Artėjančiais mokslo metais, anot ŠMSM, šalyje veiks panašiai tiek pat mokyklų, kiek ir pernai – apie 900.

Preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu paėjusiais mokslo metais. Prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų – apie 28,9 tūkstančio.

„Pirmiausia, ko prašysiu bendruomenės, tai atviro dialogo. Jaučiame, kad turime bendrus siekius, o jie gana paprasti ir nesikeičia – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kur gyvena ir kokia jo šeima, gautų kuo geresnį išsilavinimą ir pasirengtų sėkmingam gyvenimui“, – ketvirtadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot viceministro Ramūno Skaudžiaus, šiais mokslo metais stiprinant matematikos mokymą daugės šio dalyko pamokų.

„Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis“, – sako viceministras.

Stiprinant matematikos mokymą, nuo rugsėjo 1 dienos daugės matematikos pamokų skaičius 3 klasėje bei III ir IV gimnazijos klasėse – prisidės po vieną pamoką.

Gyvenimo įgūdžių pamoka

Nuo šių mokslo metų atsiras gyvenimo įgūdžių pamoka. Dalykas 5 ir 7 klasėse bus dėstomas po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Anot ŠMSM, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. Tai socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis.

Nauji vadovėliai

Kaip skelbia ministerija, nuo rugsėjo 1-osios ilginamas laikas pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Penktadaliu ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse.

Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Dar kitais mokslo metais jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas programas mokysis ir aštuntokai.

Anot ŠMSM, ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir ateities iššūkius. Ugdymas bus orientuotas į kompetencijų ugdymą, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 proc. savo mokomo dalyko turinio, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas.

Ministerijos duomenimis, mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 19 tūkstančių 26 pavadinimų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas, daugiausiai – pradinukams. Ministerija šiemet mokykloms vadovėliams pirkti skyrė dvigubai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 16 mln. eurų.

Keisis egzaminų tvarka

Naujais mokslo metais šiek tiek keisis brandos egzaminų sistema dabartiniams III klasės gimnazistams. Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus.

Anot ministerijos, tai leis išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas.

Pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai bus suteikta galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą po metų, IV gimnazijos klasėje, o į galutinį valstybinio brandos egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis tarpinio patikrinimo rezultatas.

Pasak R. Skaudžiaus, siekiant patikrinti techninį mokyklų pasirengimą, lapkričio pabaigoje planuojamas bandomasis tarpinis patikrinimas.

„Pagrindinis siekis yra išbandyti tą techninę pusę ir pasižiūrėti, ar visoms mokykloms užtenka kompiuterių, ar visos mokyklos yra tinkamai pasirengę tiek dėl elektros, tiek internetinio ryšio“, – kalbėjo R. Skaudžius.

Anot jo, dauguma užduočių bus parengtos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo pagrindu.

„Numatoma, kad dalykas bus tas, kuris mums yra aktualiausias, tai yra matematika“, – pridūrė viceministras.

Patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu mokyklose.

Šių metų abiturientai egzaminus laikys pagal seną tvarką.

Bendra lankomumo tvarka

„Įsiklausę į mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą, parengėme visoms mokykloms bendrą lankomumo užtikrinimo tvarką, iki šiol jos nebuvo, ir mokyklos lankomumo užtikrinimo klausimus sprendė skirtingai“, – sako viceministras.

Bendroje tvarkoje numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.

Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją. Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės.

Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų.

Mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.

Šiemet pradės veikti suaugusiųjų švietimo platforma

G. Jakštas kalbėjo siekiantis užtikrinti, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų prieinamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

„Nuo 2024 metų į aukštąsias mokyklas bus priimami visi, bent minimaliai pasirengę, nepriklausomai, ar jie bus valstybės finansuojamoje vietoje, ar už studijas susimokės savo lėšomis – turės būti užtikrintas jų pasirengimas studijoms“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad pernai sustiprintas profesinių mokyklų tinklas, šiemet tai tęsiama, stiprinamos kolegijos.

Anot ministro, dar šiemet taip pat pradės veikti skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma. Ji skirta mokytis ir tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė primena, kad tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu „mamadieniu/tėvadieniu“ jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį. Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Svarbu pastebėti, kad Darbo kodeksas nenumato „mamadienių/tėvadienių“ sumavimo tuo atveju, kai yra skirtingi „mamadienio/tėvadienio“ suteikimo pagrindai. VDI laikosi pozicijos, kad esant keliems skirtingiems pagrindams turėtų būti suteikiamas palankiausias variantas.

Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė akcentuoja, kad Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena, t. y. 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).

Jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas, – kas 3 mėnesius.

I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, kuriems numatytas papildomas poilsio laikas vieną kartą per tris mėnesius, bet jie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, pavyzdžiui, kurie dirba 12 valandų per parą, visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val., – per 4,5 mėn.

Teko susipažinti iš naujo

Paskutinę rugpjūčio dieną po rekonstrukcijos duris atvėrė Neveronių vaikų lopšelis-darželis, dabar jame – septynios grupės. Nustebinti liko ne tik vaikučiai, kurie jį lankė anksčiau, bet ir tėveliai, mat su lopšeliu-darželiu teko susipažinti iš naujo. Tiesą pasakius, liko tik šio pastato sienos, o visa kita – nauja: perplanuotos vidaus erdvės, jos apstatytos naujais baldais ir įranga, o mažųjų laukė nauji žaislai.

Neatpažįstamai pasikeitė lopšelio-darželio salė, ugdymo aplinka, įrengta STEAM ugdymui skirta erdvė. Naudojant šią metodiką, vaikai tobulėja, įgyja naujų žinių, dalydamiesi atliktais tyrinėjimais, atradimais, patyrimais, įspūdžiais, mokosi improvizuoti, labiau pasitiki savo jėgomis.

Kieme atsirado kupolo formos lauko klasė, turinti interneto ryšį, kurioje bet kokiu oru vyks įvairūs pažintiniai ir meniniai užsiėmimai. Ir tai ne vienintelis teigiamas pokytis Neveronių lopšelio-darželio kieme. Čia pasodinta nauja veja, supilti kalneliai, įrengtos pavėsinės, sūpynės.

Naujumas: paskutinę rugpjūčio dieną po rekonstrukcijos duris atvėrė Neveronių vaikų lopšelis-darželis. / E. Mališausko nuotr.

Neveronių lopšelio-darželio direktorė Airina Juškienė džiaugėsi, kad, perplanavus pastato vidų, atsirado dar viena papildoma penkiolikos vietų grupė, sensorinis (pojūčių) kambarys, jos vadovaujama įstaiga tapo draugiškesnė judėjimo negalią turintiems mažyliams. Rekonstrukcijos metu įrengtas įvažos tiltelis ir liftas.

Atnaujinti šį objektą Kauno rajono savivaldybei kainavo apie 1,5 mln. eurų, o atidarymo šventėje paskleista dar viena gera žinia: Neveronių gimnazija taip pat bus rekonstruojama.

Vadina Tūkstantmečio mokykla

Su džiugesiu Rugsėjo 1-osios laukė ir kačerginiečiai. Čia iškilo įspūdingas statinių kompleksas: speciali galerija sujungė rekonstruotą mokyklos pastatą su daugiafunkciu centru, o vakarinėje sklypo dalyje iškilo nauja sporto salė, kieme sudėtos trinkelės, įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, nedidelis amfiteatras, kaip šmaikštauta – net žolė per naktį spėjo išaugti.

Tiesa, tai dar nebuvo oficialus atidarymas, jaukiame kieme švęsta Rugsėjo 1-oji. Atvirų durų dienos, pasak direktorės Aurikos Laurinaitienės vyks rugsėjo 5–9 d. „Stebuklai vyksta per Kalėdas, bet mums tai – Kalėdos rudenį, nes tai, kas padaryta ir kaip padaryta, prilygsta stebuklui“, – tvirtino direktorė. Ji pasidžiaugė, kad kelionę į žinių šalį šiemet pradėjo net 28 pirmokėliai. Kačerginės mokyklą-daugiafunkcį centrą lankys 119 pradinukų ir 103 darželinukai.

Švęsdami Vaikų dienos centro įkurtuves galime drąsiai patvirtinti, kad dabar Zapyškyje bus pasirūpinta nuo mažiausio iki seniausio.

„Taip jau lėmė likimas, kad, baigęs aštuonmetę mokyklą Zapyškyje, mokslus tęsiau Kačerginės vidurinėje. Antrą kartą likimas čia atvedė baigus aukštąjį mokslą ir padirbėjus švietimo srityje. Dabar teko pasirūpinti priestato statyba, džiaugiuosi, kad su verslo parneriais erdves išplėtojome iki daugiafunkcio centro, iki labai šiuolaikiškos mokyklos. Drįstu sakyti, kad tai – Tūkstantmečio mokykla“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Mokslo gatvėje – daugiau mokslo

Mokslo gatvė Mastaičiuose nuo šiol dar labiau pateisins šį vardą. Šalia Lietuvos policijos mokyklos iškilo Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras. Unikalus projektas sudarys sąlygas ugdyti 1–4 klasių mokinius, priešmokyklinukus, po tuo pačiu stogu krykštaus darželinukai. Ypač įspūdingas čia pirmokėlių skaičius – net 56.

Mokslo metų pradžios šventėje direktorė Laura Kymantienė pasidžiaugė, kad netrukus vaikučiai ir mokytojai jau galės persikelti į naujas erdves, kurios maksimaliai atliepia bendruomenės lūkesčius.

Darbai Mastaičiuose, kaip ir Kačerginėje, vykdomi pagal Kauno rajono savivaldybės ir privataus fondų valdytojo „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ sutartį, kurioje fondas iki 2022 m. pabaigos įsipareigojo pastatyti minėtus infrastruktūros objektus. Projektui įgyvendinti paskirta bendrovė „Nullus“. Statybų darbus atlieka generalinis rangovas „Conresta“.

Kaimynu, kuris visą procesą matė pro langą, prisistatęs Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas pabrėžė, kad Mastaičių mokykla bus saugiausia ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Jis vylėsi, kad ne vienas jos mokinukas, kai reikės rinktis profesiją, stos į Lietuvos policijos mokyklą.

Įkurtuvės Zapyškyje

„Conresta“ triūsia ir Zapyškyje, kur statomas šiuolaikiškas pagrindinės mokyklos priestatas. Darbai taip pat juda link pabaigos, o Rugsėjo 1-oji čia ypatinga buvo dėl kitos priežasties – į suremontuotas patalpas persikėlė Zapyškio vaikų dienos centras.

Augimas: VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje šiemet mokysis 1 092 mokiniai, dirbs beveik 100 pedagogų. / V. Žukaitytės nuotr.

Vaikų dienos užimtumo paslaugas Zapyškio bendruomeninių paslaugų centras jau kurį laiką teikė Zapyškio pagrindinėje mokykloje. Nuo šiol veikla vyks Zapyškio seniūnijos pastate, antrame aukšte atnaujintoje erdvėje. Centrą galės lankyti 25 vaikai.

Įkurtuvių proga bendruomenę pasveikino Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas.

„Prieš dvejus metus atidarėme Zapyškio bendruomeninių paslaugų centrą, norėdami šio krašto žmonėms suteikti kuo įvairesnių paslaugų. Šiandien švęsdami Vaikų dienos centro įkurtuves galime drąsiai patvirtinti, kad dabar Zapyškyje bus pasirūpinta nuo mažiausio iki seniausio. Centras bus didelė pagalba dirbantiems tėvams. Jų atžalos turės kur saugiai praleisti laiką po pamokų, atlikti namų darbus ir turiningai praleisti dieną“, – kalbėjo P.Visockas.

Tempo nelėtina

Pakaunėje iš viso yra 64 švietimo įstaigos. Per pastaruosius trejus metus buvo atnaujintos kelios dešimtys mokyklų, darželių, daugiafunkcių centrų. „Šiemet prasidės Domeikavos pradinės mokyklos statybos darbai, kurių vertė – 6 mln. eurų, Raudondvario gimnazijos rekonstrukcija (10 mln. eurų), priestatas atsiras prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos (15 mln. eurų). Žinoma, laukia ir daugiau atnaujinimo darbų darželiuose ir mokyklose“, – laukiančius darbus „Kauno dienai“ vardijo Kauno rajono meras.

Atnaujinami Vilkijos gimnazija, Užliedžių mokyklos-daugiafunkcis centras, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, Garliavos Jonučių progimnazija, tęsiama Šlienavos pagrindinės mokyklos renovacija, pradėta Ilgakiemio mokyklos-darželio pradinių klasių pastato renovacija.

Pasak V.Makūno, pokyčių esama ir švietimo struktūroje: Batniavos mokykla-daugiafunkcis centras prijungtas prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos, likviduoti Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių ir Pažėrų skyriai, įsteigta Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras. „Pokyčiai reikalingi, tačiau jie daromi pamatuotai, įvertinus visus būtinus aspektus“, – patvirtino meras.

Komentaras

Rūta Černiauskienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Rūta Černiauskienė. / KRS nuotr.

Žinoma, pirmiausia norisi pasidžiaugti jau nuveiktais darbais: naujai atidarytomis mokyklomis-daugiafunkciais centrais, atnaujintu Neveronių lopšeliu-darželiu, ugdymo įstaigų aplinka, aikštynais ir dar tvarkomais objektais, kuriuose darbai sparčiai juda finišo link. Džiugina ir tai, kad Pakaunėje mokinių skaičius kasmet didėja, o labiausiai jis išaugo VšĮ VDU Ugnės Karvelis (98), Raudondvario (57) ir Domeikavos (48) gimnazijose.

Tačiau džiaugsmas ir rūpestis Kauno rajono savivaldybei yra tarsi broliai dvyniai, jie visada kartu. Augant mokinių skaičiui, per ankštos tapo VDU Ugnės Karvelis ir Domeikavos gimnazijos, patalpų mokytis trūksta Ringaudų pradinėje mokykloje.

Pacituosiu vieno protingo žmogaus žodžius: „Arba dirbame taip, kad dulkės kyla, arba kvėpuojame kitų keliamomis dulkėmis.“ Kadangi savivaldybėje švietimo darbuotojai propaguoja sveiką gyvenimo būdą, jiems tinka tik pirma posakio dalis – dirbti taip, kad dulkės kiltų. Tiesą pasakius, taip dirba visa Kauno rajono savivaldybė, nes, norint užtikrinti sklandžią šios srities veiklą, daug sprendimų turi priimti savivaldybės taryba, dėl statybų ir plėtros įsitraukti Aplinkos, Urbanistikos, Infrastruktūros plėtros ir kiti skyriai. Todėl gerą žinią šiandien galime pasiųsti VDU Ugnės Karvelis ir Domeikavos gimnazijų bendruomenėms, teigiamų pokyčių netrūks ir kitose vietovėse. Smagu, kad ne vieną Kauno rajono iniciatyvą ministerijos siekia įgyvendinti nacionaliniu mastu, pavyzdžiui, vaikų maitinimą švediško stalo principu, šeimos darželius.

Dėl Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse sumažinto mokinių skaičiaus trečiose ir ketvirtose klasėse neaiški tapo mažų – Piliuonos, Čekiškės Prano Dovydaičio ir Vandžiogalos – gimnazijų perspektyva. Nerimą kelia ir didėjantis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius, nes dėl pagalbos mokiniui specialistų trūkumo dalis švietimo įstaigoms skirtų pareigybių lieka neužimtos.

Rugsėjo 1-ąją kelios švietimo įstaigos pasitiko dar neturėdamos kai kurių dalykų mokytojų: dviejose trūksta matematikos, vienoje – ikimokyklinio ugdymo mokytojų, logopedų neturi keturi darželiai ir viena gimnazija. Esu įsitikinusi – šios problemos laikinos, jos neturėtų drumsti šventės džiugesio. Kauno rajono savivaldybei problemos – naujų galimybių ieškojimas.

R. Šimukauskas: vaikai atkartoja suaugusiuosius

Teatro ir kino aktorius Ramūnas Šimukauskas su žmona Roberta augina dukrelę Elzę. Rugsėjo 1-ąją lydės ją į Kauno Panemunės pradinės mokyklos antrąją klasę. Kadangi Šimukauskų šeima gyvena Šančių mikrorajone, ši mokykla jiems arti.

„Vis dėlto vežioti reikės – nepaleisi antrokės vienos! – trūkčioja pečiais tėtis. – Mokykliniai reikmenys, kuprinė, uniforma jau nupirkti, turbūt liks tik pratybos ir vadovėliai.“

Paprašytas pasidalyti Rugsėjo 1-osios tradicijomis, aktorius atsidūsta. „Kadangi mums tik antra klasė, tai garbių šios šventės tradicijų dar neturime. Gal susiklostys trečią kartą“, – pokštauja jis ir priduria, kad pirmoje klasėje tėvams jaudulio turbūt buvo daugiau nei vaikui. Šiuo metu ramiau jaučiasi visi: klasės draugai, mokytoja – pažįstami.

„Pirmas pusmetis buvo sunkus. Po darželio žaidimų pereiti į mokslus – yra reikalų“, – sako aktorius, iki pat Naujųjų metų jautęs dukros nerimą. Todėl pasitarę su žmona neapkrovėme dukrelės jokiais būreliais – leidome pamažu adaptuotis.

Šių dienų realybė tokia, kad šalia kasdienio pasaulio egzistuoja virtualus, kuris dažnai atrodo netgi patrauklesnis. Čia reikalingos taisyklės ir susitarimai.

Spalį Elzytei sueis aštuoneri. Anot tėčio, ji daug ką galėtų – ir šokti, ir dainuoti, ir piešti. Tėvų planas – kad dukra iš pradžių lankytų daugiau būrelių, o paskui atmetimo būdu atsirinktų mėgstamiausias veiklas.

Per vasaros atostogas Šimukauskai ilsėjosi Kretoje. Atidavė duoklę dukrai, kuri labai mėgsta plaukioti baseine. Dar aplankė draugus Švedijoje, kur Elzė turėjo beveik bendraamžį draugą Luką.

„Smagu buvo stebėti, kaip vaikai bendrauja angliškai. Gal pravertė kažkada lankytos anglų kalbos pamokėlės, o gal angliškų filmukų žiūrėjimas, tačiau Elzei kalbos barjero problemų nekilo“, – šypsosi tėtis.

Ar Elzytei ribojamas laikas žiūrėti filmukus? Pasak R.Šimukausko, ekranai šiais laikais neišvengiami. Tik dėl jų Elzytė gali pasikalbėti su vilniete pussesere per skaipą, pažaisti lavinamuosius žaidimus.

Startas: R. ir R.Šimukauskai dukrą Elzę rugsėjo 1-ąją išlydės į Kauno Panemunės pradinės mokyklos antrąją klasę. / Ramūno Šimukausko asmeninio archyvo nuotr.

„Šių dienų realybė tokia, kad šalia kasdienio pasaulio egzistuoja virtualus, kuris dažnai atrodo netgi patrauklesnis. Čia reikalingos taisyklės ir susitarimai“, – įsitikinęs R.Šimukauskas. Juk ir dažnas suaugęs žmogus labiau linkęs valandą pasėdėti feisbuke nei pažiūrėti į ramiai tekančią upę.

Kadangi keičiasi pats pasaulis, keičiasi ir vaikai. Todėl Ramūnui nekelia nuostabos šiuolaikinių vaikų užsispyrimas ir noras turėti motyvuotus tėvų atsakymus, kodėl jis, vaikas, privalo kažką daryti taip ar anaip.

„Ar tai blogai? Mano galva, kur kas blogiau yra daryti ir nežinoti, kodėl tai darai“, – smagiai atšauna jis ir prisipažįsta, kad šių dienų vaikus auginti yra sunkiau, nes tėvams nuolat reikia išradinėti logiškus savo prašymų motyvus. „Vaikai tampa tokie, kokie yra jų matomi suaugusieji“, – įsitikinęs R.Šimukauskas.

Kas iškyla aktoriaus atmintyje prisiminus pirmąją klasę? „Šviežiai nuteptų aliejiniais dažais sienų kvapas, kardelių jūra, uniformos... Tos prisiminimų nuotrupos yra sentimentaliai gražios: mokyklą piešiu šviesiomis spalvomis“, – atvirauja jis.

Aktorius prisipažįsta, kad pirmoje klasėje su Elzyte jis ruošė pamokas. Sunkiausia būdavo susitarti, kad pirma pamokos, o tik paskui – žaidimai. Ar galėtų dirbti mokytoju? „Supratau, kad kantrybės man lyg ir užtektų, bet kaip išaiškinti vaikui savaime suprantamus dalykus?! Kaip jam paaiškinti, kad, kai trumpoji laikrodžio rodyklė rodo į skaičių 8, o ilgoji – į skaičių 12, tuomet yra lygiai aštunta valanda, bet ne dvylikta. Man, deja, ši misija nepavyko“, – teatrališkai atsidūsta Elzytės tėtis.

Tiek mokiniams, tiek ir jų tėvams, mokytojams Ramūnas palinkėtų nuolat mokytis kažko naujo, nes vienintelis dalykas, kuris taurina ir kilnina žmogų, anot jo, yra smalsumas.

E. Užaitė: stengsiuosi į pamokų ruošą nesikišti

Aktorės Editos Užaitės dukra Marija šį rugsėjį keliaus į penktą klasę. Vasaros atostogomis tiek mama, tiek dukra yra labai patenkintos. Marija leido jas „Wake parke“, mėgavosi savo mėgstamomis vandenlenčių sporto treniruotėmis, važiavo į stovyklą. Edita rūpinosi šeimos įkurtu meditacijos centru, esančiu Čiobiškio kaime. Rugsėjį vyks oficialus „Zen Miško“ atidarymas.

Paklausta, ar per vasarą nebuvo bėdos dėl dukros įsitraukimo į virtualią realybę, Edita juokiasi, kad nežino tėvų ar vaikų, kurie neturėtų ekranų problemos. „Tiesiog reikia vaikui pasiūlyti alternatyvų – sudominti kažkuo“, – siūlo sprendimo būdą ji.

Aktorė prisipažįsta, kad šią vasarą ir patys su vyru bandė surengti Marijos amžiaus (11–14 m.) vaikams stovyklą. Organizavo daug komandinių užsiėmimų, akcentavo mintį, kad vaikai turi išmokti būti sociume.

„Tai darėme per įvairias praktines veiklas, tad visiems labai patiko“, – džiaugiasi aktorė ir priduria, kad šiuolaikiniai vaikai yra didelės individualybės ir dažnas iš jų nežino, kaip elgtis komandoje.

Galimybė: E.Užaitės dukra Marija – penktokė, jos interesų ratas – labai platus. Mama laikosi nuostatos, kad vaikas turi viską pabandyti. / Editos Užaitės asmeninio archyvo nuotr.

Marija taip pat dalyvavo tėvų surengtoje stovykloje. Paprašyta pasakyti, kas nepatiko, dukra pareiškė, kad pastabų organizatoriams neturi. „Viskas buvo taip, kaip reikia“, – sakė ji, tuo labai pradžiugindama tėvus.

Ar Marija laukia Rugsėjo 1-osios? „Kad taip labai lauktų, gal ne… Kai vasarą leidžia smagiai, nenuobodžiai – mokyklos nepasiilgsta. Kita vertus, kas neturi galimybės būti gamtoje ar kur nors kaime pas senelius, galbūt jos pasiilgsta labiau“, – svarsto Edita.

Pernai Marija lankė chorinį dainavimą, karatė, gimnastiką. Visas veiklas mergaitė ketina tęsti ir naujais mokslo metais. Šią vasarą ji labai susidomėjo paplūdimio tinkliniu, jį išbandė stovykloje. Ne tik ji, bet ir pati Edita norėtų atsakingiau lankyti šios sporto šakos treniruotes.

„Esu tos nuomonės, kad vaikui reikia leisti išbandyti viską. Kita vertus, labai nemėgstu pradedamų ir metamų dalykų. Tarkime, kai Marija keletą metų lankė lauko teniso treniruotes ir nusprendė jas staiga mesti, turėjome rimtą pokalbį. Sutarėme, kad ji privalo atlankyti metus su šypsena, o jau tuomet galės spręsti – tęsti ar imtis kitos veiklos“, – atvirauja mama.

Pradėti ir mesti gali kiekvienas, o štai perlipti per save, suimti save į rankas – tai didelis menas ir valios pastangos, kurios vėliau pravers ir gyvenime.

Paklausta, kokios nuotaikos apima ją pačią, artėjant Mokslo ir žinių dienai, Edita skambiai nusikvatoja. „Buvo toks spektaklis Kauno dramos teatre, kur vieną frazę aš pasakydavau iš visos širdies. Kai mano personažės paklausdavo, kaip sekėsi mokykloje, ji atšaudavo: „Aš labai džiaugiausi, kai ją baigiau.“ Tai čia 100 proc. apie mane. Nenorėčiau daugiau komentuoti, nes tai yra įstaiga, kurią tiesiog reikia baigti“, – sako E.Užaitė.

Ji nenorėtų sutikti, kad naujoji vaikų karta yra sunkiau auklėjama ir kad pedagogams su ja problemų kyla daugiau. „Visos aplinkybės, kuriose dabar atsidūrė mūsų vaikai, – tai ne jų problema. Ar jie kalti, kad tiesiog gimė tokiu mokslo ir technologijų laiku? Vaikai ateina pas mus švarūs tarsi balti popieriaus lapai. Ką į juos prirašome, tą ir turime. Tai mes, suaugusieji, turime nubrėžti jiems ribas, kad žinotų, kas leistina, o kas ne. Jei viskas galima, vaikas jaučiasi nesaugus. Tada jis tikrina, bando, kiek dar žingsnių galės žengti į priekį, kol bus liepta sustoti“, – mano pašnekovė.

Kadangi E.Užaitės tėvai – mokytojai, Rugsėjo 1-oji jų dukrai asocijuojasi su pilna vonia gėlių. Garsi aktorė ir TV laidų vedėja prisipažįsta kadaise dažnai gaudavusi pastabų, kad elgiasi ne taip, kaip derėtų mokytojų vaikui. „Nepaisydama visko, mokiausi labai gerai, – priduria ji. – Turėjau keletą mylimų mokytojų. Tarp jų – ir savo tėvus, kurie man dėstė.“

Edita žavisi tais pedagogais, kurie jaučia didelę aistrą savo profesijai ir geba savo mokomąjį dalyką puikiai išaiškinti kitiems, taip pat kurie turi talentą valdyti publiką, klasę. Aktorė sutinka, kad mokytojams nelengva dirbti su jaunais žmonėmis. Ypač tais, kuriems jų pamoka nėra pati mėgstamiausia.

„Mokytojai, kaip ir aktoriai, dar galėtų turėti oratorinių gebėjimų, kurie padėtų labiau prikaustyti mokinio dėmesį prie mokomojo dalyko“, – svarstė ji. Ar Edita dalyvauja Marijos pamokų ruošoje? Į šį klausimą garsi mama neturi vieno atsakymo: situacijų pasitaiko visokių. Tačiau su siaubu prisimena pirmąjį karantiną, kai tėvai turėjo virsti mokytojais, o vaikai – savo namų aplinką tapatinti su mokykla.

Nuo rudens E.Užaitė stengsis į pamokų ruošą nesikišti, bet tiesiog jausti dukros mokyklinio gyvenimo pulsą. „Čia panašiai kaip su netvarkytu vaiko kambariu. Kartais tas „bardakas“ jau toks didelis, kad net jis pats nebežino, nuo kurio galo pradėti tvarkytis... Tuomet tėvų pareiga užvesti vaiką ant kelio“, – reziumuoja ji.

J. Baltrukonytė: dukra turėjo nerti į nežinomybę

Fuerteventūros saloje nedideliame Gran Tarajal mieste jau kurį laiką gyvena lietuvių menininkų Jurgos Baltrukonytės ir Algio Kriščiūno šeima.

„Kai rinkomės gyvenamąją vietą Kanarų salose, žiūrėjau, kad miestelyje būtų ligoninė, mokykla, dar – užtektinai būrelių vaikui ir kad atstumai iki jų būtų nedideli,“ – aiškina žurnalo redaktorė ir knygų vaikams autorė Jurga.

Darbai: Fuerteventūros saloje esančio Gran Tarajal miesto mokykloje Paula lankys septintą klasę. Pasiruošti mokslo metams juodvi su mama J.Baltrukonyte suspėjo Lietuvoje. / Jurgos Baltrukonytės asmeninio archyvo nuotr.

Su siaubu ji prisimena atvejį, kai dar gyveno Vilniuje ir atsiprašiusi iš darbo vežė savo šešiametę dukrą Paulą į Moksleivių rūmus, kur per popietės kamščius pirmyn ir atgal užtruko daugiau nei keturias valandas.

Šiandien Jurga džiaugiasi, kad viskas pasiekiama pėstute ir Paulos nereikia niekur vežioti. Šį rugsėjį ji eis į septintą klasę.

Anot mamos, Ispanijoje – labai įdomi švietimo sistema. Po šeštos klasės vaikai eina į vadinamąjį institutą. Tad ir Paula rugsėjo 1-ąją pasitiks jau kitoje mokykloje, kitame pastate, su kitais draugais. Mergaitė dalyvavo ekskursijoje, kurioje susipažino su nauja aplinka, ja liko sužavėta.

„Ten mokiniai turės net ir savo daržus. Kai Paula mokėsi pradinėje mokykloje, irgi turėjo sodininkystės pamoką. Vaikai sodindavo kukurūzus, mangus; juos laistė, prižiūrėjo. Dabar vėl galės pajusti tą praktišką ryšį su gamta“, – džiaugiasi Jurga.

Jų miestelyje daug būrelių vaikams. Yra šokių, sporto klubas, milžiniškas baseinas. Anksčiau Paula lankė suaugusiųjų dailės studiją su keliomis pensinio amžiaus moterimis (vaikų dailės būrelio miestelyje nėra).

„Tos visos bobutės labai ją mylėjo, o ir Paula atsilygindavo tuo pačiu: nuolat girdavo jų piešinius! Dažnai nunešdavo mano iškeptą kokį skanėstą, kad kontaktas būtų dar šiltesnis. Deja, studija bankrutavo“, – pasakoja J.Baltrukonytė.

Kurį laiką lankiusi šokius ir netgi cirką šiuo metu Paula apsiriboja baseinu – lanko jį keturis kartus per savaitę su tėčiu.

Pagarba kiekvienai iš jų, žinios, koks margas ir įdomus pasaulis, – be galo svarbūs dalykai, kurių Paulai prireiks ateityje.

Ar naujos pradžios institute visi trys laukia su nerimu? Jurga prisipažįsta, kad taip. Kai Paula Ispanijoje ėmė lankyti pradinę mokyklą, nemokėjo kalbos. Gal dėl to neišvengė ir patyčių. Teko keisti mokyklą.

„Kai atvykome gyventi į salą, Paula dar nekalbėjo nei angliškai, nei ispaniškai. Dukra turėjo stačia galva nerti į nežinomybę, o tai kažkam pasirodė juokinga. Patyčios tęsėsi ketverius metus“, – prisimena mama, kurios dukra šiuo metu puikiai kalba tiek ispaniškai, tiek angliškai, tiek ir lietuviškai. Nėra jokio skirtumo, kokia kalba skaityti knygą ar žiūrėti filmą. Nuo rudens Paula ims mokytis ir italų kalbos.

Mokslo metų pradžią dažniausiai pasitinka ir į salą skrenda tik Algis su Paula. Jurga dar lieka Lietuvoje ir rūpinasi žurnalo reikalais. „Paulai dabar dvylika. Natūralu, kad tądien ji susitinka su draugėmis, visos kažkur nueina. Be to, mūsų name gyvena marokietė mergaitė, kuri yra Paulos klasiokė. Tad draugių netenka toli ieškoti“, – pasakoja mama, laiminga, kad saloje jos dukra gali bendrauti su įvairių kultūrų vaikais.

Tai neįkainojama patirtis. „Pagarba kiekvienai iš jų, žinios, koks margas ir įdomus pasaulis, – be galo svarbūs dalykai, kurių Paulai prireiks ateityje“, – įsitikinusi J.Baltrukonytė.

– Ar tai jau buvo paskutinis vasaros pasispardymas?

– Tikrai taip, bent jau šios vasaros sezonu tai tikrai paskutinis pasispardymas – šiluma iš mūsų šalies traukiasi.

– Kada ta šiluma sugrįš? Ar bus bobų vasara?

– Kitais metais. Apie bobų vasarą dar ankstoka kalbėti, žiūrėsime rugsėjui įsibėgėjus, bet tikėtina, kad galbūt dar grįš, kuomet bus apie 25 laipsnius šilumos.

– Ką prognozuojate savaitgaliui?

– Savaitgalis bus labai įvairus. Šeštadienį lietus rodysis tik vietomis. Regioniškai išskirti negalima, nes debesys bus pasibarstę. Sekmadienį lietaus turėtų būti didesnėje šalies dalyje. Temperatūra tikrai nevilios būti kur nors gamtoje arba prie jūros. Prie jūros, žinoma, temperatūra bus aukščiausia, bet ne tokios malonios, kurias turėjome pastarosiomis dienomis. Su kalendorine vasara traukiasi ir meteorologinė vasara.

– Kokios prognozės pačioms artimiausioms dienoms ir kokia bus rugsėjo pirmoji?

– Tiek naktį, tiek dieną vietomis sulauksime lietaus, pūs vėsus, bet vidutinio stiprumo šiaurės vakarų šiaurės krypties vėjas. Prie jūros jis bus šiek tiek gūsingesnis, ten gūsiai gali siekti iki 16 m/s. Rytas bus gana vėsus, kuomet oro temperatūra nakties metu nukris iki 6–11 laipsnių šilumos. Šilčiausia bus vakariniame šalies pakraštyje. Labiausiai vės pietų Lietuva ir Žemaitija, tad megztuką jau pasiimti reikėtų. Dienos metu temperatūra nelepins ir neperkops 20 laipsnių ribos, tad temperatūra rugsėjo pirmosios dieną pasiskirstys tarp 14–19 laipsnių. Lietus lydės mus pakaitomis. Vieną dieną jo bus daugiau, kitą – mažiau. Temperatūra visą savaitę laikysis labai vienoda, svyruos tarp 14–19 laipsnių šilumos, bet naktys kasnakt bus vis vėsesnės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl šią vasarą po karščio bangų nebūdavo liūčių?

– Viskas priklauso nuo cirkuliacijų. Pas mus ilgą laiką ir gana dažnai užklysdavo aukšto slėgio sritys, kurios mums leido mėgautis šviesiomis vasaros dienomis. Nors lietaus, palyginus, buvo visai nemažai, bet jis buvo lokalus, neužtrukdavo daugiau nei dvi savaites, būdavo su pertraukėlėmis, tad todėl taip ir atrodo, kad vasara nebuvo tokia, kaip įprastai.

– Kokių privalumų turėsime iš lietaus ir vėsesnių orų?

– Naktimis bus lengviau išsimiegoti, nes tropinės naktys alino net miegant. Dienos metu irgi žmonės labai ieškodavo pavėsio, o dabar atsigausime, ypač tie žmonės, kurie turi kokių nors ligų, jiems bus paprasčiau išbūti.

„Pirkčiau naujus batus, sąsiuvinių, kuprinę, penalą, parkerį, daug pieštukų ir flomasterių. Taip pat originalius futbolo batus bei futbolo kamuolį“, – kalbėjo ketvirtokas Adamas.

Jeigu remtumėmės mokinio norais, pirkinių sąrašas būtų be pabaigos, o suma turbūt gerokai viršytų tėvų galimybes. Tad pirmiausia reikia susidaryti savo biudžetą.

Prieš dėliodami savo biudžetą – apsilankykite parduotuvėse. Pasižiūrėkite, kokios vyrauja kainos. Tuomet žinodami, ko jums preliminariai reikia, sužinosite, kiek tai preliminariai kainuos. Be to, patariama pasiteirauti savo draugų, pažįstamų, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikų, kiek jie išleido pasiruošimui mokyklai. Tuomet lengviau sudėliosite ir savo biudžetą.

Antras žingsnis – pinigų atidėjimas rugsėjo pirmajai. Ekspertai pataria visus metus atidėti tam tikrą sumą ir rugsėjį bus daug lengviau. Taip galima atidėti pinigus ir kitoms metų šventėms: gimtadieniams, Kalėdoms, naujiems metams.

Trečias svarbus dalykas – sąrašas. Juo naudokitės eidami pirkti ir maisto produktų, ir buities dalykų. Pasiruošimui rugsėjui taip pat naudokite sąrašą. Tokius sąrašus paruošia kai kurios mokyklos, ypač jeigu vaikas pirmokas. Jeigu vaikas vyresnis, galbūt tiks daiktai iš praėjusių metų. Namuose pasidarykite inventorizaciją, pažiūrėkite, kiek ten yra likę daiktų nuo praėjusių metų ir jų nebereikės pirkti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ketvirtas žingsnis – atsispirkite vilionėms. Dabar parduotuvėse – daug išpardavimų ir akcijų. Taip, jie jums padės sutaupyti, tačiau galite ir paslysti, perlenkti lazdą, galite prisipirkti daug daugiau ir išleisti daugiau, nei planavote. Atminkite, kad avalynę ar drabužius galite grąžinti, tačiau su sąsiuviniais ir parkeriais – neišdegs. Ir prisiminkite – sąrašas reikalingas, kad sutaupytumėte.

Penktasis žingsnis – venkite pertekliaus. Nebūtina viską susipirkti vienu kartu. Jeigu ko trūks, bus galima nusipirkti prasidėjus mokslo metams. Tuomet kai kurios prekės gali kainuoti net pigiau, nei dabar parduodamos su nuolaida. Be to, tarp kaimynų ar giminaičių galite suorganizuoti daiktų mainus. Gal jums reikalingas daiktas yra kito vaiko stalčiuje, o jūs turite nenaudojamų reikmenų, kurie praverstų kitam mokiniui?

Šeštas dalykas – pirmiausia – kokybė. Ieškokite gal ir brangesnių, bet kokybiškų prekių, ypač kalbant apie kuprines, rašiklius ir parkerius. Juk kuprinę jūsų vaikas turės nešioti beveik metus. Nuo jos patogumo, kokybės priklausys vaiko laikysena, stuburo sveikata. Tas pats liečia ir rašiklius bei parkerius. Jeigu jie kokybiški, patvarūs – ir rašysena bus gražesnė, ir vaiko ranka mažiau pavargs. Kokybiški daiktai ir tarnaus ilgiau. Juos galėsite panaudoti ir kitais ar dar kitais mokslo metais.

Paskutinis, septintasis, žingsnis – apsipirkti rugsėjo pirmajai eikite kartu su vaiku. Pats rinkdamasis prekes, matydamas, kiek jos kainuoja, vaikas galbūt įsigytą daiktą labiau saugos ir vertins.

Mokslo metų pradžios šventė Klaipėdoje prasidėjo  pirmadienį Lietuvininkų aikštėje tradicine pirmąja pamoka.

Po to visi moksleiviai vyko į savo mokyklas. Šį rugsėjį savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose sulaukta apie 1 950 pirmokų, dvidešimčia daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

Savivaldybės ikimokyklinės įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos sulaukė apie 1,8 tūkst. priešmokyklinukų, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos – 124.

Priimti visi pageidaujantys mokytis. Rugsėjį pasitiko ir 7 265 ikimokyklinukai.

Tačiau bene didžiausias šių naujų mokslo metų įvykis – naujosios Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos atidarymas, vakar lygiai vidurdienį paskelbtas simboliniais patrankos šūviais, mokyklos vėliavos pašventinimu ir iškilminga rikiuote.

Ši mokykla svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai.

"Ši mokykla svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Labai džiaugiuosi ir sveikinu visus, pirmiausia – kadetus su naujos mokyklos atidarymu", – šventėje kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kadetai įsikūrė buvusios I.Simonaitytės mokyklos pastate, Naikupės gatvėje. Yra sukomplektuotos 5–8 klasės, iš viso čia mokysis 87 vaikai.

Šią ugdymo įstaigą pasirinkę moksleiviai galės baigti 12 klasių ir įgyti vidurinį išsilavinimą.

Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas papildys Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa.

"Jausmas labai geras, kai pradedi darbą, ilgai sieki rezultato ir galiausiai viskas pavyksta. Dar daug yra neišspręstų problemų, bet, manau, susitvarkysime", – teigė vienas šios mokyklos idėjos iniciatorių, Jūrų kadetų mokyklos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Arvydas Piepalius.

Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną.

Taigi, mokyklos šiemet galės pasirinkti – mokslo metų pradžios šventė vyks pirmadienį, rugsėjo 2-ąją ar sekmadienį, rugsėjo 1-ąją.

Galimybė apsispręsti mokyklai numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

Kaip teigė Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas, oficialiai mokslo metų pradžios šventė uostamiestyje bus minima rugsėjo 2-ąją, pirmadienį.

Esą kol kas nė viena švietimo įstaigų nepareiškė noro tai daryti poilsio dieną.

Šurmulys mieste pasidės pirmadienį 9 val. Lietuvininkų aikštėje, kur vyks tradicinė pirmoji pamoka.

10 val. numatoma naujų mokslo metų pradžios šventė miesto mokyklose, o vakare, 18 val., organizuojamas koncertas-diskoteka su grupėmis BA ir Flash Voyage "Švyturio" arenoje (įėjimo mokestis – 1,5 euro).

Pernai mokslo metų atidarymo šventė taip pat buvo nukelta į pirmadienį.

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ugdymo procesą pradėjus šeštadienį ar sekmadienį, mokytojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną.

Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, darbuotojams mokama ne mažiau kaip dvigubai.

Šiemet į daugiau nei tūkstantį Lietuvos mokyklų susirinks apie 320 tūkst. mokinių, tarp jų – apie 29 tūkst. pirmokų ir 22 tūkst. abiturientų.

Vieni iš tų, kurie po vasaros įžengė į mokyklą šį savaitgalį, yra Kauno jėzuitų gimnazijos gimnazistai ir juos atlydėję tėveliai.

„Atlydėjom savo dvyliktokę“, - jaudulio prieš lemiamus, paskutiniuosius gimnazijoje, mokslo metus neslėpė Ingrida Jurkūnienė. Nors dukra mokslai sekasi gerai, tačiau artėjantys abitūros egzaminai nerimą kelia visai šeimai. „Vaikui bus sunku“, – apie dvyliktoje klasėje automatiškai padidėjantį krūvį ir psichologinį spaudimą kalbėjo mama.

Tuo tarpu iškilmingos eisenos pradžios gimnazijos kieme laukusios devintokės buvo kur kas ramesnės. „Džiaugiamės. Šiandien graži šventė. Laukia nauji klasės draugai“ – nekantravo susipažinti su naujokais Neda ir Ugnė.

Gimnazistės sakė, kad dar nenusprendę, kuriuo keliu trauks baigusios mokslus. Jas daug kas traukia, dar likę daug laiko susivokti. Kol kas jos susifokusavę į artėjančią Mokytojų dieną, kai galės pasireikšti kitokiame amplua nei paprastai galima per pamokas.

Gimnazistai Linas ir Saulius sakė taip pat laukiantys progų susipažinti su naujais draugais ir ne tik su jais. Jiems reikės susipažinti su visa gimnazija apskritai, nes patys yra naujokai, kaip ir iš Domeikavos į Jėzuitų gimnaziją šiemet perėjusi  Beatričė, juokavusi, kad buvo ašarų dėl besibaigiančios vasaros ir atostogų.

Devintokė Rūta pasakojo, kad labiausiai laukianti anglų kalbos pamokų, įdomu, kokie bus nauji klasės draugai ir nauji mokytojai. O kaip užklasinė veikla? „Jau baigiau muzikos mokyklą“, – teigė Rūta, lankiusi chorą ir grojanti pianinu.

Šeštadienį sveikinimai su su Mokslo ir žinių diena, linkėjimai ir patarimai skriejo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams bei pedagogams. Po iškilmingų kalbų, asmenukių ir VDU pirmakursių priesaikos Istorinės Prezidentūros sodelyje didžiulis būrys, vedinas Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Atžalynas” maršų, keliavo iki Kauno Rotušės aikštės, kur visų laukė grupės „Baltasis kiras“ koncertas.

KTU bendruomenė linksminasi „Žalgirio“ arenoje kartu su Beatrich ir kt. Šventę režisavo charizmatiškasis aktorius, muzikantas ir kompozitorius Vidas Bareikis.

Naujuosius mokslo metus pradės 63 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos, esančios Kauno miesto savivaldybės žinioje: 5 mokyklos-darželiai, 7 pradinės mokyklos, 16 progimnazijų, 2 pagrindinės mokyklos, 6 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 21 gimnazija, 6 specialiosios mokyklos ir ugdymo centrai, bei 9 nevalstybinės (privačios) bendrojo ugdymo mokyklos ir 11 neformalaus ugdymo įstaigų.

Preliminariai pirmokų šiemet bus apie 3160, dvyliktokų – 2202. Iš viso miesto žinioje esančiose mokyklose mokosi 31 tūkst. mokinių, dar apie 5 tūkst. privačiose mokyklose. 

Juodosios datos

Rugsėjo 1-ąją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – nacistinės Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lenkiją. Dėl to kiekvienais metais pažvelgęs į mūsų kaimynų interneto erdvę rasi detalų kiekvienos karo dienos aprašymą su gausybe nuotraukų ir žemėlapių.

Prisiminkime Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo bei Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, kuri buvo pasirašyta mūsų užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tuoj po to, kai ginklus sudėjo paskutinis Lenkijos kariuomenės dalinys. Daugumai iš mūsų yra aišku, kokiomis aplinkybėmis Vilnius atsidūrė sovietų rankose.

Vis dėlto verta kalbėti ne tik apie mūsų kaimynams sudėtingą 1939-ųjų rugsėjį, bet ir apie paskutinę rugpjūčio savaitę, kurios slogaus emocinio krūvio neišsklaido nei viltinga Baltijos kelio vienybė, nei Laisvės dienos džiugesys ar šventinio klegesio pilna Mokslo ir žinių diena.

Sprendimai, kurie buvo priimti 1939 m. rugpjūčio 23 d., atvėrė kelią didžiausiai žmonijos tragedijai. Apie šiuos sprendimus ir jų aplinkybes kalbama Rogerio Moorhouso knygoje "Velniška sąjunga: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1941 m."

Trečiasis reichas ir SSRS

Po Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią abi valstybės pradėjo be gailesčio viena kitai klijuoti negatyvias etiketes. A.Hitleris Sovietų Sąjungai suteikė bolševikinio maro įvaizdį, kuris niekuo nepraturtina Europos ekonomikos ir kultūros bei sėja sumaištį.

Sovietai A.Hitlerį apibūdino kaip beprotį, idiotą ar žmogų, apsėstą demonų. Tiek naciai, tiek sovietai kiekvienam apibūdinimui būtinai pridėdavo žodį "kruvinas". Įdomu tai, kad to meto Vokietija ir Sovietų Sąjunga savo įsisenėjusių problemų sprendimą matė teritorijų plėtroje atplėšiant žemes vieną iš kitos. Nacius viliojo Baltijos šalys ir Ukraina, o komunistus – Vokietijos pramonė, kuri turėjo šią šalį paversti komunizmo centru. Abiem totalitariniams režimams ekspansija atrodė kaip panacėja, padėsianti sukurti gerovę.

Ideologinė konfrontacija tarp Vokietijos ir SSRS buvo tokia aštri, kad atrodė, jog diplomatinis bendradarbiavimas yra tiesiog neįmanomas. Totalitarinė ideologija Vokietiją ir SSRS pavertė valstybėmis, kurios priešiškai žvelgė į Versalio taikos sistemą.

Kita vertus, principas, kad tikslas pateisina priemones, nebuvo svetimas nei A.Hitleriui, nei J.Stalinui. Dėl to Joachimo von Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo karjeros šuoliai tapo pokyčių simboliais tarpukario užsienio politikoje. Buvęs šampano prekeivis ir Geležinis Pasturgalis (taip Leninas pravardžiavo V.Molotovą), atsisakė kolektyvinio saugumo principų ir pasuko savo valstybių politinį kursą karo link. Atėjo Lenkijos ir kitų kaimyninių valstybių dalybų metas.

1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto susitarimo padarinius tiksliausiai apibūdina V.Molotovo mintys apie karą Vakarų Europoje ir galimą proletariato sukilimą, kurios buvo išsakytos 1940 m. vasarą Lietuvos laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministrui Vincui Krėvei-Mickevičiui: "Tačiau tą pačią akimirką mes atskubėsime į pagalbą, atvyksime su naujomis puikiai pasiruošusiomis pajėgomis, ir Vakarų Europos teritorijoje, manau, kažkur netoli Reino, įvyks paskutinis mūšis tarp proletariato ir išsigimusios buržuazijos, visiems laikams nulemsiantis Europos likimą. Esame įsitikinę, kad šį mūšį laimėsime mes, o ne buržuazija."

Koordinuotos represijos

1939 m. rugsėjo 1 d. Lenkiją užpuolė Vokietija, o rugsėjo 17 d. iš rytų į jos teritoriją įsiveržė SSRS. Lenkijos kariuomenė dar desperatiškai priešinosi, tačiau tai nesutrukdė naujiesiems sąjungininkams rugsėjo 22 d. surengti bendrą paradą Breste.

Lenkijos okupantai ir naujieji okupantai užkariautose teritorijose elgėsi labai žiauriai. Per pirmąsias penkias karo savaites vokiečiai sudegino 531 lenkų miestą ir kaimą bei įvykdė 700 masinių egzekucijų. Kadangi sovietai dar jautė pažeminimą po pralaimėto karo Lenkijai 1920 m., egzekucijos lenkų karininkams buvo įprastas reiškinys. Verta paminėti Gardino mūšį su sovietų kariuomene, po kurio 300 likusių miesto gynėjų buvo raudonarmiečių sušaudyti.

Susidaro įspūdis, kad nacių ir sovietų represijų Lenkijoje atgarsiai visiškai nepasiekdavo komunistuojančios inteligentijos.

1940 m. kovo 5 d. Berlyne buvo įsakyta pradėti operaciją "AB Aktion" ("Ypatingoji sutramdymo akcija"), kurios metu buvo siekiama pašalinti Lenkijos elitą. Naciai tada sušaudė 6 tūkst. žmonių. Tuo pat metu sovietai davė įsakymą sušaudyti 15 tūkst. Lenkijos karininkų Katynėje. Iš viso taip gyvenimą baigė 21 768 lenkų kaliniai.

Tiek Vokietijos, tiek SSRS valdomose teritorijose deportacijos tapo lenkų gyvenimo kasdienybe. Teroro mastas buvo toks, kad Generalinės gubernijos (okupuota Lenkija) valdytojas Hansas Frankas gyrėsi žurnalistui, kad jeigu jis lieptų išklijuoti skelbimus kiekvieną kartą, kai nušaunami septyni lenkai, neužtektų popieriaus, kuris pagaminamas iš Lenkijos miškuose augančių medžių.

Sumaištis ir nežinia

V.Molotovo ir V.Krėvės-Mickevičiaus bendravimo metu išsakytas mintis galima laikyti svarbiais liudijimais apie tai, kokius pokyčius turėjo sukelti Molotovo–Ribbentropo paktas kaimyninėse valstybėse.

Ne veltui V.Molotovas teigė, kad "privalote gerai įsižiūrėti į tikrovę ir suvokti, kad ateityje mažos tautos turės išnykti. Jūsų Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalių tautomis turės įsilieti į šlovingą Sovietų Sąjungos šeimą. Tad turite pradėti supažindinti savo tautą su sovietine santvarka, kuri ateityje klestės visur, visoje Europoje".

Šios mintys buvo išsakytos praėjus beveik metams po pakto pasirašymo. Įdomu tai, kad didžioji dalis komunistų Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse jautėsi sutrikę ir niekaip negalėjo suprasti, kaip du nesutaikomi priešai tapo sąjungininkais. Nors griežtos direktyvos iš Maskvos turėjo viską sudėlioti į savo vietas, nemaža dalis komunistų suplėšė partinius bilietus. Ar tokia sumaištis buvo būdinga ir to meto Lietuvos kairiesiems rašytojams bei Komunistų partijos nariams? Susidaro įspūdis, kad nacių ir sovietų represijų Lenkijoje atgarsiai visiškai nepasiekdavo komunistuojančios inteligentijos.

Neišvengiamas susidūrimas

R.Moorhouso knyga "Velniška sąjunga: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1941 m." puikiai atskleidžia nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ekonominio ir karinio bendradarbiavimo aplinkybes. Tankas "T-34" yra šio bendradarbiavimo kūrinys. Dauguma detalių buvo pagamintos vokiškomis staklėmis, pirktomis už sovietų naftą ir kitas naudingąsias medžiagas.

Kitas svarbus momentas – SSRS ir Didžiosios Britanijos bendradarbiavimas, kuris nepavyko dėl to, kad anglai nepritarė Europos valstybių dalyboms. O SSRS įsiveržimas į Lenkiją paskatino britus rengti oro antpuolį, kurio metu būtų bombarduojamos Baku naftos verslovės.

Čia aiškėja dar viena aplinkybė. Kuo labiau Vokietija klimpo į karą Vakaruose, tuo labiau SSRS išsisukinėjo nuo įsipareigojimų vykdymo. Rimti prieštaravimai tarp sąjungininkų išryškėjo, kai 1940 m. lapkričio pabaigoje pakto architektų vizijos dėl Europos ateities išsiskyrė. J.von Ribbentropas V.Molotovui pasiūlė SSRS įtakos sferas plėsti Indijos vandenyno link paliekant Europą Vokietijos įtakai. Tam prieštaravo V.Molotovas.

Akivaizdi konfrontacija išryškėjo tuo metu, kai Vokietijos diplomatai sugebėjo į savo pusę pervilioti Bulgariją ir Jugoslaviją. Nors perversmas Jugoslavijoje įvykius pakreipė kiek kita linkme ir SSRS pavyko pasirašyti draugystės ir nepuolimo sutartį (1941 balandžio 6 d.), kuri neišgelbėjo šios valstybės nuo Vokietijos agresijos.

Nuo šios akimirkos gana egzotiškai atrodo J.Stalino siekis beatodairiškai vykdyti Molotovo–Ribbentropo pakto ekonominius įsipareigojimus ir naiviai ignoruoti savo karinės žvalgybos pranešimus apie rengiamą puolimą 1941 m. birželio 22 d.

Molotovo–Ribbentropo pakto drama Lietuvoje baigėsi Baltijos keliu ir Rusijos armijos išvedimu, tačiau ar išmokome to laiko pamokas, kad galėtume nerūpestingai džiaugtis Mokslo ir žinių diena?