį, pristatėm pareigūnams, paskui buvo komanda išvykti į dislokacijos vietą“, – prisiminė liudytojas.

Pasak O. Dankino, minia šūkavo „fašistai“,  „Seimą lauk“, mėtė į pareigūnus akmenis.

„Tikrai pataikė, ir man pataikė, ir į šalmą pataikė. Mums nebuvo komandos reaguoti – stovėjom užsidengę skydus, nebuvo komandos reaguoti į mėtymą. Jie šūkavo, rėkavo, būdavo, kad spardydavo pareigūnų skydus, pareigūnai reikalavo pasitraukti, jie buvo perspėjami, kad, jei nesiliaus, panaudosim specialiąsias priemones“, – sakė liudytojas.

Pasak jo, pagrindinių provokatorių buvo ne mažiau aštuonių – jie daugiau rėkdavo, kažką bandė pasakyti.

Mitingo dalyvė: maniau, kad atvykusios orkos šaudys guminėmis kulkomis

Teismas kaip liudytoją apklausė ir prie Seimo vykusio mitingo dalyvę Rūtą Jonauskaitę. Jai įtarimai nebuvo pareikšti, nes moteris nesmurtavo prieš pareigūnus, o dar sudrausmino pažįstamą Editą Bernotaitę, kad ji elgtųsi tinkamai. Tuo metu E. Bernotaitė dėl savo veiksmų sulaukė kaltinimų ir yra teisiama riaušių prie Seimo byloje.

„Vyko mitingas, vykau išsakyti nuomonę prieš priverstinius skiepus, su tėčiu ir jo žmona, dar pažįstama (E. Bernotaitė – ELTA), vykau į gražų renginį, bent jau mano akimis. Prie pačio Seimo daug žmonių buvo, viskas buvo taikiai, gražu, buvo daug šeimų, daug jaunų žmonių, prieš išvažiuojant visa mūsų bendruomenė palei Seimą ėjo,“ – teismui pasakojo liudytoja R. Jonauskaitė.

ELTA primena, kad 2021 metų rugpjūčio 10-ąją dieną prie Seimo vyko mitingas, vėliau jis perraugo į riaušes.

„Vakarinį įvykį atsimenu – daug policijos priešiškai nusiteikusios, su Edita Bernotaite važiavom. Kai jau buvom išvykę, Edita gavo žinutę, kad visi žmonės pasilikę, tada ir mes nusprendėm vėl važiuoti – jei kiti nesiskirsto, grįžtam atgal. Stovėjo žmonių kompanija, tęsėsi mitingas. Paskui prasidėjo kaip ir policijos provokacija mums. Pradėjo stumdyti žmones, ašarinės dujos, tada ir iš mūsų pusės stumdymasis. Policija bandė patraukti prie Seimo susirinkusius žmones, jie klaupėsi. Mes tiesiog stebėjom, nėjom, kas klaupėsi, kas stumdėsi tarpusavyje, policija stūmė žmones, o žmonės bandė tvirtai stovėti ir neužleisti pozicijų“, – teismui teigė mitinge dalyvausi moteris.

Pasak liudytojos, būdama prie Seimo, jos pažįstama Edita metė vieną akmenį, tačiau į nieką nepataikė.

Pasak R. Jonauskaitės, ji tada klausė Editos, kodėl ji taip pasielgė ir sudrausmino, kad taip elgtis negalima, kitų susirinkusiųjų ji nepažinojo, todėl jų neramino. Pažįstama Edita skundėsi, kad į ją lyg buvo papurkšta dujų.

Per ikiteisminį tyrimą R. Jonauskaitė pasakojo, kad kažkas iš dalyvavusių asmenų uždegė dūminę petardą ir padavė mano tėčiui.

Liudytoja taip pat pasakojo teismui, kad per apklausą policijoje iš jos trumpam buvo paimtas telefonas.

„Pareigūnai tikrino susirašinėjimą su Edita, kokioms grupėms feisbuke priklausau. Iš pradžių apžiūrėjo mano akivaizdoje, paskui išsinešė į kitą kabinetą. Viena išsinešė mano telefoną, o kita kalbėjo su manimi“, – apklausą policijoje prisiminė R. Jonauskaitė.

R. Jonauskaitė taip pat sakė prisimenanti policijos šūksnius: „Vėtra”.

„Tada atvyko orkos – policijos padalinys, kuris kovoja su riaušėmis. Maniau, kad šaudys guminėmis kulkomis, kažkas įspėjo, kad juodai apsirengę pareigūnai gali šaudyti guminėmis kulkomis“ – sakė liudytoja.

Moteris buvo su šortais, bijojo, kad jos kojos gali būti sužalotos, todėl bėgo.

„Iš pareigūnų girdėjau tik apie „Vėtrą“, – sakė R. Jonauskaitė.

„Vėtra“ yra riaušių malšinimo planas. Šis planas skirtas itin pavojingų reiškinių suvaldymui.

Šio plano pareigūnai nebuvo įvedę, tai yra pripažinęs tuometis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas. Jis teigė, kad policija situaciją prie Seimo kontroliavo, riaušės neplito, „nebuvo daromi nuolatiniai pažeidimai“, „nebuvo nuolatinio pareigūnų, asmenų žalojimo“, pareigūnai buvo sužaloti tik per aktyvią fazę.

Kaltinimai pareikšti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Liudytojas K. Sakalauskas, posėdžio pradžioje paklaustas apie galimus ryšius su kaltinamaisiais, nurodė, kad pažįsta Andrejų Lobovą. Savo santykius su kaltinamuoju liudytojas pavadino „šiltais“.

„Gerai jį pažįstu. Čia jau mūsų reikalas, palikite“, – sakė K. Sakalauskas.

Buvęs pareigūnas teigė, kad 2021 metų, rugpjūčio dešimtą dieną jis dirbo ir dienos metu, kai vyko mitingas, ir vakare, kai kilo neramumai.

„Buvo visai ten smagu, bet truputį pavargau, nes praleidau ten apie 20 valandų“, – pasakojo K. Sakalauskas.

Buvęs policininkas tvirtino, kad dieną vykusio renginio metu žmonės nebuvo agresyvūs, su jais pareigūnai bendravo. K. Sakalauskas pažymėjo palaikantis žmonių norą protestuoti, išsakyti savo nuomonę apie valdžios sprendimus.   

„Aišku, liūdna, kad nukentėjo kolegos, automobiliai. Bet tas veiksmas... Buvo ten smagu“, – kalbėjo liudytojas. 

K. Sakalauskas pasakojo, kad pasibaigus protestui, dalis žmonių pasiliko prie Seimo. Anot jo, nors policija ragino minią atsitraukti nuo parlamento, dalis žmonių nepakluso šiems reikalavimams, pradėjo stumdytis su pareigūnais.

„Kas stumdėsi? Liaudis. Stumdėsi su pareigūnais. Buvo tokių, kurie ramino vieni kitus, tai ir tarpusavyje susistumdė. Visą laiką su žmonėmis buvo bandoma tartis. Kažkas reagavo, kažkas nereagavo. Vieni agresyviau nusiteikę buvo, nenorėjo Seimo narių iš parlamento išleisti, kiti pasitraukė. Aš su dalimi žmonių kalbėjau. Jie sakė: „ne, nieko nedarysime, tik pažiūrėsime“. Sakiau jiems: „eikite namo, nes gresia pavojus jūsų sveikatai, saugumui“, – dėstė buvęs pareigūnas.

K. Sakalauskas teigė minioje matęs kaltinamąjį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Pasak liudytojo, bendraudamas su pareigūnais jis elgėsi korektiškai.

„Celofanas kalbėjo su pareigūnais. Jis kalbėjo korektiškai. Gal karštai diskutavo, bet nebuvo kokių keiksmažodžių iš jo“, – komentavo liudytojas.

Buvęs pareigūnas, paklaustas apie kaltinamojo A. Lobovo veiksmus, tvirtino nematęs minėto asmens agresijos.

„Su Andrejumi matėmės dienos metu prie scenos. Jis dar apie moteris man kažką kaip visada pradėjo šnekėti. Sakiau: „netrukdyk, turiu dirbti“, – dėstė K. Sakalauskas.

Jis taip pat teigė įsiminęs vieną žmogų tarp susirinkusiųjų prie Seimo, kuris, miniai skanduojant „gėda“, valgė baltą mišrainę.

K. Sakalauskas, kalbėdamas apie neramumų prie Seimo malšinimą, neslėpė manantis, kad, jei būtų galėjęs priimti sprendimus, imtųsi kitos strategijos. 

Aš būčiau viską daręs greičiau, nes buvo daug pareigūnų, kurie buvo neapsaugoti, be skydų, be apsaugų, o akmenys skriejo į juos. Aš būčiau iš karto stūmęs žmones nuo Seimo, juos sulaikęs

Kaltinimai pateikti 87 asmenims.

ELTA primena, kad 2021 metais vykusių riaušių prie Seimo byloje kaltinimai pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, iš viso 92,6 tūkst. eurų sumai, šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 metų rugpjūčio dešimtą dieną nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Liudytojas, policijos pareigūnas M. Kozlovskis, prisiminęs 2021 m. rugpjūčio 10 d., pasakojo, kad tuo metu vadovavo policininkų būriui. Anot jo, jo būriui atvykus prie parlamento vartų, vedančių į Seimo kiemą, susirinkusieji iš karto į pareigūnus ėmė mėtyti įvairius daiktus.

„Priartėjome prie vartų, nespėjome dar išsirikiuoti, iš karto pasipylė akmenų kruša, akivaizdžiai nukreipta į pareigūnus. Į mus mėtė akmenis, buteliukus su vandenius, girdėjosi sprogimai“, – pasakojo M. Kozlovskis.

Anot jo, iš karto buvo sužeistas vienas jo kolegų, kuriam iš minios mestu daiktu buvo pataikyta į galvą. Vėliau, anot M. Kozlovskio, buvo sužeisti dar du pareigūnai.

M. Kozlovskis dėstė, kad protestuojančius prie Seimo pareigūnai ne kartą ragino atsitraukti, tačiau minia nepaisė šių reikalavimų.

„Žmones prie Seimo vartų pavyko nustumti, bet buvo didžiulis pasipriešinimas – žmonės šokinėjo ant skydų, mėtė daiktus, stumdėsi. Nustūmėme žmones iki kelio vidurio, bet prasidėjo provokavimai. Mums tampė už skydų, ragino pereiti į jų pusę, sakė, kad „šita valdžia bus greitai nuversta“, – aiškino liudytojas.

Jis patvirtino, kad po neramumų prie Seimo vėliau atpažino, jog įvykiuose dalyvavo Andrejus Lobovas, Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

„Buvo jų raginimai miniai nesiskirstyti. (...) Jis (A. Kandrotas-Celofanas – ELTA) ragino nesiskirstyti ir kovoti iki galo. Jis buvo tarp raginančių ir kursančių pasilikti“, – kalbėjo M. Kozlovskis.

Liudytojas, atsakinėdamas į klausimus teisme, teigė, kad jam susidarė įspūdis, kad agresyvios minios prie Seimo veiksmai buvo koordinuoti.

„Pasipylė koordinuota akmenų kruša. Nebuvo taip, kad tie mėtymai laike išsidėliotų. Susidarė įspūdis, kad veiksmai buvo koordinuoti“, – aiškino M. Kozlovskis.

Paprašė nušalinti teisėją

Vienas bylos kaltinamųjų A. Kandrotas-Celofanas, trečiadienį vykstant M. Kozlovskio apklausai, kreipėsi į teismą su prašymu nušalinti nuo bylos teisėją Mindaugą Striauką.

Anot kaltinamojo, M. Striaukas savo komentarais ir pastabomis pataria ir padeda liudytojui neatsakinėti į jam užduodamus klausimus.

„Teisėjų kolegijos pirmininkas (M. Striaukas – ELTA) padeda liudytojui vengti duoti parodymus. (…) Savo  patarimais teisėjas duoda patarimą liudytojui neduoti parodymų“, – dėstė A. Kandrotas-Celofanas.

Jis pateikė pavyzdį, kad M. Kozlovskio paklausus, kokiais veiksmais prie Seimo susirinkusieji ragino nuversti valdžią, teisėjas M. Striaukas ragino liudytoją neatsakyti į šį klausimą bei pats paklausė „Ar nuvirto valdžia?“.

„Teisėjas leido liudytojui neatsakyti į klausimą, nors jis privalėjo atsakyti į klausimą. (…) Teisėjų kolegija, ypatingai šiuo metu pirmininkaujantis M. Striaukas, perfrazuoja liudytojui užduodamus klausimus“, – dėstė A. Kandrotas-Celofanas.

Teisėjų kolegijos narys Jeugenijušas Jaglinskis trečiadienį, po pietų, paskelbė, kad teismas netenkino A. Kandroto-Celofano prašymo.

Anot J. Jaglinskio, bylą nagrinėjantis teisėjas šalina iš bylos visa, kas yra nesusiję su byla, ir tokiu būdu užtikrina sklandų teisminį procesą. Jo teigimu, teisėjas M. Striaukas, šalindamas kai kuriuos klausimus liudytojui, būtent ir vykdė numatytą pareigą.

„Tai (M. Striauko veiksmai – ELTA) nepripažintina kaip pagalba vengti liudytojui duoti parodymus“, – nurodė J. Jaglinskis.

Liudytojas: buvome provokuojami, įžeidinėjami

Trečiadienį teisme liudijęs Aleksandras Stančikas, kuris 2021 m. rugpjūtį dirbo kelių policijoje, pasakojo, kad jis su kolegomis tuomet turėjo užtikrinti dalinį eismo ribojimą prie parlamento rūmų.

A. Stančikas prisiminė matęs, kad jo kolegos sulaikė vieną moterį, kuri bandė praeiti prie Seimo, nors to padaryti policija neleido.

„Pėsčioji norėjo praeiti, nepakluso teisėtiems reikalavimams ir ji buvo sulaikyta. Ją nuvežėme į policijos komisariatą“, – teigė liudytojas.

Vėliau jis patikslino, kad minima moteris įkando pareigūnui į ranką.

Kitas liudytojas Arūnas Eirošius, kuris 2021 m. rugpjūtį su kitais policininkais, atstūmė minią nuo parlamento, pasakojo, kad prie Seimo susirinkę žmonės buvo nusiteikę agresyviai.

„Per visą laiką, kai stovėjome pozicijose, buvome provokuojami, įžeidinėjami“, – sakė A. Eirošius.

Anot liudytojo, agresyviai nusiteikusi minia į pareigūnus mėtė įvairius daiktus.

„Pradėjus temti, buvo pirmoji banga, kai į mus mėtė akmenis, trinkelių nuolaužas. Kažkas davė komandą prieš mus pastatyti tarnybinius automobilius. Į juos taip pat buvo mėtomi daiktai“, – dėstė A. Eirošius.

Jis teigė naudojęs prieš žmones ašarines dujas. Taip pat, pasak liudytojo, jis matė, kad specialiąsias priemones naudojo kiti pareigūnai. 

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

A. Kandrotas-Celofanas dviejose finansinių nusikaltimų bylose buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Į teismo posėdžių salę jis atvestas su antrankiais.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Iki tol jam taikytas namų areštas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas per posėdį antradienį sakė, kad nuo 22 val. iki 6 val. A. Misiūnas turės būti namuose, jam taip pat draudžiama dalyvauti mitinguose, masiniuose renginiuose, išskyrus sporto varžybas. Ši kardomoji priemonė galios pusę metų.

Paskelbus, kad A. Misiūnui griežtinama kardomoji priemonė, paaiškėjo, jog teismo salėje paties kaltinamojo nėra, jis ne kartą praleidžia teismo posėdį, už tai jam buvo  skirta 300 eurų baudų.

„A. Misiūnas neatvyko, jis aiškina, kad atvažiuoja, kaip jam patogu, kitas žingsnis bus – suėmimas“, – sakė teisėjas M. Striaukas.

Iki pernai lapkričio A. Misiūnui taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvyti ir registravimasis policijos įstaigoje. Prokurorai prašė suimti kaltinamąjį, nes jis praleido daug posėdžių.

Teisėjas taip pat pranešė, kad 300 eurų bauda skirta kaltinamajam Žydrūnui Kamarovui, jis neatvyko į prieš tai vykusį posėdį.

Teismas pranešė surinkęs medžiagą, jog kaltinamasis Žydrūnas Ravinis anksčiau be leidimo filmavo ir fotografavo per posėdį, medžiaga paskelbta internete, įstatymas tai daryti draudžia.

„Pažeistas įstatymas, teismas surinko medžiagą, kas padarė, mes tai žinome, bus kreiptasi į įstaigą, (..), pažeidėjui gresia iki 500 eurų bauda“, – sakė teisėjas.

Antradienį į teismo posėdį iš Vilniaus kalėjimo atvežtas kaltinamasis, Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Jis buvo įspėtas už replikas teismui nesuteikus žodžio – vyras skundėsi, kad jam rankas spaudžia antrankiai.

„V. Gapšys po Seimą be antrankių vaikščiojo“, – skundėsi kaltinamasis.

„A. Kandrotas įspėtas, kad gali būti pašalintas iš teismo salės“, – sakė teisėjas M. Striaukas.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje teismas toliau apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

R. Romanovskis pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su kitais policijos pareigūnais vyko prie Seimo, kadangi buvo pranešta apie ten vykusius neramumus.

Liudytojas teigė, kad susirinkusieji prie Seimo elgėsi agresyviai. Pasak R. Romanovskio, minia į pareigūnus mėtė įvairius daiktus.  

„Minia įsirėmė į pareigūnų skydus, kurie buvo priekyje, o mes ėjome iš galo. Minia neleido pareigūnams stumti, pareigūnai naudojo ašarines dujas. Žmonės mėtė butelius, spardė į skydus, spjaudė ant skydų, rėkė, vienas iš žmonių metė Lietuvos vėliavą į mus. Po to kažkas sprogo. Ir jautėsi ta sprogimo jėga“, – pasakojo R. Romanovskis.

Minia įsirėmė į pareigūnų skydus, kurie buvo priekyje, o mes ėjome iš galo.

Anot jo, agresyviai nusiteikę žmonės pareigūnams rodė vidurinį pirštą.

R. Romanovskis pasakojo, kad keli daiktai, kurių jis negalėjo tiksliai įvardinti, pataikė į jo šalmą, antpečius.

Pareigūnas taip pat prisiminė, jog minia apgadino policijos tarnybinį automobilį, kurį jis vairavo.

„Kažkas nuspyrė dešinės pusės veidrodėlį, buvo akmenimis išmušti tarnybinio automobilio langai, aplankstytas kėbulas. (...) Kai dužo automobilių stiklai, akmenys buvo didesni negu kumštis“, – dėstė R. Romanovskis.

Liudytojas patvirtino minioje matęs vieną kaltinamųjų Andrejų Lobovą, kuris bendravo su prie Seimo susirinkusiais žmonėmis.

„A. Lobovas kalbėjo kažką apie skiepus, ragino nesiskirstyti, sakė, kad visi kartu bus kaip kumštis. Minia nesiskirstė, kai A. Lobovas kalbėjo“, – aiškino policijos pareigūnas.

R. Romanovskis tikino, kad pareigūnai ne kartą ragino ir reikalavo minios skirstytis, trauktis nuo parlamento, tačiau didžioji dalis susirinkusiųjų į tokius reikalavimus nereagavo.

Liudytojas prisiminė, jog susirinkusieji žmonės ragino Seimo narius išeiti iš parlamento, ragino pareigūnus prisidėti prie protestuojančiųjų.

„Seimą žmonės prašė išeiti, pareigūnus kvietė prisijungti prie minios“, – sakė R. Romanovskis.

A. Kandrotas-Celofanas bus pristatytas į teismą

Trečiadienį riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys Mindaugas Striaukas pranešė, kad vienas iš kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, kuris šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pristatytas į kitą teismo posėdį.

„Kaltinamasis bus etapuojamas, dalyvaus teismo posėdyje gyvai“, – sakė teisėjas.

A. Kandrotas-Celofanas dviejose finansinių nusikaltimų bylose buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

„Pamainos vyresnysis minėjo, kad yra neramumai prie Seimo, apsiginklavom ir išvykom. (..) Apie 21 valandą tikrinom žmones, ar tarp jų nėra recidyvistų, paieškomų. Pareigūnai fotografavo, kad būtų lengviau identifikuoti. Virš 100 žmonių patikrinti, visi buvo paleisti savais keliais, nieko nesulaikėm“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį sakė liudytojas Tomas Siliukas.

Jis taip pat prisiminė, kad viena moteris įkando policininkui į ranką, kai buvo vedama.

Pareigūnas pasakojo, kad su kitais kolegomis per neramumus buvo prie M. Mažvydo bibliotekos.

„Pats sujudimas buvo prie Seimo pastato, mano funkcijos buvo užtikrinti viešąją tvarką, mes stovėjome toliau, į epicentrą nevykau“, – sakė policijos T. Siliukas. Pasak jo, susirinkusieji laidė replikas Seimo nariams.

Pareigūno teigimu, jis su kolegomis taip pat atliko įvykio vietos apžiūrą, kas buvo palikta prie Seimo: apdaužyti automobiliai, tarp jų policijos transportas, palikti buteliai, akmenys.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje dabar teismas apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.