Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Tvariai pagamintus mėsos produktus mėgstantiems žmonėms nereikia sukti galvų dėl nuosavų elektrinių įrengimo. Nėra ir rūpesčių dėl valstybės kompensacijų, kurios šiemet buvo išgraibstytos per kelias valandas tą pačią dieną, vos tik duotas startas paraiškoms įkelti.

„Šių dienų pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos žmonės yra linkę pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir aktyviai palaiko permainas. Mes apie tai nuolat primename tūkstančiams savo produkcijos pirkėjų. Suteikiame galimybę rinktis kokybiškus produktus, pagamintus tvariai – naudojant sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Pasak jo, nekilo abejonių, ar 2024 metais verta organizuoti žaidimą „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. 2022 ir 2023 metais surengtos akcijos sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Progą laimėti nutolusią saulės elektrinę gauna kiekvienas asmuo, perkantis „Krekenavos“ gaminių ir turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija. 

Paprasta registracija – tarsi žaidimo bilietas

Registracija į žaidimą vyksta visą mėnesį nuo vasario 20 iki kovos 20 dienos. Laimėtojas ar laimėtoja paaiškės po loterijos. „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“ nugalėtojo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė. 

Saulės elektrines jau laimėję žmonės sako, kad dalyvauti žaidime buvo labai paprasta – užteko nusipirkti mėgstamų „Krekenavos“ mėsos produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Sulaukusios skambučių ir informacijos apie išskirtinę dovaną tauragiškių ir mažeikiškių šeimos tuo patikėjo ne iš karto. Taip pat jos patvirtina – norint laimėti, svarbiausia dalyvauti. O registruotis žaidime išties lengva.

Šių metų žaidimo laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai. 

„Krekenavos agrofirmos“ nuotr. 

Pirkėjams rūpi tvariai pagaminti produktai

Aktyvus gyventojų įsitraukimas ir iniciatyvos palaikymas yra ženklas, kad žmonės išgirsta svarbią „Krekenavos agrofirmos“ žinutę ir mato, kaip paprastai gali patys įsitraukti į žaliąsias permainas. Tuo įsitikinęs bendrovės vadovas L. Grikšas.

Jis mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

„Šiuolaikinės technologijos padeda vis efektyviau pasinaudoti švariais atsinaujinančiais energijos šaltiniais: saule, vėju, vandeniu. Kiekvienas galime prisidėti prie šių technologijų pažangos ir palaikyti žaliąsias permainas. Dėl to „Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų“, – dalijosi  L. Grikšas.

Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai auga

Perėjimas prie švariai pagaminamos energijos gyventojams padeda ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti CO₂ emisijas bei taršą. „Krekenavos agrofirmos“ vadovą L. Grikšą pozityviai nuteikia informacija, kad saulės elektrinių Lietuvoje daugėja.

Energetikos ministerijos duomenimis, pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart ir siekia beveik 90 tūkstančių.

Nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų jau priskaičiuojama beveik 30 tūkstančių. Energetikos bendrovių duomenimis, gaminantys elektros vartotojai pernai į tinklą Lietuvoje patiekė 544 tūkst. MWh elektros energijos – net tris kartus daugiau negu 2022 metais.

Pasak L. Grikšo, tai liudija, kad gyventojai ir verslas siekia tų pačių tikslų – tausoti aplinką bei išteklius ir gyventi švariau.

„Krekenavos agrofirma“ pirmąją savo saulės elektrinę įsirengė prieš penkerius metus. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio.

Saulės potencialas skaičiuojamas kaip bendroji saulės spinduliuotė, kurią sudaro tiesioginė, išsklaidyta ir atspindėta saulės spinduliuotė. Ji leidžia įvertinti kiekvieno miesto paviršiaus galimybes pasisavinti saulės spinduliuotę ir pagaminti gamtą tausojančią energiją. Šios sistemos įdiegimas svarbus žingsnis Vilniui siekiant žaliosios energijos naudojimo mieste.

Interaktyviame žemėlapyje pateikiamas saulės potencialas apima ne tik pastatų stogų paviršius, bet ir visos savivaldybės teritoriją. Teritorijos skaičiavimams buvo panaudotas skaitmeninis paviršiaus modelis, todėl žemėlapyje atsižvelgta į želdynus, jų lajas, statinius ir kitas kliūtis. Pastatų stogams sugeneruotos vieno kvadratinio metro gardelės, kuriose pateikiama metinė saulės energijos potencialo reikšmė kWh, bei suminis potencialas tenkantis visam pastato stogui per metus kWh/stogui. Visą šią informaciją gyventojai gali matyti pagal pateikiamoje pastatų 3D vizualizacijoje – kiekvienas plotas, kuris gali būti panaudotas saulės energijai gauti, yra pažymėtas atitinkamo intensyvumo spalva.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

Miesto gyventojai, besidomintys atsinaujinančiais energijos šaltiniais, daugiabučių, visuomeninių pastatų, ar kvartaline renovacija, galės lengviau ir paprasčiau įsivertinti galimybes įsirengti saulės jėgaines ar kolektorius. Informaciją taip pat galima panaudoti analizuojant nenaudojamus ir neužstatytus plotus, įrengiant viešąsias erdves, parkus ar sodinant želdinius.

Naujai sukurtoje sistemoje pateikiami skaičiavimai yra preliminarūs, todėl prieš priimant sprendimus, reikia atlikti detalesnę analizę ar pasitarti su specialistais, diegiančiais atsinaujinančios energijos sprendimus.

Pasak savivaldybės, pigesnė elektra galėtų pritraukti į regioną daugiau gyventojų ir investuotojų.

Visagino savivaldybė jau ieško, kas už 3,75 mln. eurų (su PVM) įrengs 4 megavatų (MW) galios elektrinę – tai būtų pirmasis projekto etapas. 

„Įgyvendinus projektą planuojama 20 proc. mažesnė elektros kaina negu rinkoje, išvengta CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 7,5 tūkst. tonų per metus“, – BNS komentavo savivaldybė.

Elektrinės bendra galia, įgyvendinus du etapus, siektų 10 MW, per metus ji generuotų 11,7 gigavatvalandės (GWh) elektros.

Antrajam etapui, kurį numatoma užbaigti iki 2023 metų vidurio, planuojama pritraukti privatų investuotoją.

Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas BNS teigė, kad antrajame etape kaštus mažins tai, jog jau bus paruoštas sklypas, elektrinė bus prijungta prie tinklų.

Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad Visagine už 4 mln. eurų valstybės lėšų bus įrengta saulės jėgainė, o Visagino, Zarasų ir Ignalinos rajonų gyventojams iki šiol galiojusią 10 proc. elektros kainos nuolaidą pakeis pigesnė saulės elektra.

Ministerija su Visagino savivaldybe spalį pasirašė sutartį dėl jėgainės įrengimo. Šių rajonų gyventojai bei savivaldybių įstaigos lengvatinėmis sąlygomis galės įsigyti arba išsinuomoti dalį saulės jėgainės galios. Projektą planuojama finansuoti iš „Ateities ekonomikos DNR“ plano.

Pagal sprendimą, kuriam šią savaitę pritarė Kauno savivaldybės taryba, saulės jėgainės būtų įrengiamos mokyklose, darželiuose, sporto mokyklose, vaikų globos namuose, ant savivaldybės, Greitosios medicinos pagalbos stoties, poliklinikų ir kitų pastatų.

Dar 12-oje įstaigų bus įrengiami šilumos siurbliai.

Kaip BNS informavo savivaldybė, šis projektas parengtas pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą tokiems projektams.

„Buvo atliktas savivaldybei priklausančių pastatų energetinis vertinimas (...) ir atrinkti prioritetiniai pastatai, kuriuose tikslingiausia diegti atsinaujinančius išteklius naudojančius įrenginius ir teikti paraiškas paramos gavimui pagal paskelbtą Klimato kaitos programos kvietimą“, – rašoma savivaldybės BNS pateiktame atsakyme.

Savivaldybės duomenimis, šio projekto vertė siekia apie 4,4 mln. eurų, iš jų savivaldybė skirs maždaug 0,3 mln. eurų.

„Mūsų ligoninė už elektros energiją per metus vidutiniškai sumoka apie 370 tūkst. eurų, įrengus saulės jėgainę įstaiga sutaupytų daugiau kaip 25 proc. lėšų, t. y. apie 93 tūkst. eurų“, – sako ligoninės vadovas direktorius Rimvydas Turčinskas.

Per metus ši ligoninė vidutiniškai sunaudodavo 363,950 MWh elektros energijos, daugiausiai – šaltuoju metų periodu. Energijos sąnaudos svyruoja nuo 26,4 MWh iki 35,6 MWh. Didžiąją dalį elektros sunaudoja vidaus elektroninė įranga, apšvietimo sistema, ventiliacijos ir rekuperacinės vėdinimo sistemos, liftai.

Vis saulėtesnės vasaros nuteikia optimistiškai, o įvertinus ligoninės kaštus elektros energijai ir kasmėnesinį poreikį, modeliuojama, kad 100 kW galios saulės jėgainė ant ligoninės stogo per metus pagamintų apie 95,450 MWh arba 25,13 proc. bendro metinio poreikio.

Tai bus jau ketvirtoji sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje, pati užsitikrinanti atsinaujinančios energijos šaltinį: saulės jėgaines jau turi įsidiegusios trys sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Lazdynų poliklinika, VšĮ VMKL, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras. Šių jėgainių įrengimas finansuotas APVA ir įstaigų lėšomis.

Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas ligoninėje iš viso kainuos kiek daugiau nei 111 tūkst., iš jų: Klimato kaitos specialiosios programos lėšos (subsidija) – 88,5 tūkst. Eur ir ligoninės lėšos – beveik 23 tūkst. Eur (savivaldybės finansinio neprireiks). Paraiška „Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje“ pateikta šiemet, rugpjūčio 7 d. 

Nauja jėgainė ligoninėje prisidės prie klimato kaitos švelninimo tikslų ir atsinaujinančios energijos plėtros Vilniuje. Saulės elektrinės sukurta energija sumažins į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį. Ligoninė įpareigota užtikrinti investicijų tęstinumą mažiausiai 5 metus.

Kai tik Aplinkos projektų valdymo agentūra pritars projekto įgyvendinimui, saulės jėgainę įstaiga planuoja įsirengti dar šiais metais. 

Kristinos Meidės, „Maximos“ generalinės direktorės, teigimu, investuodamas į tvarią energetiką, prekybos tinklas siekia mažinti poveikį aplinkai ir veiklos sąnaudas, o sutaupytas lėšas ketina skirti naujiems sprendimams, kuriantiems didesnę vertę klientams.

„Naujoji saulės jėgainė yra didžiausia ant maisto prekių parduotuvės stogo pastatyta jėgainė Baltijos šalyse, jos galia siekia 123 kW. Šios jėgainės pagaminama energija bus naudojama visoms parduotuvės reikmėms – apšvietimui, šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemoms ir kitiems procesams“, – sako K. Meidė.

Prekybos tinklas skaičiuoja, kad per metus naujoji jėgainė turėtų pagaminti apie 142 tūkst. kWh elektros energijos. Tai yra apie 20 proc. visos parduotuvėje sunaudojamos energijos.

Anot K. Meidės, jėgainė leis ne tik pasigaminti žalios energijos, bet ir optimizuos elektros vartojimą – energija bus gaminama tada, kai jos parduotuvei reikės daugiausia – vasarą. Tada veikia oro kondicionavimo sistemos ir elektra būna pati brangiausia.

Lietuvoje toliau tęsiamas prekybos tinklo parduotuvių ekspertinis vertinimas ir planuojama tolimesnė atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Įrengiant jėgaines ant parduotuvių stogų yra atliekama išsami inžinierinių konstrukcijų patikra bei užtikrinamas pastatų saugumas.

Per ateinančius metus Baltijos šalyse planuojama pastatyti iki 2 MW saulės jėgainių, o per penkerius metus į šiuos projektus ketinama investuoti per 10 mln. eurų. Saulės jėgainės projektas šiuo metu vystomas ir Latvijoje, kurį realizavus ant Rygoje veikiančios parduotuvės stogo bus įrengta 200 kW galios jėgainė.

1 žingsnis. Poreikių ir vietos įsivertinimas

Kiekviena šeima turi savitus elektros energijos vartojimo įpročius, todėl pirmasis žingsnis – pasiskaičiuoti namų ūkio elektros suvartojimą per metus arba mėnesį. Tai padės nuspręsti, kokio galingumo saulės jėgainę montuoti ant stogo. Kartu ekspertai pataria įvertinti ir savo namų stogą – jo pusę, pasvirimo kampą.

„Lietuvoje pačios optimaliausios pasaulio pusės saulės modulių išdėstymui yra pietūs, pietryčiai ir pietvakariai. Tiksliau, norint turėti efektyviausiai veikiančią saulės jėgainę, nuo pietų pusės nereikėtų nukrypti daugiau nei 50 laipsnių. Tiems, kurių stogas yra orientuotas į rytus ar vakarus, siūloma sistema „Rytai-Vakarai“, kurios efektyvumas siekia ir 80-85 proc.“, – teigia „Elektrum Lietuvos“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

2 žingsnis. Jėgainės rangovo pasirinkimas

Antrasis žingsnis naujosios saulės jėgainės link – pradėti žvalgytis patikimo rangovo, galinčio ją kokybiškai įrengti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonė galėtų ne tik įrengti jėgainę, bet ir pateikti deklaraciją apie tai, kad ši atitinka visus reikalingus techninius reikalavimus. K. Dryžas pataria atidžiai pasidomėti kiekviena akį patraukusia kompanija. Įsitikinti, kad ji suteiks garantiją ir montavimo darbams, ir įrangai.

Rangovas taip pat turi būti finansiškai stabilus, turėti bent minimalią patirtį statant jėgaines bei Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą, patvirtinantį, kad jis gali dirbti su iki 1000 V įtampos siekiančiais elektros įrenginiais. Būtent dėl visų šių detalių jėgainės rangovo paieška gali užtrukti net apie 4-5 savaites, todėl ją verta pradėti iš anksto.

3 žingsnis. Komunikacija su skirstomaisiais tinklais

Kol vyksta jėgainės rangovo paieška, lygiagrečiai vertėtų pateikti paraišką „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO). Paraiška prašote gauti sąlygas saulės jėgainės prijungimui ir jau po 3 darbo dienų ESO pateiks atsakymą.

„Paraiška ir jos patvirtinimas – lyg susitarimas tarp ESO ir gaminti ketinančio vartotojo. Šiuo žingsniu taip pat nustatoma, ar prijungiant saulės jėgainę bus reikalinga tinklų rekonstrukcija – dažniausiai tinklas būna pajėgus ir papildomų darbų nereikia. Tiesa, jeigu pakeitimų ir prireikia, ESO suteikia atsakymus, ką daryti toliau, kiek reikės laukti, kol saulės jėgainė galės būti saugiai prijungta prie tinklo“, – sako K. Dryžas.

4 žingsnis. Jėgainės rangos darbai

Išsirinkus rangovą ir susitarus su skirstomaisiais tinklais, prasideda ir patys darbai. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad, jeigu saulės jėgainę ketinama įrengti ant namo, kuris dar tik statomas, galima iš anksto pasirūpinti paprastesniu montavimu. Tokiu atveju patariama į stogo ar namo konstrukciją integruoti laidų pervedimo kanalą iki įtampos keitiklio vietos. Taip pat K. Dryžas pastebi, jog dirbdami didele apkrova, įtampos keitikliai sukelia į tylų zvimbimą panašius garsus, pavyzdžiui, kaip automobilių krovimo stotelės, todėl juos verta montuoti nuošaliai.

Iki 5 kW galios saulės jėgainės montavimas gali užtrukti iki 2 darbo dienų. Ant stogo įrengiama apie 15-25 vnt. modulių – tikslus skaičius priklauso nuo jų galingumo ir matmenų. Pavyzdžiui, „Elektrum Lietuva“ įprastai montuoja apie 16 polikristalinių 300 W galios modulių, kurie yra labiau pritaikyti Lietuvos oro sąlygoms. Jėgainę sumontavus, ESO pateikiama rangovo deklaracija, patvirtinanti jėgainės galią ir kokybiškus, teisės aktus atitinkančius, darbus.

5 žingsnis. Sutartis su ESO

Pasibaigus saulės jėgainės įrengimo darbams, K. Dryžas pataria vėl grįžti prie komunikacijos su ESO ir šį kartą suderinti bei pasirašyti elektros energijos prietaiso sumontavimo sutartį. Šis žingsnis – gana paprastas. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius sutarties punktus. Pavyzdžiui, būtinai pasirinkti gaminančio vartotojo planą, išstudijuoti galimus atsiskaitymo planus ir išsirinkti labiausiai tinkamą. Tiesa, pasirinktą planą galima paprastai pakeisti vieną kartą per metus.

6 žingsnis. Dvipusė elektros energijos apskaita

Sudarius sutartį su ESO, laikas įrengti ir dvipusį elektros energijos apskaitos prietaisą. Šis įprastai įrengiamas ESO apskaitos spintoje arba toje vietoje, kur yra kliento jau turimas elektros skaitiklis. Pats dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisas turi dvi paskirtis. Pirmoji – skaičiuoti saulės jėgainės pagamintą elektros energiją, kuri yra nesunaudota iš karto ir atiduota į ESO paskirstymo tinklą pasaugojimui. Antroji – skaičiuoti iš elektros tinklo pasiimtą elektros kiekį, kai saulės jėgainė gamina nepakankamai elektros energijos, pavyzdžiui, naktį.

7 žingsnis. Pozityvi elektra namams

Paskutinis žingsnis, žinoma, yra saulės jėgainės paleidimas jos gaminamos elektros energijos vartojimui ir saugojimui tinkle. Jėgainės paleidimas – paprastas, tad naujajam gaminančiam vartotojui tereikia įjungti automatinį jungiklį, esantį namo paskirstymo skydinėje arba prie įtampos keitiklio, po to, kai ESO sumontuoja dvipusį skaitiklį.

„Kadangi tokia jėgainė būtų pirmoji regiono šalyse, „Lietuvos energijos“ grupei tai yra

viena iš galimybių tapti atsinaujinančios energetikos sprendimų lydere ir kelti Lietuvos žinomumą tarptautinėje mokslo bendruomenėje“, – pranešime sakė „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros departamento vadovas Dominykas Tučkus.

Jėgainė bus statoma Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) aukštutiniame baseine.

„Įvertinę bandomojo projekto rezultatus, spręsime dėl galimybės plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą 300 hektarų ploto KHAE baseiną. Tokios jėgainės galia siektų 200-250 megavatų, o tai yra dvigubai daugiau, nei dabartinis Kauno hidroelektrinės pajėgumas“, – teigia laikinai LEG generalinio direktoriaus pareigas einantis Gamybos direktorius Darius Kucinas.

Eksperimentinį projektą LEG įgyvendina su Kauno technologijos universitetu (KTU).

Pirmame etape – iki 2021 metų bus įrengta bandomoji mažos galios (60 kilovatų) jėgainė ir sukurtas algoritmas, kuris leistų valdyti saulės jėgainę ir elektros kaupiklį. Vėliau išplėtus jėgainės apimtis ir padidinus jos galią, tokia sistema leistų teikti pirminio rezervo paslaugą. 

Lietuvos verslo paramos agentūra projektui skyrė 235 tūkst. eurų paramos, likusią dalį finansuos įmonė ir KTU, pranešė „Lietuvos energija“.

Ekspertų skaičiavimais, saulės moduliais uždengus visą KHAE aukštutinio baseino plotą, šios jėgainės pagaminama elektra būtų galima visus metus elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Tikimasi, kad saulės energija šią vietą, kur įvyko viena didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų, prikels naujam gyvenimui.

„Tikimės, kad ši diena atvers naują istorijos puslapį atsinaujinančių energijos šaltinių projektuose. Visame pasaulyje – tai bene vienintelė saulės jėgainė, kuri prijungta prie atominės elektrinės“, – sako Jevgenas Variaginas, bendrovės „Solar Chernobyl“ vadovas.

Ukraina investuotojams siūlė apie 2,5 tūkst. hektarų, kur būtų galima įrengti saulės jėgaines, nes žemė čia dėl radiacinės taršos netinka ūkininkavimui. Vieta patraukli ne tik dėl pigios žemės, bet ir jungčių su elektros energijos tinklu.

"Norint, kad Lietuvoje per trejus metus atsirastų 34 tūkst. vartotojų, jau reikia balansuoti ties psichozės riba, reikia bumo. O jei nori bumo, suteik tokią paramą, kad saulės jėgainės atsipirkimo laikas siektų 3-4 metus. Ir daugiau nieko daryti nebereikės, viską padarys rinka", - tvirtino atsinaujinančios energetikos "Modus energija" valdybos pirmininkas Ruslanas Sklepovičius.

Saulės jėgaines projektuojančios ir įrengiančios įmonės "Solet Technics" vadovas Andrius Karazinas teigė, kad šiuo metų saulės jėgainę be paramos gali įsigyti "neblogas pajamas turintis žaliosios energetikos entuziastas", nes investicijos grįžta per 12 metų.