„Izraelis privalo užtikrinti JT objektų ir darbuotojų okupuotose palestiniečių teritorijose apsaugą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių Užsienio reikalų ministerija.

„JT turi galėti vykdyti savo svarbų mandatą Gazos [Ruože], Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje“, – sakoma pareiškime.

Anksčiau UNRWA paskelbė laikinai uždaranti savo būstinę Rytų Jeruzalėje po to, kai ketvirtadienį, kelias savaites kartojantis išpuoliams, buvo padegta jos teritorija.

URNWA vadovas Philippe'as Lazzarini (Filipas Lazarinis) paskelbė, kad laikinai uždaroma agentūros būstinė Rytų Jeruzalėje po to, kai ketvirtadienį, kelias savaites kartojantis išpuoliams, buvo padegta jos teritorija.

Jis teigė, kad nukentėjusiųjų nebuvo, tačiau buvo padaryta didelė žala išorinei teritorijai.

Jis nurodė, kad gaisras sukeltas jau du mėnesius trunkančių „Izraelio ekstremistų protestų UNRWA komplekse“ fone. P. Lazzarini pridūrė, kad anksčiau šią savaitę vykusio protesto metu buvo svaidomi akmenys į darbuotojus ir komplekso pastatus.

Palestiniečių savivalda, Jordanija ir Saudo Arabija pasmerkė ketvirtadienio incidentą.

Vokietija yra viena iš valstybių, kuri po praėjusių metų spalio mėnesio islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio tvirtai remia Izraelį.

Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 904 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

 

Tačiau karui Gazos Ruože tęsiantis jau daugiau nei septynis mėnesius, Berlynas vis kritiškiau vertina padėtį ir ragina į karo nuniokotą palestiniečių anklavą įleisti daugiau humanitarinės pagalbos.

1949-aisiais įkurta UNRWA šiuo metu yra atidžiai stebima po to, kai Izraelis apkaltino maždaug dešimt jos darbuotojų dalyvavus spalio 7-osios „Hamas“ įvykdytame išpuolyje Pietų Izraelyje.

Kelios šalys sustabdė pagalbos teikimą, nors JT teigia, kad Izraelis nepateikė jokių šiuos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų.

Prancūzijos buvusios užsienio reikalų ministrės Catherine Colonnos (Ketrin Kolonos) vadovaujamoje nepriklausomoje UNRWA peržiūroje nustatyta keletas „neutralumo problemų“. Ji pridūrė, kad Izraelis dar nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareikštus kaltinimus.

Izraelio ir „Hamas“ karas kilo po palestiniečių kovotojų spalio 7-osios išpuolio Izraelio pietuose, kai žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių gyventojų, rodo oficialūs duomenys.

Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 128, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 36 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 904 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Kaip teigiama, užpuolikas buvo nukautas.

„Peiliu ginkluotas teroristas atvyko į Šalemo policijos nuovadą ir padūrė moterį karę... pasienio policijos pajėgos šūviais neutralizavo teroristą“, – sakoma policijos pranešime.

Anot pareigūnų, dar vienas asmuo patyrė nesunkių sužeidimų. Policija nepateikė detalių apie užpuoliko tapatybę.

Izraelio avarinės tarnybos nurodė, kad abiem sužeistiesiems suteikė medicinos pagalbą.

Tai yra naujausias smurto atvejis regione, užfiksuotas tuo metu, kai Izraelis plečia savo karinę kampaniją Gazos Ruože.

Spalio 30 dieną vienas palestinietis peiliu sunkiai sužalojo izraelietį policininką ir buvo nušautas Rytų Jeruzalėje, teigė policija.

Izraelio pajėgos stiprina savo antžeminę operaciją Gazos Ruože, kuria reaguojama į spalio 7 dieną teroristinės grupuotės „Hamas“ inicijuotus kruvinus išpuolius. Pareigūnų duomenimis, „Hamas“ smogikai pražudė 1,4 tūkst. žmonių, o dar daugiau kaip 240 paėmė įkaitais.

Nuo tada Izraelis bombarduoja „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą ir pasiuntė sausumos pajėgas. „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos ministerija skaičiuoja, kad Gazos Ruože iki šiol žuvo 9 tūkst. 770 žmonių.

Naujienų agentūros AFP fotografas prie Šalemo policijos nuovados, esančios netoli Jeruzalės senamiesčio, pamatė, kažką, kas atrodė kaip negyvas kūnas teritorijoje, kurioje buvo dešimtys pareigūnų.

Vieno iš pareigūnų būklė sunki, o kitas buvo lengvai sužeistas, pranešė policija, remdamasi medikais.

Per tą išpuolį taip pat žuvo jo brolis.

Taigi bendras žuvusiųjų per penktadienį įvykdytą išpuolį Ramote – žydų gyvenvietėje Rytų Jeruzalėje – skaičius padidėjo iki trijų.

„Aštuonmetis Asheras Menahemas Paley'us (Ašeras Menahemas Palėjus), kuris buvo sunkiai sužeistas per išpuolį Ramote, mirė“, – pranešime nurodė Jeruzalės Šare Zedeko ligoninė.

„Jis buvo atvežtas kritinės būklės ... daugelis komandų iš traumatologijos, skubios medicininės pagalbos, pediatrinės intensyviosios terapijos, pediatrinės chirurgijos ir neurochirurgijos skyrių daug valandų kovojo dėl jo gyvybės.“

Kitos dvi aukos – A. M. Paley'aus jaunesnysis brolis Yaakovas Yisraelis Paley'us (Jakovas Jisraelis Palėjus), kuriam buvo šešeri, ir 20 metų Alteras Shlomo Ledermanas (Alteras Šlomas Ledermanas), vienos žydų seminarijos studentas.

Per išpuolį buvo sužeisti dar keturi žmonės, įskaitant dviejų žuvusių berniukų tėvą, kuris tebėra ligoninėje, ir dar vieną jo sūnų, kuriam yra 10 metų, pranešė medikai ir Izraelio žiniasklaida.

Policija skelbė, kad automobilio vairuotojas, Isavijos – Rytų Jeruzalės palestiniečių rajono – 31 metų gyventojas penktadienį maždaug 1 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku nukreipė „savo automobilį, kuris važiavo dideliu greičiu, ... į nekaltus žmones, stovėjusius autobusų stotelėje“.

Įtariamasis užpuolikas „buvo neutralizuotas vietoje“.

Izraelis Rytų Jeruzalę užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą, o vėliau ją aneksavo, nors tarptautinė bendruomenė šios aneksijos nepripažįsta.

Išpuolis įvykdytas kitą dieną po didelės Izraelio ir palestiniečių konflikto eskalacijos, įskaitant kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante, per kurį žuvo devyni žmonės, raketų ugnį iš Gazos Ruožo ir atsakomuosius Izraelio smūgius.

Izraelio policijos viršininkas Kobi Shabtai (Kobis Šabtajus) šaudymą Rytų Jeruzalės Neve Jaakovo rajone pavadino „viena didžiausių atakų, kurias patyrėme pastaraisiais metais“.

Penktadienį taip pat buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.

Policija pranešė, kad „maždaug 20 val. 15 min. (ir Lietuvos laiku) teroristas atvyko prie sinagogos Neve Jaakovo prospekte Jeruzalėje ir ėmė šaudyti į žmones“.

„Dėl šios teroristinės atakos konstatuota septynių civilių žūtis, dar trys civiliai buvo sužeisti“, – sakoma policijos pranešime.

Jame nurodoma, kad užpuolikas automobiliu paspruko iš įvykio vietos, bet greit buvo susektas ir žuvo per susišaudymą su pareigūnais.

Policija nurodė, kad užpuolikas yra aneksuotos Rytų Jeruzalės gyventojas palestinietis.

Smurtas suintensyvėjo praėjus mėnesiui nuo premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) naujosios vyriausybės darbo pradžios.

B. Netanyahu ir jo kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui penktadienį lankantis išpuolio vietoje, minios skandavo „Mirtis arabams“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Vėliau kalbėdamas per televiziją B. Netanyahu sakė, kad jo saugumo kabinetas netrukus paskelbs „skubias priemones“, ir paragino izraeliečius „neimti teisingumo į savo rankas“.

Šiurpi ataka

Netoli minimos sinagogos gyvenantis kirpėjas Shalomas Borohovas (Šalomas Borohovas) AFP sakė, kad išgirdęs šūvius nubėgo padėti žmonėms.

„Mačiau teroristą atvažiuojant savo automobiliu. Jis sustojo sankryžos viduryje ir šaudė iš automobilio“, – pasakojo Sh. Borohovas.

Netoliese gyvenantis 18-metis Matanelis Almalemas AFP sakė, kad išgirdo daug šūvių ir pamatė užpuoliką baltame automobilyje „Toyota Corolla“.

Mačiau teroristą atvažiuojant savo automobiliu. Jis sustojo sankryžos viduryje ir šaudė iš automobilio.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskambino B. Netanyahu ir pasmerkė išpuolį, pavadindamas jį šiurpia teroristine ataka.

„Prezidentas aiškiai pasakė, kad tai išpuolis prieš civilizuotą pasaulį“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. Jame nurodoma, kad J. Bidenas taip pat „pabrėžė nepajudinamą JAV įsipareigojimą dėl Izraelio saugumo“.

Vos keliomis valandomis anksčiau Vašingtonas paragino deeskaluoti padėtį dėl smurto Vakarų Krante ir raketų ugnies iš Gazos Ruožo.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ataką prie sinagogos pavadino bjauria, o Prancūzija – pasibaisėtina.

Izraeliečių gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), kuris lankė giminaičius Jungtinėse Valstijose, nutraukė savo kelionę ir grįžta į Izraelį, informavo jo biuras.

„Šio penktadienio vakaro išpuolis prieš civilius buvo šiurpus“, – sakoma Y. Gallanto pareiškime. Ministras pažadėjo „ryžtingai ir tvirtai veikti prieš terorizmą“ ir „pasiekti visus, kas yra susiję su šia ataka“.

Gazos Ruože ir keliose Vakarų Kranto vietose palestiniečiai šventė dėl išpuolio. Ramaloje didelės minios džiūgavo, žmonės mojavo palestiniečių vėliavomis.

Reidas Džanine

Ketvirtadienį per Izraelio reidą, kurį jis vadina antiteroristine operacija, Džanino pabėgėlių stovykloje žuvo devyni žmonės.

Tai vienas kruviniausių Izraelio kariuomenės reidų okupuotame Vakarų Krante nuo antrojo palestiniečių sukilimo, vykusio 2000–2005 metais.

Izraelis nurodo, kad per reidą taikytasi į „Islamo džihado“ narius.

„Islamo džihadas“ ir Gazos Ruožą valdantis palestiniečių judėjimas „Hamas“ pažadėjo atkeršyti ir vėliau paleido kelias raketas į Izraelio teritoriją.

Daugumą raketų numušė Izraelio oro gynyba. Kariuomenė atsakė smūgiais „Hamas“ taikiniams Gazos Ruože.

Apie nukentėjusius žmones nepranešė nei Izraelis, nei palestiniečiai, bet Gazos Ruožo ginkluotos grupės pažadėjo imtis tolesnių veiksmų.

Po išpuolio prie sinagogos „Hamas“ atstovas Hazemas Qassemas (Hazemas Kasemas) sakė, jog ataka įrodo, kad „pasipriešinimas žino, kaip deramai atsakyti“ į Izraelio „nusikaltimus“.

Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) kitą savaitę nuvyks į Izraelį ir palestiniečių teritorijas siekti smurto sustabdymo.

2022 metais Izraelyje ir palestiniečių teritorijose žuvo mažiausiai 26 izraeliečiai ir 200 palestiniečių, daugiausia Vakarų Krante, rodo AFP kaupiami oficialių šaltinių duomenys.

Izraelio policija po išpuolio areštavo 42 asmenis

Izraelio policija šeštadienį paskelbė dėl kruvino išpuolio prie vienos Rytų Jeruzalės sinagogos areštavusi 42 žmones, įskaitant užpuoliko palestiniečio šeimos narius.

„Policija areštavo 42 įtariamuosius apklausai; kai kurie jų yra iš teroristo šeimos“, – sakoma policijos pranešime.

Nurodoma, kad tarp areštuotų asmenų taip pat yra užpuoliko rajono Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje gyventojų.

Užpuolikas, žydams penktadienį vakare švenčiant šabą, Rytų Jeruzalėje prie vienos sinagogos nušovė septynis žmones. Tai vienas kruviniausių pastaraisiais metais išpuolių prieš izraeliečius, galintis išprovokuoti didelio masto smurtą.

Pasak valdžios atstovų, trijų aukštų pastatas Silvano rajone buvo nugriautas, nes jo savininkai neturėjo reikiamų leidimų.

Izraelis reguliariai griauna palestiniečių pastatytus namus Rytų Jeruzalėje ir okupuotame Vakarų krante, jei jie neturi atitinkamų statybos leidimų.

Problema ta, kad, kaip nurodoma Jungtinių Tautų tyrime, tokių leidimų gauti „praktiškai neįmanoma“, o to rezultatas – nuolatinis būsto trūkumas.

„Savivaldybės darbuotojai atėjo 9 val. ryto, išlaužė duris, išvarė mus ir neleido pasiimti jokių daiktų“, – pasakojo 35 metų Farisas Radžabis, gyvenęs šiame pastate.

Palestiniečių jaunuoliai, dalyvaujant Izraelio pajėgoms, stebėjo, kaip sunkiasvorėmis mašinomis buvo griaunamas namas, iš įvykio vietos pranešė AFP fotografas.

F. Radžabis sakė, kad jo šeima dėjo daug pastangų ir sumokėjo daugiau kaip 100 tūkst. JAV dolerių baudų ir mokesčių, siekdama išspręsti šį klausimą teismuose.

Pastate buvo penki butai, kuriuose gyveno 35 jo šeimos nariai, AFP sakė F. Radžabis.

Silvanas, esantis greta Jeruzalės senamiesčio, yra vieta, kurioje žydų naujakurių grupės vykdo kampaniją, siekdamos išplėsti Izraelio buvimą. Palestiniečiai smerkia naujakurių antplūdį ir kaltina juos siekiu išstumti juos iš savo rajono.

F. Radžabis sakė, kad griovimas buvo „politinis, o ne teisinis“, ir pridūrė, kad „jie bet kokiu atveju neduoda mums leidimų, o tai yra nuosavybės teisių atėmimo ir etninio valymo politika“.

Šiemet rytinėje Jeruzalės dalyje buvo nugriauta beveik 40 pastatų, dėl to apie 100 žmonių neteko namų, teigia Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras.

Kai kurie savininkai netgi linkę patys nugriauti savo namus, kad miesto griovimo brigados už griovimą nepareikalautų susimokėti tūkstančių šekelių.

Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę per 1967 metais vykusį Šešių dienų karą. Vėliau aneksavo Rytų Jeruzalę – šio žingsnio niekada nepripažino didžioji tarptautinės bendruomenės dalis.

Pranešimas pasirodė augant įtampai dėl policijos draudimo žmonėms būriuotis ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti užpuolimai.

Smurtas prasiveržė prie vieno įėjimų į Senamiestį, kur kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žydai kiek anksčiau per demonstraciją skandavo „mirtis arabams“.

Tame miesto rajone neramumai kyla kas vakarą nuo pat musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pradžios balandžio 13-ąją. Palestiniečiai skundžiasi, kad policija neleidžia patekti į pasivaikščiojimų taką prie Senamiesčio sienų – populiarią palestiniečių susibūrimų po Ramadano dienos pasninko vietą.

Palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis paskelbė suteikęs medicininę pagalbą mažiausiai 105 žmonėms, kurių maždaug 20 buvo hospitalizuoti.

Izraelio policija pranešė, kad buvo sužeista 20 pareigūnų, kurių trys nuvežti į ligoninę.

„Šimtai riaušininkų ėmė trikdyti tvarką... svaidydami akmenis ir kitus daiktus“ į policijos pajėgas prie Senamiesčio, sakoma policijos pranešime.

Pastarosiomis dienomis išplatinus virtinę vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip arabai puola žydų ultraortodoksus, Jeruzalėje tvyro didelė įtampa. Žydų ekstremistai kas vakarą išeina į gatves bauginti arabų.

Ketvirtadienį vakare Izraelio kraštutinių dešiniųjų grupė „Lehava“ organizavo eitynes prieš smurtą žydų atžvilgiu, kuriose dalyvavo šimtai žmonių. Jos baigėsi priešingoje Senamiesčio pusėje.

Socialiniuose tinkluose taip pat buvo išplatinta įrašų, rodančių, kad palestiniečiai anksti penktadienį puldinėjo žydų ultraortodoksus.

Policija pranešė, kad praėjusią naktį buvo sulaikyta daugiau kaip 50 žmonių.

„Teroristas bandė subadyti sienos apsaugos policijos pareigūną, prie jo prisiartinęs. Pareigūnas reagavo, ir teroristas buvo pašautas“, – sakė policijos atstovas Micky Rosenfeldas (Mikis Rozenfeldas).

Pasak jo, užpuolikas buvo išvežtas į ligoninę, o įvykio vieta buvo uždaryta.

Incidentas įvyko prie policijos patikros posto tarp žydų rajono Armon Hanacivo ir daugiausiai palestiniečių apgyvento Džabel Mukabero rajono.

Atskirame policijos pranešime sakoma, kad prieš mėgindamas užpulti pareigūną vyras sušuko „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis).

Informacijos apie jo tapatybę kol kas nepaskelbta.

Izraelis laiko Jeruzalę savo nedaloma sostine, o palestiniečiai nori, kad ginčijamo miesto rytinė dalis taptų jų būsimos valstybės sostine.

2015-–2016 metais palestiniečiai surengė virtinę vadinamųjų vienišų vilkų atakų, bet pastaraisiais metais padėtis buvo aprimusi.

Anot Izraelio pareigūnų, tokių išpuolių sunku išvengti, nes užpuolikai paprastai veikia vieni ir savo veiksmų iš anksto beveik neplanuoja.

Šis prieštaringas projektas pristatytas likus mažiau nei dviem savaitėms iki visuotinių rinkimų Izraelyje.

B. Netanyahu teigimu, nutarta pastatyti 4 000 būstų: 1 000 arabams gyventojams palestiniečių miestelyje Beit Safafoje ir 3 000 naujų namų žydų gyventojams Givat Hamatos gyvenvietėje.

Be kita ko, dar 2 200 būstų bus pastatyti Har Homoje. B. Netanyahu tvirtino, kad Har Homos rajono gyventojų skaičius išaugs nuo 40 000 iki 50 000, kai nauji būstai bus baigti.

Izraelio premjero planus tuojau pat pasmerkė palestiniečiai.

„B. Netanyahu bandymai laimėti dešiniosios pakraipos izraeliečių balsus palestiniečių teisių sąskaita neatneš niekam taikos ir stabilumo“, – teigiama palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso atstovo pareiškime.

Palestiniečių vadovas taip pat įspėjo, kad toks žingsnis „sukels daugiau įtampos ir smurto regione“.

Maždaug 600 tūkst. žydų gyvena 140 gyvenviečių, pastatytų po 1967 m. Izraelio okupacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Gyvenvietės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, nors Izraelis tai neigia.

Tai pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją, kuri draudžia okupuojančiai jėgai perkelti savo gyventojus į okupuotą teritoriją.

Palestiniečiai jau seniai ragina pašalinti gyvenvietes ir teigia, kad gyvenviečių kūrimas žemėje, skirtoje būsimai palestiniečių valstybei, praktiškai užkerta kelią tokios valstybės įkūrimui.

Nors Jeruzalės planavimo komitetas atidėjo prašymų dėl beveik 500 namų statybos Rytų Jeruzalėje nagrinėjimą, ji davė leidimą statyti daugiabutį palestiniečių Silvano rajone, nurodė nausėdijų plėtrą stebinti nevyriausybinė organizacija „Ir Amim“.

Statybų leidimų išdavimo svarstymas buvo išbrauktas iš trečiadienio darbotvarkės po tai, kai praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, raginančią nutraukti žydų nausėdijų plėtrą palestiniečių teritorijose.

Be to, vėliau trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) rengiasi pasakyti svarbią kalbą apie Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

Pasak „Ir Amim“, prašymą išduoti leidimą šio pastato statybai pateikė „Ateret Cohanim“, už žydų nausėdijų plėtrą Rytų Jeruzalėje pasisakanti organizacija.

Silvano rajonas yra šalia Jeruzalės senamiesčio. Už žydų nausėdijų plėtrą pasisakančios grupės jau seniai yra į jį nusitaikiusios.

Palestiniečiai smerkia naujakurių apgyvendinimą Silvane ir sako, kad taip bandoma išstumti senbuvius iš jų rajono.