„Esame tikri, kad šią akciją rengė tiek patys radikalieji islamistai, kuriems, savaime suprantama, padėjo Vakarų specialiosios tarnybos, tiek su šiuo įvykiu tiesiogiai susijusios Ukrainos specialiosios tarnybos“, – Aleksandro Bortnikovo žodžius citavo rusų naujienų agentūros.

Vladimiras Kulikovas, pastaruoju metu dirbęs dziudo treneriu, buvo suimtas kovo 26 dieną. Anksčiau jis yra dirbęs KaPo ir paliko šią agentūrą 2012 metais. Kaip rodo tyrimo informacija, išėjęs iš KaPo jis pradėjo dirbti rusijai.

Dirbdamas Saugumo policijoje V. Kulikovas buvo apdovanotas Estijos prezidento Erelio Kryžiaus ordinu, taip pat yra išrinktas KaPo geriausiu metų darbuotoju. Dirbdamas šioje tarnyboje jis taip pat buvo sužeistas.

KaPo pareiškė laikanti šį incidentą itin apmaudžiu.

„Per specialiąją operaciją Krymo respublikoje buvo nutraukta tarptautinės teroristinės organizacijos „Hizb ut Tahrir“ struktūros veikla. Buvo sulaikyti 20 žmonių, tarp jų vadeivos ir eiliniai nariai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė FSB atstovai.

„Nustatyta, kad struktūros nariai vykdė antikonstitucinę veiklą, grindžiamą vadinamojo „pasaulinio kalifato“ kūrimo, pasaulietiškos visuomenės institucijų ardymo doktrina, nukreipta į dabartinės valdžios nuvertimą smurtu“, – pridūrė jie.

FSB teigimu, ši grupė skleidė tarp pusiasalio gyventojų „teroristinę ideologiją, verbavo Krymo musulmonus“.

Sulaikant įtariamus teroristus buvo konfiskuota daug „Hizb ut Tahrir“ propagandinės medžiagos ir jų naudotų ryšio priemonių bei informacijos laikmenų.

Tuo metu Ukrainos žmogaus teisių kontrolierė Liudmyla Denisova informavo, kad Simferopolyje buvo surengtos kratos, per kurias buvo suimti keliolika Krymo totorių.

„Iki 11 val. 25 min. (10 val. 25 min. Lietuvos laiku) į (areštinę) buvo nugabenti 16 Krymo totorių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

„Bauginimas“

Ukrainos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl areštų, teigdama, kad prisidengiant kova su terorizmu aneksuotame pusiasalyje dažnai „fabrikuojamos bylos“ Krymo totorių aktyvistams.

„Šiandienos įvykiai gali tapti naujos Krymo totorių baudžiamojo persekiojimo bangos pradžia“, – pareiškė ukrainiečių URM ir paragino tarptautinę bendruomenę sugriežtinti Rusijai paskelbtas sankcijas.

Maskvos kritikai pavadino kratas etninės grupės, kurios dauguma narių nepritaria Rusijos įvykdytai aneksijai, „bauginimu“ ir pareiškė, kad trečiadienį atliktos kratos buvo vienos didžiausių per pastaruosius kelerius metus.

Dauguma Krymo totorių neatsisakė Ukrainos pilietybės, o kai kurie net planuoja dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose.

Rusijoje 2003 metais uždraustas judėjimas „Hizb ut Tahrir“ siekia įkurti tarptautinį kalifatą – pagal šariatą valdomą valstybinį darinį, turintį viduramžių analogų.

Anot teisininko Emilio Kurbedinovo, per didelio masto reidus, kuriuose dalyvavo šimtai FSB ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų, iš viso buvo suimti 23 žmonės.

„Tai viena didžiausių bauginimo akcijų Kryme per pastaruosius penkerius metus“, – naujienų agentūrai AFP sakė E. Kurbedinovas.

Jo teigimu, tarp sulaikytųjų yra aktyvistų, ginančių „Krymo politinių kalinių“ teises.

Dar vienas teisininkas Nikolajus Polozovas informavo, jog pusiasalyje buvo atliktos kratos mažiausiai 25 namuose. Jis pridūrė, kad advokatams buvo uždrausta stebėti operaciją.

Krymo totoriai yra Juodosios jūros regione gyvenanti musulmonų bendruomenė.

Josifo Stalino valdymo laikais jos nariai buvo tremiami į Uzbekistaną ir Uralo kalnus, iš kur jiems buvo leista sugrįžti, kai ėmė griūti Sovietų Sąjunga.

Dauguma Krymo totorių nepritarė 2014 metais Maskvos įvykdytai aneksijai, taigi, Rusijos valdžia vėliau nubaudė šią bendruomenę: uždraudė jos tarybos veiklą ir televizijos kanalą, sulaikė ir įkalino dešimtis aktyvistų.

Medžliso – uždrausto totorių parlamento – pirmininko pirmasis pavaduotojas Narimanas Dželialas tvirtina, kad naujausi reidai, be kita ko, susiję su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais.

Jis pavadino kratas „masinio Krymo totorių deportavimo į Rusijos kalėjimus pradžia“.

Keliasdešimt žmonių buvo susirinkę prie žymaus Lubiankos pastato nesankcionuotai demonstracijai prieš FSB piktnaudžiavimą, pranešė įvykio vietoje dirbantis AFP žurnalistas.

Žmonės protestavo prieš 77-erių žmogaus teisių aktyvisto Levo Ponomariovo areštą.

Jam paskirtas 25 dienų areštas dėl raginimų žmonėms dalyvauti viename nesankcionuotame mitinge.

„OVD-Info“ paskelbė sekmadienį sulaikytų rusų nuotraukas iš policijos mikroautobuso.

Dar penki žmonės buvo sulaikyti prie Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos, kur kitas nesankcionuotas protestas, pranešė radijas „Echo Moskvy“.

Daugelis tokių sulaikytųjų paprastai būna paleidžiami po kelių valandų, arba jiems paskiriamos trumpos arešto bausmės, arba baudos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad raginimai dalyvauti nesankcionutuose mitinguose gali virsti nekontroliuojamu smurtu, kaip kad įvyko per „geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje.

„Savo šalyje nenorime įvykių, kur žmonės rauna šaligatvių plyteles ar degina viską, ką pamato“, – kalbėjo V. Putinas.

Kai kurie žmonės prie Rusijos FSB buvo apsirengę ryškioms geltonomis liemenėmis, panašiomis į vilkimas protestuotojų Prancūzijoje.

Vilniaus apygardos teismas vasario 24 dieną patenkino viešąjį interesą ginančios Generalinės prokuratūros prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė „Arcus Novus“ perleisti įstatinio kapitalo metu įsigytas „AmberCore DC“ akcijas, taip pat parduoti žemės sklypus, kuriais apmokėtos įsigytos akcijos.

Prokurorai teisme siekia „AmberCore DC“ akcijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Naujas akcijas „Arcus Novus“ apmokėjo 373,6 tūkst. eurų piniginiu įnašu ir keturiais žemės sklypais, įvertintais 83,3 tūkst. eurų.

„Teismas sutinka, kad restitucijos taikymui būtina išsaugoti esamą padėtį, nes sandorio objektu buvusio turto ir akcijų perleidimas labai apsunkintų teismo sprendimo realizavimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas“, - rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Neigiamą išvadą dėl 2015 metų vasarį priimto „Arcus Novus“ sprendimo padidinti „AmberCore DC“ kapitalą pernai rugpjūtį yra pareiškusi Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. Anot jos, „Arcus Novus“ nesikreipė į komisiją ir taip pažeidė įstatymą.

Komisija sprendimą priėmė remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga. VSD vadovas Darius Jauniškis BNS yra sakęs, kad departamento vertinimu, „AmberCore DC“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos FSB kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.

Projekto nestabdantys „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“ atstovai VSD įtarimus neigia, o jiems nepalankią komisijos išvadą apskundė teismui. Verslininkai teigia, kad komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

Šiuo metu teismai sprendžia, ar priimti verslininkų skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai rugsėjį atsisakė priimti skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio 4 dieną grąžino jam skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Amber Core DC“ duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas nėra pradėtos. Įmonė skelbė, kad duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų).

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė „AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas. Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.

VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.

Remdamasi Valstybės saugumo departamento medžiaga, neigiamą išvadą dėl bendrovės „Arcus Novus“ projekto priėmė vyriausybinė komisija, BNS patvirtino VSD vadovas Darius Jauniškis.

„VSD vertinimu, „Arcus Novus“ plėtojamas „AmberCore“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - BNS teigė D.Jauniškis.

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.

Duomenų centro projektą ketino plėtoti „Arcus Novus“ antrinė įmonė „AmberCore DC“. Šios bendrovės vyriausybinės komisijos išvadą apskundė teismui ir teigia projekto kol kas nestabdančios.

„Arcus Novus“ akcininkai - Rusijoje

Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija neigiamą išvadą paskelbė pernai rugpjūtį. Komisijos teigimu, su nacionalinio saugumo interesais nesuderinama įmonių akcininkų veikla.

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė duomenų centrą vystančios įmonės „AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas.

Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.

VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.

„Palanki situacija vykdyti šnipinėjimą susiklosto ir dėl plačių Lietuvos IT infrastruktūros galimybių (interneto, ypač šviesolaidžio, sklaida, techninės ir duomenų centrų galimybės, daugelio paslaugų perkėlimas į viešąją erdvę, galimybės anonimiškai atsiskaityti elektronine valiuta „bitkoinais“ ir pan.)“, - rašoma ataskaitoje.

Teisme - verslininkų skundai

Įmonių atstovai neigiamą komisijos išvadą apskundė teismui. Jie teigia, kad vyriausybės komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

Kol vyksta byla, komisijos sprendimo teisinių pasekmių detaliau nekomentuoja nei valstybės institucijos, nei patys verslininkai.

Šiuo metu teismai sprendžia, ar priimti nagrinėti verslininkų skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai rugsėjį atsisakė priimti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio 4 dieną grąžino jam skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus BNS atsisakė plačiau komentuoti teiginius apie ryšius su Rusijos FSB ir sakė neturėjęs galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais.

„Aš asmeniškai sau tokių kaltinimų nesu girdėjęs. Galiu tik dar kartą pakartoti – kol nėra konkrečių teisinių pasekmių, belieka gerinti Lietuvos teisinę sistemą“, - sakė V.Tomkus.

„Visa problema, kad yra tik antriniai dokumentai, o praktiškai aš neturėjau galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais, dėl kurių tas protokolinis sprendimas buvo pasirašytas (…) Bus galima komentuoti tada, kada bus visi faktai“, - pridūrė jis.

V.Tomkus tikino esąs pasirengęs bendradarbiauti su Lietuvos priežiūros institucijomis.

„Esame pasiruošę bendradarbiauti, atsižvelgti į visas įmanomas grėsmes, kurios gali būti nustatytos. Tiesiog norėtume dialogo“, – sakė verslininkas.

Jis taip pat teigė pasigendantis ir Lietuvos institucijų reakcijos.   „Yra pažyma, su kuria aš asmeniškai neturėjau galimybės susipažinti, bet ji yra ir tuos viskas baigiasi (...) Mane stebina, kodėl nėra oficialių mūsų teisėsaugos institucijų reakcijų, nėra teisinių pasekmių“, – tvirtino V.Tomkus.

Teismo nutartyje rašoma, kad vyriausybinė komisija vertino 2015 metų vasarį „Arcus Novus“ priimtą sprendimą padidinti „AmberCore DC“ įstatinį kapitalą. Naujas akcijas įsigijo pati „Arcus Novus“, tačiau ji nesikreipė į komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo ir, anot komisijos, taip pažeidė įstatymo nuostatas.

Verslininkai teismo prašo bylos medžiagą pripažinti nevieša.

60 mln. dolerių projektas

„Arcus Novus“ antrinę įmonę „Arcus Innotech“ įsteigė 2009 metais, 2013 metais ji buvo pervadintą į „Amber Core DC“. Duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas dar nėra pradėtos.

„Amber Core DC“ 2015 metų veiklos ataskaitoje buvo skelbiama, kad 2016 metų antrąjį ketvirtį buvo ketinama pasirašyti preliminarią statybų sutartį, trečiąjį ketvirtį pradėti statybos darbus ir juos užbaigti antrąjį 2017-ųjų ketvirtį.

Pasak „Amber Core DC“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Mežečio, užsitikrinus finansavimą statybos darbus planuojama pradėti 2017 metais.

„Projektą po truputi judiname, dabar laukiame finansavimo. (…) Esame pasidarę statybų rangovo konkursą, tačiau jo dar nepaskyrėme. Tą padarysime kaip tik gausime finansavimą“, - BNS teigė G.Mežetis.

„Statybas planuojame pradėti šiais metais, jos turėtų būti baigtos per 12-15 mėnesių“, - pridūrė jis.

„Amber Core DC“ ataskaitoje skelbta, kad įmonė dėl finansavimo ketina kreiptis į JAV kredito agentūrą „Ex-Im Bank“. Anot G.Mežečio, dabar kreditavimą projektui planuojama gauti iš Jungtinės Karalystės finansų institucijų.

G.Mežetis nekomentavo, kokią įtaką projekto įgyvendinimui turės komisijos išvada dėl „Arcus Novus“ ryšių su Rusijos FSB.

„Leisiu sau kol kas šito nekomentuoti“, - sakė vienas iš „Amber Core DC“ vadovų.

G.Mežetis patvirtino „Amber Core DC“ anksčiau skelbtą informaciją, kad įmonės duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų).

Anksčiau skelbta, kad centre galėtų būti 600 serverių spintų.

2003 metais įsteigtos „Arcus Novus“ pagrindinė veikla buvo informacijos perdavimas palydovinėmis ryšio sistemomis. 2007 metais „Arcus Novus“ įsteigė viešąją įstaigą Liepiškių technologijų parkas ir antrinę įmonę „SatGate“, kuriai perdavė telekomunikacinių paslaugų teikimo veiklą.

„Arcus Novus“ yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos narys, V.Tomkus yra asociacijos pirmininkas. Įmonė dalyvavo Lietuvai kuriant pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“.

V.Tomkui šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė inovacijų švyturio apdovanojimą „už pažangių, inovatyvių, teikiančių socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai veiklų kūrimą ir vystymą Lietuvoje“. Prezidentūros pranešime taip pat pabrėžtas jo indėlis skatinant Lietuvos bendradarbiavimą su NASA ir Europos kosmoso agentūra.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams teigė, kad normalu, kai kaimyninės šalys patenka viena į kitos interesų sferą, tačiau, anot jo, Rusijos specialiųjų tarnybų grėsmė perdėta.

„Kiekviena šalis turi savų interesų. Rusija turi savo interesų, Lietuva – savo. Lietuva, žinoma, yra Rusijos interesų sferoje. Mes juk kaimymai. (...) Dėl FST, manau, kad viskas smarkiai perdėta“, – sakė Rusijos diplomatas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba FSB trečiadienį patvirtino, kad Lietuvos pilietis Arstidas Tamošaitis dėl šnipinėjimo buvo nuteistas 12 metų kalėti griežto režimo kolonijoje.

FSB pranešime spaudai nurodė, kad 1964 metais gimęs lietuvis dirbo Lietuvos karinėje žvalgyboje.

„Teismas pripažino jį kaltu pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 276 straipsnį (šnipinėjimas)“, - teigiama FSB pranešime.

Nuosprendis Lietuvos piliečiui paskelbtas kovo 17 dieną. Šią žinią BNS antradienį patvirtino Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas. Rusijos žiniasklaidoje iki tol tai nebuvo skelbta.

A.Tamošaitį Rusijos FSB sulaikė pernai gegužę. Jis buvo suimtas praėjus trims savaitėms po to, kai Lietuvoje buvo sulaikytas šnipinėjimu FSB įtariamas Rusijos pilietis.