Sustiprinta kontrolė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyriaus vedėja valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Jatkevičienė „Kauno dienai“ teigė, kad pastaraisiais metais fiksuojamas nesaugios paukštienos Lietuvos rinkoje mažėjimas.

„2021 m. Lietuvos rinkoje uždrausta pardavinėti apie 157 t nesaugios paukštienos, o 2022 m. – apie 97 t“, – atkreipė dėmesį G. Jatkevičienė.

– Koks yra patikrinimų dėl nesaugios paukštienos intensyvumas ir kokios priežastys lemia patikrinimų dažnumą? – „Kauno diena“ paprašė paaiškinti specialisto.

– VMVT nuolat atlieka sustiprintą paukštienos kontrolę paukščių skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose. Taip pat tiriami ir vartotojų pranešimai, skundai. Atrenkami mėginiai mikrobiologinei ir cheminiai taršai nustatyti. Aptikus nesaugios produkcijos, ji nedelsiant pašalinama iš rinkos, pradedami tyrimai, siekiant išsiaiškinti į rinką patekusios nesaugios produkcijos šaltinį, taikomos sankcijos ir drausminės priemonės.

Patikrinimų dėl nesaugios paukštienos skaičių, intensyvumą lemia nepatenkinamų šviežios paukštienos ir jos produktų laboratorinių tyrimų rezultatai, specialia sistema gautų pranešimų apie rinkoje išplatintą nesaugią paukštieną skaičius. Per 2021 m. buvo atlikti 59, o 2022 m. 44 ūkio subjektų veiklos patikrinimai pagal gautus nepatenkinamus tyrimų rezultatus ir specialios sistemos priimtus pranešimus apie nesaugią paukštieną.

Aplinka: nuo paukščių auginimo sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

Pranešimų patikimumas

– Tenka girdėti, kad siekiant pakenkti konkurentams pasitaiko melagingų pranešimų apie neva nesaugią paukštieną. Kaip įvertinate pranešimų apie galbūt užkrėstą paukštieną patikimumą, autentiškumą – tikrinate pagal visus pranešimus ar yra tam tikra metodika?

– Kiekvienu atveju sistemoje gavus pranešimą apie į Lietuvos rinką patekusį galbūt nesaugų maistą, įskaitant paukštieną, yra atliekamas ūkio subjekto veiklos patikrinimas.

– Kaip dažniausiai aptinkama nesaugi paukštiena – pagal planinius patikrinimus, pranešimus?

– Paukštienos sauga yra vertinama atliekant valstybinės kontrolės metu atrinktų paukštienos mėginių laboratorinius tyrimus. Dažniausiai paukštienos mėginiai yra atrenkami gamybos įmonėse, sandėliuose, mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įstaigose. Paukštienos mėginiai dėl atitikties saugos reikalavimams įvertinimo yra atrenkami pagal kiekvienais metais VMVT rengiamus planus, taip pat atrenkami ir neplaniniai mėginiai, atsižvelgiant į jau atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus ar gautą informaciją apie galimus žmonių susirgimus. Nepastebėta, kad nesaugios paukštienos atvejų būtų nustatoma daugiau tiriant vartotojų pranešimus, nei atrenkant planinius paukštienos mėginius.

Pasitaiko spekuliacijų

– Pakomentuokite galimas spekuliacijas, apie kurias viešai yra užsiminę kai kurie įtarimų dėl parduodamos nesaugios paukštienos sulaukę prekybininkai, kad pranešimų apie neva užkrėtimus autoriai dažnai būna konkurentai ir kad norint kažkokių bakterijų visada galima surasti ir pagal tai nubausti.

– VMVT rinkos ribojimo priemones ir baudas ūkio subjektams skiria tik tais atvejais, kai nustato, kad į rinką buvo pateikti nesaugūs maisto produktai, įskaitant paukštieną. Šviežiai paukštienai ir iš jos pagamintiems produktams, pateiktiems į rinką jų tinkamumo vartoti terminu, maisto saugos kriterijai yra labai aiškūs, patvirtinti atitinkamu reglamentu. Jis nurodo, kad į rinką patiekta šviežia, smulkinta paukštiena, paukštienos pusgaminiai ir mechaniškai atskirta paukštiena yra laikomi nesaugiais, jeigu jose jos tinkamumo vartoti laikotarpiu yra aptinkama žmonių susirgimus galinčių sukelti patogeninių bakterijų – salmonelių.

Į rinką patiekti gatavi maisto produktai, įskaitant termiškai apdorotus (keptus, virtus, karštai rūkytus) paukštienos produktus, jeigu juose būtų nustatyta žmonių ligas galinčių sukelti patogeninių mikroorganizmų, keltų dar didesnę riziką vartotojų sveikatai. Tačiau į rinką pateiktuose gatavuose paukštienos produktuose patogeninių (infekcijas sukeliančių) mikroorganizmų aptikimo tikimybė yra žymiai mažesnė, palyginti su šviežia paukštiena ar paukštienos pusgaminiais, nes paukštienos produktų gamybos metu juos termiškai apdorojant žmonių ligas sukeliančios bakterijos žūsta.

Terminis apdorojimas

– Kai kalbama apie nesaugią paukštieną, kokie infekcijų sukėlėjai turimi galvoje?

– Dažniausiai paukštieną draudžiama tiekti į rinką dėl joje aptinkamos mikrobinės taršos salmonelėmis, kurios kelia riziką žmonėms užsikrėsti salmonelioze. Analizuojant apsinuodijimų maistu protrūkius, pastebima tendencija, kad ligas sukelia kelių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų ir siekiant apsaugoti vartotojus, produkcija yra atšaukiama iš rinkos ir draudžiama prekyba nesaugia vištiena.

Salmoneliozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia lazdelės formos bakterijos. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos. Didžiausia rizika susirgti sunkia salmoneliozės infekcijos forma yra mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, tada, kai sumažėjęs bendras jų organizmo atsparumas.

Pažymėtina, kad salmonelių bakterijos žūva verdant, kepant ar kitaip gerai termiškai apdorojant paukštieną, todėl laikantis tinkamos higienos ruošiant maistą ir užtikrinant tinkamą terminį apdorojimą, užsikrėsti salmonelėmis rizika sumažėja iki minimumo.

Tendencijos Europoje

– Kokios tendencijos, kalbant apie nesaugią paukštieną, vyrauja visoje ES rinkoje?

– Remiantis ES atliktais laboratorinių tyrimų rezultatų statistiniais duomenimis, 2021 m. šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių buvo aptikta 2,2 proc. visų ištirtų mėginių (iš viso ištirta 443,056 tūkst. mėginių, iš jų nepatenkinami 9,593 tūkst.). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu vidurkiu, šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių aptikimo procentas išlieka beveik nepakitęs – 2,3 proc. 2021 m., palyginti su šviežia mėsa ir jos produktais, daugiau negu perpus mažiau salmonelių buvo aptikta kiaušiniuose (0,82 proc. visų tirtų mėginių), trečioje vietoje – šviežia žuvis ir jos produktai, kuriuose salmonelių buvo aptikta 0,65 proc. visų ištirtų mėginių.

Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų.

Kalbant apie šviežios mėsos taršą salmonelėmis Europoje, šių patogeninių bakterijų daugiausia aptinkama šviežioje vištienoje ir kalakutienoje (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,5 proc. visų ištirtų mėginių pagal 2021 m. statistinius duomenis). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu duomenų vidurkiu, salmonelių šviežioje paukštienoje aptinkama mažiau. 2017–2020 m. salmonelių šviežios vištienos mėginiuose vidutiniškai buvo aptikta 7,0 proc. visų tirtų mėginių, o šviežios kalakutienos mėginiuose 5,5 proc. visų mėginių.

– Per kiek laiko laboratorijose nustatoma, ar paukštiena saugi?

– Klasikiniu metodu atliekant šviežios mėsos ir jos produktų, įskaitant paukštieną, salmonelių tyrimus, ar paukštiena yra saugi, laboratorijoje paaiškėja po trijų parų nuo tyrimo pradžios. Šviežioje paukštienoje aptikus salmonella rūšies bakterijų, būtina nustatyti salmonelių rūšį, tokiu atveju tyrimo laikas pailgėja ir gali užtrukti iki 7–10 dienų.

– Kada, kur ir kokioje situacijoje užfiksuotas vėliausias masinis užsikrėtimas dėl nesaugios paukštienos?

– Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų. Specialistai atliko viešojo maitinimo įmonės patikrinimą, kurio metu įvertino, kaip joje laikomasi maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktoje protrūkio tyrimo išvadoje nurodyta, kad susirgusių vienos šeimos narių žarnyno infekciją galėjo sukelti viščiukų broilerių žaliava. Maitinimo įmonėje, kurioje užsikrėtė žmonės, buvo nustatyta maisto tvarkymo, maisto gamybos higienos, darbuotojų asmens higienos ir kitų trūkumų.

– Ar pirkdami vadinamąją ekologišką produkciją vartotojai gali būti tikresni, kad nenusipirks nesaugios paukštienos ir neužsikrės?

– Tiek ekologiškai pagamintai, tiek įprastinei paukštienai yra taikomi tie patys pagal VMVT kompetenciją vertinami maisto saugos ir kokybės reikalavimai. Tik nuo naminių paukščių auginimo, paukščių skerdimo ir paukštienos gamybos sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. Teigti, kad ekologiškai pagaminta paukštiena yra saugesnė, nebūtų teisinga, nes nepriklausomai nuo to, ar paukštienos gamybos grandinė atitinka ekologiškumo standartus, ar jie netaikomi, visa paukštiena turi būti auginama jos kokybę ir nekenksmingumą sveikatai užtikrinančiomis sąlygomis.

Be privalomųjų maisto saugos, kokybės ir kitų reikalavimų, ekologinės gamybos ūkiai turi atitikti specialiuosius ekologinei gamybai ir ekologiškų produktų ženklinimui taikomus reikalavimus.

– Iš kokių šalių dažniausiai patenka užkrėsta paukštiena?

– Kadangi daugiausia į Lietuvos rinką paukštienos yra įvežama iš Lenkijos, joje dažniausiai ir yra nustatoma mikrobinė tarša salmonelėmis.

– Ar galima tvirtinti, kad nesaugios paukštienos dažniausiai galima nusipirkti turgavietėse?

– Mūsų tarnyba neturi duomenų, pagal kuriuos būtų galima tvirtinti, kad nesaugiausia pirkti turguje.

Užsikrėtimų mažėja

NVSC duomenimis, pastaraisiais metais užsikrėtimų mastas salmonelėmis mažėja. 2020 m. buvo užfiksuota 419 susirgimų, 2022 m. – 240, 2023 m. iki rugpjūčio – 174.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas informavo, kad šiuo metu Infekciniame skyriuje gydomi salmonelėmis apsikrėtę du ligoniai.

„Yra laikotarpių, kai tokių ligonių visai nebūna. Tai nėra tokia liga, kaip, pavyzdžiui, erkinis encefalitas, kuriuo užsikrėtusių ligonių nuo pavasario iki rudens yra kiekvieną parą. Todėl du ligoniai, galima sakyti, nevisiškai įprasta, kasdienė situacija, bet, aišku, ir tikrai ne ligos protrūkis“, – sakė S. Tvirbutas.

Belgijos kompetentingos institucijos informuoja apie besitęsiantį tyrimą dėl tarpvalstybinio per maistą plintančios infekcijos protrūkio, siejamo su šokolado gaminiais, pagamintais vienoje „Ferrero“ gamyklų Belgijoje. Tyrimas vis dar tebevyksta, atsekamumo duomenys atnaujinami ir apie tyrimo rezultatus nuolat keičiamasi informacija su kitų šalių suinteresuotomis institucijomis.

Pranešama, kad žinoma konditerijos gamintoja „Ferrero“, bendradarbiaudama su Belgijos kompetentingomis institucijomis, sustabdė Arlono mieste esančios gamyklos veiklą dėl galimų sąsajų su salmoneliozės atvejais keliose Europos šalyse. Imdamasi atsargumo priemonių įmonė paskelbė apie savanorišką visų šiame Belgijos fabrike pagamintų maisto produktų atšaukimą. Šis atšaukimas atliekamas prevenciniais tikslais.

VMVT nuotr.

Pagal Lietuvos tiekėjo, platinančio „Ferrero“ produkciją mūsų šalyje, VMVT pateiktą informaciją, į Lietuvos rinką galėjo pateikti kai kurie produktai, kurie buvo pagaminti Belgijos gamykloje Arlono mieste. Įtartinų, galimai nesaugių partijų numeriai skelbiami ne tik tiekėjams ar pardavėjams, bet ir vartotojams.

Maisto tvarkymo subjektai, prekiaujantys nurodytais produktais, turi juos išimti iš rinkos, grąžinti tiekėjui ir nevykdyti jų išpardavimo, taikant nuolaidą. Taip pat vartotojai turi būti informuoti apie galimybę grąžinti jau nusipirktą produktą.

Vartotojams, įsigijusiems minėtus produktus, rekomenduojama jų nevalgyti. Įsigytus produktus galima grąžinti į prekybos vietas, kuriose juos pirko. EAN kodą galima rasti ant pakuotės. Jį sudaro skaičiai esantys po vertikaliais kodo brūkšniais.

Toks sprendimas priimtas po pranešimų apie šokoladiniuose saldainiuose „Schoko-bons“ ir šokoladiniuose kiaušiniuose „Kinder Suprise“ aptiktas salmoneles. Šiuos saldumynus gamino Belgijos gamykla, pranešė tarnyba.

Gamykla sustabdė produktų tiekimą į rinką. Kol kas nėra patvirtintos informacijos, jog nesaugūs gaminiai galėjo pasiekti Lietuvą.

„Nors nesaugios siuntos nebuvo skirtos Lietuvos rinkai, mes ėmėmės papildomų saugumo priemonių – atrinkome mėginius iš parduotuvių bei sandėlių ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute pradėjome jų laboratorinius tyrimus. Kai tik bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, būsime tikri, ar Lietuvos rinkoje tikrai nėra nesaugių gaminių“, – pranešime sakė tarnybos vadovas Mantas Staškevičius.

Italijos konditerijos milžinė „Ferrero“ ketvirtadienį pranešė atšaukianti tam tikrus „Kinder“ gaminius iš mažmenininkų tinklų Jungtinėse Valstijose dėl pavojaus, kad produktai gali būti užkrėsti salmonelėmis.

Bendrovė jau ėmėsi panašių žingsnių šią savaitę Jungtinėje Karalystėje ir keliose kitose Europos šalyse, į kurias buvo pristatyti Belgijos Arlono mieste esančioje gamykloje pagaminti produktai.

Salmonelės – tai bakterijų rūšis, kuri žmonėms gali sukelti tokius simptomus kaip viduriavimas, karščiavimas ir skrandžio spazmai, ir yra viena iš labiausiai dažniausių per maistą plintančių infekcijų.

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos agentūra pranešė, kad nustatė 63 salmoneliozės atvejus, susijusius su šokoladiniais kiaušiniais, ir kad dauguma susirgusiųjų buvo vaikai iki penkerių metų.

Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnybos duomenimis, šalyje pranešta apie 21 atvejį, o apie 15 iš atvejų užsikrėtusieji buvo valgę „Kinder“ produktus, kurie dabar buvo atšaukti.

Latvija pranešė, kad jos bendrovė „Ovostar“ iš Ukrainos įvežė nesaugių kiaušinių, o jų siuntą įsigijo ir Lietuvoje pardavinėjo „Lidl Lietuva“.

Lietuvos tarnyba atrinko ir kitos partijos ukrainietiškų kiaušinių mėginių, tačiau salmonelių juose nerasta.

Anot specialistų, tokie atvejai yra pavieniai. Pavyzdžiui, pernai putpelių kiaušiniuose buvo nustatyta didžiausią leistiną normą viršijančių veterinarinių vaistų – salinomicino likučių.

Iš viso šiemet metu buvo atrinkti ir ištirti 78 kiaušinių mėginiai, bet juose taršos nenustatyta. 

„VMVT atsiprašo už įvykusią techninę klaidą skelbiant informaciją, kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad minėta partija mechaniškai atskirtos paukštienos į rinką nepateko, vežėjo buvo nukreipta terminiam perdirbimui ir nesaugi produkcija vartotojų nepasiekė“, – Eltai sakė J. Savickaitė.

VMVT vėliau išplatino pranešimą, kad „Pranešimų apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus suvestinės 2020 m. vasario 13 d. pranešime dėl šaldytoje vištienoje iš Lenkijos nustatytų patogeninių mikroorganizmų įsivėlė techninė klaida. Atlikus tyrimą nustatyta, kad minėtas produktas į rinką nepateko ir vartotojų nepasiekė, jis buvo nukreiptas terminiam perdirbimui“.

„Pagal maisto įstatymą bauda būtų nuo 144 eurų iki 24 tūkst. eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė M. Staškevičius.

„Tai yra didžiulė amplitudė, priklausomai nuo masto, ar subjektas (tyrimo – BNS) bendradarbiavo. Yra labai daug kriterijų, ir atitinkamai įvertinus tuos kriterijus, bus taikomas maisto įstatymo pažeidimas“, – teigė jis.

Pasak jo, baudos gresia tiek „Maximai“, tiek „Biovelai“, nes abi įmonės elgėsi netinkamai. Procesas esą gali užtrukti apie pusmetį.

„Manome, kad abi įmonės pasielgė netinkamai. Tiek „Biovela“, tiek pati „Maxima“, kuri mūsų neinformavo, buvo prastas atsekamumas“, – sakė jis.

Anot M. Staškevičiaus, „Maximos“ delsimas informuoti apie nesaugią mėsą parduotuvėse yra netoleruotinas, todėl už tai turi būti baudžiama griežčiau.

„Tas neinformavimas ir delsimas iš mūsų pusės yra tikrai netoleruotinas. Mes visą laiką deklaruojame ir sakome, kad tai yra negerai ir sugriežtinsime ateityje sankcijas. Padidinsime baudų, sankcijų skaičių ir ateityje, jei tokios įmonės nepraneš apie nesaugius maisto produktus, bus galvojama apie tokių tokių įmonių stabdymą arba uždarymą“, – kalbėjo vienas tarnybos vadovų.

Pati „Maxima“ sako delsusi apie užkratą informuoti VMVT, nes laukė tyrimų rezultatų.  „Maxima“ dar  vasario 3 dieną gavo atsakymą iš laboratorijos, jog viename iš tirtų gaminių yra mikrobiologinė tarša, tačiau delsė apie užkratą informuoti tarnybą. Prekybą visa šviežia mėsa visame tinkle ji nutraukė tik vasario 7-ąją. 

Kalbėdamas apie pirminį salmoneliozės šaltinį, M. Staškevičius užsimena, kad tai – greičiausiai „Biovelos“ cechas, bet tai atsekti esą sunku, nes VMVT buvo informuota per vėlai.

„Kol nuvykome, tiek tos patalpos, viskas buvo dezinfekuojama. Tai ta priežastis, dėl ko mus reikia nedelsiant informuoti, dėl to, kad spėtume nueiti į įmonę ir identifikuoti problemą“, – sakė M. Staškevičius.

„Tas šaltinis greičiausiai ir bus minėta įmonė („Biovela“ – BNS)“, – pridūrė jis.

„Biovela“ antradienį pranešė, kad galbūt salmonelėmis užkrėsta mėsa pateko tik į „Maximos“ parduotuves.

„Maxima“, pardavęs apie 11 tonų galbūt užterštos „Biovelos“ mėsos ir jos produktų, sunaikino iš viso apie 160 tonų įvairių tiekėjų mėsos – visą šviežios mėsos produkciją, buvusią parduotuvėse vasario 7 dieną. Bendrovė patyrė apie 0,5 mln. eurų nuostolių.

Toks atvejis, kai buvo sunaikinta parduotuvėse buvusi šviežia mėsa, buvo pirmas Lietuvoje.

K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

„Maxima“: ateityje pažadame prisiimti atsakomybę už kokybišką maistą

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė spaudai atsiųstame komentare teigė, kad mėsa prekybos tinklo parduotuvėse yra saugi.

„Šiandien sulaukę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų tyrimų rezultatų galime dar kartą užtikrinti – „Maximos“ parduotuvės ir cechai nėra mikrobiologinės taršos šaltinis. Kaip savo spaudos konferencijoje pabrėžė ir VMVT, pirkti mėsą „Maximos“ parduotuvėse yra visiškai saugu“, – komentare spaudai teigė „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.

Jei nėra priežasčių galvoti, kad jų gaminama ir tiekiama mėsa yra nesaugi, tai tokiu atveju nėra priežasčių iš šito tiekėjo nepirkti.

Anot jos, maisto sauga ir kokybė yra „Maximosׅ“ veiklos prioritetas.

„Maisto sauga ir kokybė visada buvo, yra ir bus mūsų veiklos prioritetas, nepaisant patiriamų nuostolių masto. To pavyzdys – vasario 7 dienos sprendimas pašalinti visą šviežią mėsą ir jos marinuotus pusgaminius iš prekybos, reaguojant į pasikartojančius tyrimų rezultatus, kurie rodė mikrobiologinę taršą iš „Biovelos“ gaunamoje žaliavoje ir vakuumuotose prekėse“, – teigė V. Drulienė.

„Maximos“ komercijos vadovės teigimu, ateityje prekybos tinklas žada glaudžiau bendradarbiauti su VMVT. Be to, kaip teigia ji, „Maxima“ yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę už maisto kokybę.

„Džiaugiamės, kad VMVT nustatė mikrobiologinės taršos atsiradimo priežastis ir šiandien tos priežastys jau yra pašalintos. Šioje situacijoje supratome, kaip svarbu glaudžiai bendradarbiauti su maisto saugą šalyje kontroliuojančia institucija – VMVT. Toks bendradarbiavimas padės rasti geriausius sprendimus vartotojams, kad jiems nekiltų jokių abejonių dėl mėsos saugos ir kokybės. Iš savo pusės pažadame ir ateityje kelti aukščiausius kokybės reikalavimus ir prisiimti atsakomybę už kokybišką lietuvišką maistą“, – teigė „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.

„Maxima“ svarsto atnaujinti prekybą „Biovelos“ šviežios mėsos gaminiais

Prekybos tinklas „Maxima“ svarsto atnaujinti prekybą mėsos perdirbimo įmonės „Biovela–Utenos mėsa“ šviežios mėsos gaminiais, sako tinklo komercijos vadovė V. Drulienė.

„Gavome VMVT patvirtinimą, kad taršos šaltinis buvo mūsų tiekėjas „Biovela“ ir kad šiuo metu visos priežastys išspręstos, veiksmų planai įgyvendinti ir VMVT tvirtina, jog tiekėjo tiekiama mėsa yra saugi. Mes svarstome atnaujinti tiekimą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Drulienė.

Ji sakė mananti, kad ketvirtadienį prekybos tinklas priims sprendimą, kada atnaujinti tiekimą įmonės gaminiais.

„Jei nėra priežasčių galvoti, kad jų gaminama ir tiekiama mėsa yra nesaugi, tai tokiu atveju nėra priežasčių iš šito tiekėjo nepirkti“, – pridūrė V. Drulienė.

Jos teigimu, tinklas pripažįsta, kad apie nesaugius produktus laiku neinformavo VMVT.

„Pripažįstame, kad turime tai daryti savalaikiškai ir gal ne per 24 valandas reikėtų informuoti, o iškart su VMVT komunikuoti, prašyti rekomendacijų, kaip turėtume elgtis ir prašyti, kad būtent jie patikrintų tiekėjo įmonę, iš kurios ta mėsa perkama“, – sakė V. Drulienė.

„Pripažįstame, kad (...) padarėme keletą klaidų, gavome iš VMVT rekomendacinio pobūdžio patarimų ir prisiimdami atsakomybę susimokėsime tą baudą, kuri mums yra skirta“, – kalbėjo V. Drulienė.

Paklausta, ar tinklas neturėjo iškart informuoti klientų, ji sakė, kad, pagal VMVT reikalavimus, to daryti nereikia.

„Pagal VMVT reikalavimus, klientų informuoti nereikia. Reikia tą partiją, kurios likutis likęs tinkle, utilizuoti ir dezinfekuoti visus cechus, o visiems klientams, (...) yra rekomendacija išvirti, iškepti pilnai ir niekada nevalgyti mėsos, kuri yra pusžalė. Termiškai aukštoje temperatūroje apdorojus produktą salmonelės rizika visiškai dingsta“, – sakė ji.

Tačiau dar kartą perklausta, ar klientai neturi teisės žinoti apie nesaugius produktus, ji sakė, kad tokią teisę jie turi.