„Iki 10 įmonių, kiek man žinoma, persikėlė šiuo metu. Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė R. Sinkevičius, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą.

„Visos kaimyninės šalys kovoja dėl IT įmonių persikėlimo į savo šalis iš Baltarusijos. Sakyčiau, kad dabar vyksta derybos su maždaug 80 įvairaus dydžio įmonių. Džiugi informacija, kad vakar gavome pranešimą, jog viena iš didžiausių jų kompanijų, turinti 600 darbuotojų, norėtų persikelti į Lietuvą ir jau pradėjo registracijos procesą“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, šiuo metu sąskaitos atidarymas šioms įmonėms yra apsunkintas, tačiau situacija pagerės, kai bus priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas.

„Registracijos procesas yra apsunkintas, nes veikia Seimo priimtas Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymas ir apsunkina sąskaitos atidarymą. (...) Kad išspręstume šią problemą, Vyriausybė priėmė sprendimą ir teikė Seimui pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo vieną straipsnį, kuriuo būtų galima steigti akcines bendroves nebūtinai turint sąskaitas bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Laukiame Seimo sprendimo, tas labai palengvintų patį įmonių persikėlimo procesą“, – sakė R. Sinkevičius.

Pasak ministro, kiti procesai, susiję su Migracijos departamentu, vizų išdavimu, laikino gyvenimo situacija, yra išspręsti Vyriausybės sprendimais.

„Sistema sukurta, ji lieka, ji bus suderinta su Europos Komisija, bet jos šiais metais greičiausiai nebus. (...) Kol jai nėra skirtas finansavimas, tol negali kreiptis į Europos Komisiją dėl suderinimo, o finansavimo kitų metų biudžete nėra. Jei bus Seimo narių parodytos iniciatyvos, tai ji (priemonė mokytojams – BNS) bus“, – BNS sakė ministras.

„Mes paliekame biurokratiją ir visus aprašus padarysime, o būsimai valdžiai  – kardinalus sprendimas“, – pridūrė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau skelbė, jog išmokoms reikėtų apie 6,4 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS praėjusią savaitę sakė, kad reikia atlikti daug procedūrų ir šią paramą suderinti su EK, o kol tai nėra atlikta, asignavimai kitų metų biudžete nėra numatyti.

Ministrų kabinetas rugsėjį iš esmės pritarė planams nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas švietimo darbuotojams. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad tai bus tokia pat priemonė, kaip ir medikams, kartu skirta palaikyti turizmo ir sveikatingumo verslą.

Medikams Vyriausybė šiemet skyrė po 200 eurų dotacijas, visos priemonės biudžetas siekia 10 mln. eurų.

„Aš savo politinę karjerą baigiau. Gaila. Negalėjau pratęsti. Jau taškas padėtas ir  nepersigalvosiu.Man kiti rinkimai jau nėra svarbūs, o partijos reikalus aptarsime partijos forumuose“, – BNS sekmadienio vakarą sakė R Sinkevičius.

R. Sinkevičius Jonavos apygardoje surinko apie 35 proc. balsų. Jį įveikė socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

„Būna laikas laimėti, ateina laikas ir pralaimėti. Dabar kaip tik turėsiu gerą laiką savo dar asmeniniame gyvenime, kol nespaudžia kokios sveikatos problemos“, – teigė R. Sinkevičius.

R. Sinkevičius šiuo metu yra socialdarbiečių partijos pirmininko pavaduotojas ir frakcijos Seime seniūnas. Parlamente, išrinktas toje pačioje vienmandatėje Jonavos rinkimų apygardoje, jis dirba jau ketvirtą kadenciją, nuo 2000 metų, išskyrus 2004-2008 metų kadenciją. Tuo metu nepatekęs į Seimą jis dirbo koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktoriumi. 

Parlamentaras visas kadencijas dirbo parlamentiniame Ekonomikos komitete.

Nuo 2017 metų gruodžio vadovavo Ekonomikos komitetui, nes tuometinis vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas ekonomikos ministru, o jam pradėjus eiti eurokomisaro pareigas, R. Sinkevičius 2020 metų vasarą tapo ekonomikos ir inovacijų ministru.

2012-2016 metais R. Sinkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministro nuomone, tarp jau numatytų priemonių, kaip padėti turizmo sektoriui, galima svarstyti dar vieną, kuri itin aktuali didžiųjų miestų viešbučiams – turistų stokojantiems konferencinio verslo viešbučiams kompensuoti komunalinius mokesčius.

„Apgailestaujame, kad pandemija stipriai paveikė turizmo sektorių, ministerija siekia visais įmanomais būdais padėti, kurdama pagalbos priemones, orientuotas būtent į nuostolius skaičiuojantį turizmo sektorių. Viena iš paskutinių pasiteisinusių priemonių – atostogos medikams. Šios priemonės galutiniai naudos gavėjai ne tik poilsiu pasinaudoję medicinos darbuotojai, bet viešbučiai, SPA centrai, sodybos ar kitas turizmo paslaugas teikiančios įstaigos. Panašiu principu ruošiamės kitai priemonei – atostogoms pedagogams, kurios idėjai pritarta Vyriausybėje, ir kuri dar tik bus rengiama. Tačiau suprasdami, kad sunkumų patiria ir didžiųjų miestų viešbučiai, orientuoti į konferencinį turizmą, ieškosime galimybių, kaip kompensuoti komunalinius mokesčius, kad tokio tipo apgyvendinimo įstaigos šaltuoju periodu, kai sąskaitos išauga, galėtų išgyventi“, – teigia ministras R. Sinkevičius.

Viceministrei Vitalijai Jankauskaitei-Milčiuvienei, atsakingai už turizmo sektorių, pavesta šį klausimą išdiskutuoti Turizmo verslo krizės valdymo grupėje. Būtina atlikti analizę, koks būtų lėšų poreikis, ir kaip turėtų veikti priemonė, kad pagalbą gautų tos apgyvendinimo įstaigos, kurios neturi galimybių pasinaudoti kitomis priemonėmis.

Susitikimo metu iškeltas klausimas ir dėl besibaigiančių paskolų palūkanų „atostogų“ verslui. Ministro R. Sinkevičiaus sprendimu, spalio pradžioje bus organizuojamas susitikimas su verslo asociacijomis ir finansų sektoriaus atstovais dėl artimiausios ateities perspektyvų.

Susitikime taip pat dalyvavo ekonomikos ir inovacijų viceministrai Jekaterina Rojaka bei Marius Skuodis, ministro patarėjai bei PPAR Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio atstovai.

„Lūkesčiai būtų tokie, kad situacija išliktų tokia pati, kaip dabar, nekintanti. Nepaisant optimistinių norų, gyvenimo realybė įneša tam tikrą neramybę. Kiek man žinoma po susitikimo su verslo asociacijomis, kai kas jaučia neramumą, kad reikės vykdyti Aliaksandro Lukašenkos nurodymus, turiu galvoje Baltarusijos įmones – „Belkalį“, „Azot“. Jos jaučia tam tikrą neramumą, bet techninių sprendimų arba oficialių pranešimų uostui, geležinkeliui kol kas neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.

„Lietuviškos įmonės Baltarusijoje nesireiškia politiniame fone, kiek man žinoma, tačiau plėtros planus visos yra sustabdžiusios. Iš tų didesnių įmonių dvi bent jau sako, kad greičiausiai nieko skaudaus neįvyks, dar dvi – galvoja, kad vis dėlto gali turėti poveikį“, – sakė ministras.

Pasak jo, siekiant pritraukti baltarusiškas įmones į Lietuvą, ketinama inicijuoti pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje.

„Kalbant apie verslo persikėlimą į Lietuvą, mes suinteresuoti, kad ypač aukštų technologijų verslas, IT specialistai, įmonės mokėtų mokesčius mūsų valstybėje, dirbtų čia. Didžiąja dalimi sąlygos aptartos, kaip čia greičiau Baltarusijos įmonėms įsikurti, nes visoje ES veikia tos pačios nuostatos dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos. Mes po paskutinio pasitarimo ketiname rengti Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir turinčią sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje“, – teigė R. Sinkevičius.

Jis taip pat pridūrė, kad neteko girdėti dėl konkrečių veiksmų dėl judėjimo apribojimo pro Baltarusiją vežėjams.

„Kiek aš žinau, čia buvo sukilęs gandas, kad išsigąsta buvo, kažką reikės daryti, po to buvo apsispręsta aukštu lygiu, kad gal nieko nedarykime. Nieko nedarėme ir nieko neįvyko“, – sakė ministras.

Baltarusijos tariamam prezidentui A. Lukašenkai grasinant nukreipti krovinius nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad tuo atveju, jei tai būtų įgyvendinta, Lietuva nukentėtų, tačiau ne drastiškai.

Šie verslininkai savo veiklą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra užregistravę pagal 47.8 grupę (mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse), į kurią įtraukta ir mažmeninė prekyba maisto, gėrimų ir tabako gaminiais, todėl, nors prekiauja turgavietėje tik ne maisto produktais, iki šiol turgavietės mokesčio kompensacija pasinaudoti negalėjo.

„Yra apie tūkstantis smulkiųjų verslininkų, kurie faktiškai atitiko visus kriterijus, tačiau negalėjo gauti šios kompensacijos. Dabar kliūtys pašalintos, tad raginame verslininkus artimiausiu metu užpildyti paraiškas kompensacijai gauti per platformą „Mano VMI“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonę „Turgavietės mokesčio kompensacija“ 300 eurų išmokos skiriamos ne maisto produktais turgavietėje prekiaujantiems verslininkams, kurie dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino buvo priversti sustabdyti veiklą. Šiai priemonei įgyvendinti skirta 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Turgavietėse ne maisto produktais prekiaujantys verslininkai, siekiantys gauti 300 eurų kompensaciją, iki šių metų rugsėjo 16 dienos per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) platformą „Mano VMI“ turi užpildyti paraišką. Vienas turgavietės verslininkas gali pateikti vieną paraišką.

Siekiantis gauti išmoką turgavietės verslininkas turi būti vykdęs veiklą nuo šių metų kovo 1 d. iki karantino paskelbimo (t. y. iki kovo 15 d. imtinai) ir tęsti veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą nuo veiklos apribojimų panaikinimo  (t. y. nuo balandžio 30 d.) iki Aprašo įsigaliojimo dienos.

Ministras teigė, kad nerimą keliantys augantys užsikrėtusiųjų skaičiai, jis norėjo įvertinti, ar įmonė galėtų susitvarkyti, jeigu atliekų padidėtų „kartotiniais dydžiais“, ar užtektų personalo ir kitų resursų.

„Įsitikinau, kad iš tikro įmonės pajėgumai nėra išnaudoti, personalas tinkamas, įranga veikianti ir šiaip yra nusistovėjusi darbo tvarka – tiek surinkimas atliekų pavojingų ryšium su COVID-19, na, ir manau, kad jeigu tokia banga kiltų, neiškiltų problemos susitvarkyti su pavojingomis medicininėmis atliekomis“, – žurnalistams antradienį Šiaulių rajone sakė ministras.

Ministras paaiškino, kad didesnių atliekų srautų tikimasi, nes pasiruošimas galimai antrajai bangai, įskaitant ir apsirūpinimą apsaugos priemonėmis, yra geresnis.

„Dabar tų apsaugos priemonių – tiek kaukių, antbačių, chalatų, visų kitų dalykų, skysčių jau yra sukaupta ir valstybė turi rezervą, gydymo įstaigos turi rezervą, ir savivaldybės kai kurios turi – netgi nepamatuotai didelį rezervą. Taip kad tų saugos priemonių kaip atliekų pavojingų gali susidaryti ryšium su antrąja banga gerokai didesni kiekiai“, – sakė ministras.

„Toksikos“ vadovas teigė, jog įmonė pasirengusi didesnių su koronavirusu susijusių atliekų apimčių utilizavimui. Arūno Dirvinsko teigimu, šiuo metu įmonė per parą sunaikina apie 30 tonų pavojingų atliekų, o per mėnesį – apie 900 tonų, iš kurių 80 tonų yra medicininės atliekos.

„Mūsų galimybės yra daug didesnės, jeigu kiltų antroji COVID-19  banga ar būtų poreikis didesniam kiekiui, tikrai esame pasiruošę sunaikinti didesnį kiekį medicininių atliekų“, – žurnalistams antradienį sakė A. Dirvinskas. 

Pasak jo, tiksliai neaišku, kiek iš atvežamų atliekų yra su koronaviruso užkratu, tačiau A. Dirvinskas spėja, kad jų gali būti apie 40 tonų per mėnesį.

Jo teigimu, utilizuojant pavojingas atliekas su galimu koronaviruso užkratu, darbuotojai dėvi papildomas apsaugos priemones, o tie, kurie priima atliekas, su jomis neturi tiesioginio kontakto.

Anot įmonės vadovo, kol kas vis dar iššūkiu lieka pavojingų atliekų surinkimas iš gyventojų.

„Tai labai opi tema, šiandien labai svarbu, kad atliekos su COVID-19 užkratu nepapultų į buitinių atliekų srautą, o vėliau ir į komunalinių atliekų sąvartyną. Šiandien, deja, nėra sistemos, kaip surinkti atliekas iš gyventojų“, – teigė A. Dirvinskas.

Unifikuotos tvarkos nėra ir netgi teoriškai žiūrint ji sunkiai įgyvendinama.

Pasak jo, jei įmonei būtų pavesta šias atliekas surinkti, ji tam tikromis dienomis ir valandomis surinktų atliekas tiesiogiai iš žmonių.

A. Dirvinskas pabrėžia, jog pavojingų atliekų į įmonę kasmet atvežama vis daugiau – pasak jo, tai rodo didėjantį verslo sąmoningumą.

„Tų (pavojingų – BNS) atliekų kasmet didėja, didėja verslininkų pilietiškumas. Kiekiai kasmet auga, tai reiškia, kad mažiau atliekų patenka į komunalinių atliekų sąvartynus“, – teigė jis.

Anot ministro R. Sinkevičiaus, valstybėje trūksta sistemingo požiūrio į atliekų surinkimą

„Tenka tik apgailestauti, kad šitos pavojingos medicininės atliekos, kurios naudojamos COVID-19 prevencijai, – šiandien nėra sistemos savivaldybėse, kaip jas surinkti ir taip jas paskui saugiai pristatyti į, sakykime, įmonę. Įmonė pati pasiruošusi jas surinkti, jeigu savivaldybės nusistatytų kažkokią tvarką. Unifikuotos tvarkos nėra ir netgi teoriškai žiūrint ji sunkiai įgyvendinama“, – sakė R. Sinkevičius.

Ministras pažymėjo, kad svarbu šviesti ir visuomenę, jog pavojingos atliekos yra ne tik apsaugos priemonės, bet ir nebegaliojantys vaistai, kiti medicininiai preparatai, maisto papildai.

Pasiteiravus, ar Latvijai paprašius pagalbos utilizuoti su COVID-19 susijusias atliekas, R. Sinkevičius neatmetė tokio bendradarbiavimo galimybės.

„Jeigu kaimynai prašytų ir jeigu norėtų susimokėti, nes viskas kainuoja, utilizavimas taip pat – niekas už dyką nieko nedaro, – tai toks bendradarbiavimas yra galimas“, – sakė ministras.

Dėl valstybinio banko spręs darbo grupė

– Kol kas nėra sutarimo, kaip turėtų atrodyti Valstybinis plėtros bankas. Kokia jūsų vizija?

– Norėčiau pabrėžti, kad visi valstybinio ar plėtros banko galimi variantai turi gulti ant stalo ir turėti teisę būti svarstomi. Neturėtų būti taip: atsirado vienas žinovas ir darome šitaip, ir ne kitaip. Tam ir yra sudaryta darbo grupė. Jai suteikta teisė kreiptis ekspertų pagalbos, žinoma, ir apmokant, kreiptis konsultantų pagalbos. Darbo grupė sudaryta iš žmonių, kurie  tas problemomis yra sprendę. Aš linkęs laukti ekspertų ir darbo grupės išvadų. O po to būtų labai sveika ir pasitikrinti, ir tai bus privalu. Reikės kreiptis į Europos Komisiją ir gauti leidimą arba jo negauti, kad tokį veiksmą darytume. Bet tai reikia atlikti nepaisant to, kad kadencija jau baigiasi, nes Seimas priėmė sprendimą, Prezidentas jį pasirašė, premjeras nurodė ministerijai sudaryti darbo grupę. Nuo tos problemos neturime teisinio pagrindo nueiti. Galutinio rezultato pasakyti negaliu, remsiuosi tuo, ką pateiks darbo grupė.

Dažnai politikų noras būna atverti duomenis nemokamai visuomenei, visuomenė už tai ir turėtų sumokėti.

– Kada galima tikėtis darbo grupės išvadų?

– Šio mėnesio pabaigoje.

– Esate užsiminęs apie idėją diskutuoti ir apie jau veikiančio banko steigimą.

– Tai yra vienas svarstytinų variantų ir ne daugiau.

– Ar galima tikėtis kokių nors konkrečių veiksmų iki rinkimų?

– Šiuo metu ekspertai diskutuoja, bet ten iki rinkimų optimistinių gaidų negirdžiu. Tai gal būtų pradėtas procesas, bet jokiu būdu jis nebūtų baigtas.

Nebūtiniausi projektai

– Valstybės kontrolė pažymi, kad "Ateities ekonomikos DNR" plane atsiranda projektų, neskatinančių ekonomikos. Ar sutinkate su tuo?

– Reikia sutikti su Valstybės kontrole. Valstybės investicijų programa (VIP) yra trimetis dokumentas, kur trejiems metams numatomas projektų sąrašas ir lėšų poreikis. Dažnai projektui skiriama ne visa suma, o tik tam tikra dalis. Tokiu būdu įgyvendinimo laikas užsitęsia, bet projekto nebegalima išbraukti iš investicijų programos, nes pinigai jau išleisti, o rezultatas dar nepasiektas.

Kad visai neskatintų ekonomikos, tai vargu, nes prie projektų dirbs statybininkai, kažką statys, renovuos, bet kaip patys objektai dalyvaus prekių paslaugų kūrimo procese. Tokių objektų yra daug ir nemažai. Jų lyg ir išbraukti negali, bet jų ir ekonominis efektyvumas ne toks didelis, kokio norėtųsi pertvarkant ekonomikos stuburą.

– Kokie labiausiai kvestionuojami projektai?

– Tokių pavyzdžių apstu, jei pasirinksime VIP, kuri buvo patvirtinta su biudžetu, tai pamatysime, kad ten yra ir bažnyčių restauravimas, tai galbūt ir nėra blogai, yra ir kai kurių valstybės įstaigų pastatų atnaujinimas, šildymo sistemų keitimas. Negali pasakyti, kad tai nereikalingi projektai, bet ar jie duos ekonominį proveržį, yra labai abejotina.

Duomenys prastai saugomi

– Lietuva vertinama kaip mažiausiai atvirų duomenų srityje pažengusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybė. Valstybė atsiduria paskutinėse pozicijose vertinant bendrą atvirų duomenų politikos pažangą. Kodėl duomenų atvėrimo klausimai juda taip lėtai?

– Tiesą sakant, aš nežinau, kokie argumentai būtų neatverti duomenų. Kiekviena valstybė turi saugomus duomenis, kurie nėra vieši, susiję su valstybės nacionaliniu saugumu, bet viešųjų įstaigų, įmonių, valdžios duomenys turi būti atverti. Kodėl taip nepadaroma? Matyt, kad mūsų supratimas dar yra nepriaugęs iki to, kad galima saugiai ir be trikdžių atverti duomenis.

Vienas klausimų galėtų būti, kad duomenų atvėrimas kažkiek kainuoja, gal sistemų trūksta, nors elektroniniai valdžios vartai vis daugiau paslaugų teikia. Bet šiaip galimos informacijos, kuri nekenkia valstybės saugumui, atvėrimas yra mentaliteto ir šiek tiek finansų klausimas. Jeigu atveri duomenis, atvėrimas kažkiek kainuoja. Registrų centro kai kurie duomenys atiduodami nemokamai. Suprantama, nieko nemokamo nebūna, įmonei reikia atnaujinti programinę įrangą ir tai kainuoja. Tik klausimas, ar valstybė yra pasirengusi sumokėti už tai. Dažnai politikai nori duomenis visuomenei atverti nemokamai, tačiau visuomenė už tai turėtų sumokėti.

– Kaip galėtumėte bendrai įvertinti valstybinės reikšmės duomenų saugą Lietuvoje, ar ji yra pakankama?

– Šiuo metu negalėčiau į šį klausimą atsakyti teigiamai, nes paskutiniai įvykiai rodo, kad ji nėra pakankama. Jei peržvelgtume teisinę bazę, matytume, kad įstatyme numatyta beveik 400 duomenų bazių migracija į tam tikras saugyklas ar saugojimo vietas. Šiuo metu tokios vietos yra numatytos tik dvi – Vyriausybės rūmai ir Lietuvos radijo ir televizijos centras. Mano nuomone, turėtume numatyti ne mažiau kaip penkias vietas. Strategiškai esame aptarę, kad dar dvi duomenų bazės turi būti įkurtos Kaune, ypač svarbių duomenų kopijos turi būti saugomos NATO būstinėje, kaip vienoje iš saugiausių, o dar viena duomenų bazė galėtų būti prie Vilniaus televizijos bokšto. Artimiausiu metu duomenų bazė galėtų būti išplėsta vienu iš tų adresų.

Optimizmo didelio nėra. Jeigu virusas ir toliau plis, tai optimizmo bus vis mažiau.

– E.sveikatos veiklos nepavyko atkurti daugiau nei savaitę, nebuvo atsarginių serverių. Kokios dar sistemos, jūsų manymu, reikalautų peržiūros?

– Sutapo, kad, atsitikus nemaloniam įvykiui su Registrų centru, iš ministerijos išėjo nurodymas visiems duomenų bazių turėtojams atlikti savo saugyklų reviziją – pasižiūrėti, kiek jie atitinka fizinės saugos, priešgaisrinės saugos reikalavimus. Manau, kad tai bus vykdoma ir lauksime konkrečių sprendimų bei investicijų į tarptautinius reikalavimus atitinkančių naujų duomenų bazių atsiradimą. Į tai valstybė turės investuoti.

Viešieji pirkimai – opi tema

– Pirmosios koronaviruso bangos metu viešieji pirkimai vyko neskelbiamų derybų būdu ir tai sukėlė tam tikrų diskusijų. Jūsų nuomone, ar antrosios bangos metu viešieji pirkimai taip pat galėtų vykti tokiu būdu?

– Būtų geriau, kad taip neatsitiktų. Bet šiaip pritariu premjero pozicijai, kad kontroliuojančios tarnybos, turiu omenyje Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kurios dabar užsiima praeities pirkimais, nagrinėja teisiniu požiūriu, reikia kad jos daugiau įsijungtų į procesą, teiktų konsultacijas. Pagaliau Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų turėti savo vadovą ir galėtų teikti konsultacijas, o ne vertinti tik po įvykio.

– Lietuvoje dar labai atsiliekame pagal mokslo tyrimų eksperimentinę plėtrą. Investicijos į tai nesiekė 1 proc. 2018-aisiais, ES vidurkis buvo šiek tiek daugiau kaip 2 proc. Lietuvoje kalbama daug apie inovacijas, tačiau šis sektorius yra tarsi šešėlyje. Kas lemia nenorą investuoti į mokslo tyrimų plėtrą?

– Turbūt rizikos baimė. Mokslinė ir eksperimentinė plėtra visada susijusi su rizika. Atlieki mokslinius tyrimus, bandai ištyrinėti kažką ir sukurti produktą, bet turi prisiimti riziką, kad produktas gali būti nepatrauklus rinkai. Garantuoti, kad kiekvienas mokslinis tyrimas pasibaigs komercializacija, negali, tokių garantijų niekas neduoda. Mano pozicija būtų nebijoti, ypač "Ateities ekonomikos DNR" kontekste. Kartais net jei iš 10 mokslinių tyrimų bent 1 būtų pritaikytas praktikoje, bent jau aš laikyčiau, kad tai teigiamas rezultatams. Galima tikimybė, kad tas vienas pritaikymas gali atpirkti visas sąnaudas, kurios buvo išleistos moksliniams tyrimams, kurie nepasiteisino.

Kiek kalbuosi su mokslininkais apie mokslo tiriamuosius darbus,  jie orientuojasi ne tiek į fundamentaliuosius tyrimus, nors irgi atskirose srityse, kaip gyvybės mokslai ar medicina, yra svarbu, bet jų tyrimai daugiau kreipiami į komercializaciją. "Ateities ekonomikos DNR" plane yra numatytos reikšmingesnės sumos, kurios siekia kelis šimtus milijonų eurų mokslo tiriamiesiems darbams ir jų praktiniam pritaikymui.

Robotai visko nepakeis

– EBPO duomenimis, 40 proc. darbo vietų Lietuvoje patiria labai didelę automatizavimo riziką. Ar darbuotojai ir verslas pasiruošę automatizavimui?

– Visada galėtų būti geriau šioje srityje. Jei būtų pakankamai išsilavinusių darbuotojų, tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nereikėtų inicijuoti Vyriausybėje sprendimo projekto, kuris nuo rugsėjo turėtų būti įgyvendintas ir turėtų būti skirta 430 papildomų stipendijų, kad turėtume specialistų, kurie mokytųsi tiksliųjų mokslų. Tai padarėme matydami trūkumą. Specialistų pertekliaus šiuo metu tikrai nėra.

– Kaip darbuotojams neprarasti darbo vietų automatizuojant verslą?

– Dėl darbo vietų visada turėtų būti konkurencija. Kiekvieną juodo ar sunkaus fizinio darbo vietą išsaugoti, abejoju, ar turime tokį tikslą. Man atrodo, kad šitas tikslas yra labai menamas ir neperspektyvus. Neišvengiamai judėsime link ketvirtos pramonės revoliucijos. Automatizacija, robotizacija visur vyksta pasaulyje, nebūsime išskirtiniai. Priešingai, norėtųsi, kad tas procesas būtų spartesnis, tada ekonominė pažanga ir darbo našumas būtų didesnis. Daugelio mūsų gerovė priklauso nuo produktyvumo. Jį galima skaičiuoti įvairiai. Anksčiau žmonės skaičiuodavo produkcijos kiekį, pagaminamą per laiko vienetą. Dabar skaičiavimai keičiasi – kokią pridėtinę vertę sukuria savo darbo vietoje per laiko vienetą. Todėl galima paaiškinti, kodėl tos pačios profesijos žmonės šalyse, kuriose yra aukštesnis skaitmenizacijos lygis, uždirba daugiau nei tie, kurie dirba mažai automatizuotoje darbo vietoje.

– Ar jau atsisakoma idėjos sujungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas?

– Mano paskyrimas turbūt verčia daryti išvadą, kad jungimo procesas per šią kadenciją neįvyks. Jei būtų planuota jungti, tai nereikėjo ministro skirti. Dar pakentėti reikėjo su vienu ministru per kelis aukštus šito pastato, tad būtume išlaukę ir dar kurį laiką. Bet ministerijų jungimas nėra toks spartus procesas, kaip gali atrodyti, tai ne vien tik iškabos pakeitimas. Yra ir turtas, ir funkcijos, ir teisinė bazė.

Nemanau, kad Seimas rudens sesijoje imtųsi svarstyti ministerijų jungimo ir teisinės bazės keitimo klausimus. Tiesiog, matyt, nebus tam laiko.

Verslas nebus suvaržytas, kaip anksčiau

– Nors ir žadama, kad ekonomika nebus uždaryta vėl, kokių iššūkių verslas turėtų tikėtis įsismarkavus antrajai koronaviruso bangai?

– Vidaus vartojimui valstybė gali ryškiai daryti įtaką – dotacijos, kreditai, subsidijos ir pan. Žmonės turi daugiau pinigų, jie yra mokūs pirkėjai, perka paslaugas. Tokiu būdu vidaus vartojimas yra gaivinimas. O su eksportu yra daug sudėtingiau. Esant antrajai bangai, ko nelinkėčiau, bet tenka dėl to nerimauti – tai prekių judėjimo grandinės trūkinėjimai, kuriems valstybė nelabai gali daryti pveikį. Jei užsidaro sienos, tai ir prekių judėjimas, verslo grandinės ima trūkinėti. Kadangi eksportas sudaro mūsų ekonomikos didžiąją dalį, tad čia tam tikros baimės yra.

Galvojame apie kitų priemonių atsiradimą. Vieną tokių paminėti verta, kurios biudžetas planuojamas apie 600 mln. eurų. Tai prekinio kredito atsiradimas eksportui. Jeigu įmonė siunčia savo produkciją, negali jos išsiųsti dėl kažkokių priežasčių, jai garantuojamos pajamos arba apmokėjimas už tas potencialiai neišsiųstas pagamintas prekes. Manau, kad ji per mėnesį  turėtų būti įgyvendinta, siekiant prevencinių tikslų. Galbūt to kredito įmonėms neprireiks, jei sienos užsidarys, bet ji turi būti. Ir teisinė bazė, ir ta visa schema, aprašas, kaip tai turi vykti, turi būti pasirengta.

Iš kitos pusės, bendra ES politika, jei sienas reikės uždaryti, ar kiekvienas elgsimės, kaip kas sumanė, neprognozuojamai, ar tai bus bendra ES koronaviruso valdymo politika. Tai irgi labai svarbu, kad verslas žinotų, į kokias rinkas orientuotis.

– Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva per mažai išnaudoja turimą turizmo potencialą. Kokį vaidmenį turi vaidinti turizmas mūsų ekonomikoje?

– Dabar nėra geras metas skatinti (turizmą – ELTA). Nėra kaip jo propaguoti, apribotas judėjimas. Kai kurios valstybės reikalauja turistų draudimo nuo COVID-19, jeigu atvykęs susirgtų, kad gautų draudimą. Draudimo kompanijos ne visada teigiamai žiūri į tuos dalykus. Tai visa eilė problemų. Bet turizmas nėra paliktas nuošalyje, priemonių yra šiandien, kai iš pat pradžių beveik nieko nebuvo.

– Po karantino kiek įsibėgėjusi turizmo įmonių veikla gali būti paveikta naujosios bangos, kai grįžtantiems iš tam tikrų užsienio šalių gali tekti izoliuotis. Ko šiuo metu tikėtis turizmo sektoriaus įmonėms?

– Optimizmo didelio nėra. Jeigu virusas ir toliau plis, tai optimizmo bus vis mažiau. Bet tos priemonės, kurios šiuo metu veikia, jos nebus nutrauktos. Jei reikės papildyti lėšomis, tai galvosime, kaip tai padaryti. Bet didesnio dotacijų kiekio, kad pasipils pinigų lietus, šito irgi neprognozuočiau.

Prašome turistinių kompanijų, kad klientui pasakytų – štai važiuoji į tą šalį, sergamumo rodikliai tokie, tendencija yra tokia, prisiimk grįžimo, sienos kirtimo riziką. Turi įspėti. Tai kliento labui, ne turizmo įmonės labui, bet žmogus turi turėti galimybę rinktis.

„Nemanau, kad dabartinė Vyriausybė dėl to apsispręstų. Vadinasi, naujas kabinetas po rinkimų bus formuojamas dar su dviem atskirais ministrais. O tada jau naujoji Vyriausybė ir priims politinį sprendimą, ar jungti šias ministerijas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė R. Sinkevičius.

BNS primena, kad Energetikos ministerija kovo mėnesį Seime registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos panaikinimo įstatymo projektą, taip pat kitų su pertvarka susijusių įstatymų pataisas. Ekonomikos ir inovacijų ministeriją siūloma prijungti prie Energetikos ministerijos, jai perduodant ir dalį Aplinkos ministerijos funkcijų.

Naujoji Vyriausybė ir priims politinį sprendimą, ar jungti šias ministerijas.

Premjeras Saulius Skvernelis kovo pradžioje teigė, kad naujai ministerijai galėtų būti perduotos šiuo metu Aplinkos ministerijai pavestos funkcijos, susikusios su pastatų renovacija, žaliąja energetika.

Ministerijų sujungimą planuota užbaigti iki šių metų spalio 1 dienos. Užbaigus pertvarką nauja institucija vadintųsi Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija.

„Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą. Čia kalbama apie bankus, esančius mūsų valstybėje“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.

Anot jo, taip pat svarstomos galimybės į banką apjungti nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) bei kitas. Anksčiau kalbėta, kad be „Invegos“, bankas būtų kuriamas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu.

„Su prezidentu aptarėme, kad svarstytini yra įvairūs variantai banko koncepcijos, tame tarpe tokių įstaigų kaip „Invega“, kuri disponuoja piniginėmis lėšomis ir šiandien galima ją beveik pavadinti mini bankeliu, nes ji teikia garantijas, paskolas, prijungti kitas įstaigas prie jos, kad paskolų teikimo galimybės būtų didesnės ir verslui patrauklios, konkurencingos arba netgi su geresnėmis sąlygomis teikiančios paslaugas negu komerciniai bankai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Valstybinis plėtros bankas turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninėmis paslaugomis.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Valstybinis plėtros bankas turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninėmis paslaugomis. G. Nausėda pakartojo, kad būsimas bankas turėtų sujungti veikiančias valstybės finansines plėtros įstaigas.

„Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija“, – pranešime sakė prezidentas.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi efektyviai administruoti ekonomikos gaivinimo plane numatytas priemones.

Birželį Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras – iki rugsėjo ji turėtų pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl techninės paramos.

„EK turi išnagrinėti, ar ta schema, kuri bus pasiūlyta, nepažeidžia konkurencijos, ar tai nėra pernelyg didelė valstybės pagalba vienai verslo rūšiai ir turime gauti EK pritarimą tokiam veiksmui“, – sakė R. Sinkevičius.

Pasak ministro, steigiamas valstybinis bankas nebus kuriamas Lietuvos pašto pagrindu – paštas galėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas.

„Problema tame, kad regionuose didieji bankai savo paslaugų rato nebeplečia, o siaurina, tai kažkuo reikia kompensuoti. Manau, kad Lietuvos pašto vaidmuo galėtų būti patalpų ir paslaugų suteikimas būsimam bankui. Pašto skyriuose galėtų būti vykdoma mažmeninė bankininkystės veikla“, – sakė jis.

„Pašto pavertimas banku, man atrodo, nėra realus, greičiausiai tai bus apjungimas institucijų kaip „Invega“ ir kitų valstybės lėšomis disponuojančių įstaigų į veną ir sukūrimas tokio banko, bet pašto dalyvavimas gali būti prijungtas taip pat“, – pridūrė jis.

Liepos pabaigoje R. Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė vertina Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į EK dėl techninės pagalbos galimybių ir apimčių bei kitus klausimus. Planuojama, kad išvadas Vyriausybei ji pateiks antroje rugpjūčio pusėje, BNS pranešė ministerija.

Darbo grupei vadovauja ekonomikos ir inovacijų viceministė Jekaterina Rojaka, joje taip pat dirba viceministras Marius Skuodis, ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, kancleris Alenas Gumuliauskas, žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, finansų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas, kiti šių ministerijų atstovai.

Banko kūrimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Prezidentūroje liepos pradžioje surengus diskusiją apie tokio banko kūrimą pranešta, kad valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos – „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.