„Apie ikiteisminį tyrimą atskirai nekalbėsiu, kalbant apie vidinį vertinimą, galvoju, kad per porą mėnesių tam tikrus atsakymus su pasiūlymais, galbūt teisėkūriniais, vidinių procedūrų pasiūlymais, tiek veiklos efektyvinimo, tiek resursų prasme, tiek per veiklos funkcionalumą, turėsime“, – trečiadienį Seime po uždaro Antikorupcijos komisijos posėdžio žurnalistams kalbėjo R. Kiškis.

„Į vertinimą žiūrime kompleksiškai, ir vienas iš siūlymų gali būti susijęs ir su finansiniu resursu“, – pabrėžė jis.

R. Kiškis aiškino atėjęs į komisijos posėdį tam, kad paaiškintų kokius veiksmus buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio istorijos kontekste atlieka FNTT.

„Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, tiek apie pačių ikiteisminių tyrimų efektyvumą, vertiname resursų klausimą ir t. t. Pasakiau ką atlieka tarnyba ir kada tikimės vertinimo“, – aiškino FNTT vadovas.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, penktadienio popietę buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

FNTT pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

„Aš dabar negalėčiau pakomentuoti teisėsaugos darbo, nes jie dirba pagal savo atitinkamus algoritmus. Ir viskas vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Dabar svarbiausia išsiaiškinti visą situaciją ir atsakyti į klausimus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį, kai Š. Stepukonis turėjo būti išleistas, prie FNTT laukė būrys žiniasklaidos. Laukė kelias valandas, prie FNTT užsisakinėjo ir maisto, bet veltui, nes pareigūnai Š. Stepukonį išvedė per galines duris.

FNTT direktorius R. Kiškis sako, kad jo paties nebuvo, taip sugalvojo jo kolegos.

Anot FNTT direktoriaus, Š. Stepukonio nuo visuomenės neslepia, labiau gal saugo privatų asmens gyvenimą. Bėdos dėl to, kad jis išleistas per kitą įėjimą – nemato.  

Š. Stepukonis sulaikytas vasario 10 d. Apie tai visuomenė informuota po dviejų dienų, vasario 12-ąją. Teigta, kad Š. Stepukonis buvo išvykęs į Ukrainą. Po to buvo teigiama, kad į Lietuvą grįžo pats.

Vidaus reikalų ministrė, paklausta apie skaidrumą ir atvirumą visuomenei, ir kad visuomenės interesas būtų pamatyti grįžusį rezonansinį įtariamąjį, atsakė: „Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teismo posėdžiai, per kuriuos buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių, vyko nuotoliu, todėl teisme Š. Stepukonio visuomenė irgi nepamatė, nors kai kurie kiti įtariamieji visuomenei būna parodomi.

„Tai prokurorų, kurie atsakingi už konkrečią bylą, sprendimas. Be abejo, kuomet dalyvauja ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kitą kartą jos turi tam tikrų intencijų informuoti apie savo darbo rezultatus“, – kalbėjo advokatas Rolandas Tilindis.

Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis.

Galinių durų taktika nėra nauja. Pavyzdžiui, kai neblaivią vairavusią televizijos laidų vedėją Editą Mildažytę policijos pareigūnai irgi išleido per vidinį kiemą, vėliau ji pasakojo, kad vengti objektyvų pamokė policininkai.

„Aš visai gal būčiau išėjusi pas tuos savo kolegas ir ką nors pasakiusi. Bet man patys pareigūnai sakė: „Žinai, mes tau pasakysime labai paprastai, jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna. Arba jeigu ko nors nėra, tai to ir nėra. Tai jeigu tavo vaizdo ten nebus, tu tikrai dėl to nenukentėsi“, – anksčiau yra pasakojusi E. Mildažytė.

Anot jo, vertinamas tarnybos darbas 2022 metais nutraukus ikiteisminį tyrimą. R. Kiškis pabrėžia, kad vidinis tyrimas nereiškia, jog tarnyba įžvelgia darbuotojų nusižengimų.

„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas – atliekam tarnybinį patikrinimą įsivertinti, ar vidinės procedūros suveikė, ar ne, ar galėjo vienas darbuotojas ar kitas kai kuriuos dalykus atlikti efektyviau“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Kiškis.

Anot jo, tarnyba aiškinasi, kaip buvo pasielgta su visais gautais pranešimais apie įtartinas operacijas, kiek jų buvo.

„Naujus sluoksnius dedam, (...) kad išsigaudytume galimas klaidas, ar buvo galima efektyviau pritaikyti vieną ar kitą saugiklį, ar išvis tie saugikliai suveikė, dėl to kad įgyvendinimas blogas, ar kad sistema taisytina“, – sakė R. Kiškis.

Anot jo, FNTT bendradarbiauja su Lietuvos banku, Lošimų priežiūros tarnyba, Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija.

Planuojame pas save sukurti iš skirtingų padalinių tam tikrą audito grupę, kuri į kai kuriuos klausimus atsakys: suveikė ar nesuveikė saugikliai.

„Planuojame pas save sukurti iš skirtingų padalinių tam tikrą audito grupę, kuri į kai kuriuos klausimus atsakys: suveikė ar nesuveikė saugikliai“, – pridūrė jis.

Anot R. Kiškio, šiuo metu reguliavimas yra pakankamas, bet galbūt būtų galima jį efektyvinti.

FNTT-oje 2022 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtartinos finansinės operacijos iš Lenkijos, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą buvo pervesta 3,9 mln. eurų. Šios lėšos tada buvo įšaldytos.

Tačiau konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminis tyrimas 2022 metų rudenį buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius anksčiau sakė, kad taip nutarta įvertinus ne tik Š. Stepukonio pateiktą informaciją, bet ir FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus duomenis.

Prokuratūra šių metų vasario pradžioje atnaujino šį tyrimą.

Jame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Prokuratūra teigia, kad didžiąją jų dalį – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

„BaltCap“ atliktas Š. Stepukonio veiklos tyrimas parodė, kad iš fondo įmonių jis neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų. Pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant daug suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat galimai atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus.

Pasak R. Kiškio, Š. Stepukonis taikiai bendradarbiavo su teisėsauga.

„Tas taikusis bendradarbiavimas su juo buvo nustatytas nuo pat susisiekimo su juo momento“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Kiškis.

„Tai reiškia, kad įgyvendinus kompleksą veiksmų tiek mūsų pačių teisėsaugos institucijos, tiek bendradarbiaujant su juo, jis atsirado per pakankamai trumpą laiko tarpą Lietuvoje ir jis buvo suimtas“, – pridūrė jis.

Pasak pareigūno, Š. Stepukoniui esant užsienyje Lietuvos teisėsauga bendradarbiavo su Ukrainos kolegomis, tačiau informaciją apie jo buvimą šioje šalyje turėjo tik neoficialią ir ji iki šiol nepatvirtinta.

„Kontaktas su įtariamuoju, nenustačius jo buvimo vietos, buvo. Būtent tuomet (...) buvo derinamas kuo skubesnis jo pristatymas į Lietuvą su tikslu dalyvauti procese“, – sakė tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas.

Spėliones, kad Š. Stepukonis pats pasidavė teisėsaugai grįžęs į Lietuvą, pakurstė tarnybų pranešimas, kad Š. Stepukonis vasario 10 dieną buvo suimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT), o ne kažkur kitur.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš „BaltCap“ instratruktūros fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Jo atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Pasak jo, yra gauta įvairios informacijos apie įtariamojo buvimo vietą.

„Yra įvairių informacijų. Ir medijų įvairių informacijų yra. Mes tai tikriname ir vertiname. Aš tikiu ir tikiuosi, kad netrukus turėsime progą pasikalbėti. (...) Be jo (Š. Stepukonio – ELTA) dalis mozaikos ir nesusidėliotų“, – LRT televizijai penktadienį teigė R. Kiškis.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pareiškė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų.

Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šią savaitę jis buvo atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

„Apie pažangą esant informuosime, galbūt kas savaitę, gal kas dvi. (…) Tai aukščiausio prioriteto tyrimas, sudaryta grupė iš kelių FNTT padalinių pareigūnų, šiuo atveju jų daugiau negu 10. Kontaktuojama su užsienio partneriais, su tais pačiais kolegomis iš Estijos. Ikiteisminis tyrimas yra labai didelės apimties, jau išsiųsta 100-ai pranešimų apie galimas finansines operacijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daryti bet kokias išankstines išvadas nesurinkus informacijos yra neprofesionalu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

R. Kiškis nurodė, negali pasakyti, kur šiuo metu yra Š. Stepukonis. „Dedame visas pastangas, kad atsirastų“, – sakė jis.

„Mes manome, kad sistema veikia tikrai gerai ir daugumoje atvejų vėliavėlės užsidega. Šiame etape didelių esminių trūkumų, kas liečia sistemą, nematome. Matome, ką reiktų taisyti kalbant apie reguliavimą, tai darome nuolatos, kas liečia įstatyminę bazę“, – pridūrė R. Kiškis.

FNTT vadovas spaudos konferencijoje teigė, kad jie dėl Š. Stepukonio buvo gavę vieną pranešimą iš bendrovės „Paysera LT“.

„Iš „Olympic Casino“, man atrodo, nebuvome gavę“, – sakė jis.

„Apskritai per 7 metus 7 STR – tai yra vadinami pranešimai apie įtartinas operacijas“, – dar pridūrė R. Kiškis.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Pastebimas šuolis

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų ar virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi 15 tūkst. eurų arba viršija šią sumą.

Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis pastebimas 2022 m.

„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis pastebimas 2022 m. Iki šių metų spalio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, viršijančias 15 tūkst. eurų. Čia įžvelgiame riziką, kad, netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak jo, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra didelių prevencijos spragų.

Įvertino operatorius

Atliekant analizę, buvo apžvelgta 195 depozitinių virtualiųjų valiutų pinigų operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių veikla, teisinis reglamentavimas, bendroves charakterizuojantys požymiai, bendroves steigiantys asmenys ir kt.

Analizuojant nustatyta, kad virtualiųjų valiutų operatorių įmonėms daugiausia vadovauja Lietuvos piliečiai (30 bendrovių, iš kurių 13 yra įsteigta parduoti). Taip pat jų yra įsteigę Jungtinės Karalystės (13), Kipro (12), Rusijos Federacijos (11), Estijos (10), Latvijos (10), Ukrainos (10), Prancūzijos (9) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (7) piliečiai ir kitų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų. Nustatyta, kad dauguma – per 80 proc. bendrovių – neturi nė vieno darbuotojo, apie kurį būtų pranešta „Sodrai“. Beveik 12 proc. bendrovių turi vos po vieną darbuotoją, o tik apie 7,7 proc. turi daugiau nei vieną darbuotoją.

Analizuotų bendrovių klientų ratą sudaro daugiausia ne ES piliečiai.

Veiklos vykdymo vietos, darbuotojų, sąskaitų finansų įstaigose neturėjimas, minimalus įstatinio kapitalo dydis, vadovai (akcininkai) – užsienio valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, labai mažas klientų – Lietuvos piliečių – skaičius rodo realaus virtualiųjų valiutų operatorių veiklai įsteigtų bendrovių ryšio su Lietuva nebuvimą.

Sava problematika

Prieš tai Lietuvoje buvęs minimalus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos teisinis reguliavimas, nepalanki situacija sektoriaus veiklai kitose valstybėse plačiai atvėrė Lietuvos rinką virtualiųjų valiutų operatorių paslaugoms teikti, imtos steigti šią veiklą vykdysiančios įmonės. Sektoriui plečiantis, rizika, kad veikla gali būti susijusi su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taip pat išaugo.

Atliekant strateginę virtualiųjų valiutų operatorių analizę, buvo identifikuota penkiolika šias paslaugas teikiančių bendrovių ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai, kurių patikrinimus atliks FNTT Priežiūros skyrius.

Šiuo metu yra patikrintos keturios virtualiųjų valiutų operatorių bendrovės ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai. Visų patikrintų bendrovių veikloje yra nustatyta PPTFPĮ pažeidimų. Atliekant patikrinimus nustatytus duomenis toliau nagrinės PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija, kuri spręs, ar pažeidimai dideli, ir skirs proporcingas poveikio priemones.

Sugriežtinta tvarka

Nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus PPTFPĮ pakeitimams, sugriežtinantiems virtualiųjų valiutų operatorių veiklos Lietuvoje sąlygas, tikėtina, kad dauguma bendrovių nebeatitiks nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su įstatiniu kapitalu, vyresniaisiais vadovais, vadovaujančiais darbuotojais ir veiklos ryšiu su Lietuva.

PPTFPĮ pakeitimais nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai. Įstatyme numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 tūkst. eurų, didinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – jie turės būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei.

Griežtinama klientų identifikavimo atliekant finansines operacijas riba, klientai turės būti identifikuojami, kai vienkartinių operacijų suma bus lygi 700 eurų arba viršys šią sumą.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas nuo kitų metų vasario 1 d. viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų pinigų operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, taip bus suteikiama daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius PPTFPĮ pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo R. Kiškį nuo rugsėjo 16 dienos paskyrė FNTT direktoriumi penkerių metų kadencijai. R. Kiškiui taip pat suteiktas vidaus tarnybos generolo laipsnis.

Kitu nutarimu Ministrų kabinetas iš pareigų atleido ligšiolinį FNTT vadovą Antonį Mikulskį, kurio kadencija baigiasi ketvirtadienį. Jis tarnybai vadovavo nuo 2017 metų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimu, teisės magistro išsilavinimą turintis R. Kiškis vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1995 metų, pastaruosius devynerius metus vadovauja Lietuvos kriminalinės policijos biurui, anksčiau yra vadovavęs Ukmergės rajono policijos komisariatui, turi didelę kovos su organizuotu nusikalstamumu patirtį, yra ne kartą apdovanotas ir skatintas už nuopelnus tarnybai ir valstybei. 

Pasak ministerijos, kaip specializuotos policijos įstaigos vadovas, jis koordinavo ir organizavo pokyčius policijos įstaigų padaliniuose, atliekančiuose ikiteisminį tyrimą ir kriminalinę žvalgybą, įgyvendino daug novatoriškų ir pažangių sprendimų šalies kriminalinės policijos veiklai gerinti. R. Kiškis didelį dėmesį skiria pažangos ir technologijų panaudojimo plėtrai.

VRM teigimu, R. Kiškio vadovaujamoje įstaigoje pareigūnai skatinami tobulėti, perimti patirtį iš pažangių užsienio valstybių, skleisti gerąją patirtį, dedamos visos pastangos pareigūnų motyvacijai didinti. Jam vadovaujant kriminalinės policijos biuras tapo tvirtu bei patikimu Europos teisėsaugos institucijų partneriu, padėjusiu įvykdyti ne vieną stambią tarptautinę operaciją.

Per praėjusius metus FNTT užbaigtus ikiteisminius tyrimus nustatyta valstybei padaryta žala – 44,3 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis siekia apie 21 mln. eurų. 2021 metais buvo pasikėsinta į 14,8 mln. eurų dydžio paramą iš Europos Sąjungos fondų.

Jo kandidatūrą Vyriausybei teikia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

R. Kiškis turėtų pakeisti dabartinį institucijos vadovą Antonį Mikulskį.

Teisės magistro išsilavinimą turintis R. Kiškis vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1995 metų, pastaruosius devynerius metus vadovauja Lietuvos kriminalinės policijos biurui, anksčiau yra vadovavęs Ukmergės rajono policijos komisariatui, turi didelę kovos su organizuotu nusikalstamumu patirtį, yra ne kartą apdovanotas ir skatintas už nuopelnus tarnybai ir valstybei. 

Pasak ministerijos, kaip specializuotos policijos įstaigos vadovas, jis koordinavo ir organizavo pokyčius policijos įstaigų padaliniuose, atliekančiuose ikiteisminį tyrimą ir kriminalinę žvalgybą, įgyvendino daug novatoriškų ir pažangių sprendimų šalies kriminalinės policijos veiklai gerinti. R. Kiškis didelį dėmesį skiria pažangos ir technologijų panaudojimo plėtrai.

VRM teigimu, R. Kiškio vadovaujamoje įstaigoje pareigūnai skatinami tobulėti, perimti patirtį iš pažangių užsienio valstybių, skleisti gerąją patirtį, dedamos visos pastangos pareigūnų motyvacijai didinti. Jam vadovaujant kriminalinės policijos biuras tapo tvirtu bei patikimu Europos teisėsaugos institucijų partneriu, padėjusiu įvykdyti ne vieną stambią tarptautinę operaciją.

Ministrės A. Bilotaitės teigimu, proveržis, naujas požiūris ir technologijų plėtra reikalinga ir FNTT, nes vis daugiau nusikaltimų atliekama elektroninėje erdvėje, o sparčiai besiplečiantis finansinių paslaugų sektorius kelia vis didesnių iššūkių valstybei, kuri turi prievolę prižiūrėti finansų rinkos dalyvių skaidrumą ir apsaugoti piliečių turtą.

„Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės, jos keliasi į elektronines erdvę, todėl turime sutelkti pajėgas ir užkirsti kelią valstybės ir piliečių apgaudinėjimui. Naujų iššūkių kyla dėl ekonominių sankcijų Rusijai įgyvendinimo bei dėl itin sparčios finansinių technologijų plėtros. Taigi užtikrinant šalies finansinį saugumą FNTT strateginė reikšmė kasdien auga, tarnybai reikalingi nauji gebėjimai ir proaktyvi veikla“, – sakė A. Bilotaitė.

Kaip nurodo VRM, iš naujojo FNTT vadovo tikimasi aktyvių veiksmų tobulinant rizikų bei grėsmių vertinimo sistemą, didesnio dėmesio veiklos skaitmenizavimui, efektyviai išnaudojant naujausias technologijas, taip pat analizuojant ir naujas finansinio sektoriaus veiklos formas.

Ministerija daug aktyvesnių tarnybos veiksmų tikisi identifikuojant, tiriant, realizuojant neteisėtai įgyto civilinio turto konfiskavimo procesus ir vykdant pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevenciją.

Anot ministrės A. Bilotaitės, tarnybai šiuo metu taip pat labai svarbu pasirūpinti ir pareigūnų gebėjimų bei motyvacijos kovoti su naujos kartos finansiniais nusikaltimus stiprinimu.

Jos teigimu, būtina imtis ir didesnės iniciatyvos vykdant prevenciją ir atliekant tyrimus veiksmų ir nusikaltimų, kuriais daroma žala yra didžiausia Lietuvos valstybės biudžetui ar Europos Sąjungos (ES) struktūriniams fondams.

Per praėjusius metus FNTT užbaigtus ikiteisminius tyrimus nustatyta valstybei padaryta žala – 44,3 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis siekia apie 21 mln. eurų. 2021 metais buvo pasikėsinta į 14,8 mln. eurų dydžio paramą iš ES fondų.

Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai 99 kartą mini profesinę šventę – Kriminalinės policijos dieną. Penktadienį labiausiai nusipelniusiems šalies kriminalistams bus įteikti apdovanojimai ir paskelbti kasmetinio konkurso „Metų seklys“ rezultatai.

LKPB yra atsakingas už sunkių ir labai sunkių tarpregioninio ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat rezonansinių nusikalstamų veikų tyrimą ir tyrimų koordinavimą, už nusikalstamų susivienijimų, organizuotų grupuočių ir jų narių daromų ir padarytų nusikalstamų veikų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą. Tai – viena svarbiausių policijos grandžių, į kurią nori patekti daugybė būsimų ar esamų pareigūnų.

R. Kiškis, iki tol vadovavęs Ukmergės policijai, į LKPB vadovo kėdę atsisėdo 2014-ųjų pavasarį. Kriminalinei policijai vadovaujant R. Kiškiui, buvo įgyvendinta Kriminalinės policijos reforma, kurios esmė – kriminalinę žvalgybą centralizuoti apskričių centruose, skiriant pareigūnams papildomų įrankių ir didinant jų motyvaciją.

„Šiek tiek persitvarkėme biure. Po reformos praėjo dveji metai ir noriu pasakyti, kad rezultatai matomi plika akimi. Anksčiau, jei įvykdavo koks nors sunkus nusikaltimas ar nužudymas, – viską turėdavo padaryti biuras. Tačiau ir „Metų seklys“ rodo, kad apskritys taip pat geba išaiškinti visus nusikaltimus. O biuras labiau koncentruojasi į pačius didžiausius ir pačius sunkiausius nusikaltimus, pavyzdžiui, Ievos Strazdauskaitės pagrobimą ir nužudymą, vaikų pornografijos internete platinimą ir panašiai“, – LRT.lt kalbėjo R. Kiškis. Biurui vadovaujant R. Kiškiui, darbuotojų skaičius nuo pusės tūkstančio sumažėjo iki 400.

R. Kiškis/A.Ufarto nuotr.

– Minint Lietuvos kriminalinės policijos dieną, šiandien bus apdovanoti geriausi šalies kriminalinės policijos pareigūnai. Per 2017-uosius šalies policija tyrė įvairiausių ir sunkiausių bylų. Kokias šiemet išskirtumėte? Kas tapo metų sekliais?

– Pagrindiniai vertinimo kriterijai būna nauji tyrimo būdai ir priemonės, novatoriškumas.

Pirmoji vieta ir geriausios 2016 metų bylos titulas atiteko Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Jis pristatė tyrimą, kurio metu praktiškai per parą buvo atskleistas ukrainiečio nužudymas ir nustatytas įtariamasis, kuris nužudė savo darbdavį ir atsikratė kūno netoli Marijampolės. Marijampolės rajono apylinkės teismas, įvertinęs pareigūnų surinktą informaciją, įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, kuris vėliau buvo pratęstas.

Mes pakankamai efektyviai kontroliuojame pavojingiausias nusikalstamas grupuotes. Pajėgų turime tiek, kiek turime, bet tikrai esame sustiprėję.

Antrąją vietą užėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Jie pristatė tyrimą, kurio metu buvo sutriuškinta organizuota nusikalstama grupuotė, užsiimanti narkotikų prekyba ir gabenimu tarptautiniu mastu, palaikė ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais iš Ispanijos ir Rytų Europos valstybių. Iš viso buvo rasta ir paimta per 2 kg kanapių dervos (hašišo) ir 130 g kokaino.

Nustatyti keturi kaltininkai. Iš jų du organizuotos nusikalstamos grupės nariai pripažinti kaltais: vienam skirta 13 metų nelaisvės, kitas kalės 12 metų ir 6 mėnesius. Kiti du pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti.

Trečioji vieta atiteko Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Jis pristatė tyrimą, kurio metu buvo išaiškinta nusikalstama grupuotė, gabenusi šimtus kilogramų narkotikų (hašišo siuntos vertė gali siekti net 3 mln. eurų). Surengta policijos operacija, sulaikyti įtariamieji, rasta ir paimta 306 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) bei 500 psichotropinių ekstazio tablečių. Vertė gali siekti net 3 mln. eurų. Trims įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir dėl jų kontrabandos. Už tai BK numato nuo 10 iki 15 metų nelaisvės.

– Didžiausią rezonansą sukėlė ir visą visuomenę sukrėtė I. Strazdauskaitės nužudymas. Pagrobimui išaiškinti buvo mestos milžiniškos policijos pajėgos, dirbo šimtai pareigūnų.

– Taip. Kiek žinau iš žiniasklaidos, per visą nepriklausomybės laikotarpį tai buvo skaitomiausia žinia... Tačiau tokių nusikaltimų dabar būna labai mažai. Mums patiems buvo keista, kad dar gali būti tokių nusikaltimų. Buvo mesta tikrai labai daug pajėgų, kad išaiškintume šį nusikaltimą. Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad mergina gali būti gyva.

Nemažai darbuotojų padarė daugiau nei leido jų galimybės, nemiegojo 4–5 paras. Įvykio vietą šukavo ir tyrimų grupę sudarė daugybė pareigūnų, išanalizuoti terabaitai vaizdinės informacijos. Tai buvo spontaniškas nusikaltimas, todėl dabar tik galime spėlioti, kas būtų, jei būtų... Jei šalyje būtų įdiegta daugiau kamerų ir jos būtų lengviau prieinamos, informaciją gautume greičiau.

Liūdna, kad Lietuvoje kai kurie sprendimai padaromi tik po skaudžių įvykių. Taip, pavyzdžiui, nutiko ir su sudeginta mergaite bagažinėje Panevėžio rajone. Kol neįvyko šis skaudus įvykis, tol negavome įrankių vietai nustatyti.

– Kokio pobūdžio nusikaltimų Lietuvoje daugiausia?

– Kaip ir visuomet, didžiausią nusikaltimų dalį sudaro turtiniai nusikaltimai, vagystės. Bet mums didžiausia vertybė yra žmogus ir jo gyvybė, o tik vėliau turtas. Prioritetas yra nusikaltimai prieš asmenis, kalbu apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, smurtą artimoje aplinkoje.

Smurto atvejų artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja. Bet viskas dėl to, kad aukos tapo drąsesnės, keičiasi žmonių mentalitetas, jie kreipiasi į policiją. Prisiminkite patys – anksčiau sutuoktinių vienas kito pabaksnojimas ar pamušimas nebuvo laikoma kaip kažkas labai blogo. Bet žmonės pradeda suprasti, kad taip būti negali, ir kreipiasi į pareigūnus.

Vis dėlto daugėja ir pakartotinių atvejų, todėl reikėtų kažką daryti su teisiniu reguliavimu, kad tai būtų vertinama griežčiau. Mums reikėtų kalbėti ir apie ilgalaikę socializaciją. Dabar užkardome nusikaltimą, bet tai – neilgam. Reikėtų daugiau dirbti su smurtautojais. Man labai geras pavyzdys olandai – nesvarbu, kokio visuomenės sluoksnio narys esi, nuo vaikystės visi turi savanoriauti senelių namuose. Taip keičiamas mentalitetas, atsiranda altruistinės paskatos, pilietiškumas.

Anksčiau apie tai net nebuvo kalbama. Prisimenu, kaip prieš 15 metų padėjome belgams. Belgijoje buvo nužudyti lietuviai prekeiviai. Belgų pareigūnai atvyko pas mus, mes jiems padėjome, suradome įtariamuosius. Informaciją apie įtariamuosius belgų pareigūnai rinko net darželiuose, mokyklose, kitur. Tada galvojome: kokie kvailiai, neturi ką veikti! Bet tik vėliau supranti, kad reikia ieškoti priežasčių. 90 proc. nusikaltimų prieš asmenį buvo padaryti dėl to, kad pats nusikaltėlis buvo mušamas šeimoje, patyrė patyčias.

– Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo organizuotu nusikalstamumu, gaujų buvimu. Siautėjo banditizmas, reketai, buvo sprogdinimų. Lietuvoje dabar gyventi gerokai ramiau?

– Sprogdinimų nebepamenu, kada buvo. Matot, organizuotas profesionalus nusikalstamumas pereina į elektroninę erdvę. Jie irgi mokosi, supranta, kad geriau būti nematomam, nenaudoti brutalios jėgos, nerodyti savęs kaip grupuotės nario viešojoje erdvėje, nes supranta, kad valstybė ir policija su savo uždaviniais susitvarko.

Jie orientuojasi į ekonominį potencialą, prekybą narkotikais – tai mažiausiai rizikinga. Juolab kad dabar galima atsiskaityti kriptovaliutomis ir pan. Prekyba narkotikais, turto prievartavimas pasitelkiant kibernetines atakas ir panašūs nusikaltimai – tai, į ką dabar orientuojasi nusikalstamo pasaulio atstovai. Padarai DDoS ataką ir prašai išpirkos. Atskleistas nusikaltimas, susijęs su klinika „Grožio chirurgija“, tą ir parodė – organizuotas nusikalstamumas orientuojasi į tai. Jie stengiasi išsiaiškinti, kokius mes turime įrankius ir pan.

– Biurui reikalingi itin profesionalūs IT darbuotojai.

– Manau, kad kelis turime vienus geriausių šalyje. Bet IT yra ta sritis, kuriai mes skiriame išskirtinį prioritetą, t.y., į personalo paiešką, naujų įrankių įsigijimą, kitus motyvacinius dalykus.

– Kiek organizuotų nusikalstamų grupuočių šiandien veikia Lietuvoje, kuriose šalies vietovėse jos koncentruojasi?

– Tas skaičius kinta. Puikiai suprantate, kad tikslaus skaičiaus atskleisti negalime. Veikia keliasdešimt grupuočių, jos koncentruojasi ten, kur yra daugiausia žmonių ir verslo, – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

– Kokia nusikalstama veika užsiima grupuotės?

– Daugiausia – narkotikai, ginklai, prekyba žmonėmis, sukčiavimai ir turto prievartavimai pasinaudojant el. erdve. 

– Lietuvoje narkotikai platinami ar mūsų šalis labiau yra tranzitinė valstybė, per kurią driekiasi narkotikų kelias?

– Kauno policijos pareigūnai, talkinant Lietuvos kriminalinės policijos biuro kriminalistams, šiemet su įkalčiais sulaikė Kauno r. gyventoją, įtariamą neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu dideliais kiekiais. Kriminalistai aptiko ginklų arsenalą ir kokaino už 100 tūkst. eurų. Tiek Lietuvos rinkai nereikia, tad žinoma, esame tranzito šalis. Bet ir Lietuvos rinkoje tai atsiduria.

Nusikaltėliai siekia turėti kuo daugiau finansinių lėšų, nes tuomet turi įtaką, gali pasisamdyti brangesnį gynėją. Nėra dabar to brutalumo, koks būdavo anksčiau. Brutalių nusikaltimų priežastis dažnai būna grupuočių santykių aiškinimasis užsienyje. Kartais jie grįžta santykių aiškintis ir į Lietuvą. Tą mes stebime ir aktyviai dirbame su užsienio partneriais.

Pagrindinis dalykas kriminalinei policijai ir žvalgybai yra žinojimas, informacija. Valstybė turi turėti įrankius, kad gautų tinkamą informaciją ir greitai.

Seniau abejodavome, ar reikia tiek daug padėti užsienio partneriams dėl lietuvių daromų nusikaltimų užsienyje. Dažnai pastebima, kad lietuviai pirmauja pagal sulaikytų asmenų skaičių. Taip, pirmaujame, bet pirmaujame ir dėl to, kad mes perduodame daug informacijos užsienio partneriams. Kiti mums tiek neduoda.

Galime pasakyti, kad pusę teroro aktų padaro tų valstybių piliečiai arba kitų tautybių žmonės, bet tapę piliečiais ir suradikalėję. Todėl turėtume investuoti į radikalizmo prevenciją, o ji prasideda nuo daug ko. Čia turi keistis valstybės politika. Pavyzdžiui, paimkime Anderso Behringo Breiviko atvejį – ten buvo patyčios šeimoje ir mokykloje. Smurtas artimoje aplinkoje taip pat prisideda prie žmogaus radikalėjimo.

Tai nebūtinai turi būti susiję su tuo, kad žmogų užknis Lietuvos valdžia, atvažiuos ir trinktelės. Sprogmenį gali pasigaminti ir susiradęs informacijos internete. Yra šimtai žmonių, kurie žiūri, kaip galima pasigaminti sprogmenis, ieško tokios informacijos. Uždarinėjame tuos tinklapius, blokuojame, bet jų kaskart atsiranda naujų. Vieniems šiaip įdomu, kitiems įdomu dėl tam tikrų priežasčių.

Mes pakankamai efektyviai kontroliuojame pavojingiausias nusikalstamas grupuotes. Pajėgų turime tiek, kiek turime, bet tikrai esame sustiprėję.

– LKPB pastaruosius kelerius metus įrodo, kad gali išaiškinti net ir sunkiausius nusikaltimus per gana trumpą laiką. Ar dabar biuras prilygsta stiprias kriminalines tradicijas turinčių Vakarų valstybių tarnyboms? Jei ne – ko trūksta, kad biuras galėtų veikti dar produktyviau?

– Bet kokio pobūdžio nusikalstamoms veikloms tirti resursų tikrai turime. Geriau gali būti visą laiką, bet kol kas galime išaiškinti bet kokio pobūdžio nusikaltimus. Tirdami rezonansinius nusikaltimus, pavyzdžiui, I. Strazdauskaitės istoriją, matome, kad pasikeitė ir visuomenė, ji kitaip žiūri į policiją, turime geresnę komunikaciją, sulaukiame pagalbos.

Iki 2020-ųjų šalyje norime sukurti vaizdo stebėjimo kamerų sistemą. Norime į žemėlapį sudėti visas Lietuvoje veikiančias kameras, žinoma, neapeinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Žemėlapis bus ne viešas ir net ne visi pareigūnai turės prieigą prie to žemėlapio. Kas dabar vyksta, tiriant nusikaltimą? Pareigūnai važiuoja peržiūrėti įrašų, tai atima laiko. Yra daug privačių organizacijų, degalinių kamerų ir pan. – norime tai matyti žemėlapyje: kokia yra kamera, kokį vaizdą mato.

Antras etapas – vieno standarto vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimas savivaldybėse. Lietuvos automobilių kelių direkcija kitąmet taip pat įdiegs ne vieną šimtą kamerų keliuose. Vėliau norėtume turėti galimybę prisijungti prie kamerų nuotoliniu būdu. Yra tam tikrų priemonių, kurios leidžia ir veidą atpažinti pagal kontūrus – mes tokią sistemą kitąmet antrame pusmetyje turėsime. Stengiamės ieškoti lėšų, nes čia matome didelę pridėtinę vertę.

– Žinoma, sulauksite kritikos ir pastabų dėl sekimo...

– Mes pasakysime, kodėl tai yra svarbu. Orientuosimės į pilietiškumą, kad taip bus užtikrintas viešasis saugumas. Olandija yra dvigubai mažesnė, o kamerų turi 150 tūkst.

– Kiek mes galėtume turėti?

– Žiūrėsime. Tūkstantis – jau gerai. Visų pirma, norime sujungti esamas kameras. Savivaldybės galėtų įdiegti kameras bent prie įvažiavimų ir išvažiavimų iš miestų, labiausiai lankomose vietose.

Dar dėl sekimo – manęs gali klausytis nuolat, svarbu, kad nepažeistų mano privatumo viešinimo prasme. Aš žinau, kad nieko nedarau, manau, taip pat turėtų galvoti ir piliečiai. Pagrindinis dalykas kriminalinei policijai ir žvalgybai yra žinojimas, informacija. Valstybė turi turėti įrankius, kad gautų tinkamą informaciją ir greitai. Kalbant apie tuos pačius teroro aktus bet kokioje užsienio valstybėje – iš pradžių viską draudžiame, o po jų viskam uždegama žalia šviesa. Aš sakiau ir sakysiu, kad visuomenės interesai ir saugumas yra aukščiau už individo privatumą. Ir žmonės turi tai suprasti.

– Ačiū už pokalbį. Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms Kriminalinės policijos dienos proga?

– Naudodamasis proga noriu nuoširdžiai padėkoti jums, mieli kolegos, už tai, kad kiekvieną dieną nepritrūkdami ryžto liekate ištikimi pasirinktam gyvenimo keliui ir pašaukimui. Kiekvienas esate vertas didžiausios padėkos už tai, kad garbingai atliekate mūsų visų bendrą misiją.

Visiems pareigūnams, vedamiems pareigos ir atsakomybės jausmo, kam paprasti ir gerai kiekvienam iš mūsų žinomi žodžiai GINTI. SAUGOTI. PADĖTI yra esminiai, – linkiu drąsos, pasitikėjimo, kantrybės ir ištvermės. Garbingai ir oriai atlikime savo pareigą.