Kaip Eltą informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis, K. Bartoševičių teisme ketinama apklausti trečiadienį.

„Jį planuojama apklausti kaip liudytoją“, – sakė G. Janonis.

K. Bartoševičius šiuo metu yra teisiamas dėl galimų seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus. Jo bylą nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.

Trečiadienį teisme taip pat planuojamos Seimo narių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Vytauto Bako, Sauliaus Skvernelio, socdemės Orintos Leiputės, „valstiečio“ Roberto Šarknicko bei Seimo kanceliarijos darbuotojos Astos Ulinskaitės apklausos.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, buvusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Kaltinamieji P. Gražulį teismo salėje pasitiko plojimais. Eksparlamentaras, paprašytas atpasakoti 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykius, pareiškė, kad riaušių byla esą „išprovokuota valdančiosios daugumos“.

„Šitas mitingas išprovokuotas valdančiosios daugumos ir konservatorių. Šita byla išprovokuota valdančiosios daugumos atstovų“, – sakė teisme P. Gražulis.

Jis pažymėjo matęs asmenį, kuris galimai provokavo žmones, jį rodęs teisėsaugai, tačiau pareigūnai jo nesulaikė. 

„Žaliais baltiniais vyrukas spardė policininkus, aš jį parodžiau ir pasakiau, kad reikia sulaikyti provokatorių“, – sakė liudytojas ir pridūrė, kad šią informaciją perdavė teisėsaugai, prokuratūrai.

P. Gražulis pareiškė, kad papasakoti „visą tiesą“. Teisėjai bandė raminti liudytoją, prašė atsakinėti į klausimus, tačiau buvęs parlamentaras nurimti nenorėjo.

„Petrai, yra tvarka. Darysite tą, ką pasakys teismas“, – P. Gražuliui sakė teisėjas Mindaugas Striaukas.

„Jums Landsbergis nutarimą jau surašę ir jį patvirtinsite“, – atrėžė P. Gražulis.

Po šių ginčų teisme dingo elektra, tad teko posėdyje teko padaryti pertrauką. Po pertraukos P. Gražulis toliau pasakojo manantis, kad neramumai prie Seimo buvo išprovokuoti.

„Jeigu nebūtų atvažiavę specialūs būriai, mitinguotojai būtų išsiskirstę. Policija su žmonėmis bendravo gražiai iki kol atvažiavo specialūs būriai. (...) Jei nebūtų įvesti specialūs būriai, nebūtų kilę neramumai“, – sakė P. Gražulis.

Dujas leido, ko policija nedarė. Labai grubiai su žmonėmis elgėsi.

Liudytojas, paklaustas, ką jis vadina specialiaisiais būriais, tvirtino tiksliai nežinantis, bet užsiminė, kad tai gali būti „NKVD būriai“, „būriai iš VSD“, „VST būriai“.

P. Gražulis iš pradžių užsiminė matęs, kaip keli žmonės mėtė akmenis į Seimo pusę. Tiesa, vėliau liudytojas teigė prisimenantis tik kelis agresyvesnius asmenis prie parlamento.

„Nebuvo taip, kad mašinas daužytų, akmenimis mėtytų“, – aiškino eksparlamentaras.

Anot jo, pareigūnams pareikalaus žmonėms atsitraukti nuo Seimo rūmų, pasak P. Gražulio, „99 procentai žmonių“ pakluso reikalavimams.

Eksparlamentaras teigė Seime bandęs įkalbėti Seimo narius Lauryną Kasčiūną ir Saulių Skvernelį išeiti ir pasikalbėti su mitinguotojais.

P. Gražulis kartojo, kad policijos pareigūnais su mitinguotojais elgėsi mandagiai, o vėliau atvykę „spec. būriai“ smurtavo prieš žmones.

„Dujas leido, ko policija nedarė. Labai grubiai su žmonėmis elgėsi“, – komentavo liudytojas.

P. Gražulis, paklaustas, kas galėjo provokuoti žmones, kas galėjo organizuoti tokius veiksmus, paragino į teismą apklausai pasikviesti Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Pasikvieskite V. Čmilytę-Nielsen ir A. Bilotaitę. Daug sužinosite“, – aiškino P. Gražulis.

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, buvusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Prokuratūra šią baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, šią savaitę turėtų įvykti pirmasis bylos posėdis.

„Ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, poveikio liudytojui (pagal Baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.) buvo pradėtas 2023 m. lapkričio mėn., kai po Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio „riaušių bylos“ teismo posėdžio kaltinamasis A. Kandrotas priėjo prie liudytojo (policijos pareigūno) ir, trukdydamas pareigūnui teismo pastate leistis laiptais, jį filmavo mobiliojo ryšio telefonu, komentavo, jog jis neva teisme davė melagingus parodymus, kas vertintina kaip galimas siekis paveikti policijos pareigūną duoti kitokius parodymus“, – Eltai teigė Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

ELTA primena, kad pernai lapkritį 2021 m. riaušių prie Seimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas kaip nukentėjusįjį apklausė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną Vaidą Maziliauską.

„Dialogo grupėje“ dirbęs V. Maziliauskas teisme pasakojo, kad po riaušių jo atvaizdu pradėta dalintis socialiniuose tinkluose, buvo nurodoma, kad neva jis yra provokatorius. Dėl šių veiksmų pareigūnas nori prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos.

„Dialogo grupės“ atstovas V. Maziliauskas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dar dieną su kolegomis buvo pakviestas prie Seimo rūmų, jis teigė padėjęs pareigūnams palaikyti viešąją tvarką. Pareigūnas sakė vilkėjęs civilio rūbus, dėvėjo raištį su užrašu „Dialogo grupė“. V. Maziliauskas tvirtino, kad bendraudamas su žmonėmis, siekdamas juos nuraminti, ne kartą rodė savo policijos pareigūno pažymėjimą.

Nelabai saugiai jaučiausi tam tikrą laikotarpį dėl savo šeimos, nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos.

Policijos pareigūnui V. Maziliauskui riaušių byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas. Jis tvirtino nukentėjęs dėl jo atvaizdo be leidimo naudojimo, dėl galimo šmeižto. Liudytojas pažymėjo pastebėjęs, jog žmonės mitingo prie Seimo metu jį dažnai filmavo, fotografavo.

„Nukentėjau dėl mano nuotraukos viešinimo su įvairiais įrašais, prierašais, raginimais per socialinius tinklus, šmeižiant, kad aš mėčiau akmenis, kad provokavau konfliktus. Buvo labai plačiai tai viešinama, šmeižiama“, – teismui dėstė V. Maziliauskas.

Pasak jo, po jo nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose, kituose kanaluose jis sulaukė daug klausimų iš savo nepilnamečių vaikų, iš giminių, pažįstamų.

„Buvo sukurtas naratyvas, kad esu provokatorius, riaušininkas. Įvairiuose kanaluose prašyta suteikti informaciją apie mano gyvenamąją vietą“, – aiškino V. Maziliauskas.

Jis teigė siekiantis byloje prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pareigūnas pažymėjo, jog dėl publikuotų jo nuotraukų jis jautė stresą, kentėjo nuo nemigos.

V. Maziliauskas pasakojo sulaukęs daug žinučių internete su kaltinimais esą jis sukėlė, išprovokavo riaušes, su įžeidimais. Taip pat, kaip dėstė vyras, jis jautėsi nesaugiai, matęs, kad socialiniuose tinkluose siūlomas atlygis už jo gyvenamosios vietos atskleidimą.

„Nelabai saugiai jaučiausi tam tikrą laikotarpį dėl savo šeimos, nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos“, – kalbėjo nukentėjusysis.

A. Kandrotas po teismo posėdžio filmavo nukentėjusįjį, jį kalbino, komentuodamas, kad jis davė melagingus parodymus ir ragino sekėjus siųsti jam medžiagą, kur esą šis policininkas yra be raiščio.

„Iš lempos reikalauja 3 tūkstančių eurų“, – įraše komentavo A. Kandrotas.

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme tęsiama 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylos liudytojų apklausa.

K. Masiulis pasakojo, kad po Seimo posėdžio negalėjo palikti parlamento pastato, tad pakvietė į savo kabinetą kolegas Zenoną Streikų ir Virgilijų Alekną.

„Kadangi mes negalėjome išeiti, pakviečiau kelis kolegas į savo kabinetą, nes gerai matyti užblokuoti vidinio kiemo vartai. (...) Stebėjome, kas vyksta iki gilaus vidurnakčio“, – teismo posėdyje pasakojo K. Masiulis.

Politikas teigė Seimo rūmus palikęs jau po vidurnakčio, kai minia buvo išvaikyta.

Jo teigimu, Seimo pastatas buvo užblokuotas „įsiaudrinusių, chamiškai besielgiančių žmonių“.

„Seimo pastate buvau įkalintas. (...) Jie buvo įkalinę mane penkioms valandoms. Ar aš koks kalinys?“ – sakė K. Masiulis.

Parlamentaro teigimu, išeiti iš Seimo rūmų sudėtinga buvo ir tiems politikams, kurie, anot K. Masiulio, buvo „labai artimi šitiems riaušininkams“.

Politikas pasakojo prisimenąs, kad dienos metu vykstant mitingui aktyviai reiškėsi buvusi mokytoja, mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė, o vakare minioje lyderiavo Andrius Lobovas ir Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde.

„Jie dirigavo paradui, minia pakluso. (...) Minia buvo nusiteikusi ne taikiai, o karingai“, – sakė K. Masiulis.

Anot parlamentaro, jis girdėjęs šūksnius „Seimą lauk“ ir „Gėda“, vėliau pro langą matė, kaip policija buvo atakuojama riaušininkų, įžeidinėjama, mėtyti akmenys, buteliai.

„Formalus tikslas buvo protestuoti prieš skiepus ir galimybių pasą, bet tas protestas išvirto į pasipriešinimą apskritai prieš valstybę, abejone valdžios legitimumu ir tikromis riaušėmis“, – pasakojo politikas.

Į daugelį teismo, gynėjų, kaltinamų klausimų jis tvirtino negalintis atsakyti, nes neprisimena.

„Praėjo dveji metai, mano atmintis šitam įvykiam, kaip bet kokiam neigiamam įvykiui, yra trumpalaikė. (...) Norėčiau būti konkretus, nelabai galvojau, kad mano atmintis tokia vertybė“, – sakė K. Masiulis.

Paklaustas, ar jaučiasi nukentėjęs dėl šio įvykio, politikas atsakė, kad jam gaila prarasto laiko.

„Kažkuria prasme nukentėjau. Kiekvieną valandą vertinu gyvenime, jų kiekis yra baigtinis, šitie ponai atėmė jas iš mano gyvenimo“, – teigė K. Masulis.

Jis tikino vėliau sulaukęs grasinimų ir nemalonaus pobūdžio komentarų, elektroninių laiškų ir žinučių iš proteste dalyvavusių asmenų.

Ne vienas kaltinamasis per K. Masiulio apklausą dėl replikų buvo išvesti iš teismo salės, tarp jų – ir A. G. Astrauskaitė, Arūnas Strungurys, Lukas Dolotovas.

Teismo posėdyje nedalyvavo vienas iš kaltinamųjų – A. Lobovas. Jo gynėjas teisėjų kolegijai perdavė, kad kaltinamasis negali atvykti, nes bevažiuodamas į teismą sugedo jo automobilis, „subyrėjo pavarų dėžė“.

Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje pateikti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

Per posėdį trečiadienį teisėja Zina Vilnienė paskelbė, kad už neatvykimą į vasario 27-28 dienos posėdžius kaltinamieji Erika Andriukaitienė, Aretas Voslys, Sigita Repšytė ir Dominykas Ščeglovas nubausti baudomis po 300 eurų.

Tuo metu Igoris Subarovas, Almantas Bimba ir Vadimas Jalago nubausti baudomis po 500 eurų.

Be pateisinamos priežasties neatvykstantys kaltinamieji teismo baudžiami nuolat, kiekvieną posėdį kolegija paskelbia, kokias baudas skiria į posėdžius neatvykusiems kaltinamiesiems.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

R. Romanovskis pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su kitais policijos pareigūnais vyko prie Seimo, kadangi buvo pranešta apie ten vykusius neramumus.

Liudytojas teigė, kad susirinkusieji prie Seimo elgėsi agresyviai. Pasak R. Romanovskio, minia į pareigūnus mėtė įvairius daiktus.  

„Minia įsirėmė į pareigūnų skydus, kurie buvo priekyje, o mes ėjome iš galo. Minia neleido pareigūnams stumti, pareigūnai naudojo ašarines dujas. Žmonės mėtė butelius, spardė į skydus, spjaudė ant skydų, rėkė, vienas iš žmonių metė Lietuvos vėliavą į mus. Po to kažkas sprogo. Ir jautėsi ta sprogimo jėga“, – pasakojo R. Romanovskis.

Minia įsirėmė į pareigūnų skydus, kurie buvo priekyje, o mes ėjome iš galo.

Anot jo, agresyviai nusiteikę žmonės pareigūnams rodė vidurinį pirštą.

R. Romanovskis pasakojo, kad keli daiktai, kurių jis negalėjo tiksliai įvardinti, pataikė į jo šalmą, antpečius.

Pareigūnas taip pat prisiminė, jog minia apgadino policijos tarnybinį automobilį, kurį jis vairavo.

„Kažkas nuspyrė dešinės pusės veidrodėlį, buvo akmenimis išmušti tarnybinio automobilio langai, aplankstytas kėbulas. (...) Kai dužo automobilių stiklai, akmenys buvo didesni negu kumštis“, – dėstė R. Romanovskis.

Liudytojas patvirtino minioje matęs vieną kaltinamųjų Andrejų Lobovą, kuris bendravo su prie Seimo susirinkusiais žmonėmis.

„A. Lobovas kalbėjo kažką apie skiepus, ragino nesiskirstyti, sakė, kad visi kartu bus kaip kumštis. Minia nesiskirstė, kai A. Lobovas kalbėjo“, – aiškino policijos pareigūnas.

R. Romanovskis tikino, kad pareigūnai ne kartą ragino ir reikalavo minios skirstytis, trauktis nuo parlamento, tačiau didžioji dalis susirinkusiųjų į tokius reikalavimus nereagavo.

Liudytojas prisiminė, jog susirinkusieji žmonės ragino Seimo narius išeiti iš parlamento, ragino pareigūnus prisidėti prie protestuojančiųjų.

„Seimą žmonės prašė išeiti, pareigūnus kvietė prisijungti prie minios“, – sakė R. Romanovskis.

A. Kandrotas-Celofanas bus pristatytas į teismą

Trečiadienį riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys Mindaugas Striaukas pranešė, kad vienas iš kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, kuris šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pristatytas į kitą teismo posėdį.

„Kaltinamasis bus etapuojamas, dalyvaus teismo posėdyje gyvai“, – sakė teisėjas.

A. Kandrotas-Celofanas dviejose finansinių nusikaltimų bylose buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

„Turim vis dar nenorinčių atvykti į posėdžius“, – per posėdį trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas.

Baudos paskirtos Almantui Bimbai, Gediminui Chaidakevičiui, Dovydui Kubričenkai, Žydrūnui Patašiui ir Igoriui Siubarovui.

Teismas beveik kiekvieną posėdį kai kuriems kaltinamiesiems skiria baudas, kai kurie iš jų baudų sulaukė ne kartą.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje teismas toliau apklausia liudytojus. Trečiadienį teisme liudijęs policijos pareigūnas prisiminė, kad per 2021 rugpjūčio įvykius minia į pareigūnus ne tik mėtė akmenis, butelius, valstybinę vėliavą, rodė nepadorius gestus, bet ir kvietė juos kartu nuversti Seimą.

„Turėjom atsitraukti žmonių minią nuo įvažiavimo į Seimą. Minia įsirėmė į skydus, mes ėjome iš galo. Jie neleido stumti, įsirėmė į skydus, minia ėmė svaidyti butelius, rėkė, spardė skydus. Vienas iš žmonių į mus metė valstybinę vėliavą“, – teismui teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas Rolandas Romanovskis

R. Romanovskis taip pat pasakojo, kad matęs ant grindinio gulinčią, akmens sužeistą kolegę, policijos pareigūnę, nuo riaušininkų taip pat nukentėjo jo tiesioginis vadovas.

Jis taip pat įsiminė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas veikė kaip agitatorius.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

„Pamainos vyresnysis minėjo, kad yra neramumai prie Seimo, apsiginklavom ir išvykom. (..) Apie 21 valandą tikrinom žmones, ar tarp jų nėra recidyvistų, paieškomų. Pareigūnai fotografavo, kad būtų lengviau identifikuoti. Virš 100 žmonių patikrinti, visi buvo paleisti savais keliais, nieko nesulaikėm“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį sakė liudytojas Tomas Siliukas.

Jis taip pat prisiminė, kad viena moteris įkando policininkui į ranką, kai buvo vedama.

Pareigūnas pasakojo, kad su kitais kolegomis per neramumus buvo prie M. Mažvydo bibliotekos.

„Pats sujudimas buvo prie Seimo pastato, mano funkcijos buvo užtikrinti viešąją tvarką, mes stovėjome toliau, į epicentrą nevykau“, – sakė policijos T. Siliukas. Pasak jo, susirinkusieji laidė replikas Seimo nariams.

Pareigūno teigimu, jis su kolegomis taip pat atliko įvykio vietos apžiūrą, kas buvo palikta prie Seimo: apdaužyti automobiliai, tarp jų policijos transportas, palikti buteliai, akmenys.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje dabar teismas apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

Teismo posėdžio pradžioje buvo tęsiama vienos iš kaltinamųjų byloje Kristinos Baranovskienės sutuoktinio B. Baranovskio apklausa. Jis, klausinėjamas apie 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykius prie parlamento, tvirtino ten riaušių nematęs.

„Aš riaušių ten nemačiau“, – sakė liudytojas.

B. Baranovskis teigė, kad prie parlamento susirinkę žmonės buvo nusiteikę taikiai. Anot jo, pirmasis žmones puolė vienas pareigūnų.

„Kas dainavo, kas skandavo. Nebuvo žmonės labai agresyviai nusiteikę. Kas vaikščiojo, kas prie vartų stovėjo. (...) Puolė pirmas pareigūnas“, – dėstė vyras.

Jis teigė manantis, kad būtent pareigūnai prie Seimo išprovokavo neramumus.

B. Baranovskis pasakojo prie Seimo matęs sužeistą moterį. Jis teigė, kad moteris galėjo būti apipurkšta ašarinėmis dujomis.

„Ji nukrito ant žemės, tada pribėgo minia žmonių ir nieko nesimatė. (…) Iš kairės pusės stovėjo greitoji pagalba, moterį iki jos nuvedė. (…) Bet negalėčiau pasakyti tiksliai, ar ją vedė ar nešė iki greitosios medicinos pagalbos automobilio“, – liudijo vyras.

Pareigūnas: minia buvo nusiteikusi priešiškai

Trečiadienį teisme taip pat liudijęs policijos pareigūnas T. Siliukas pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis su kolegomis tikrino prie parlamento buvusius žmones.

„Buvo vaikomi žmonės iš įvykio epicentro. Mes, pareigūnai, tikrinome žmones, ar nėra tarp jų recidyvistų, ieškomų asmenų. (...) Patikrinome virš 100 žmonių, nieko nesulaikėme“, – liudijo T. Siliukas.

Jis pasakojo, kad vėliau su kolegomis atliko įvykio vietos apžiūrą.

T. Siliukas prisiminė, jog viena iš protestuotojų įkando policijos pareigūnui.

„Viena moteris vienam iš pareigūnų, kai ją vedė, įkando į ranką, ji buvo sulaikyta. (…) Kaip supratau, ji įkando pareigūnui, nes nenorėjo, kad ją išvestų iš įvykio vietos“, – pasakojo pareigūnas.

Liudytojas tvirtino, kad prie Seimo susirinkusi žmonių minia buvo nusiteikusi priešiškai.

„Minia buvo nusiteikusi priešiškai, šūksniai buvo. (…) Akmenis konkrečiai mėtė į policijos automobilius“, – kalbėjo T. Siliukas. 

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Teismo posėdžio pradžioje teisėjui Mindaugui Striaukui sutikrinus, kad dalyvauja teismo posėdyje, paaiškėjo, kad kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigos.

Kaltinamasis teigė, kad pirmadienį jį sulaikę policijos pareigūnai esą jį sumušė. 

„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta noris, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu riaušių prie Seimo bylos nagrinėjime trečiadienį dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.

Jis tvirtino, kad prašė pareigūnų jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, pasak kaltinamojo, jam pagalba nebuvo iškviesta.

„Prašau iškviesti man greitąją medicinos pagalbą“, – prašė A. Kandrotas-Celofanas.

Teisėjas M. Striaukas replikavo, kad kaltinamasis su tokio pobūdžio prašymais turėtų kreiptis į savo gynėją.

Pirmadienį Apeliacinis teismas dviejose bylose A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų, jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Policija pirmadienį vakarą pranešė, jog A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas ir pristatytas į įkalinimo įstaigą.

S. Jovaiša: manęs klausė apie įstatymą dėl privalomų skiepų

Teismo posėdyje antradienį liudijęs Seimo narys, nukentėjusysis Sergejus Jovaiša prisiminė 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykius prie parlamento. Jis teigė, kad po Seimo vakarinio plenarinio posėdžio ruošėsi išvykti iš parlamento rūmų automobiliu.

„Man ruošiantis važiuoti namo, keletas kolegų ruošėsi važiuoti irgi. Išėjęs iš Seimo prie III parlamento rūmų, įsėdau į automobilį. Įjungęs atbulinę eigą, pajudėjau tik keletą metrų. Išgirdau stuksėjimą į automobilį, žmonės pradėjo supti mane“, – pasakojo S. Jovaiša.

Seimo narys teigė supratęs, kad jam išvažiuoti automobiliu nepavyks. S. Jovaiša teigė bandęs kalbėtis su protestuotojais.

„Bandžiau diskutuoti su tais žmonėmis, klausiau, kokie klausimai juos domina. Manęs klausė „kodėl jūs priėmėte įstatymą dėl privalomų skiepų?”. Pasakiau, kad tokių įstatymų nepriiminėjau. Tada pradėjo man replikuoti, kad „va, Seimo narys nežino, kokius įstatymus priima“, – dėstė nukentėjusysis.

Tada pradėjo man replikuoti, kad „va, Seimo narys nežino, kokius įstatymus priima“.

S. Jovaiša teigė, kad protestuotojai aplink jį garsiai triukšmavo, tad jam susikalbėti su jais buvo itin sunku.

„Įsėdau į automobilį, pasėdėjau, išlipau. (…) Tada kažkoks skystis buvo užmestas ant automobilio stiklo, nulaužtas veidrodėlis buvo. Galiausiai priėjo prie manęs pareigūnas, pasakė, kad yra nesaugu ir pasiūlė mane palydėti iki Seimo rūmų“, – komentavo liudytojas ir vėliau pridūrė, kad į automobilio priekį stiklą buvo mestas arba kiaušinis, arba jogurtas.

Seimo narys pasakojo, kad einant link parlamento rūmų, į jį buvo mestas Lietuvos vėliava su kotu.

„Einant, visai netoli Seimo durų, į mane paleista Lietuvos vėliava su kotu. Į mane paleistas kotas tik palietė mane, pareigūnas sakė, kad nereikia į tai reaguoti ir ragino eiti į Seimą“, – aiškino S. Jovaiša.

Parlamentaras patvirtino byloje nepareiškęs civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tiesa, S. Jovaiša neslėpė jaučiantis nuoskaudą, kad į jį buvo mesta Lietuvos vėliava su kotu.

„Man tas vėliavos metimo elementas labai nepatinka. Mes vėliavą suprantame kaip valstybės simbolį, jį gerbiame, o vėliava buvo mesta su tokiu pasityčiojimu. (…) Be to, vėliavos kotu galima padaryti žalą žmogui. Nežinau, ar koto metimą vertinti man kaip neturtinę žalą. Tas nutikimas man sukėlė depresyvią nuotaiką“, – dėstė S. Jovaiša.

Seimo narys teigė, kad viena moteris iš minios jam sakė: „tu esi Lietuvos išdavikas“. S. Jovaiša taip pat tvirtino girdėjęs minioje besikeikiančius asmenis.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.