„Aišku, tai nebus iš karto. Pradžia bus saikinga. (...) Pasiekti 7 tūkst. šauktinių, manome, kad galėtume per penkerius metus“, – antradienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, kitąmet į privalomąją karo tarnybą ketinama pašaukti 4–5 tūkst. jaunuolių.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija pranešė parengusi Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektą, kad bendras ribinis karių skaičius didėtų nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040.

„Darome didesnę imtį, tai susiję su šaukimo reforma. Tikslas yra didinti šauktinių skaičių. 7–8 tūkst. yra jau, kai kalbame apie universalų šaukimą. Tai būtų visuotinis šaukimas be facto“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, kuo daugiau bus parengtų žmonių, kuo labiau augs aktyvusis rezervas, tuo Lietuva turės daugiau galios atgrasyti priešininką ir, jeigu reikės, apginti valstybę.

Šiemet į tarnybą planuojama pakviesti apie 3,8 tūkst. karo prievolininkų.

Seime šiuo metu svarstoma dar pernai Vyriausybės pateikta privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarka.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektas numato, kad pėstininkų divizija bus plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus.

Plėtojant pėstininkų diviziją siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, o esamus karinius dalinius siūloma reorganizuoti: Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną – į pulką, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną – į Oro gynybos pulką. Taip pat numatyta Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.

„Plėtrai numatytos ginkluotės sistemos jau užsakytos“, – teigiama KAM pranešime.

Įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma steigti kitus naujus karinius vienetus – Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą, Kibernetinės gynybos valdybą, susidedančią iš Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono ir Informacinių technologijų tarnybos.

Nauji vienetai būtų steigiami esamų vienetų pagrindu.

Divizijai vystyti Lietuva ketina pirkti „Leopard 2“ tankus, tačiau ketina išdėstyti įsigijimą etapais, kad galėtų greičiau įsigyti oro gynybos ginkluotės.

Įstatymo projekte taip pat numatoma didinti šauktinių skaičių.

Seimui pritarus dabar svarstomai šaukimo pertvarkai, siūloma, kad bendras ribinis karių skaičius didėtų nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040.

Pratybų metu paskelbus mobilizaciją, kariai turi grįžti į tarnybą. Pavyzdžiui,  karys Ričardas dar praeitą dieną dirbo Druskininkų vandens parke, o kitą dieną jau tapo kariškiu.

„Esu druskininkietis, prieš penkerius metus atlikau tarnybą, tarnavau septynerius metus. Metus Tauragėje, šešis metus Birutėje. Po to nusprendžiau, kad reikia pailsėti ir išvykau į užsienį“, – sakė rezervo karys Ričardas Kulbokas.

Kariai sukviesti iš visos Lietuvos. Jie – įvairiausių specialybių.

„Dirbau sunkvežimio vairuotoju, vežiodavau sugedusius vilkikus. Pašaukė ir, aišku, be jokių atsakymų atėjau. Tik darbdavys nelabai norėjo paleisti“, – pasakojo rezervo karys Eligijus Adžgauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pašauktieji teigė, kad atvažiavo pilni entuziazmo. Vaikinai sako, kad net pasiilgo tarnybos.

„Buvau pasiilgęs to jausmo, iš tikrųjų. Ta visa karyba, taktiniai judėjimai ir šaudymai, buvo atsiųstos programos“, – dalijosi R. Kulbokas.

„Mane asmeniškai labai domina nauja technika, kuri atvyko, norėtųsi sudalyvauti su ja pratybose, gal ir pavažinėti. Tai domina, taip pat atnaujinti žinias apie ginklus“, – atviravo rezervo karys Artūras Jakubauskis.

Tačiau ne visi rezervo kariai šaukimą pasitiko pozityviai. Iš pašauktų 10 tūkst. rezervistų atrinkta 2,5 tūkst., dar 2 tūkst. pakviesti sveikatos patikrinimui. Kai kurie rezervistai buvo tiesiog nepasiekiami arba nenorėjo grįžti.

„Kiekvienu individualiu atveju vertiname, ar atitinka pagal reikalavimus sveikata, sudėjus visas aplinkybes, procedūras vykdyti šaukiame didesnį skaičių karo prievolininkų“, – teigė Karo prievolės komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Atsisakius šaukimo esant rezerve gresia baudos nuo 60 iki 450 eurų. Tokių, kuriems teko paploninti piniginę, jau buvo.

„Pagal procedūras buvo tokių, kuriems taikyta administracinė atsakomybė. Yra tokių, kurie neatsiliepia, nepateikia informacijos, bet didžioji dauguma tikrai vykdo procedūras“, – sakė A. Balčiūnas.

Atvykę į logistinį centrą rezervo kariai turi palikti asmeninius daiktus, o vietoje gauna visko, ko gali prireikti tarnyboje. Tada vyrai išvežami į padalinius, kur tarnaus. Tarnybos trukmė priklauso nuo dalinio, tačiau vidutiniškai kariai tarnyboje praleis apie tris savaites.

„Būna karių sutikrinimas pagal sąrašą, kurie jau pakviesti ir kurie jau atvykę. Turime medicininės paramos palapinę, jei iškiltų poreikis medicininei pagalbai, vykdant karių aprūpinimą. Dar yra laukimo ir poilsio palapinės, ginkluotės, ekipuotės, aprangos išdavimo palapinės“, – sakė Depų tarnybos vadas Laimis Šereika.

Šaukti karius rezervistus prireikė, nes Lietuvoje vyksta didžiausios karinės pratybos nuo nepriklausomybės paskelbimo – „Perkūno griausmas“, jose dalyvauja 8,5 tūkst. karių.

„Kariai turės realią funkciją, kaip vyktų tranzicija iš taikos į karo metą. Keičiantis teisiniam režimui būtų aktyvuojami rezervistai ir kviečiami atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje“, – sakė Lietuvos kariuomenės atstovas Jurgis Norvaiša.

Viena iš masinių pratybų dalis – gegužės septintos dienos naktį visoje Lietuvoje įvedama komendanto valanda.

„Kaune – Palemone, Vilniuje – Viršuliškėse. Tai leis matyti karių aktyvumą, gyventojams nereikės baimintis. Kas gali paliesti vairuotojus, tai jie gali būti sustabdyti kaip ir policijos reidų metu, gali būti paprašyta parodyti dokumentus“, – pasakojo J. Novaiša.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, vyks karių logistinis aprūpinimas, išduodama ginkluotė, ekipuotė, atliekamos procedūros, po kurių kariai išvyks į karinius vienetus.  Aktyviojo rezervo pratybų trukmė priklausys nuo karinio dalinio, daugumai mokymai truks iki trijų savaičių.

Pratybose „Perkūno griausmas 2024“ Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruoja perėjimą iš taikos į karo metą, įgyvendinant visus etapus ir nuosekliai atliekant būtinus veiksmus.

Šie mokymai truks iki gegužės ir apims mažesnes pratybas. Tai – „Perkūno bastionas 24“, „Budrus Sakalas 2024“, „Audros Smūgis 24“, „Kibernetinis skydas“. Taip pat bus aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos.

Mokymuose dalyvaus ir daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių, taip pat šaulių sąjungos bei savivaldos atstovai.

Pratybų metu taip pat bus treniruojami savivaldybėms paskirti komendantai, bus formuojami komendantiniai vienetai ir vykdomos jų funkcijos, bus vykdoma materialiojo turto rekvizavimo treniruotė bei tam tikrose Vilniaus ir Kauno vietose laikinai įvesta komendanto valanda.

Kaip BNS nurodė kariuomenė, 22 komendantai Kauno ir Vilniaus regionuose bus aktyvuoti gegužės 6–7 dienomis.

Numatomi realūs Lietuvos policijos ir komendantinių vienetų patikros punktai, kur pravažiuojantis transportas gali būti stabdomas, sutikrinami dokumentai ir kitos procedūros.

Jie, drauge su pavaduotojais ir priskirtu personalu, treniruosis bendradarbiavimą su savivaldybių administracijomis ir kitomis valstybės institucijomis, šalyje paskelbus mobilizaciją ir karo padėtį.

Šių pratybų metu, nuo gegužės 7 dienos 22 val. iki kitos dienos 5 val. ryto Vilniuje ir Kaune bus treniruojamasi veiksmai įvedus komendanto valandą.

Šie veiksmai numatomi organizuoti Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijose bei Kauno Palemono mikrorajone, kur komendantiniai vienetai ir policija vykdys teritorijos kontrolę, objektų apsaugą, transporto patikrą.

„Gyventojų veikla ir eismas pratybų metu ribojamas nebus, tačiau numatomi realūs Lietuvos policijos ir komendantinių vienetų patikros punktai, kur pravažiuojantis transportas gali būti stabdomas, sutikrinami dokumentai ir kitos procedūros, įprastos kelių policijos reidų metu“, – rašoma kariuomenės komentare.

Pratybų metu apgyvendintose teritorijose gali būti naudojamos imitacinės garsinės, sprogstamosios ir dūminės priemonės, sulaikomas, stabdomas ir apieškomas pratyboms paskirtas personalas ir pažymėtas transportas.

Komitetas taip pat siūlo numatyti tam tikras išimtis studentams, nors šaukimo pertvarką inicijavusi Krašto apsaugos ministerija priešinasi tarnybos atidėjimui dėl studijų.

Su ŠKM išvada projektas kelsis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kuris apibendrins visų komitetų išvadas ir pateiks projektą svarstyti Seimui.

„Pagrindinis šaukimas turi būti po mokyklos baigimo, bet mes siūlome tris labai aiškiai apibrėžtas išimtis“, – komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Pasak jo, išimtis galiotų mokyklą aukštesniuoju lygiu baigusiems, t.y. pagrindinius brandos egzaminus 86-100 balų išlaikiusiems moksleiviams, muzikantams ir šokėjams, kurie patenka į valstybės pripažintas scenos meno institucijas ir sportininkams, kurie priklauso valstybės finansuojamoms federacijoms ir yra nacionalinių rinktinių nariai.

„Bet visiems šitiems yra (šaukimo – BNS) atidėjimas, ne apskritai nuolaida, bet yra vieniems metams atidėjimas gabiems mokslui ir menams, kad jie spėtų įstoti į aukštąją mokyklą, o sportininkai – kol jie yra nacionalinių rinktinių nariai arba gauna valstybės stipendiją“, – pasakojo A. Žukauskas.

Pagrindinis šaukimas turi būti po mokyklos baigimo, bet mes siūlome tris labai aiškiai apibrėžtas išimtis.

Rėmėsi Izraelio pavyzdžiu

Jis pažymėjo, kad norintieji, kad jų šaukimas būtų atidėtas, turės gerai išlaikyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną pasirinktą brandos egzaminą.

„Kitaip sakant, jei aukštesniu lygiu – 9-10 – išlaiko šiuos tris egzaminus, būtų atidėjimas tokiems mokiniams“, – aiškino A. Žukauskas.

Komiteto pirmininko teigimu, ši tvarka yra Izraelio šaukimo tvarkos „visiška kopija“.

„Izraelio pavyzdį ėmėme, kuris tikrai yra protingai viską pasidaręs, išskyrus profesionalių Toros aiškintojų mes neįtraukėme, kuriems daroma išimtis“, – sakė A. Žukauskas.

Antrasis komiteto pasiūlymas yra atidėti tarnybą arba leisti pasirinkti alternatyvius tarnybos būdus studijuojantiems, nepertraukiant jų studijų.

„Tie, kurie dar studijuoja, arba tarp studijų pakopų yra dar devyni mėnesiai, kad jie spėtų įstoti į aukštesnę studijų pakopą, jie yra nešaukiami į privalomą tarnybą, tačiau gali pasirinkti variantus, tarp jų – (...) jaunųjų karininkų kursus, savanorišką krašto apsaugos tarnybą“, – sakė A. Žukauskas.

Anot jo, papildžius įstatymus, dėl savanoriškos karo tarnybos studentas galėtų imti ir akademines atostogas.

Komiteto išvadoje numatyta, kad tiems, kuriems atidedama privalomoji karo tarnyba, šaukimo terminas pratęsiamas iki 28 metų.

KAM siūlymams dėl studentų nepritaria

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto posėdyje teigė, kad ministerija nepritaria šiems pasiūlymams.

„Diskusijose ir klausymuose, kuriuos mes turėjome, buvo sutarimas, kad studijos nebus atidėjimo pagrindai“, – sakė viceministras.

Anot jo, buvo diskutuojama, kad jaunuoliai iškart po mokyklos atliktų tarnybą, o po jos gautų privalumus stojant į aukštąsias mokyklas.

„Dabar pateiktame projekte (...) mes matome variantą, kad studijos tampa išimtimi. Mes kalbėjome apie išimčių mažinimą, vietoje to, mes matome daugiau išimčių“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

„Iš principo, negalime pritarti projektui, nes pačio projekto esmė buvo visiškai priešinga“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, pertvarkos esmė buvo artėti prie visuotinio šaukimo modelio, o siūlymas yra, jeigu nėra įmanoma tarnybą suderinti su studijomis, jaunuoliai tarnybą turėtų atlikti iki studijų arba po jų.

„Mums netinka, (...) kada studijos tampa atidėjimo pagrindais“, – sakė Ž. Tomkus.

Mums netinka, kada studijos tampa atidėjimo pagrindais.

A. Žukauskas teigė, kad po svarstymo Seime būtų galima įstatyme aiškiau suredaguoti komiteto siūlymą, kad būtų aiškiau, kam taikomos išimtys.

„Galbūt čia tikrai yra spraga, dėl kurios mes turėtume dar padirbėti, kad aiškiai būtų suprasta, kad po mokyklos baigimo nešaukiami ne tie, kurie įstojo į universitetą, o tie, kurie dar neįstojo, su trimis šiomis išimtimis“, – sakė komiteto pirmininkas.

Siekia pašaukti daugiau jaunuolių

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Karo prievolininkai kasmet balandžio 1 d. šaukiami atlikti 12 mėnesių tarnybą. Panašus šaukimas vyksta ir rudenį. Gynybos ministerija anksčiau patikino, kad šauktiniai nebus siunčiami į frontą Ukrainoje.

Pagal dekretą iki liepos 15 d. turi būti pašaukta 150 tūkst. šauktinių nuo 18 iki 30 metų. Gynybos ministerija taip pat paskelbė dokumentą, kuriuo iš tarnybos atleidžiami baigusieji bazinius mokymus. Šie apmokyti kareiviai visais būdais viliojami stoti į tarnybą fronte Ukrainoje, jie dažnai patiria spaudimą pasirašyti atitinkamą sutartį.

Nuo 2022 m. vasarį pradėtos invazijos Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nuostolių.

Šeštadienį paviešintais britų žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė per mėnesį pritraukia 30 tūkst. kareivių, kad palaikytų plataus masto karą su Ukraina. „Rusija išlaiko reikšmingą kiekybinį pranašumą konflikte ir lenkia Ukrainą turimu šaudmenų ir technikos kiekiu“, – sakoma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos kasdien skelbiamoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje.

Tikėtina, kad Rusija per mėnesį papildomai surenka maždaug 30 tūkst. kareivių ir veikiausiai kompensuoja patirtus nuostolius bei gali tęsti puolimą, sekinantį Ukrainos pajėgas, sakoma joje.

„Jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos. Baigdamas mokyklą abiturientas turėtų žinoti, kad jį pašauks, jį pašaukia, atitarnauja devynis mėnesius ir tada pagal Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) jis gauna tam tikrą lengvatą stojant į aukštąją mokyklą. Tai skatins galbūt net savanoriškai tarnauti“, – savo idėją Eltai komentavo A. Žukauskas.

Pasak jo, tokiu atveju ir prieš karinę tarnybą atliekamas sveikatos patikrinimas būtų privalomas dar besimokant mokykloje.

Argumentuodamas šį siūlymą A. Žukauskas pabrėžia, kad tokiu būdu nebūtų trikdomas studijų procesas. Tačiau, pasak jo, studentai vis tiek galėtų rinktis savanoriškai atlikti alternatyvius tarnybos būdus.

„Studijų metu būtų tik savanoriška tarnyba. Tai, kas dabar buvo siūloma privalomai pasirinkti, tai būtų tiesiog palikta savanorišku pagrindu“, – kalbėjo „laisvietis“.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas tikina, kad apie šią idėją jis jau kalbėjo su krašto apsaugos ministru, viceministru ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu, kurie, anot A. Žukausko, prieštaravimų neišsakė.

Tai skatins galbūt net savanoriškai tarnauti.

„Tokio susitarimo nėra, bet mūsų komitetas tai siūlys. Aš tariausi dėl šių siūlymų ir su krašto apsaugos ministru, viceministru, NSGK pirmininku, jie man didelių prieštaravimų neišsakė“, – tikino jis.

Tokius šaukimo reformos atgarsius patvirtino ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Rimantas Benetis. Pasak jo, praėjusią savaitę vykusiame LURK posėdyje buvo pristatyti tam tikri siūlymai. Nors jis nenorėjo komentuoti jų detaliau, visgi, pabrėžė, kad išklausius pristatymo susidarė įspūdis, kad studentai neturėtų būti šaukiami.

Tuo metu pats L. Kasčiūnas tikina, kad nors idėja skamba „įdomiai“, tai nebūtinai reiškia, kad studentams nereikės atlikti tarnybos studijų metu.

„Man tai pasirodė teigiamai įdomi idėja, bet reikia žiūrėti į detales ir praktinius elementus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ministerija nekeičia pozicijos dėl studentų šaukimo

Savo ruožtu KAM atstovai oficialios pozicijos dėl studentų įtraukimo į karo prievolę kol kas nekeičia. Ministerija taip pat akcentavo, kad dėl krašto saugumo, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

„Karo prievolės įstatymo projekte siūloma naikinti tarnybos atidėjimo išimtį studentams ir sudaryti jiems sąlygas atlikti tarnybą studijų metu“, – atsakyme Eltai savo poziciją dėstė KAM.

Pasak ministerijos, aukštųjų mokyklų studentai turėtų šiuos privalomus pasirinkimus: trijų metų tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – pavyzdžiui, tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais, arba trijų metų tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tokio tipo tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose trunka po 15 savaitgalių per metus, per trijų metus susidaro 45 savaitgaliai.

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti devynių mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti trijų mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Posėdyje pasisakę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai laikėsi savo pozicijos, jau anksčiau išsakytos Švietimo ir mokslo komiteto nariams. Jų nuomone, privalomoji karo tarnyba neturi trukdyti studijų procesui.

„Esminis mūsų nuogąstavimas ir yra, kad studentai studijų proceso metu būtų šaukiami į privalomą karo tarnybą. (...) Mes palaikome šaukimo idėją iš karto po mokyklos ir sudaryti sąlygas studentams atlikti tarnybą savanoriškai“, – dėstė LSS prezidentas Paulius Vaitiekus.

Į tokius teiginius NSGK klausymuose dalyvavęs KAM viceministras Žilvinas Tomkus atsakė, kad ministerijos tikslas – didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių. Pasak jo, skaičius galėtų augti iki 4,4 tūkst. jaunuolių kasmet.

„Turime mažinti (tarnybos – ELTA) atidėjimo pagrindus. Tad studijų aukštojoje mokykloje atidėjimo pagrindas turėtų būti išbrauktas“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Klausimų kilo ir dėl moterų šaukimo

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė tikino, kad šaukimo reformoje trūksta didesnės moterų įtraukties.

„Organizacija nuo pat pradžių palaikė šaukimo reformą. Mes palaikome ir visuotinio šaukimo idėją, į kurią visi turime dėti visas pastangas. Pasigedome didesnės ambicijos dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus“, – teigė I. Rizgelė.

Su šia idėja sutiko ir komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri siūlė surengti atskirą diskusiją moterų įtraukimo tema. Tokią iniciatyvą ateityje įgyvendinti ketina ir komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Reikėtų pasidaryti diskusiją apie moterų įtraukimą, nes yra ir ne visai praktinių idėjų. Moterų įtraukimas yra gyvybiškai svarbus“, – sakė D. Šakalienė.

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Už tokį variantą pasisako jaunimo organizacijos, kurios mato trūkumų studentus atlikti prievolės pašaukiant iš studijų, jam pritartų ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), nors siūlo išlaikyti principą, kad studijos aukštojoje mokykloje būtų išbrauktos iš karo tarnybos atidėjimo pagrindų.

Tokios pozicijos trečiadienį aptartos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį surengtuose klausymuose dėl karo prievolės pertvarkos.

Jaunimas – už šaukimą iškart po mokyklos

Jaunimo organizacijų atstovai per klausymus pasisakė už visuotinį šaukimą, bet siūlė jaunuolius į karo tarnybą šaukti iškart po mokyklos, kad nebūtų pertrauktos studijos.

„Esminis mūsų nuogąstavimas, kad studentai galėtų būti šaukiami studijų proceso metu. Matome nemažai rizikų, jei kiekvienas studentas galėtų būti pašauktas atlikti karo tarnybą studijų proceso metu“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Studentų sąjungos atstovas teigė, jog studentams gali būti per sudėtinga studijų metu karo tarnybą derinti su mokslais, net sudarius tokią galimybę dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stojant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), nes dalis studijų vyksta ir savaitgaliais, be to, dalis jaunuolių norėdami išsilaikyti turi dirbti.

„Studijos yra skirtingos, yra užsiėmimai savaitgaliais, taip pat yra socioekonominės problemos, dėl kurių per studijų procesą turi dirbti, puse etato ar ir daugiau, tai sudaro pakankamai didelį krūvį ir studentai dar vienos tokios didelės veiklos prisiimti negalėtų“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento, optimaliausias variantas būtų karo tarnybą atlikti arba prieš studijas, arba po jų, bet ne pačių studijų metu.

„Mes siūlome judėti link to, kad būtų  šaukiama iškart po mokyklos. Ką Studentų sąjunga sakė, kad mes palaikome visuotinio šaukimo idėją iš karto po mokyklos, kad nebūtų sąmyšio, nebūtų galima studentus išiminėti iš studijų proceso. Svarbu taikytis prie to, kad visi galėtų atlikti karo prievolę arba prieš studijas, arba po, bet jokiu būdu ne studijų procese“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigė, jog organizacija palaiko visuotinį šaukimą – tiek vyrų, tiek moterų – taip pat mato galimybę karo prievolę derinti su studijomis. Vis tik jis tvirtino, jog organizacija nepritartų studijų pertraukai.

„Mes matėme galimybę suderinti studentų poreikį studijuoti su krašto apsauga, t. y. lūkestį, kad studijų procesas nebūtų pertrauktas, ir pasiruošti valstybės gynybai. Jei diskutuojant apie alternatyvas, būtent dėl visuotinio šaukimo ir lygaus pagrindo yra tenkinanti, nes LiJOT nepritaria loterijos sistemai, nes žmonės gali jaustis blogai, kad vieni atlieka tarnybą, o kiti ne“, – kalbėjo U. Masi.

Ką Studentų sąjunga sakė, kad mes palaikome visuotinio šaukimo idėją iš karto po mokyklos, kad nebūtų sąmyšio, nebūtų galima studentus išiminėti iš studijų proceso.

 

Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Martyna Povilavičiūtė sakė, kad moksleiviai pritaria judėjimui link visuotinio šaukimo ir „labai patogu alternatyva šaukimą pradėti iškart po mokyklos“.

KAM remia siūlymą dėl šaukimo po mokyklos

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi savo pateikto modelio, jog aukštojo mokslo studijos būtų išbrauktos iš tarnybos atidėjimo pagrindų, bet pirmas prioritetinis sąrašas šaukiamųjų galėtų būti jaunuoliai, kurie ką tik baigė mokyklas.

„Pirmas prioritetinis sąrašas, kuris būtų šaukiamas, jaunuoliai, kurie ką tik  būtų pabaigę vidurines mokyklas, ir iš karto būtų šaukiami į karo tarnybą, ir tik po privalomosios karinės tarnybos jie galėtų studijuoti“, – sakė Ž. Tomkus.

„Mūsų matymas, kad studijos aukštojoje mokykloje turėtų būti išbraukiamos iš atidėjimo pagrindų, tačiau sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas, sukuriant tam tikras motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, – pažymėjo viceministras.

Pasak jo, pagal tokį principą iš pradžių būtų šaukiami tik mokyklas baigę jaunuoliai, ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus toliau būtų kviečiami devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai ir kiti. Jis pažymėjo, kad tai kol kas tik žodinis variantas, dėl kurio tartasi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

NSGK vadovas L. Kasčiūnas informavo, kad Švietimo komitetas kaip galimą variantą siūlo karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams sudaryti atskirą eilę stojant į valstybės finansuojamas vietas, tačiau pabrėžė, jog tai kol kas tik žodinis variantas.

„Gal galima padidinti valstybės finansuojamų vietų ir sukurti socialinį liftą žmonėms iš socialiai jautresnių sluoksnių, motyvuot juos eiti į kariuomenę ir jie kartu būtų atskiroj eilėj į valstybinį finansavimą, kas būtų labai protingas sprendinys ir sujungtų motyvaciją su karine tarnyba“, – svarstomą variantą įvertino NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Naujas modelis: šaukti daugiau, jaunesnių

Klausymai surengti Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

„Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

„Kai kuriuos dalykus Lietuva tikrai gali pati finansuoti, jeigu žmogus turi stiprią valią, bet neturi stiprios regos, tai tikrai šiuolaikinė medicina gali tą pataisyti, pakoreguoti, net ir galbūt už valstybės lėšas“, – pridūrė jis.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Joje numatyta sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.

Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams. 

 Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.

Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.