Daktaras Andrius Pranculis – bent jau Panevėžyje laikomas intervencinės radiologijos dievu. Jis yra atlikęs unikalių kraujagyslių operacijų, po kurių žmonės liko gyvi ir visaverčiai. Už gydytojo kuklumo visada slepiasi tikslas ne ramiai, patogiai dirbti, o Panevėžyje imtis pasaulinių inovacijų.

„Vis tiek žiūri, kur pasaulis eina, kad tos procedūros aktualios. Ne veltui didžiulės studijos yra atliekamos“, – savo požiūrį dėstė Respublikinės Panevėžio ligoninės radiologas A. Pranculis.

Vis tiek žiūri, kur pasaulis eina, kad tos procedūros aktualios.

Gydytojas savo ligoninėje pradėjo atlikti ir dar vieną unikalią procedūrą, padedančių mažinti sąnarių skausmus, – sąnarių kraujagyslių embolizavimą. Kraujagyslė užkemšama, kad sąnarys nekeltų skausmų laukiant operacijos, ją nutolinant, o gal visai atsisakant ir gyvenant su savu sąnariu, o ne dirbtiniu.

„Embolizacija yra kraujagyslės uždarymas tam tikromis priemonėmis. Šiuo atveju buvo daryta su tam tikromis 100 mikronų dalelėmis. Galima su klijais embolizuoti, galima su tokiomis specialiomis spiralytėmis, kamštukais“, – vardijo radiologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Inovatyvi sąnarių gydymo metodika kol kas Panevėžyje taikoma kelio sąnariams, tačiau planuose – šias intervencijas pradėti taikyti į petį. Jos užtrunka tik maždaug 20 minučių ir pacientas gali keliauti namo.

„Iš tikrųjų, jeigu skausmas yra didelis, tai naujas sąnarys yra dedamas, tačiau jei tą skausmą pavyksta numalšinti, tai savas sąnarys vis tiek yra geriau“, – svarstė A. Pranculis.

Panevėžyje sąnarių skausmą galima malšinti ir Skausmo klinikoje. Ne pirmus metus čia naudojamas juntamųjų nervų šaldymo metodas. Metodas ypač tinkamas sąnarių operuotis negalintiems dėl amžiaus, gretutinių ligų.

„Lietuvoje pradininkai buvo Vilniaus Santaros klinikos, Kauno klinikos ir mes vieni iš pradininkų. Kalba eina šiuo atveju apie klubo sąnarį, peties sąnarį ir kelio sąnarį. Pagrindiniai sąnariai yra šie“, – kalbėjo vienas gydytojų.

Užšaldytas sąnario juntamasis nervas turi savybę atsistatyti, todėl procedūra kartojama kas pusmetį ar rečiau.

Skausmas, diskomfortas, paraudimas, patinimas – problemos, kurios dažniausiai kankina sąnarių srityje. Anot kineziterapeutės Mildos Šiupšinskienės, toje zonoje yra ne tik patys sąnariai, bet ir rečiau pačių pacientų įvardijami tepaliniai maišeliai, raiščiai, sausgyslės ir jų prisitvirtinimo prie kaulų vietos – visi jie gali siųsti skausmo signalą. Tiesa, gali pasitaikyti atvejų, kai skausmas apskritai gali būti nesusijęs su skaudama vieta ir sukeltas, pavyzdžiui, stuburo nervinių šaknelių dirginimo.

Vis dėlto gerai sąnarių būklei dažnai patys padarome meškos būklę juos tausodami ir ribodami judėjimą.

„Jeigu esame neaktyvūs, sėslūs, atrodo, kad „taupome“ sąnarius, tačiau priešingai –  juose medžiagų apykaita tampa ne tokia gera, o raumenys – ne tokie išlavinti, kad padėtų sąnariams judant“, – paaiškino gydytoja.

Žemo fizinio aktyvumo žmonių raiščiai, raumenys, sausgyslės, fascijos yra ne taip gerai pasiruošusios judėti ir nemalonūs simptomai gali pasireikšti, kai padaugėja fizinės veiklos pavyzdžiui, vasarą, per atostogas.

Pasak gydytojos, aktyvūs žmonės, kurie palaiko vidutinį ar aukštą fizinį aktyvumą, paprastai turi atsparesnį judamąjį aparatą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie savo sąnarius apkrauna optimaliai ir visos sąnario struktūros nesidėvi.

„Esant labai dideliam fiziniam krūviui kartais nukenčia raiščiai, sausgyslės. Svarbu abiem atvejais rasti judamojo aparato disbalanso priežastis ir imtis veiksmų joms koreguoti, kad patirtos traumos nenuvestų prie tolesnių pakitimų pačiuose sąnariuose“, – sakė M. Šiupšinskienė.

Visapusiškas dėmesys

Gerai sąnarių būklei svarbu ne tik reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir dėmesys „iš vidaus“. Reikėtų pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų. Jų sąrašo pirmoje vietoje – vanduo. Pasak gydytojos, dehidratacija neigiamai veikia visą organizmą, taigi ir sąnarius, raumenis bei kitus jungiamuosius audinius.

Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti, kad organizmui netrūktų ir kitų naudingų medžiagų.

„Svarbu, kad mitybos racione netrūktų vitaminų ir mineralų, maisto racionas būtų kuo natūralesnis, jame netrūktų omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių pusiausvyros, vitamino D3, kurio šaltiniu gali būti ir UVB spinduliai arba maistas tamsiuoju metų laiku“, – patarė kineziterapeutė. Galima rinktis ir specialiai fiziškai aktyviems žmonėms pritaikytus maisto papildų kompleksus.

Anot specialistės, pasirūpinti sąnarių sveikata – tai pasirūpinti gera bendra kūno sveikata: kasdien būti fiziškai aktyviems, gerti pakankamai skysčių, gauti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kiek įmanoma ilgai neužstrigti statinėse padėtyse, pasirūpinti savo emocine gerove.

„Mūsų sąnariai sukurti judėti, nebūtinai tai turi būti kažkas specialaus – labai svarbu judant patirti džiaugsmą ir mėgautis judesių įvairove. O paprasta mankšta su keliais tempimo ir mobilumo pratimais bei keliais pratimais pilvo presui, sėdmenims pabudins raumenis ryte ar ilgiau pasėdėjus darbe, parengs didesniam fiziniam krūviui“, – patarė gydytoja M. Šiupšinskienė.

Vis dėlto svarbu nepamiršti fizinį krūvį didinti palengva didesniam krūviui turi pasiruošti ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai, fascijos – šių struktūrų pokyčiams reikia daugiau laiko.

Galutinis padarinys – neįgalumas

Traškantys ir maudžiantys sąnariai vargina dažną žmogų. Gydytojai pabrėžia, kad šios problemos ignoruoti negalima, nes galutinis delsimo padarinys – neįgalumas.

Sąnarinė kremzlė – tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kai kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška. Raiščių, meniskų, kremzlės pažeidimas trikdo normalią sąnario funkciją, vystosi audinių uždegimas, nyksta sąnarinė kremzlė. Negydant tokios būklės, vystosi sąnario degeneracinė liga – osteoartritas.

Pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. Tačiau, kaip aiškina gydytojas ortopedas traumatologas Darijus Rimas, kremzlės atsinaujinimo ar gijimo galimybės labai ribotos dėl to, kad kremzliniame audinyje nėra kraujotakos ir inervacijos.

„Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio – ilgas žygiavimo, bėgimo. Jeigu žmogus nėra fiziškai tam pasiruošęs, nesitreniravo, kremzlės paprasčiausiai neatlaiko tokio krūvio ir yra pažeidžiamos“, – priežastis vardija ortopedas-traumatologas.

Susiduria kas dešimtas

Statistika negailestinga: su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus.

Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformuoja apie minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimus. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: įvertinama raiščių, meniskų būklė, kremzlės pažeidimo lokalizacija, plotas, gylis, kaulo būklė apie pažeista kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.

Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų žmonių kelio sąnario kremzlė yra giliai pažeista. Vadinasi, su tokiais pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus. Progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų serga degeneracine sąnario liga – osteoartritu.

Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojami kremzlės pažeidimai. Po operacijos tik apie 45–78 proc. sportininkų sportinis lygis grįžta į ankstesnį.

Taikomas skirtingas gydymas

Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D.Rimas aiškina, kad, esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams, taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, gydymas nuo uždegimų ir skausmo, galimos hialurono rūgšties, plazmos, steroidinių vaistų injekcijos. Rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportinės ar darbo veiklos keitimas.

Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija – atkuriama pažeista kremzlė. Gali būti taikomi įvairūs metodai: kaulų čiulpų stimuliacija, mikrolūžiai, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kolagenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.

„Autologiniai chondrocitai turi didžiausią potencialą generuoti aukštos kokybės hialininę kremzlę defekto srityje. Autologinių chondrocitų implantacija brangi. Tai yra dviejų etapų operacija, kai pirmos operacijos metu paimamas sveikos kremzlės mėginys, siunčiamas į laboratoriją, kremzlinės ląstelės, chondrocitai, išsėjami specialioje terpėje, padauginami ir po keturių savaičių, antros operacijos metu, implantuojami kremzlės defekto srityje“, – pasakoja gydytojas.

Kremzlė gali būti atkuriama ir į pažeidimo vietą implantuojant autologinės plazmos ir sveikos kremzlės mišinio krešulį. Tokių operacijų yra atlikęs ir D.Rimas. „Tai vieno etapo operacija, darant operacijas buvo panaudota paties paciento kremzlė ir kraujo dalis, plazma. Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, papildyta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir, naudojant  specialią metodiką, sukrešinama. Išeina standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje“, – sako ortopedas traumatologas.

Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, atliekamas 5–7 cm pjūvis, kad būtų galima tinkamai padengti defektą. Defektui padengti gali būti panaudotos ir papildomos membranos ar fibrininiai klijai.

Daro meškos paslaugą

Vyresniems nei 50 metų pacientams taikomi kiti kremzlės atkūrimo metodai. Kada kremzlės pažeidimas išplitęs, progresuoja osteoartrozė, rekomenduojama sąnario pakeitimo, endoprotezavimo operacija. „Jei pacientui tinka šis metodas, rezultatai yra geri. Pacientas po 6–12 mėnesių gali grįžti į aktyvią sportinę veiklą, po trijų mėnesių gali grįžti į normalų buitinį gyvenimą; svarbu leisti naujai kremzlei užaugti ir susiformuoti, parenkant tinkamą fizinį krūvį“, – teigia D.Rimas.

Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, tinkamai ir laiku nesureagavus į kremzlės, raiščių, meniskų pažeidimus, rizikuojama dar labiau sau pakenkti. Problemos negydant, vystosi degeneracinė sąnario liga – osteoartritas, dėl kurio gresia tapti neįgaliam. Taigi žmonės, laiku nesikreipiantys į specialistus, daro sau meškos paslaugą.

Priežastys, dėl kurių sąnario kremzlė suserga, iškrenta jos dalis:

• sportinė ar kitokia trauma, dažnai su raiščių ar meniskų plyšimu;

• ilgalaikis, besikartojantis fizinis krūvis, ilgas ėjimas, bėgimas, neparuošus kūno tokioms apkrovoms;

• įgimtos ar įgytos sąnarių deformacijos, galūnės ašies deformacija, nutukimas, jei sąnariai fizinio krūvio metu patiria didelių perkrovų;

• hormoninės kilmės, autoimuninės ligos.

„Dėl traškančių sąnarių į mus dažniausiai kreipiasi jaunesni pacientai, kurie domisi, kas tai sukelia ir kokių priemonių reikėtų imtis. Tuo tarpu vyresni skundžiasi sąnarių skausmu ir patinimu, kurie sukelia jiems diskomfortą ir skausmą“, – sako V. Baužienė.

Gyvenimo būdo įtaka sąnario sveikatai

Nors sąnariai traška vidutiniškai kas trečiam žmogui, vaistininkės teigimu, retas kuris į tai atkreipia dėmesį ar kreipiasi į specialistą. Traškėjimas ar braškėjimas atsiranda blogėjant sąnarių sutepimui, kai susidėvi kremzlės ir sąnario paviršiai pradeda vis labiau trintis vienas į kitą.

„To priežastys gali būti įvairios: darbo pobūdis – stovimas ar sėdimas darbas, klūpėjimas ant kelių ar dažnai daromi pritūpimai bei per didelis ar per mažas fizinis krūvis. Taip pat gali prisidėti netinkama mityba ar judėjimo stokos išprovokuotos sąnarių ligos, kai sutrinka sąnarių sutepamojo skysčio gamyba”, – teigia V. Baužienė.  

Neretai sąnario traškėjimas gali išduoti ir rimtesnes ligas, tokias kaip menisko plyšimas, artrozė, kelio sąnario uždegimas ar degeneracinius pokyčius sąnariuose.

Padėti gali ir tinkami maisto papildai

Atsiradus sąnario traškėjimui ar skausmui, vaistininkė rekomenduoja apgalvoti savo kasdienio gyvenimo įpročius ir įvertinti, kurie jų galėtų būti skausmo ar traškėjimo priežastimi bei stengtis juos pakeisti.  Pavyzdžiui, jei trūksta aktyvumo, į dienotvarkę įtraukti pasivaikščiojimą, jei sportinis krūvis per didelis – atitinkamai jį sumažinti. 

„Kilusį skausmą gali laikinai numalšinti vaistai, tačiau reikėtų imtis ir didesnių pokyčių kasdieniame gyvenime. Ilgainiui su sąnariais susijusias problemas padės spręsti racionali mityba, fizinis aktyvumas ir reikiami maisto papildai, kurių sudėtyje būtų gliukozamino, chondroitino, hialurono, I ir II tipo kolageno bei C vitamino. Kartu su maisto papildais, kartu būtina vartoti mikroelementų bei antioksidantų preparatus“, – pataria V. Baužienė.

„Camelia“ vaistininkė nurodo, kad taip pat galima rinktis ir įvairius sąnario sveikatą gerinančius preparatus, kurie skirti normalios sąnarių kremzlės funkcijos atstatymui. Tokių maisto papildų sudėtyje galime rasti kolageno, erškėtrožių vaisių koncentrato, raudonųjų vynuogių sėklų ekstrakto, būtini vitaminai bei mineralai.

„Pavartojus tokios sudėties preparatus 5–6 savaites, būtina daryti pertrauką, o vėliau juos pakeisti kitos sudėties papildais, į kuriuos įeitų bosvelijų ekstraktas, hialuronas ir  vitaminas C. Visgi, sąnarių traškėjimui ar skausmui užsitęsus, reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą. Gali būti paskirtos procedūros, kurių metu į sąnarį bus leidžiamas sąnario sutepimą pagerinantis hialuronas“, – nurodo vaistininkė V. Baužienė.

Geriausia prevencija – judėjimas

„Norint išvengti sąnarių ligų, be tinkamų maisto papildų bei visavertės mitybos, būtinas ir kasdieninis judėjimas. Dažnai senjorai, turintys sodą, vasarą pamiršta visus su sąnariais susijusius negalavimus, nes nuolat juda ir mankštinasi dirbdami sode. Galima netgi įsigyti keturkojį, mat rūpinantis augintiniu jį teks kasdien kelis kartus išvesti pasivaikščioti“, – teigia vaistininkė.

Kai oro sąlygos judėjimui lauke nėra palankios, V. Baužienė pataria plaukioti baseine, eiti į sporto salę, o šiltuoju metų laiku važinėtis dviračiu, vaikščioti, bėgioti ar užsiimti kita mėgstama aktyvia veikla. Derinant judėjimą su sveika mityba bei papildų su kalogenu ir hialuronu vartojimu, galima išlaikyti sąnarių sveikatą.

„Tačiau visada pacientams primenu, kad svarbu neperlenkti lazdos. Rekomenduoju judėti kiekvieną dieną po truputį, o ne kartą per savaitę aktyviai sportuoti keletą valandų. Išlipkite viena stotele anksčiau ir grįžkite namo pėsčiomis, rinkitės laiptus, o ne liftą, iki parduotuvės eikite pėsčiomis ar darykite švelnius jogos pratimus. Prieš sportuodami apšilkite ir venkite skausmo“, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Baužienė.

Pasak vaistininko F. Bertulio, sąnarių skausmas – itin dažna problema: į vaistinę, ieškodami atsakymo, kaip numalšinti sąnarių maudimą, pacientai užsuka kiekvieną dieną. Tokiais atvejais vaistininkas stengiasi išsiaiškinti, ar sąnarių skausmas pasireiškė dėl per intensyvios fizinės veiklos, kuri sukėlė raumenų ir sausgyslių nuovargį. Esant šiai skausmo priežasčiai F. Bertulis rekomenduoja rinktis savęs tausojantį režimą ir nepamiršti po fizinės veiklos atlikti tempimo pratimų. Šį maudimą padeda sumažinti ir šaldantys tepalai.

Kitais atvejais sąnarių skausmas pacientams dažniausiai pasireiškia ryte ar pirmoje dienos pusėje ir gali signalizuoti apie susidėvėjimą. „Sąnariai sustingę, atrodo, kad juos reikia „išjudinti“ ar „sušildyti“. Dienos metu skausmas sumažėja, tačiau visiškai nedingsta“, – pastebi vaistininkas.

Sąnarių sustingimas yra vienas simptomų, kuris turėtų pacientą paskatinti nedelsiant apsilankyti pas mediką detalesnei apžiūrai ir konsultacijai.

Skausmo negalima ignoruoti

Kineziterapeutė J. Kliukaitė įvardija kelis pavojingiausius sąnarių siunčiamų signalų tipus, kurių negalima ignoruoti. Pavyzdžiui, jei sąnariai yra ne tik skausmingi, bet ir sustingę (ypač rytais arba šalčio metu), skausmas nepraeina kelias savaites, yra jaučiamas ne tik dieną, bet ir naktį bei matoma vizuali sąnarių deformacija. Visi šie simptomai gali signalizuoti rimtą pavojų – degeneracinius pakitimus (osteochondrozę, artrozę, podagrą), uždegimines sąnarių ligas (reaktyvų artritą, reumatoidinį artritą) ar organizme vykstančius hormonų pokyčius.

Uždegiminių ligų metu dažniausiai pradeda skaudėti mažuosius sąnarius, o vėliau skausmas pereina ir prie didžiųjų sąnarių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga podagra, dažniausiai pirminis skausmas atsiranda kojos nykščio sąnaryje.

Esant degeneraciniams pakitimams, skausmas gali lokalizuotis stuburo srityje arba tik tam tikrame sąnaryje, kuriame yra atsiradę pokyčiai.

„Didžiausia grėsmė yra sąnarių deformacija, po kurios sutrinka visa kūno biomechanika. Taip atsitikus pasikeičia ir mūsų atliekami kasdieniai judesiai, kurie dėl atsiradusio skausmo ir diskomforto tampa netaisyklingi. Nuolat atliekant netaisyklingus įprastus kūno judesius po truputį atsiranda raumenų disbalansas, kuris gali sukelti dar didesnius skausmus raumenyse ar stuburo srityje“, – teigia kineziterapeutė J. Kliukaitė.

Jos teigimu, sąnarių skausmus dažniausiai sukelia per mažas kasdienis fizinis aktyvumas, techniškai netaisyklingas fizinis krūvis, nesubalansuota ir nevisavertė mityba. Dažniau sąnarių skausmas yra nustatomas moterims ir antsvorio turintiems asmenis. Sąnariams kenkia ir staigūs svorio pokyčiai, pavyzdžiui, kai moteris nėštumo metu priauga svorio, o po gimdymo jis greitai nukrenta.

Pasak pašnekovės, uždegiminis sąnarių skausmas anksčiau dažniau buvo nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau neretai juo dabar skundžiasi ir jauni asmenys. „Dažniausiai tokie jauni žmonės turi per mažą fizinį krūvį ir nepilnavertiškai maitinasi arba kaip tik per daug intensyviai sportuoja ir stipriai apkrauna sąnarius“, – priduria J. Kliukaitė.

Skausmo priešas – judėjimas

„Camelia“ vaistininko F. Bertulio teigimu, sąnarių skausmo profilaktikai galima pritaikyti auksinę taisyklę, tinkančią visoms organų sistemoms – gerą savijautą užtikrina subalansuota mityba ir judėjimas.

„Judėjimo svarba yra neatsiejama nuo viso organizmo optimalios būklės – rekomenduojamos 30 min. vidutinio intensyvumo treniruotės 4-5 kartus per savaitę. O tai gali būti ir paprasčiausias spartus pasivaikščiojimas. Tačiau reiktų nepamiršti, jog skirtinga fizinė veikla nevienodai apkrauna sąnarius, tad sporto rūšį būtina pasirinkti pagal žmogaus individualų fizinį pasirengimą“, – sako vaistininkas.

„Diva namai“ specialistė pritaria, kad norintys gerai jaustis, turi kasdien išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti, atlikti lengvą viso kūno mankštą, o dirbantys sėdimą darbą – atkreipti dėmesį į savo sėdėjimo padėtį bei darbo vietos ergonomiką, reguliariai keisti padėtis, daryti pertraukėles, kurių metu atsistotų pasirąžyti ir pratemptų įsitempusius raumenis.

„Žmogus evoliuciškai yra sutvertas judėjimui, o judėjimas maitina sąnarius. Svarbiausia atkreipti dėmesį į problemines kūno vietas, kurias skauda. Mūsų kūnui yra labai svarbūs mobilumo ir tempimo pratimai, o teisingai parinkti pratimai yra visavertė nauda jūsų kūnui“, – priduria J. Kliukaitė.

Sveikiems sąnariams – tinkama mityba ir papildai

Vaistininkas F. Bertulis, norintiems turėti sveikus sąnarius, taip pat pataria peržvelgti savo mitybą – svarbu, kad joje netrūktų gyvulinės kilmės baltyminio maisto, pavyzdžiui, sąnariams naudingos šaltienos ar pilnų mėsos dalių nuovirų ir iš jų gaunamų sultinių.

„Šaltienos pagrindą sudaro želatina, kitaip žinoma kaip hidrolizuotas kolagenas. Jeigu jūsų sąnarių funkcija yra suprastėjusi, mitybą galite papildyti ir maisto papildais, kurių sudėtyje ir yra hidrolizuoto 1 ir 2 tipo kolageno. Moksliniuose straipsniuose akcentuojama, kad šio tipo kolagenai gali reikšmingai sumažinti osteoartrito sukeltą sąnarių skausmą. Sąnarių papilduose dažnai yra ir gliukozamino, chondroitino, apie kurių poveikį galima rasti teigiamų atsiliepimų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar preparato sudėtyje yra vitamino C, kuris padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą. Rekomenduočiau vitaminą C vartoti ne tik imuninės sistemos, bet ir sąnarių funkcijos palaikymui“, – pataria „Camelia“ vaistininkas.

Kineziterapeutė J. Kliukaitė pabrėžia, kad jei sąnarių skausmų kilmė yra uždegiminė, svarbu, kad racione taip pat netrūktų ir augalinės kilmės produktų – įvairių daržovių ir vaisių.

Sąnarių skausmas vargina daugiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių problema, sąnarių ligos vis labiau paliečia ir jaunimą. Kas penktas vizitas pas gydytoją būna būtent dėl sąnarių skausmo, kurį dažnai sukelia įvairios traumos. Pasak traumatologų, per karantiną traumų gerokai sumažėjo, tačiau sušvelninus draudimus, kai daugelis po pertraukos ėmė stropiai savarankiškai sportuoti, atgimė ir sąnarių traumų tikimybė.

„Sporto klubų užsidarymas turėjo įtakos traumų sumažėjimui, netgi dvigubai. Tačiau karantinui atsileidus žmonės grįžo į įprastinį gyvenimą, tad ir mūsų skaičiai sugrįžo į pradinį tašką. Traumos būna įvairios –patirtos važinėjant dviračiu, paspirtuku, sportuojant, užsiimant sodo darbais. Žinoma, daugiausiai traumas patiria „ofisiniai“ sportininkai, kurie po darbo puola sportuoti neturėdami tinkamo fizinio pasiruošimo, nedarydami apšilimo“, – teigia RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas.

Neseniai vestuves atšventę stilistė V. Šaulytė-Mockė ir profesionalus boksininkas J. Mocka įsitikinę, kad sąnarius apsaugoti tikrai galima ir apgailestauja, jog galbūt per vėlai tą suprato. Anot Juliaus, kuomet esi jaunas, negalvoji apie pasekmes, kurios neišvengiamai pasijaučia laikui bėgant.

„Kiekvienas sportas yra pavojingas, jeigu tu jį darai be proto, nepagalvodamas, kaip taisyklingai ir sveikai padaryt judesį. Man boksas yra kaip joga, nes pusantros valandos būni toje akimirkoje, vos tik pagalvosi ne apie tai, kas vyksta, iš karto prasileisi smūgį. Tačiau tuo pačiu šiame sporte didžiulė apkrova tenka keliams, riešams. Kai sieki rezultatų, tu savęs netausoji, atiduodi visas jėgas, galvoji, kad esi jaunas ir viską gali. Tačiau jau pabaigus sportininko karjerą ėmė lįsti problemos ir pasekmės: raktikaulių, kurie abu yra lūžę, alkūnių, kelių sąnarių skausmai“, – apie neigiamus sporto rezultatus pasakoja J. Mocka.

Ilgamečio sporto pasekmės jaučia ir Viktorija. Moteris profesionaliai pramoginius šokius šoko net 13 metų, tačiau kaip pripažįsta ji pati, sąnarių problemos buvo ignoruojamos, tad liekamuosius neigiamus sporto reiškinius buvusi šokėja tikina jaučianti iki dabar.

„Jau penkti ar šešti metai, kai nebešoku ir tikrai pajaučiau, kad nebesu tokia fiziškai ištverminga, kokia buvau. Pajaučiau kelių negalavimus, visuomet su jais turėjau problemų, tačiau lengvai numodavau į tai ranka ir dabar tai atsiliepė. Jeigu būčiau galėjusi, būčiau rūpinusi sąnariais jau tada, kai šokau, nes dabar visai kitoks mąstymas – renkiesi tai, kas kūnui geriau, prisižiūri maistą, mitybą, papildai ją vitaminais bei papildais“, – pasakoja V. Šaulytė.

Sąnarius veikia ne tik nepamatuotos fizinės apkrovos, bet ir aplinkybė, jog neretai valgome netinkamą maistą, o tuomet sąnariams ima trūkti tam tikrų maistinių medžiagų. Sąnarys kraujotakos neturi, jis minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo žmogaus gyvenimo būdo.

„Sąnarys taip pat turi savo „garantiją“, kuri yra 60 metų. Tai tarsi guolis – jis trinasi, dėvisi, tam įtakos turi didelis fizinis aktyvumas, antsvoris ir genetiniai susirgimai. Reikia būti atsakingam už save, saugotis ir net sportuojant ar užsiimant aktyvia veikla, tą daryti protingai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas A. Zubrickas.

Laimei, jog sąnario kremzlė yra nuolat atsinaujinanti ir siekiant atitolinti bei sulėtinti nusidėvėjimo procesą, mitybą galima papildyti maisto papildais su kolagenu. Būtent ši medžiaga pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.

„I tipo kolagenas formuoja stiprų, į pintą virvę panašų audinį, kad raiščiai ir sausgyslės galėtų pakelti stiprų tempimą. II tipo kolagenas iš plonų skaidulų formuoja tankius, erdvinius tinklus, saugančius kremzles nuo apkrovų spaudžiant. Taip pat, norint organizme turėti pakankamo kolageno kiekio, svarbu gauti ir vitamino C, mat jis skatina kolageno sintezę“, – teigia farmacininkė Asta Trumpienė.

Greitas gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa, stresas, amžinas skubėjimas neretai iššaukia ne vieną ligą. Pasak V. Šaulytės, jeigu kūnui kažkas negerai, jis tą parodys, siųsdamas skausmo signalus, tad svarbu laiku į juos sureaguoti ir nenumoti ranka.

„Tempas yra beprotiškas, dažnai nespėjam tinkamai maitintis, tad tenka vartoti vitaminus, papildus. Kūnas yra geras mūsų rodiklis, kiekvienas skausmelis yra signalas, kad gal reikia pailsėti ar priimti kitokį sprendimą. Nereikia išgręžti savęs iki galo, sportas turi būti kaip meilės sau ir savo kūnui išraiška. Reikia rūpintis savimi, kad kuo ilgiau galėtum judėti“, – išmintimi dalinasi V. Šaulytė.

Šį sekmadienį TV8 medicinos laidoje „Sveikatos medis“ 17 metų bokso rinkę praleidęs sportininkas, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas D. Šemiotas pasakos, jog šiandien, priešingai nei įprasta manyti, tarp sporto šakų boksas nebelaikomas rizikingiausiu.

„Buvo nustatyta, jog pagal traumas, boksas yra tik vienuoliktoje vietoje. Pirmose vietose karaliauja futbolas, šuoliai į vandenį ir kitos sporto šakos“, – teigs žinomas vyras.

Daugirdas yra įkūręs ir savo vardo sporto klubą, į kurį treniruotėms atvyksta ir merginos. Jos sudaro apie 40 proc. aktyvių lankytojų, o sportininkas tik džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą bei fizinį aktyvumą skatinančias veiklas.

„Boksas yra pakeitęs savo įvaizdį. Žinoma, išlikęs ir profesionalus boksas, tačiau dauguma pereina prie sveikatingumo bokso. Jame naudojama mažiau kontakto, laisvų kovų, šparingų (šparingas — rengimasis bokso varžyboms, red. past.), daugiau koncentruojamasi į visapusišką kūno tobulinimą, fizinės formos gerinimą. Dirba tiek giluminiai raumenys, tiek išoriniai, tiek visa kardiovaskuliarinė sistema, ištvermė ir visa kita“, – pasakos Daugirdas.

Neretai vos pradėjus sportuoti ištinka nelauktos traumos, sukeliančios papildomus iššūkius. Tiek sportininkai, tiek medikai ragina pirmąsias treniruotes praleisti su profesionaliais treneriais, kurie paaiškins bei pamokins, kaip teisingai atlikti pratimus ir nepakenkti sau.

„Pati dažniausia trauma sporto medicinoje yra čiurnos raiščio patempimas. Tačiau kelio raiščio traumos yra sunkiausios, reikalaujančios ilgiausios reabilitacijos, kaip ir stuburo išvaržos. Didžiausia rizika, kuomet žmonės neturi įgūdžių, pirmą kartą ateina į salę ir bando be trenerio sportuoti, neturėdami supratimo nei apie apkrovas, nei apie svorius, nei apie atlikimo techniką. Tokie sportininkai patiria daugiausiai traumų“, – laidoje pasakos sporto medicinos ir reabilitacijos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

Tačiau kartais gyvenime nutinka atvejų, kuomet traumos neaplenkia ir puikiai sporto subtilybes išmanančių profesionalų. Ne taip seniai Daugirdas ruošėsi varžyboms, kai per treniruotę gatvėje jį partrenkė automobilis.

„Besiruošiant vienoms triatlono varžyboms, važiuojant dviračiu buvau partrenktas automobilio, tai sukėlė rimtas kojos problemas. Po jų visiškai nusilpo kojos raumenys, bandžiau ją visaip mankštinti, tačiau skausmas nedingo, kol nepradėjau tvirtinti raumenų, kurie laiko mano kelią ir stabilizuoja jo sąnarį“, – laidoje istorija dalinsis boksininkas.

Kai koja sugijo, užsimiršo ir ilgas gydymas, operacija, reabilitacija, tačiau sąnarių skausmai Daugirdą vis dar kartais aplanko, ypač besikeičiant orams ar skrendant lėktuvu. Specialistai teigia, jog tokių atvejų galima išvengti praturtinant mitybą grynos formos pirmo ir antro tipo kolagenu. Kolageno natūraliai yra gausu sąnarių kremzlėse, bet imant jo mažėti, kremzlės greičiau nusidėvi ir atsiranda skausmai.

„Ateina toks laikas, kuomet tampi labiau sąmoningas, imi labiau save mylėt ir prižiūrėt, stebėti, ką valgai. Deja, parduotuvių lentynose gausu nenatūralių maisto produktų, iš kurių neįmanoma gauti visų reikiamų medžiagų. Tokiu atveju maisto papildai yra labai reikalingi“, – tvirtins Daugirdas.

Alkoholio vartojimo padariniai – alkoholinio vaisiaus sindromas

Alkoholio vartojimas yra labai žalingas ir, deja, Lietuvoje itin dažnas žalingas įprotis. Alkoholio vartojimas turi daugybę neigiamų pasekmių žmogaus organizmui, tačiau specialistai ypatingą dėmesį skiria jo poveikiui smegenims. Su šia tema susijusi ir kita – alkoholinio vaisiaus sindromo problema, apie kurią šnekėti ir šviesti visuomenę taip pat yra labai svarbu.

„Būsimai mamai nėštumo metu vartojant alkoholį rizika yra didžiulė, galimos dvi būklės – akivaizdus vaisiaus sutrikimas, kuris matomas plika akimi, neišsivystę organai, fiziniai sutrikimai, arba kitas, lengvesnis ir paprastai net nematomas sutrikimas – psichologinis ir neurologinis pažeidimas, kuomet tokie vaikai iš pažiūros yra sveikai besivystantys, kalbantys, bet tam tikri jų psichologiniai momentai, tokie kaip atmintis, dėmesio sutrikimas, yra akivaizdžiai pažeisti“, – laidoje, rodomoje sekmadieniais 15 val. per TV8 televiziją, pasakos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, gydytoja toksikologė Gabija Laubner.

Pasak specialistų, daugiausiai alkoholio vartoja jauni, darbingo amžiaus žmonės, tačiau nuo 2018 metų Lietuvoje įsigaliojusios alkoholio kontrolės įstatymo pataisos jau pradėjo duoti rezultatų ir Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardijo kaip vieną geriausiai besitvarkančių šalių su šia opia problema.

„Naujoji alkoholio kontrolės politika pradėjo duoti savo labai gerus rezultatus ir jeigu 2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo Lietuvą kaip šalį, kurioje daugiausiai ir gausiausiai yra vartojamas alkoholis, tai šiandien šį įvaizdį mes smarkiai ėmėme gerinti“, – visuomenės pasiektais rezultatais džiaugsis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Bielian.

Mikropigmentacija – revoliucija ne tik grožio, bet ir medicinos srityje

Šiais laikais įvairios gyvenimo sritys persipina viena su kita, todėl ir medicina kai kuriais atvejais susilieja su išoriniu grožiu. Ypač, kai tai paliečia tam tikras pooperacines, traumines ar ligų pasėkmes, kuomet lieka randai, strijos ar kitokie odo pokyčiai.

„Mikropigmentacija yra saugi procedūra. Tai ilgalaikė korekcija įvedant į odos paviršių tam tikrą dažą. Gerai atlikta mikropigmentacija yra tada, kuomet ji yra nematoma ir nepastebima. Dabar net yra tendencija, jog grįžtama prie natūralumo, todėl meistras turi ne tik išmanyti odos anatomiją, bet ir koloristiką. Priklausomai nuo to, koks yra norimas tikslas, ar tai būtų veido bruožų ryškinimas, ar medicininė mikropigmentacija, nuo to priklauso kiekvienas dažas“, – laidoje pasakos mikropigmentacijos meistrė, sertifikuota lektorė Monika Poškutė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka specialistams už įveiktą nenumaldomą skausmą

40 metų Izraelyje gyvenusi ir į Kauną prieš keletą metų grįžusi menininkė Bella Shirin skausmą nugaros apatinėje dalyje pajuto senai, dar gyvendama svetur. Nuolat geriami nuskausminamieji vaistai situaciją pagerindavo tik laikinai ir skausmo priepuoliai nuolat kartodavosi.

„Kuomet man Lietuvoje padarė rentgeną ir magnetinį rezonansą, aiškiai pamatė, jog yra tarpas tarp stuburo slankstelių, tad nervų šaknelės neturi kaip atsigulti į vietą. Ir kuomet jos pradeda siautėti, šokti suktinį, tada prasideda skausmai“, –  pasakos Bella.

Moteris tvirtina esanti pakanti skausmui, tačiau kuomet situacija pablogėjo taip, jog ji nebegalėjo paeiti, jai teko kreiptis į Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje esantį skausmo gydymo poskyrį ir čia dirbantį gydytoją anesteziologą reanimatologą gyd. Egidijų Gaučą, kuriam laidos rubrikoje ji ir nutarė skirti didžiausią padėką.

Nukenčia jauni vyrai

Klubo sąnario skausmas ramybės būsenoje arba naktį – tuo besiskundžiantis pacientas dažniausiai lieka nieko nepešęs. Net atlikus rentgeno tyrimą, pokyčiai sąnaryje lieka nepastebėti. Pas gydytojus toks pacientas sugrįžta vėliau, kai sąnarys jau būna gerokai paveiktas aseptinės nekrozės.

Šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės – tai toks susirgimas, kai dėl neaiškių priežasčių sutrinka šlaunikaulio galvos kraujotaka bei mityba ir įvyksta audinių nekrozė.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmoji moderni operacija pacientui dėl šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės ankstyvoje stadijoje, kai šlaunikaulio galva dar išlaiko savo kontūrus.

Įprastai šlaunikaulio galva būna ovali, padengta kremzle. Negydant aseptinės nekrozės, atsiranda įlūžių ir smegduobės principu ji subliūkšta, pakinta kontūrai ir vietoj ovalios formos šlaunikaulio galva tampa raukšlėta bei primena raugintą obuolį ar agurką.

Prilygsta infarktui

Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Valdas Mačiulis, atlikęs pirmą tokio pobūdžio operaciją, pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą, kai dalis audinių numiršta bei surandėja.

Poveikis: A.V.Mačiulis paaiškino, kad pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vietoje normalaus spongiozinio kaulo židinio vietoje atsiranda nevisavertis jungiamasis audinys, kuris neatlaiko apkrovų ir šlaunikaulio galvos sąnarinis paviršius įlūžta. Šlaunikaulio galva deformuojasi, sutrinka sąnario paslankumas ir judesiai.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Amerikiečiai paskaičiavo, kad šis susirgimas per metus nustatomas 20–30 tūkst. šalies gyventojų. Neaišku, kiek tokių atvejų nustatoma Lietuvoje – tokia statistika nerenkama.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Manoma, kad mūsų šalyje sergančiųjų šia liga taip pat yra nemažai, tačiau pradinėse stadijose žmonės nesikreipia. Pacientai į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi. Tuomet vienintelė išeitis – sąnario endoprotezavimas (pakeitimas dirbtiniu).

Nėra lengva diagnozuoti

"Ankstyvosiose aseptinės nekrozės stadijose žmogus gali nejausti jokių simptomų. Pokyčiai nepastebimi net rentgeno nuotraukoje. Pakitimus galima pamatyti tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą.

Vėliau jau prasideda klubo sąnario skausmai, dažniausiai ramybės būsenoje, – tuo ši liga skiriasi nuo įprastos sąnario artrozės, kai labiau skauda judant, fizinio krūvio metu", – pasakojo pirmoje tokio pobūdžio operacijoje dalyvavęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

Sritys: M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Jis pabrėžė, kad pirmosiose aseptinės nekrozės stadijose judesių amplitudė nesutrinka – būtent dėl šios priežasties ligą nėra lengva diagnozuoti. Taip nutinka tik subliūškus šlaunikaulio galvai vėlyvose stadijose.

Sujungė du metodus

Pasak operavusio pacientą ortopedo- traumatologo A.V.Mačiulio, aseptinė nekrozė nėra nauja liga, tad esama nemažai metodų, kaip galima padėti dar iki šlaunikaulio galvos klubo sąnaryje subliūškimo.

Šiandien pasaulyje aseptinė nekrozė dažniausiai gydoma dviem būdais. Vienas jų, kai pažeisto kaulo nekrotizavęs židinys, užpildytas ne kaulu, o jungiamuoju audiniu, išvalomas ir į likusią ertmę įstatomos puikiai organizmo toleruojamo metalo – tantalo atramos, kad neleistų subliūkšti šlaunikaulio galvai ir ertmė bei metalo sijos užsipildytų palaipsniui regeneruojančiu (įaugančiu) visaverčiu kaulu.

Kita kryptis –  naudojant specialius medicininius instrumentus, rentgeno įrangą, prieinama prie židinio, atliekama dekompresija: išvalomas aseptinės nekrozės židinys ir pro šlaunikaulio kakle suformuotą kanalą kaulinė ertmė (defektas) užpildoma iš paties paciento operacijos metu paimtu spongiozinio kaulo ir kamieninių mezenchiminių ląstelių bei trombocitais papildytos kraujo plazmos mišiniu.

Toks per operaciją naudojamas mišinys mažina uždegimą ir padidina kaulo atsikūrimo galimybes. Tai naujausias pastarųjų metų pasiekimas, efektyvumu lenkiantis kitus gydymo metodus.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje kamieninės mezenchiminės ląstelės sąnarių artrozės ankstyvose stadijose gydymui taikomos jau kelerius metus.

Tad sujungus du gydymo metodus, atlikta pirmoji šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės gydymo operacija. Ji truko apie 1,5 valandos. Nemažai šio laiko užima pasiruošimas: kamieninių mezenchiminių ląstelių paėmimas iš klubo sparno; jų koncentrato pagaminimas, panaudojant specialius prietaisus bei priemones, ir gauto kaulo čiulpų koncentrato suleidimas į židinį.

Iki tol tokio pobūdžio operacijos Lietuvoje nebuvo daromos, nes tam reikia specialių instrumentų. Kauniečiai atlieka panašią operaciją, tačiau  kitokiais instrumentais.

Atsistatymui – keli mėnesiai

Pagerėjimą pacientas pajunta po 2–3 mėnesių, kai prigyja ir regeneruoja kaulo tuštumą užpildęs kaulas. Iki tol rekomenduojama riboti fizinį krūvį. Pasak gydytojų, pirmasis pacientas, kuriam atlikta operacija, jaučiasi gerai.

"Operacijos efektyvumas siekia apie 70 proc. Jei spėjama laiku sustabdyti nekrozės procesą, ši operacija žmogų nuo panašių problemų apsaugo visą likusį gyvenimą. Be to, ji padeda jaunam žmogui išvengti gerokai sudėtingesnės – endoprotezavimo operacijos arba ją gerokai atitolina", – paaiškino A.V.Mačiulis.

Pirmajam tokiu būdu operuotam pacientui buvo nustatyta pirminė šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės stadija.

Pažeidžia ne tik šlaunikaulį

Nėra aišku, kas sukelia aseptinę nekrozę, tačiau išskiriami tam tikri rizikos veiksniai. Didesnę riziką susirgti vienos pusės nekroze turi pacientai, patyrę šlaunikaulio galvos ir kaklo lūžius.

Abipusės aseptinės nekrozės dažna priežastis – kortikosteroidų (vaistų nuo reumato) vartojimas arba alkoholizmas.

Gydytojai apgailestauja, kad pritaikyti naujojo gydymo metodo kol kas negali kitiems pacientams – dauguma jų kreipiasi pavėluotai, vėlyvose stadijose, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi ir vystosi klubo sąnario negrįžtami degeneraciniai pokyčiai.

Spėjama, kad, jei pacientai kreiptųsi pradinėse ligos stadijose, per metus tokių operacijų būtų atliekama apie 10–15.

Kreiptis į ortopedą-traumatologą patariama, jei ramybėje klubo sąnarį skauda mėnesį ar ilgiau.

M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą, bet ir riešo, kelio, čiurnos sąnarinius paviršius sudarančius kaulus, šlaunikaulio medialinį krumplį.

Visus pažeidimus išduoda skausmas, tačiau judesiai nėra sutrikę. Jei judesiai tampa riboti, galima įtarti, kad degeneracinė liga – gerokai pažengusi. Tad labai svarbu nustatyti ligą kuo anksčiau, kol sąnarys dar yra sveikas.

E. Sipavičius – didelis aktyvaus laisvalaikio mėgėjas. Jėgos aitvarai, slidinėjimas, „enduro“ motociklai, įvairios sporto rūšys – ko tik nėra išbandęs jaunatviškai atrodantis 61-erių dainininkas.

„Nuo vaikystės sportuodavau – išbandžiau ne vieną sporto šaką, bet neužsikabinau. Suaugęs pradėjau ieškoti mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų. Vasarodavome prie Platelių ežero, tad turėjau visas sąlygas užsiminėti burlenčių sportu. Vėliau „užsikabinau“ už jėgos aitvarų. Kalnų slidės gyvenime atsirado, kai būdamas dvidešimties per televiziją pamačiau žiemos sporto varžybas ir, galima sakyti, pamečiau dėlto galvą. Prisimenu, kaip pirkdavau medines „Šatrijos“ slides. Konstruodavau apkaustus kojoms ir išbandydavau ant posūkių – kelias slides netgi sulaužiau atsitrenkęs į medžius. Važinėjome slidinėti ir į Kaukazą, ir į Karpatus. Kai atsidarė sienos, prasidėjo Čekija, Slovakija, Austrija, Italija“, – pasakoja iki dabar slidžių į šalį nenumetęs E.Sipavičius.

Aktyvioms atostogoms dainininkas ruošiasi iš anksto. „Porą kartų per savaitę einu į sporto salę siekdamas prie didesnių krūvių pripratinti organizmą, atlieku kardiotreniruotę, tempimo pratimus. Iki žiemos likus keliems mėnesiams pradedu daryti specialius pratimus kojoms, kelio sąnariams, kurie labiausiai kenčia“, – pasakoja E.Sipavičius, nenorėdamas sąnarių sudėvėti anksčiau laiko.

Atlikėjas džiaugiasi, kad sekasi išvengti rimtų traumų arba sužeidimų.

„Gal todėl, kad sąmoningai ruošiuosi sezonui, ypač slidinėjimo, kai kojoms tenka didžiuliai krūviai. Nors ir nesileidžiame nuo kalno sportiniu režimu ir rezultatų nesivaikau, vis dėlto dideli krūviai tenka toms raumenų grupėms, kurių intensyviai neapkrauni vaikščiodamas arba bėgiodamas“, – pasakoja žinomas kaunietis.

Atgaiva  smegenims

Aktyvus laisvalaikio praleidimas, kaip įsitikino, padeda sustiprinti ir psichinę sveikatą. „Tai – atgaiva smegenims. Visiems patarčiau atrasti kokį nors sportą, kuris absoliučiai traukia ir iškrauna smegenis. Grįžtu iš kalnų ar vandens telkinio ir kurį laiką net kalbėti negaliu, smegenys tarsi vėjo išpūstos. Ten adrenalinas ir skrydžio pojūtis – nepakartojami“, – įspūdžiais dalijasi E.Sipavičius.

Grįžtu iš kalnų ar vandens telkinio ir kurį laiką net kalbėti negaliu, smegenys tarsi vėjo išpūstos. Ten adrenalinas ir skrydžio pojūtis – nepakartojami.

Pasak jo, jeigu žmonės šiek tiek daugiau laiko praleistų bent pasivaikščiodami, o ne sėdėdami prie televizoriaus, tauta būtų žymiai sveikesnė. „Spartiečių šūkis „Sveikame kūne – sveika siela“ yra teisingas. Jeigu tik padarau pauzę, žiūrėk, ir nugarą paskausta, ir pečiai linksta, ir norisi išsidrėbti, suglebti kėdėje. O kai sportuoji, esi tiesesnis, nesikūprini, dingsta visi skausmai. Kuomet esi geros sportinės formos, mažiau niūrių minčių lenda į galvą. Myliu pasaulį ir mane supančius žmones, man gera gyventi, matyti tokią nuostabią gamtą, matyti gražėjantį miestą, kas mane džiugina ir suteikia daug laimės. Tuomet ir pačiam nesinori „sugriūti“ ar kiurksoti ant fotelio“, – pasakoja dainininkas.

Važinėjo motociklu

E.Sipavičius turi ir dar vieną pomėgį – važinėti motociklais. Tiesa, jis buvo patekęs į avariją, tad jam reikia laiko atsigauti psichologiškai.

„Motociklu nebevažiuosiu į gatves, nebent į miškus ir laukus. Supratau, kad važinėdamas gatvėje visiškai niekam negali daryti įtakos. Kad važiuotum ir labai atsargiai, bet jei į kelią iššoks užsižiopsojęs vairuotojas, pasekmės gali būti itin skaudžios. Kai vairuoji motociklą, priklausai nuo kitų žmonių dėmesingumo, o jie pas mus važiuoja labai neatidžiai. Kaip pats važinėjęs motociklu labai seku veidrodėliuose ir matau iš tolo atvažiuojantį motociklininką. Juk kiek avarijų, kai motociklo vairuotoją numuša, nutrenkia, užmuša, o dažniausiai kaltas būna ne jis“, – sako E.Sipavičius.

Ar toks aktyvus gyvenimo būdas vyresniame amžiuje turi įtakos sveikatai ir kaip, pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

– Profesoriau, ar sąnariai turi galiojimo laiką?

– Visos organizmo sistemos, ne išimtis ir sąnariai, turi galiojimo laiką. Fiziologai buvo atlikę bandymą, kad „klajokliniu“ nervu arba nervus vagus, kuris yra vienas stambiausių mūsų sistemoje, einantys elektros impulsai pamažu gesta ir per šimtą penkiasdešimt metų turi visiškai užgesti. Netgi buvo juokaujama, kad žmogaus organizmas užprogramuotas šimtui penkiasdešimt metų. Bet, deja, kai kurios sistemos atsisako greičiau. Kiekviena sistema, kaip ir bet koks organizmas ar mechaninė struktūra, turi savo galiojimo terminą, nežiūrint to, kad kai kurie audiniai atsistato, kai kurie – ne. Bet senėjimo procesas vyksta ir, jeigu jo nebūtų, tikriausiai gyventume tūkstančius metų.

– Tad kaip rasti sporte aukso viduriuką, kad sau padėtume, o ne pakenktume?

– Sportas turi būti saikingas. Vienas dalykas – šachmatai ir šaškės. Žaiskite! Jums bus šimtas metų ir tikrai niekas nepakenks. Smegenys – viena iš tų sistemų, kurios kuo labiau apkrautos ir daugiau dirba, tuo ilgiau išlieka gyvybingos. O kitos sistemos, kuo jos daugiau apkraunamos, tuo greičiau susidėvi.

Profesionalus sportas tikrai kenkia sąnariams. Didžiuliai krūviai atsilieps sveikatai sulaukus brandaus amžiaus, ypač senatvės. O lengva mankšta visai kas kita. Kada sportuojama savo malonumui, kada nėra didelės perkrovos sąnariams, raumenims, sausgyslėms – sveika, padidina ir endorfinų skaičių, ir nuotaiką pagerina. Bet kuomet sportuojantis žmogus jaučiasi pavargęs ir jam skauda sąnarius, tai rodo, kad jau buvo perkrovimas, kuris anksčiau vėliau atsiliepia sveikatai – greičiau susidėvi kremzlinis ir kaulinis audinys.

– Kokios sporto šakos nepatinka mūsų sąnariams?

– Sunkumų kilnojimas, šuoliai į tolį, gimnastika, ilgų distancijų bėgimai  – peilis sąnariams, taip pat – stuburui. Anksčiau vėliau reikės keisti ir klubo sąnarius. Juk neveltui buvusiai pirmai pasaulio raketei – anglų tenisininkui Andy Murray reikėjo keisti klubo sąnarį. Mūsų sąnariai evoliucijos eigoje nebuvo sutverti tokiems milžiniškiems krūviams. Jeigu vilkas gali nubėgti šešiasdešimt kilometrų ir jam nieko, žmogus tam nesutvertas.

Labai svarbu išlikti fiziškai aktyviems. Lengvas pasivaikščiojimas – sveikatai į naudą. Vaikščiokite kas dieną pusę valandos, siūloma nueiti ir penkis, ir daugiau kilometrų. Lengvas bėgiojimas ristele, mankšta – irgi neprošal.

LSMU Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus nuomone, reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas pasižymi teigiamu poveikiu kone 55 įvairiems susirgimams bei sindromams tiek pirminėje, tiek antrinėje ligų prevencijoje. Fizinio aktyvumo rūšies pasirinkimą lemia žmogaus pomėgiai, mėgstama sporto šaka, fizinė būklė, neretai ir gyvenamosios aplinkybės. „Pastaruoju metu stebime, kaip ilgalaikio fizinio aktyvumo rekomendacijos, anksčiau vertintos su didele atsarga, suvis didesniu moksliniu įrodymo lygmeniu skverbiasi į lėtinių ligų, pvz., plautinės hipertenzijos gydymo, gaires. Kita vertus, turime suprasti, kad ilgalaikis fizinis aktyvumas yra kaip vaistas, neabejotinai aktyviai gyvenantiems pridedantis papildomų gyvenimo metų“, – pažymi gydytojas.

Gydytojo rekomendacijos:

Treniravimo rūšis. Aerobiniai pratimai (intensyvus vaikščiojimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine ir kt.) yra palankiausia kone visoms ligoms, o ypač sergantiesiems ŠKL ar jų atitolinimui;

Intensyvumas. Teigiamas sportavimo poveikis pirmiausia stebimas, jeigu sportavimo metu 30-40 proc. lyginant su ramybe, padidėja pulsas ir jį išlaikome vykstančios sesijos metu. Anksčiau vyrautą požiūrį, kad bet koks intensyvumas geriau nei jokio, keičiasi:  teigiama, kad  vidutinis  - didesnis intensyvumas geriau nei lengvas;

Trukmė. Bent 30 min. kas dieną, ar 300 min per savaitę;

 Dažnis. Bent 5 kartus per savaitę.

Žinoma, fizinis aktyvumas turi teikti malonumą, ir jeigu jis ribojamas dėl tam tikrų judamojo atramos aparato patologijos, turėtume rinktis kitas šiai sistemai draugiškas fizinio aktyvumo formas. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad fizinis aktyvumas yra saugus, o sportuojantiesiems šiltuoju metų laiku, arba gausiai prakaituojant būtina pasirinkti maisto medžiagas, praturtintais mūsų organizmui svarbiais kalio, magnio mikroelementais bei užtikrinti adekvatų skysčių suvartojimą.