Kaune, Savanorių prospekte, įsikūręs RKGC veiks kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos dalis. Jam vadovausiantis pulkininkas – patyręs karininkas, tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjęs 1992 m. Per beveik 30 tarnybos metų jis užėmė atsakingas pareigas tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek krašto apsaugos ministerijoje. 2000–2003 m. jis vadovavo ministerijos NATO departamentui, kuris buvo atsakingas už sąveiką su Aljanso struktūromis ir pasirengimą įstoti į NATO.

2004 m. plk. R.Petkevičius buvo paskirtas Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadoje, nuo 2008 m. tarnavo vyriausiuoju nacionaliniu atstovu NATO vyriausioje vadavietėje SHAPE. Pulkininkas taip pat buvo Lietuvos ryšio karininku NATO vadavietėje SACT. Pastaruosius trejus metus plk. R.Petkevičius vadovavo NATO energetinio saugumo kompetencijų centrui.

Anot plk. R.Petkevičiaus, RKGC atsirado kaip bendra Lietuvos ir JAV iniciatyva siekiant užpildyti daugiašalio praktinio bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje nišą ir stiprinti tiek Lietuvos, tiek regiono partnerių gebėjimus užtikrinti valstybės ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinį saugumą.

Centras daugiausia dėmesio skirs atsparumui hibridinėms grėsmėms regione stiprinti ir praktinio lygmens bendradarbiavimui.

"Centro veikla apims tris pagrindines kryptis: kibernetinių grėsmių analizę, informacijos apsikeitimą ir praktinių rekomendacijų teikimą, pratybų kritinės infrastruktūros valdytojams organizavimą ir mokslinius tyrimus, kurių rezultatai bus pritaikomi praktikoje", – interviu sakė pulk. R.Petkevičius. Jo teigimu, didžiausias dėmesys bus skiriamas regiono valstybėms ir jų kritinės infrastruktūros apsaugai.

– Kodėl toks centras buvo įkurtas ir kokios yra pagrindinės jo veiklos kryptys?

– Centro įsteigimas Lietuvoje yra didelė nauda ir mūsų valstybei. Pirmiausia tai rodo mūsų stiprią lyderystę kibernetinio saugumo srityje. Prieš mėnesį paskelbtame tarptautiniame ITU kibernetinio saugumo indekso sąraše Lietuva užima ketvirtą vietą Europoje ir RKGC veikla padės toliau gilinti mūsų žinias, įgūdžius ir kompetencijas besirūpinant šalies kritinės infrastruktūros apsauga bei stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms.

– Baltijos regione jau veikia vienas kibernetinės kompetencijos centras Estijoje. Kuo RKGC skirsis nuo NATO kolektyvinės kibernetinės gynybos kompetencijų centro?

– Estijoje veikiančio NATO kompetencijų centro veikla yra daugiau akademinė, nukreipta į kibernetinio saugumo lauko teisinės bazės, jos reglamentavimo ir pritaikymo tyrimus, mokymus, standartizuotus kursus ir pratybas. Jo veiklos kryptys yra orientuotos į NATO ir sąjungininkų struktūrų bei sistemų apsaugą. RKGC pagrindinis tikslas yra praktinio kasdienio bendradarbiavimo stiprinimas.

Lietuvoje veiklą pradedantis centras daugiausia dėmesio skirs atsparumui hibridinėms grėsmėms regione stiprinti ir praktinio lygmens bendradarbiavimui, informacijai, analizių ir praktinių rekomendacijoms apsikeisti. Nors RKGC veiklos laukas apims ir gynybos struktūras, bet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės kritines paslaugas užtikrinančių subjektų atsparumui didinti ir kibernetinei gynybai.

– Pagal kokį principą buvo atrinktos užsienio partnerės?

– JAV yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių gynybos ir saugumo srityje. Ilgametis dvišalis bendradarbiavimas apima daugybę sričių ir veiklą pradedantis RKGC užpildys praktinės kibernetinės gynybos patirties apsikeitimo nišą. Šiuo metu prie Centro kūrimo daugiausia prisideda ilgametė Lietuvos kariuomenės partnerė Pensilvanijos nacionalinė gvardija, su kuria glaudūs ryšiai puoselėjami jau 28 metus. Partnerių iš JAV skaičių planuojame plėsti, šį rudenį yra planuojami vizitai ir susitikimai JAV dėl galimų naujų partnerių pritraukimo.

Kiti du RKGC partneriai – Sakartvelas ir Ukraina. Abi šalys yra vienos stipriausių ES Rytų Partnerystės narių, su kuriomis jau dabar vykdoma nemažai dvišalių kibernetinio saugumo projektų. Taip pat yra vertinga ir šių valstybių praktinė patirtis kibernetinio saugumo srityje.

– Kokie RKGC artimiausi darbai?

– Artimiausias pusmetis bus labai aktyvus, yra suplanuoti darbai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pirmiausia, vasaros pabaigoje su partneriais planuojame pasirašyti tarptautinį supratimo memorandumą, kuris reglamentuos visą centro veiklą. Rudenį laukiame atvykstant antrosios užsienio partnerių atstovų rotacijos. Pirmosios rotacijos bandomasis projektas buvo įvertintas teigiamai, todėl šią veiklą vystysime ir toliau. Mūsų planuose yra ir tolesnio bendradarbiavimo su JAV vystymas.

Ketiname užmegzti ryšius su JAV energetikos departamentu, kuris yra sukaupęs daug vertingos kibernetinės gynybos patirties. Spalio mėnesį planuojame aktyviai įsitraukti į kasmetines Lietuvoje vykstančias kibernetinio saugumo pratybas "Kibernetinis skydas" ir surengti pirmuosius kibernetinio saugumo mokymus partnerių šalyse.

– Kas finansuoja RKGC veiklą?

– RKGC veikla yra finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir JAV fondų lėšomis.

R. Petkevičius iki paskyrimo į NATO energetinio saugumo kompetencijų centro direktoriaus pareigas ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO Vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

R. Petkevičių su naujomis pareigomis pasveikino krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, NATO energetinio saugumo kompetencijos centre tarnaujančių šalių atstovai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kt. svečiai.

Ceremonijos metu taip pat pasikeitė ir centro direktoriaus pavaduotojas - Prancūzijos kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Pascalis Fernandezas pareigose pakeitė Prancūzijos kariuomenės atstovą pulkininką Jeaną-Marką Bouillet.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigęs plk. G. Bagdonas išvyksta į tarnybą Gruzijoje, kur eis sąveikos karininko pareigas NATO ryšių biuro grupėje Tbilisyje.

Jis šiam centrui jau yra vadovavęs dvejus metus po įkūrimo, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigiantis G. Bagdonas išvyksta į tarnybą NATO ryšių biuro grupėje Gruzijoje.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš 11 šalių: Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisidėti Ukraina.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą. Jis analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus.

Centro darbuotojai taip pat teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas ir juose dalyvauja.

Pernai rudenį Vilniuje atidarytas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, teikiantis aljansui rekomendacijas dėl efektyvių energetikos sprendimų, plečiasi. Šiam centrui vadovaujantis Lietuvos deleguotas pulkininkas Romualdas Petkevičius sako, kad centras yra mūsų šalies indėlis stiprinant NATO kovinę galią, o kuo stipresnis NATO, tuo saugesnė Lietuva.

„Kuo stipresnis, tvirtesnis, pajėgesnis NATO, tuo saugesnė ir Lietuva. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad centre jau dabar dirba ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Italijos, Turkijos, Estijos, Latvijos kariškiai ir civiliai pareigūnai. Jūs minėjote, kad centras atidarytas tik praeitų metų rudenį, bet mes jau plečiamės. Prieš porą mėnesių norą prisijungti prie centro veiklos pareiškė Jungtinė Karalystė ir Gruzija. Prie centro jungiasi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ vardija R. Petkevičius.

– Svarstoma galimybė kuo greičiau pakartotinį skalūninių dujų išteklių naudojimo konkursą. Aplinkos ministras yra sakęs: „Energetinės nepriklausomybės klausimas tampa vis svarbesnis.“ Pulkininke, ar, žinant pastaruosius įvykius Ukrainoje, Jūsų vadovaujamas centras sulaukia didesnio dėmesio?

– Norėčiau pirmiausia pasakyti, kad NATO energetinio saugumo kompetencijos centras yra tarptautinė ir, pabrėžčiau, karinė organizacija, įsteigta, kaip sakėte, turint tikslą remti NATO ir partnerių valstybių pajėgumo plėtrą, teikiant ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais. Šiuo atveju energetinis saugumas reikštų efektyvesnį energetinių resursų naudojimą, vykdant karines operacijas, sykiu vykdant kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą ir pan.

– Kuo Lietuvai svarbu turėti tokį centrą? Kokius uždavinius sau kelia NATO energetinio saugumo kompetencijos centras?

– NATO energetinio saugumo kompetencijos centras yra dar vienas svarbus Lietuvos ir valstybių, kurios įsteigė NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, įnašas stiprinant NATO kovinę galią. Ir stiprinant ne bet kaip, o siekiant skatinti naujų technologinių inovacinių įdiegimą karyboje, turint tikslą mažinti energetinių resursų naudojimą, vykdant karines operacijas, nemažinant NATO kovinės galios ir taip taupant resursus.

Sykiu norėčiau pasakyti, kad, jei LRT radijo klausytojai, o ypač – Lietuvos verslininkai norėtų pažiūrėti, kokios technologinės inovacijos karyboje yra taikomos, tai šių metų lapkričio mėnesį „Litexpo“ parodų rūmuose NATO energetinio saugumo centras kartu su NATO organizuoja didelę parodą „Energetinės inovacijos karyboje“. Kviesčiau Lietuvos žmones apsilankyti, o verslininkus – dalyvauti ir pristatyti savo produkciją. Tai viena iš centro veiklos krypčių.

Taip pat centras šiuo metu vykdo projektą, po kurio siūlys NATO energetiškai efektyvaus bataliono dydžio kovinio vieneto modelį. Tai labai svarbus elementas, stiprinant NATO kovinę galią ir ateityje vykdant kovines operacijas.

– Toks centras yra unikalus, vienintelis pasaulyje ir įsteigtas Lietuvoje. Kuo mums, Lietuvai, jis yra svarbus?

– Pirmiausia, kaip minėjau anksčiau, tai dar vienas būtent Lietuvos indėlis, stiprinant NATO kovinę galią. Kuo stipresnis, tvirtesnis, pajėgesnis NATO, tuo saugesnė ir Lietuva.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad centre jau dabar dirba ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Italijos, Turkijos, Estijos, Latvijos kariškiai ir civiliai pareigūnai. Jūs minėjote, kad centras atidarytas tik praeitų metų rudenį, bet mes jau plečiamės. Prieš porą mėnesių norą prisijungti prie centro veiklos pareiškė Jungtinė Karalystė ir Gruzija. Prie centro jungiasi JAV. Taigi centrui priklausys ne šešios, o devynios valstybės. Ir tai dar ne viskas.

Taigi turime tokią unikalią karinę organizaciją Lietuvoje, kuri stiprina NATO pajėgumus.